Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Agnetai Liekytei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam D. J., nukentėjusiojo J. M. atstovei R. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. J. 2014-01-19 06.56 val. Kaune, Vandžiogalos pl. vairuodamas automobilį ir važiuodamas nuo Radviliškio g. link Pienių g., ties namu Nr. 11, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėją“, kad praleistų iš kairės pusės ėjusį pėsčiąjį J. M., kurį parbloškė ir sužalojo, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. M. sunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis D. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką prisipažino, parodė, kad 2014-01-19 ryte apie 7 val. ryto, važiuodamas į darbą savo mašina Seat Alhambra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vandžiogalos pl., ties 11 namu, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė iškairės jam ėjusį nukentėjusįjį J. M.. Kad toje vietoje yra pėsčiųjų perėja, jis žinojo, tą dieną labai lijo, jis važiavo leistinu greičiu iki 50 km/h ir nepamatė, kaip užsidengęs nuo lietaus juodu skėčiu per perėja ėjo nukentėjusysis, dėl įvykio gailisi, supranta, kad reikėjo jam važiuoti dar lėčiau ir būtų išvengęs nelaimės. Nukentėjusysis atsitrenkė į automobilio priekį ir nukrito ant kelio. Jis iššoko iš mašinos ir pribėgo prie nukentėjusiojo, paklausė kas sužalota, šis dejavo, iš karto iškvietė greitąją pagalbą, po to rūpinosi nukentėjusiuoju, jį lankė gydimosi laikotarpiu, nori, kad būtų bylą prieš jį nutraukta, nes jis su nukentėjusiuoju ir jo atstove – jo žmona susitaikė, sutinka nukentėjusiajam atlyginti , jei draudimas neatlygins pilnai, padarytą žalą. Tai pirma jo avarija per daugiau nei 26 metų vairavimo stažo. Jis buvo blaivus, jo automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu„Compensoje, automobilis buvo techniškai tvarkingas.

Po kaltinamojo apklausos visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo nuoširdaus prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika pilnai įrodyta, nukentėjusiojo parodymais, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusysis J. M., ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2014-01-10 apie 06.30 val. išėjo iš namų Liepų g., Giraitėje, Kauno raj. į Sargėnuose esančią Vytėnų g. transporto sustojimo aikštelę, jis priėjo prie „Šilo“ parduotuvės esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kurią turėjo pereiti. Tuo metu buvo tamsus paros metas, stipriai lijo, prie pėsčiųjų perėjos apsidairė ir nematydamas atvažiuojančių automobilių, būdamas toje vietoje vienas, pradėjo eiti per perėją vidutiniu tempu. Eidamas dešinėje rankoje laikė skėtį, ant dešinio peties buvo užsidėjęs rankinę, ant kurios buvo šviesą atspindintis atšvaitas. Praėjus daugiau kaip pusę pėsčiųjų perėjos pajuto stiprų smūgį į dešinę kūno pusę ir trumpam prarado sąmonę. Atsigavo būdamas ant žemės, pamatė kad partrenkė automobilis. (b.l. 25-26).

Nukentėjusiosios atstovė R. M., veikianti pagal 2014-03-05 Kauno rajono notarės R. S. išduotą įgaliojimą, nurodė, kad jos vyras J. M. dėl patirtų traumų negali atvykti į posėdį ir ji išreiškia jos vyro sutikimą nutraukti bylą susitaikius su kaltinamuoju, „Compensa“ draudimas nukentėjusiajam dar patirtos žalos neatlygino, nes nėra baigtas jo gydymas.

Iš Kelių eismo įvykio vietos protokolo, plano, fotonuotraukų užfiksuoti eismo įvykis, įvykęs 2014-01-19 06.56 val. Kaune, Vandžiogalos pl. ties namu Nr. 11. (b.l. 4-8).

Iš Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, kad užfiksuota automobilio Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio. (b.l. 9-10).

D. J. neteistas (b.l. 30), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 31), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (b.l. 32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. 32 duota išvada, kad D. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (b.l. 17-18).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G- 341/14(02), matyti, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai – dešinio žastikaulio ir dešinio blauzdikaulio lūžimai, J. M. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 22-24).

Remiantis bylos medžiaga, teismas daro išvada, kad kaltinamasis D. J. yra kaltas dėl eismo įvykio ir nukentėjusiajam J. M. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Išdėstyti byloje ir teisme patikrinti įrodymai patvirtina tai, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. J. neteistas (b.l. 30), administracine tvarka nebaustas (b.l. 31), VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (b.l. 32). D. J. 2014-03-03 nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 39-40, 41).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą, dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, susitarė su nukentėjusiosios atstove dėl žalos atlyginimo (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Vadovaujantis BK 38 straipsniu, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios D. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju (jo atstovu) ir jis jam atleido, įsipareigojo atlyginti žalą, jei to nepadarytų draudimas bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes kaltinamasis neteistas ir nėra anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, nevengė atsakomybės, administracine tvarka baustas nebuvo, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius. Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, nenustatyta (BK 38 straipsnio 2 dalis).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis D. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką jis padarė būdamas blaivus, tačiau pats teisės pažeidimas yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamasis D. J. nesilaikė KET 9 punkte nustatytos bendrojo pobūdžio nuostatos, įpareigojančios eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat pažeidė KET 37 punkto reikalavimus, ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajai padarytais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis D. J. nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka. Eismo įvykį, už kurį jis yra teisiamas, sukėlė būdamas blaivus, dėl nepakankamo atidumo, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas jį vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Byloje nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje ir pritaikius BK 38 straipsnį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju J. M., veikiantį per atstovą žmoną R. M., gim. 1966-04-20.

Baudžiamą bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.