- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- II-13-1138/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00199-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausias policijos komisariatas Raseinių raj.PK
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo L. D. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 30 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. L. D. pateikė skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 30 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. spalio 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos Nr. 82-ANR_N-1223-2020 ir pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Šalies argumentai
1.1. Skundė nurodė, kad į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 2020 m. spalio 17 d., nes tikėjosi, kad bus sudrausminta ir administracinėn atsakomybėn patraukta jos ramybės drumstėja, t. y. kaimynė 2020 m. spalio 17 d. apie 9 val. ryto savo namo (duomenys neskelbtini), kieme prie namo vartų rado pririštą popieriaus lapą, kuriame buvo parašyta „Moliūgų vagilka. Gėda pelėda turtuolei“. Vėliau kieme, prie namo tvoros, ant žemės pamatė ir daugiau ranka rašytų popieriaus lapelių su to paties turinio tekstu. Tokie veiksmai ją pažemino ir įžeidė. Juk buvo kaltinama vagyste. Rašteliai mėtėsi prie tvoros, vienas buvo net pririštas prie namo vartų. Akivaizdu, kad visa tai matė aplinkiniai, nes juk popieriaus lapas su tekstu buvo pririštas matomoj vietoj, o kiti lapeliai tiesiog išmėtyti viešoje vietoje – prie namo tvoros, gatvėje. Kaimynė L. G. pripažino, kad taip padarė ji. Ji taip norėjo neva sugėdinti dėl moliūgo vagystės. Tyrėjas neįžvelgė L. G. veiksmuose nieko bloga, padarė išvadą, kad tai kaimynų tarpusavio nesutarimai ir tiek. Be to, tyrėjas padarė išvadą, kad niekas iš aplinkinių L. G. veiksmų nematė, todėl nėra viešosios tvarkos pažeidimo požymių. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nustatant atsakomybę pagal ANK 481 straipsnį, saugomos tokios bendrosios vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Iš ANK 481 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietose ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-670/2002). Be to, teismų praktikoje pripažinta, jog nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Viešoji tvarka – nerašytos asmens elgesio viešumoje taisyklės, kurių laikymasis svarbus bendruomeniniam sugyvenimui, santaikai, pagrįstos etikos, moralės, pagarbos vieni kitiems principais. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys. Teismų praktika visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laiko veiksmus, kai dėl jų viešoje vietoje esantys ar galintys atsirasti asmenys patiria nepatogumų, pasijunta pažeminti ar šokiruoti, yra sutrukdomas jų poilsis, darbas ar kita veikla. Todėl L. G. veiksmai atitinka ANK 481 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, ji tyčia siekė viešai pažeminti. Nutarimu neužkertamas kelias viešosios tvarkos pažeidimams, o atveriamas, tai nėra priimtina.
Atsiliepimas
2. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė palikti galioti 2020 m. spalio 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo priimtą nutarimą.
2.1. Nurodė, kad 2020 m. spalio 17 d. buvo registruotas L. D. pareiškimas. Savo pareiškime ji teigia, kad 2020 m. spalio 17 d. apie 9.00 val. išėjusi į kiemą ant vartų pamatė pririštą popieriaus lapelį, ant kurio užrašyta: „Moliūgų vagilka, gėda pelėda turtuolei!“. Po to, prie tvoros pamatė dar kelis lapelius, ant kurių buvo parašyta panašūs žodžiai. L. D. įtarė, kad taip elgtis galėtų kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 26 d. L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad praėjusioje savaitėje ji būdama darže skynė savo moliūgų derlių. Moliūgus ji sudėjo į piramidę nuo didžiausio iki mažiausio, iš viso buvo penki moliūgai. L. G. nusivežė namo kitas daržoves ir pareidama iš namų į daržą pamatė, kaip jos kaimynė L. D., išbėgo iš jos daržo, kažką nešdama. Ką nešėsi kaimynė, L. G., nematė, bet iš moliūgų piramidės dingo vienas moliūgas. L. G. kaimynei L. D. nieko nesakė. Kadangi su kaimyne ji nebendrauja, tai norėdama ją sugėdinti, parašė raštelį su tekstu: „Moliūgų vagilka, gėda pelėda turtuolei!“ ir jį pakabino ant tvoros. 2020 m. spalio 30 d. tyrėjas T. K., vadovaujantis ANK 591 str. 1 d. 1 p. (administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nuraukta) priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną motyvuodamas tuo, kad niekas iš pašalinių asmenų nematė, jis nesukėlė jokių pasekmių nukreiptų į viešosios tvarkos pažeidimą, kadangi šie nesutarimai vyko tik tarp kaimynių tarpusavyje. Nedideliu viešos tvarkos pažeidimu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai įvykę ne viešosios vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte dalyvaujančių, žmonių rimties negali būti kvalifikuojami, kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas. Minimu atveju, tarp kaimynių L. D. ir L. G. nebuvo viešo žodinio konflikto. Tarp jų net nebuvo jokio kontakto ir vyko rašytinis nesutarimas, kuriame nebuvo naudojami necenzūriniai žodžiai. Pareiškėjos sodyba yra (duomenys neskelbtini)esančiame akligatvyje, kuriame be L. D. yra tik jos kaimynės, L. G. sodyba, todėl pašaliniai asmenys ten nevaikšto. Be to, raštelyje nebuvo vartojami necenzūriniai žodžiai, raštelis nebuvo adresuotas konkrečiam asmeniui. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis yra tai, kad pažeidimas turi būti padarytas viešosiose vietose ir juo turi būti sutrikdyta viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Analizuojant įžeidžiamo kibimo sąvoką, pažymėtina, jog esminę reikšmę vertinant, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai pasireiškė įžeidžiamu kibimu, turi semantinė atskirų žodžių, ištartų nukentėjusiajam asmeniui, prasmė ir kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiamos vertinant tai, ar kaltininko veiksmai įžeidė adresatą, ar ne.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu L. D. savo skundą palaikė, prašė teisingumo. Papildomai nurodė, kad su L. G. konfliktuoja, pastaroji ją apkalba, šmeižia. 2020 m. spalio 17 d. išėjo į savo nuosavybės teise valdomą teritoriją pašerti šuns ir pamatė, kad prie vartų yra pririštas popieriaus lapas įkištas į įmautę, ten buvo parašyta „Moliūgų vagilka, gėda pelėda turtuolei“, suprato, kad tai yra jos kaimynės darbas, eilinis kartas, kai ją puola. Prieš laukdama pareigūnų pasivaikščiojo po kiemą, rado išspardytus žibintus, nulaužtą medžio šaką, ant kurios taip pat kabojo sudužęs žibintas, taip pat rado gal penkis ar šešis raštelius. Vasaros laikotarpiu taip pat rado išrautą rožę. Spalio 26 d. pas ją atvyko policija, trumpai apklausė, pasiūlė pareigūnams apsižvalgyti, kad aplink jos namus nėra nei dvylikaaukščių, nei devynaukščių, kad kažkas ją dar stebėtų. Be to, po įvykio prie vartų ji rado padėtą moliūgą su užrašu „Moliūgas Tau, skanaus!”, moliūgą pastūmė nuo vartų. Po įvykio dar bendravo su L. G., ji išsivežė moliūgą. Nežino, ar tai buvo pasityčiojimas ar atsiprašymas. Iš nutarimo nėra aišku, kada kaimynė ją matė, kurią dieną, kai ji nešėsi moliūgą, tai yra šmeižtas ir melas. Nesupranta, kodėl L. G. niekur nesikreipė, jeigu matė, kad nešasi moliūgą. Prašė, kad jos pažįstami ir vaikai pašertų šunį, pas L. G. lankosi klientai. Raštus mato žmonės, tai yra šmeižtas. Ji gyvena kaimo teritorijoje, beveik vienkiemyje, šalia du vienkiemiai, nuo kaimynės ją skiria tvora. Aplinkui yra miškas, upės šlaitai. Kiti kaimynai yra už kelių šimtų metrų, gyvena sūnus už maždaug šimto metrų. Kiti rašteliai mėtėsi kiemo teritorijoje, daug toliau nuo vartų, galima sakyti viduryje kiemo. Raštelius matė pažįstama, kuri atvažiavo pašerti šuns ir jos marti, kuri buvo atėjusi, taip pat kiti įvairūs žmonės, kadangi kaimynė turi dekoratyvinių augalų sodą. Žmonės visada eina skaityti tai, kas parašyta ant vartų. Mąstantis žmogus visada galvos, kodėl toks raštelis parašytas. Mano, kad visi pas kaimynę atvykstantys žmonės žino, kad būtent ji ten gyvena. Dėl šmeižto ir garbės įžeidimo kreipiasi į teismą, yra morališkai nukentėjusi.
4. L. G. į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, susisiekusi telefonu nurodė, kad bylos nagrinėjime nedalyvaus, kadangi karščiuoja, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant. Nagrinėdamas bylą, vertindamas pateiktus įrodymus, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad jos dalyvavimas teismo posėdyje, sprendžiant priimto nutarimo teisėtumo klausimą, yra būtinas, faktinės bylos aplinkybės yra aiškios.
Atsiliepimas
5. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime nurodė, kad bylos nagrinėjime atstovas nedalyvaus, todėl byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.
6. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.
7. Tuo tarpu ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
8. ANK 481 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
9. Teismų praktikoje nurodoma, kad atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš nurodytų alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019). Pažymima, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Analizuojant aptariamo straipsnio turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019).
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 17 d., apie 9.00 val., išėjusi į kiemą ant vartų pamatė pririštą popieriaus lapelį, ant kurio užrašyta: „Moliūgų vagilka, gėda pelėda turtuolei!“. Skunde ji taip pat nurodė, kad tokius raštelius pastebėjo prie namo tvoros, gatvėje, tačiau teismo posėdžio metu patikslino, kad šie rašteliai buvo jos kiemo teritorijoje. Byloje nustatyta, kad šį raštelį parašė jos kaimynė L. G., kuri nurodė, kad norėjo sugėdinti kaimynę, manydama, kad pareiškėja paėmė jos užaugintą moliūgą. Taigi, byloje šiuo atveju būtina nustatyti, ar tokie L. G. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo sudėtį.
11. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad L. G. savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Policijos pareigūnams ji nurodė, kad raštelį parašė norėdama sugėdinti kaimynę, ir tiek iš nurodyto raštelio turinio, tiek ir iš pasirinko būdo sugėdinti kaimynę, teismas negali spręsti priešingai. Byloje nėra jokių duomenų, kad L. G. savo veiksmais ir jų intensyvumu tyčia siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
12. Nagrinėjamu atveju nei raštelių prikabinimas ir išmėtymas (pareiškėja nurodo, kad rašteliai buvo kieme), nei parašyti žodžiai, kuriuose nėra vartojama necenzūrinė leksika, grubūs įžeidimai, nei vieta, kuri yra akligatvis, ir iš esmės prie pat pareiškėjos namų, kurie nebūtų laikomi vieša vieta, negali būti laikomi sukeliančiais administracinę atsakomybę pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymi, kad pati pareiškėja nurodo, kad ji gyvena kaimo teritorijoje, beveik vienkiemyje, šalia du vienkiemiai, nuo kaimynės ją skiria tvora. Aplinkui yra miškas, upės šlaitai. Kiti kaimynai yra už kelių šimtų metrų, gyvena sūnus už maždaug šimto metrų. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad L. G. savo veiksmais siekė viešoje vietoje pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o tai, kad raštelį galėjo matyti pareiškėjos marti, ar pažįstama atvažiavusi pašerti šuns, bei L. G. klientai (tik pareiškėjos prielaida, kuria nesant įrodymų tokio pobūdžio byloje teismas remtis negali), nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Šiuo atveju nei veiksmų intensyvumas, nei vietos specifika, nei kilę padariniai (nėra duomenų, kad buvo įbauginti kiti kaimynai, kad buvo sutrikdoma įprastinė kaimynų veikla ir pan.), taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad L. G. veiksmais atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto, ar kito administracinio nusižengimo sudėtį.
13. Teismas pažymi, kad šiuo atveju L. G. poelgis iš tiesų galėjo sukelti pareiškėjai nemalonius išgyvenimus, todėl tuo atveju, jeigu pareiškėja laiko, kad rašteliai su žodžiais „Moliūgų vagilka, gėda pelėda turtuolei!“ pažeidė jos teisės ir sukėlė jai žalos, tai pat, jog L. G. ją apšmeižė, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka su reikalavimu dėl patirtos žalos atlyginimo, nes ir tuo atveju jeigu šioje byloje konstatuojama, kad nepadarytas administracinis nusižengimas. Juo labiau, kad pati pareiškėja bylos nagrinėjimo metu būtent ir akcentavo tai, jog L. G. ji buvo apšmeižta, yra nuolat apkalbama, pažeidžiama jos garbė ir orumas. Svarbu tai, jog ir naujausioje teismų praktikoje, kuria privalo vadovautis bylą nagrinėjantis teismas, nurodoma, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-90-238/2020).
14. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje negalima daryti išvados, kad L. G. veiksmai ir jos veiksmų sukelti padariniai taip pat yra tiek pavojingi, kad leistų konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymius, o administracinės atsakomybės jai taikymas nagrinėjamu atveju be kita ko nebūtų ir proporcingas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 30 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjos skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 622, 630, 639, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
pareiškėjos L. D. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. spalio 30 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.