Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-172-468/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-12-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-02-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-14
Bylos Nr.
1A-172-468/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01190-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė, Arūnas Kisielius
Nuteistasis
J. R.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-172-468/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01190-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 2.4.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus,

sekretoriaujant Žanetai Kisnienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui,nuteistojo J. R. gynėjui adv. Jolantai Teresei Litvinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. (J. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-11 nuosprendžio, kuriuo

J. R. pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir J. R. paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

J. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - palikta nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinta.

Iš J. R. V. Š. naudai priteista 250 eurų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

J. R. pripažintas kaltu dėl to, kad 2017-01-08, apie 10.30 val., Savanorių pr. 48, Vilniuje, laiptinės pirmajame aukšte prie laiptų, panaudodamas fizinį smurtą prieš A. M. - griebęs rankomis jam už kaklo, o nukentėjusiajam pradėjus šaukti pagalbos, parvertęs jį ant laiptų, keliu prispaudęs krūtinę, iš nukentėjusiojo drabužių kišenių pasikėsino pagrobti nukentėjusiojo turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes jam sutrukdė išėjęs kaimynas V. Š., kuriam J. R., bandydamas išsilaisvinti iš jį sulaikiusio nusikaltimo padarymo vietoje V. Š. rankų, sudavė penkis smūgius peilio rankena į kairįjį šoną, tuo sukeldamas V. Š. fizinį skausmą.

Tokie J. R. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinių skundų argumentai

Nuteistasis J. R. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-11 nuosprendį pakeisti ir neskirti laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, 2017-10-20 iš Alytaus pataisos namų išėjo pasikeitęs ir tvirtai apsisprendęs pradėti naują gyvenimą: lanko reabilitacijos kursus, įsidarbino, gydosi. Pažymi, jog tai, kad jis padarė išvadas, buvo akivaizdu ir prokurorui, kuris teisiamojo posėdžio metu teismo prašė pastarajam paskirti švelnesnę bausmę – areštą. Mano, jog tokia bausmė yra pakankama, jog būtų pasiekti bausmės tikslai, nes nuteistas realia laisvės atėmimo bausme jis prarastų galimybę pradėti naują gyvenimą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo J. R. nusikalstamus veiksmus ir paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje.

Nuteistasis J. R. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir patenkinto civilinio ieškinio neginčija, nesutinka tik su jam paskirtos bausmės rūšimi, prašydamas neskirti laisvės atėmimo bausmės, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014 ir kt.). Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-222/2017).

Paskirdamas nuteistajam J. R. bausmes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes.

J. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. R. nusikalto būdamas recidyvistu, taigi yra BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam J. R., atsižvelgė į tai, kad jis pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 4 dalis) bei padarė nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). J. R. yra vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, byloje nėra duomenų apie J. R. darbovietę, jis Darbo biržoje neregistruotas. Nuteistasis baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 97-105), nusikalto, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, būdamas ne kartą teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą (t. 1, b. l. 90-94). Praeityje J. R. ne kartą buvo skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai jam teigiamo poveikio neturėjo ir išėjęs į laisvę jis darė naujus nusikaltimus.

Nors J. R. nurodo, kad paskutinį kartą atlikta laisvės atėmimo bausmė jį paskatino pakeisti savo gyvenimo būdą ir jis yra tvirtai apsisprendęs nedaryti naujų nusikalstamų veikų, tačiau, tokio J. R. argumento nepatvirtina objektyvūs duomenys. Nuteistasis nei su skundu apeliacinės instancijos teismui, nei teismo posėdyje nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis susirado nuolatinį darbą, dalyvauja reabilitacijos programose, ar yra atlyginęs bent dalį skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo naudai priteistos žalos. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad jis pasikėsino padaryti apysunkį ir padarė vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus, tiek nuteistojo J. R. asmenybę (teistas 12 kartų, baustas administracine tvarka), jo socialinį pavojingumą, polinkį nusikalsti patvirtinančias aplinkybes, daro išvadą, jog vien J. R. deklaratyvūs teiginiai, kad jis daugiau nebenusikals, nesuteikia pagrindo manymui, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti jam paskyrus švelnesnę bausmę. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į savo sveikatos būklę, nurodo, jog būdamas laisvėje gydosi, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu neturės galimybės gauti tinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė J. R. paskirti trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę – areštą, tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog prokuroro siūloma bausmė ar jos dydis bylą nagrinėjančio teismo nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog J. R. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, esant aptartiems duomenims, negali būti laikomos pagrindu jam skirti švelnesnę bausmę, kuri yra teisinga ir proporcinga jo nusikalstamiems veiksmas. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas už dvi nusikalstamas veikas J. R. paskirtas bausmes subendrino nuteistajam palankesniu daliniu bausmių sudėjimo būdu. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą galutinę bausmę sumažino vienu trečdaliu. Kolegijos nuomone, nuteistajam nustatyta galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta.

Įvertinus tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-11 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo J. R. (J. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Daiva KazlauskienėGintaras DzedulionisArūnas Kisielius