Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2017 m. liepos 2 d., apie 3.05 val., Goštauto g./Vilniaus g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,02 promilės etilo alkoholio).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. liepos 1 d. su draugu M. M. nuėjo į barą Gedimino prospekte kur gėrė alų, kiek – neprisimena. Paskui kartu nusprendė išbandyti naują „City Bee“ „Porshe“ markės automobilį. Neįvertino, kad to daryti nebuvo galima dėl girtumo. Automobilį išsinuomojo naudodamiesi programėle. Važiuodami automobilio nesuvaldė ir užvažiavo ant bordiūro. Po to pastatė mašiną stovėjimo aikštelėje, kad nebesikauptų pinigai už nuomą. Išlipus iš automobilio, netrukus privažiavo patrulis, patikrino jį su draugu ir automobilį. Jis patruliui viską papasakojo, prisipažino vairavęs neblaivus. Mano, kad pasielgė neatsakingai. Žalą atlygins iš savo uždirbtų pinigų, šiek tiek prisideda draugas. Pateikė su UAB „Prime Leasing“ suderintą žalos mokėjimo grafiką (b. l. 99-101).

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. L. davė iš esmės analogiškus parodymus. Patvirtino, kad 2017 m. liepos 1 d. su draugu M. M. gėrė bare ir 2017 m. liepos 2 d. apie 02.30 val. važiavo išsinuomotu „Porsche“ automobiliu. Automobilį vairavo jis, nes tik jis turėjo įgijęs tokią teisę. Važiuojant Goštauto ir Vilniaus sankryžoje užvažiavo automobiliu ant bordiūro. Po to, neišlipę nuvažiavo iki stovėjimo aikštelės prie Operos ir baleto teatro ir ten paliko automobilį. Netrukus atvykusiems pareigūnams pats prisistatė, kad ką tik vairavo „Porshe“ automobilį. Jam buvo nustatytas 2.21 promilių girtumas. Dėl savo veiksmų ir padarytos nusikalstamos veikos labai gailėjosi (b. l. 42).

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. M. parodė, kad 2017 m. liepos 2 d. apie 02.30 val., dirbant kartu su vyriausiaisiais patruliais R. O. ir N. M. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus gavo pranešimą, kad Goštauto g.–Vilniaus g. žiedinėje sankryžoje automobilis „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , atsitrenkė į kelio bortelį, apgadino automobilį ir pasišalino link Tilto g. Apie 02.37 val. atvykus į įvykio vietą pamatė, kad gatvėje likęs automobilio posparnis. Maždaug po 5 min. pastebėjo Lelevelio g. 8 prie Operos ir baleto teatro aikštelėje stovintį automobilį „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) . Automobilis buvo užrakintas, jame nieko nebuvo. Priekinis dešinės pusės ratas buvo nuleistas, priekinis bamperis apibraižytas. Matėsi, kad sugadinimai padaryti neseniai. Prie automobilio stovėjo tik du jaunuoliai, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo V. L., gim. 1996 m. ir M. M., gim. 1997 m. V. L. paaiškino, kad ką tik vairavo šį automobilį ir žiedinėje sankryžoje, nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į bordiūrą. Iš V. L. burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Jis pripažino, kad prieš kelias valandas vartojo alų picerijoje, po įvykio teigė alkoholio nevartojęs. Jų akivaizdoje taip pat alkoholio nevartojo. Alkotesteriu V. L. nustatytas 2,21 promilių girtumas ( b. l. 69).

Liudytojas N. M. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir liudytojas Ž. M. (b. l. 74).

Liudytojas A. S. parodė, kad 2017 m. liepos 2 d. dirbant kartu su vyr. patruliu R. K. apie 03.05 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus gavo pranešimą, kad mobilios kuopos pareigūnai, kurių šaukinys V1940, Lelevelio gatvėje sulaikė neblaivų vairuotoją V. L., gim. 1996 m. balandžio 12 d., kuris vairavo „CityBee“ priklausantį automobilį „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) . Priėjus prie vairuotojo buvo matyti, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, nes iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Nusprendus patikrinti minėto vairuotojo blaivumą, buvo nustatytas 2,21 promilės girtumas. V. L. neneigė, kad vairavo neblaivus (b. l. 38).

Liudytojas Ž. K. parodė, kad 2017 m. liepos 2 d. apie 02.10 val., ėjo Vilniuje, Kalvarijų–Upės g. sankryžoje prie Žalojo tilto. Sankryžoje pamatė smėlio spalvos „Porsche“ markės automobilį, kaip vėliau paaiškėjo jo valstybinis numeris buvo (duomenys neskelbtini) . Atkreipė į jį dėmesį, nes jo stogas buvo atviras, o tuo metu lynojo lietus. Automobilis labai greitai nuvažiavo Žaliuoju tiltu link Vilniaus g., didindamas greitį, todėl sekė jį akimis. Goštauto g. ir Vilniaus g. žiedinėje sankryžoje pamatė tą patį Porsche markės automobilį. Jis priekine dalimi atsitrenkė į žiedinės sankryžos viduryje esantį kelio bortelį. Viską stebėjo maždaug 20 metrų atstumo, paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. Matė, kad automobilis „Porsche“ iš įvykio vietos nuvažiavo link Tilto g. Automobilio vairuotojas buvo jaunas vyras, apie 30 m., labai trumpai kirptas, tamsiai apsirengęs. Kartu prie vairuotojo sėdėjo kažkoks žmogus. Išlipęs iš automobilio niekas nebuvo. Iškarto po atsitrenkimo automobilis išvažiavo. Įvykio vietoje liko gulėti nuo automobilio nulūžusios plastmasės dalys (b. l. 36).

Liudytojas M. M. parodė, kad 2017 m. liepos 1 d. apie 20 val., susitiko su draugu V. L. picerijoje „Charlie pica“, esančioje Gėdinimo prospekte, Vilniuje. Picerijoje vartojo alų. Kiek išgėrė V. nurodyti negalėjo. Pats išgėręs alaus apsvaigo, buvo neblaivus, todėl sunkiai prisimina įvykių seką, vietomis išviso neatsimina. Kažkur Vilniaus centre, tikslaus adreso nepasakyti negali, atsisėdo į automobilį „Porsche“. V. atsisėdo už vairo, o jis šalia jo. Pradėjo važiuoti. Jiems važiuojant Goštauto ir Vilniaus sankryžoje, V. automobilio priekiniais ratais užvažiavo ant bordiūro. Jie nuvažiavo toliau bei pasistatė mašiną aikštelėje prie Operos ir baleto teatro. Negalvojo, kad automobilis yra sugadintas. Sustojus automobiliui, išlipo ir tuo metu prie jų privažiavo policijos ekipažas. Pareigūnai apžiūrėjo automobilį ir tada pamatė, kad automobilio dešinės pusės priekinis ratas nuleistas. Pareigūnams abu su V. nurodė, kad V. ką tik vairavo šį automobilį. Patį pareigūnai paleido, todėl išėjo, o V. sulaikė. Kai važiavo automobilyje „Porsche“ iki pareigūnų atvykimo nei pats jis, nei jo draugas V. alkoholio nevartojo ( b. l. 82).

Vyriausieji patruliai Ž. M. ir A. S. 2017 m. liepos 2 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad 2017 m. liepos 2 d. buvo nuvykę prie apgadinto „Porshe“ automobilio. Prie jo buvęs ir sulaikytas V. L. prisipažino jį vairavęs ir vartojęs alkoholį. Jam nustatytas 2.21 promilių girtumas (b. l. 4, 5).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad V. L. nustatytas 2,21 promilės girtumas (b. l. 9, 10).

2017 m. liepos 2 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1146 ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6576/2017(01) konstatuota, jog V. L. kraujyje, paimtame 2017 m. liepos 2 d. 03.30 val., mažiausia koncentracija 2,02 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 12, 13).

Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota automobilio „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , apžiūra. Nustatyta, kad nuleista priekinio dešinės pusės rato padanga, sulaužytas priekinis dešinės pusės posparnis (b. l. 16-19).

VĮ Regitra duomenimis automobilio „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkas yra AB DNB bankas, valdytojas UAB CityBee Solutions (b. l. 21).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje yra 48 370 eurų su PVM. (b. l. 20).

2017 m. rugsėjo 17 d. raštu AB DNB bankas informavo, kad bankas neturės pretenzijų dėl padarytos žalos ir baudžiamojoje byloje nedalyvaus ( b. l. 25).

UAB „CityBee Solutions“ raštu informavo, kad dėl 2017 m. liepos 2 d. eismo įvykio metu apgadinto automobilio „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , įmonė patyrė žalą, kuri nėra didelė. Dėl žalos atlyginimo susitarė su įvykio kaltininku V. L. ( b. l. 26).

V. L. ir UAB „Prime Leasing“ 2017 m. liepos 19 d. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo (b. l. 53). Pagal V. L. ir UAB „Prime Leasing“ 2017 m. liepos 28 d. sudarytą žalos mokėjimo grafiką, V. L. 20 420,08 EUR žalą įsipareigojo atlyginti dviejų metų bėgyje (b. l. 98).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis visiškai prisipažino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad V. L. vairavo automobilį „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,02 promilės etilo alkoholio, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę teismas įvertina tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, V. L. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles – vairavo išsinuomotą automobilį būdamas neblaivus, be to, vairuodamas tokios būsenos jį apgadino. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. L. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad V. L. anksčiau neteistas (b. l. 58), tačiau yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo tris galiojančias nuobaudas (b. l. 54-56). Išvardinti kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys patvirtina, kad jis nėra nusikalsti linkęs asmuo, tačiau pakankamai neatsakingai ir abejingai vertina savo, kaip vairuotojo, pareigas. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, studijuoja, dirba (duomenys neskelbtini), savo kaltės neneigė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, yra susitaręs dėl savo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, t. y. atsakomybės nevengė. Kita vertus, V. L. vairavo automobilį apsvaigimo būsenoje, kuomet jo dėmesys ir orientacija buvo susilpnėjusi, o tai kėlė ypač didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai bei gyvybei, net ir važiuojant nakties metu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis, įvertinus nusikaltimo pobūdį, jauną kaltinamojo amžių ir tai, kad dėl „Porshe“ automobiliui padarytos žalos jį jau slegia didelė finansinė našta, nustatytinas artimas minimaliam nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio įstatymo numatytam galimam skirti šios bausmės rūšies dydžiui (1 MGL prilyginant 37,66 EUR) (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu V. L. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. liepos 2 d. 03.07 val. iki 2017 m. liepos 2 d., 13.08 val., t. y. vieną dieną (b. l. 46, 47), todėl, vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki trejų metų naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju V. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nors praeityje kaltinamasis yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau už vairavimą neblaiviam nebaustas ir anksčiau neteistas. Kaltinamasis pats prisipažino policijos pareigūnams vairavęs neblaivus ir atsakomybės nevengė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, jog V. L. jau ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, bei nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo už tokio pobūdžio pažeidimus galiojančių nuobaudų, taip pat kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti, uždraudžiant V. L. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.

Dėl turto konfiskavimo

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Ši norma yra imperatyvi, todėl kaltininkui priklausanti nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais, išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto (jo vertės) konfiskavimas yra imperatyvus, tačiau konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Vadinasi, spręsdamas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą, teismas privalo įvertinti ne tik įstatyme nustatytą imperatyvą, tačiau ir šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumą bei adekvatumą padarytam nusikaltimui, skirtinai bausmei bei jos taikymo tikslui.

Šiuo atveju nustatyta, kad automobilis „Porsche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, jos padarymo metu priklausė AB DNB bankui (b. l. 21), jis buvo išnuomotas nuotoliniu būdu, naudojantis Transporto priemonių rezervavimo sistema, todėl apie tai, kad automobilį „Porshe“ išsinuomojo neblaivus asmuo, nei automobilio savininkas, nei jo valdytojas UAB „Citybee solutions“ sužinoti neturėjo galimybės. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti kitam asmeniui priklausančią nusikaltimo padarymo priemonę. UAB „Emprekis“ nustatyta vidutinė nusikalstamos veikos priemone buvusio automobilio „Porshe“ vertė Lietuvoje yra 48 370 EUR (b. l. 20). Teismo vertinimu, nurodytos sumos konfiskavimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo, kadangi konfiskuotina turto vertė viršytų už nesunkų nusikaltimą galimos skirti baudos maksimumą – 500 MGL (nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Kaltinamasis jau yra įsipareigojęs dviejų metų bėgyje atlyginti minėtam automobiliui padarytą 21 420,08 EUR žalą, be to, už nusikalstamos veikos padarymą jam skirtina pakankamai nemaža bauda, todėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertės išieškojimas, įgyvendinant prevencinę bausmės paskirtį, šiuo atveju taptų dar viena bausme ir neatitiktų teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei protingumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė V. L. atžvilgiu netaikytina

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b. l. 44), paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (2 824,50 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. L. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (1 883 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. liepos 2 d. 03.07 val. iki 2017 m. liepos 2 d., 13.08 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti V. L. galutinę – 48 MGL (1 807,68 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

V. L. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.