Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui D. P. dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo be atsakovo sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovas teikia ieškinį dėl žemės sklypo prie pastatų adresu (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo. Atsakovui D. P. nuosavybės teise priklauso po 33/200 dalis namo ir priklausinio, S. S. nuosavybės teise priklauso po 13/50 dalis namo ir priklausinio, taip pat 1 dalis garažo, o G. N. P. – po 63/200 dalis namo ir priklausinio. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad S. S. projektui pritarė, tačiau minėtas aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė, be to, jis į bylą turi būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, nes bylos baigtis turės įtakos jo teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovas ieškinyje nurodo, kad G. N. P. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kas priėmė jos palikimą nepateikė, įpėdinių į bylą neįtraukė. Taip pat netinkamai suformuluotas ieškinio reikalavimas, nes jame tinkamai neidentifikuotas projektas, kurį prašoma patvirtinti be atsakovo sutikimo. MB „Žemės kontūras“ gali būti paruošusi daug projektų, todėl ieškinio reikalavimas turi būti suformuluotas taip, kad ieškinio tenkinimo atveju net ir nedalyvavusiems byloje asmenims (antstoliui ar kt.) nekiltų abejonių kokį projektą siekiama patvirtinti.

12. 2025 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovo patikslintas ieškinys atsakovui D. P. dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo be atsakovo sutikimo, tretieji asmenys S. S., A. P., kuriame prašoma: 1) suteikti teisę be atsakovo sutikimo patvirtinti MB „Žemės kontūras“ parengtą Žemės sklypo prie pastatų (1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, rengiamą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (www.zpdris.lt), paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas; 3) bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

13. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimas suformuluotas netinkamai, iš pareikšto patikslinto ieškinio sunku suprasti kokio teisinio rezultato byloje siekia ieškovas. Ieškinyje suformuluotas ieškinio reikalavimas suteikti teisę be atsakovo sutikimo patvirtinti žemės sklypo pertvarkymo projektą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą teisė tvirtinti projektą nėra suteikta ieškovui, kuris yra projekto rengimo iniciatorius, o iš ieškinio nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas prašo jam tokią teisę suteikti. Pagal įstatymą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 68 punktas) kompetencija tvirtinti projektą priklauso Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kuris nėra byloje dalyvaujantis asmuo, ieškinyje nenurodyta, kokiu pagrindu ši kompetencija turėtų būti perduota ieškovui. Taigi teismas turi pagrindą manyti, kad ieškinio reikalavimas suformuluotas netinkamai ir neaiškus ieškinio faktinis pagrindas, kas laikytina esminiu ieškinio trūkumu.

14. Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartimi ieškovo J. S. patikslintą ieškinį atsakovui D. P. dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo be atsakovo sutikimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Nutartis ieškovo atstovei advokatei laikoma įteikta 2025 m. rugsėjo 12 d. per EPP (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Per teismo nustatytą terminą ieškovas patikslinto ieškinio trūkumų nepašalino. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartis neįvykdyta. Ieškovui nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys laikomas nepaduotu ir kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

15. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas J. S. pateikė atskirąjį skundą. Nurodė, kad apelianto manymu, jo patikslinto ieškinio reikalavimas yra suformuluotas tinkamai, todėl patikslinto ieškinio trūkumų nešalino. Apeliantas neginčija, kad kompetencija tvirtinti Projektą priklauso Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir neketina šios kompetencijos perimti, tačiau remiantis Taisyklių 66 punkto nuostatomis projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Nagrinėjamu atveju atsakovo nesutikimas pasirašyti projektą užkerta kelią apeliantui įgyvendinti teisę turėti statiniams, įskaitant ir namą bei priklausinį, eksploatuoti skirtą žemės sklypą, todėl apeliantas ir kreipėsi su patikslintu ieškiniu į teismą.

16. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, tačiau atitinkamas reikalavimas ieškiniu tampa tik tada, kai kreipiamasi į teismą su nustatyta tvarka surašytu ieškiniu. Ieškinio turiniui keliami reikalavimai išdėstyti CPK 111, 135 straipsniuose. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).

17. CPK nustatytas trūkumų šalinimo institutas turi būti taikomas apdairiai, nes ieškinio trūkumų nustatymas nesant tam teisinio pagrindo gali iš esmės apriboti arba užkirsti kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, ginti jas teismine tvarka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje šiuo aspektu yra išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne pasitelkiant trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu, kur, iškvietus šalis, jos gali būti apklaustos siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

18. Nagrinėjamu atveju apeliantas patikslintu ieškiniu prašo suteikti teisę be atsakovo sutikimo patvirtinti MB „Žemės kontūras“ parengtą Žemės sklypo prie pastatų (1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, rengiamą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (www.zpdris.lt), paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatė apeliantui 7 dienų terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimas suformuluotas netinkamai, iš pareikšto patikslinto ieškinio sunku suprasti kokio teisinio rezultato byloje siekia apeliantas. Ieškinyje suformuluotas ieškinio reikalavimas suteikti teisę be atsakovo sutikimo patvirtinti žemės sklypo pertvarkymo projektą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą teisė tvirtinti projektą nėra suteikta apeliantui, kuris yra projekto rengimo iniciatorius, o iš ieškinio nėra aišku, kokiu pagrindu apeliantas prašo jam tokią teisę suteikti. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalį bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 68 punktą, kompetencija tvirtinti projektą priklauso Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, kuris nėra byloje dalyvaujantis asmuo, ieškinyje nenurodyta, kokiu pagrindu ši kompetencija turėtų būti perduota apeliantui. Teismas sprendė, kad patikslinto ieškinio reikalavimas suformuluotas netinkamai ir neaiškus patikslinto ieškinio faktinis pagrindas, kas laikytina esminiu patikslinto ieškinio trūkumu. Apeliantas atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, kadangi remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 66 punkto nuostatomis, projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

19. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai įgyvendinami, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje (Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projekto svarstymo ir tvirtinimo tvarka: 1) parengtam projektui turi raštu pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 4) suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga (Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalis).

20. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 66 punkte numatyta, kad parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Taisyklių 68 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti projektą privalo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo (kai išvada dėl projekto tvirtinimo tikslingumo yra su Taisyklių 66 punkte nurodyta pastaba arba projektas grąžinamas projekto rengėjui taisyti Taisyklių 65¹ punkte nurodytu atveju, 5 darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo patikslinto projekto gavimo dienos).

21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šiuo atveju už projekto rengimo organizavimą atsakingas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, kurio 2024 m. balandžio 3 d. įsakymo dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo Nr. A-341 pagrindu organizuojamas žemės sklypo prie pastatų (1A2p, 4G1p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas. Ginčas tarp šalių kilo iš esmės projekto derinimo etape, kadangi atsakovas atsisakė pritarti MB „Žemės kontūras“ parengtam Žemės sklypo prie pastatų (1A2p, 4G1p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektui. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas projekto sprendiniams nepritarė, todėl priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, iš apelianto patikslinto ieškinio yra aišku kokio teisinio rezultato siekia apeliantas, t. y. patvirtinti MB „Žemės kontūras“ parengtą Žemės sklypo prie pastatų (1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą be atsakovo sutikimo, kadangi, parengtam projektui turi raštu pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys ir žemės sklypo savininkai (Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 1 punktas, Taisyklių 66 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirajame skunde išdėstytą poziciją dėl jo pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimo, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl patikslinto ieškinio reikalavimo netinkamo suformulavimo. Nors apeliantas prašo suteikti teisę be atsakovo sutikimo patvirtinti MB „Žemės kontūras“ parengtą Žemės sklypo prie pastatų (1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, rengiamą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (www.zpdris.lt), paslaugos bylos Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pagal Taisyklių 68 punktą sprendimą dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti projektą priima savivaldybės administracijos direktorius. Apeliantui siekiant nustatyti, kad žemės sklypo prie pastatų (1A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) (duomenys neskelbtini), formavimas ir pertvarkymas būtų vykdomas pagal elektroninėje Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje parengtą projektą Nr. (duomenys neskelbtini), nesant atsakovo raštiško pritarimo, toks reikalavimas ieškinyje ir turėtų būti suformuluotas.

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į procesinio dokumento, kuriuo inicijuojamas teisminis ginčas, turinio svarbą tuo aspektu, kad pats teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių bei suformuotų reikalavimų ieškinio priėmimo metu, nes pradėjęs nagrinėti bylą teismas negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis asmuo nesirėmė reikšdamas reikalavimą, t. y. negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis) ar, juo labiau, pats suformuluoti tokius ieškinio elementus už inicijuojantį teisminį ginčą asmenį – ieškovą. Kitoks aiškinimas prieštarautų dispozityvumo ir bylos šalių (ieškovų, atsakovų) lygybės prieš įstatymą principams (CPK 13, 17 straipsniai). Dėl to teismui priėmus netinkamai parengtą ieškinį, kurio pagrindas ir (ar) dalykas nėra visiškai tiksliai ir aiškiai identifikuojamas, neabejotinai būtų suvaržytos kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesinės teisės, šiems neturint galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl tų reikalavimų ar nurodyti savo argumentų (CPK 12, 142 straipsniai). Be to, ir pačiam teismui būtų neaišku, kokias tiksliai aplinkybes reikia ištirti ir įvertinti, kad būtų galima nustatyti tiesą byloje ir priimti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą (CPK 185 straipsnis). Dėl to pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti ieškinį, kuris neatitinka CPK 135 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes ieškovas tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko, negali būti laikomas ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamu ieškinio trūkumų pašalinimu laikomas tik visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų pašalinimas, o dalies ieškinio trūkumų pašalinimas pripažįstamas netinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, leidžiančiu teismui taikyti CPK 115 straipsnio 3 dalį, t. y. laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui. Iš apelianto pateikto patikslinto ieškinio reikalavimų tebėra neaišku, kokio konkretaus materialinio teisinio rezultato siekiama bylos iškėlimu, todėl pagal apelianto pateiktą patikslintą ieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas reikalavo patikslinti, tinkamas civilinis procesas nėra įmanomas.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apelianto J. S. atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.