Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Rimai Jašinskienei, dalyvaujant ieškovei D. K., atsakovui E. R., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui E. R. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovės D. K. paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos (b.l. 3-34) nustatyta, kad 2003 m. lapkričio 28 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu priteista iš E. R. ieškovės D. R. naudai G. R. išlaikymui po 125 litų kas mėnesį iki dukters pilnametystės.

Įstatymo nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.1 d.,2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. LR CK 3.210 str. nustato, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti pakeistas-padidintas ar sumažintas, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Tokiu būdu įstatymas nustato, kad sprendžiant priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, be padidėjusių vaiko poreikių, taip pat vertinama šalių turtinė padėtis ir šalių padėties pasikeitimas. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 14 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto civiliniame kodekse 3.3str. str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio mėn. 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos 3K-3-495/2008 “Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L.; bylos 3K-3-303/2008. Dėl priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.“). Spręsdamas ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes. Bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės - ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, išlaikymas dukrai buvo priteistas 2003 metais, per šį laikotarpį dukters materialiniai ir socialiniai poreikiai išaugo, priteistos sumos neužtenka, todėl papildomas krūvis tenka ieškovei. Dukra lanko mokyklą, įvairius būrelius, o tam reikalingos papildomos išlaidos. Teismas laiko, kad dėl šių aplinkybių atsirado ir išaugo papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės materialinė padėtis nėra gera. Tačiau atsakovas yra darbingas asmuo, turi pakankamai visuomenėje paklausią statybininko profesiją, dirba atsitiktinius statybos darbus. Todėl jis turi galimybę gauti pajamas ir mokėti savo vaikui iš jų išlaikymą. Nors jis teigia, kad viena akimi nemato visai, tačiau tokių duomenų nepateikė, nors galėjo tai pateikti. Jo pateikta teismui gydytojo pažymą jo nurodytų aplinkybių, kad jis visai nemato, nepatvirtina, todėl jo tokie parodymai kelia teismui abejones dėl jų teisingumo. Byloje nustatyta, kad išlaikymas vaikui buvo priteistas senai 2003m. Per šį laikotarpį ieškovė viena rūpinosi savo vaiku, atsakovas išlaikymo vaikui nemokėjo, susidarė įsiskolinimas, vaiko poreikiai per šį laikotarpį labai išaugo, vaikas dalyvauja meno renginiuose, taip pat ir įvairiose mokymosi olimpiadose, ieškovė viena rūpinasi vaiko būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir pan.), jo laisvalaikiu, poilsiu, ugdymu. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Atsakovas yra sveikas ir darbingas, byloje nenurodė, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas bent minimalus išlaikymas jo nepilnamečiam vaikui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuri ieškinio padavimo metu buvo 1 000 Lt (2012-12-19 Lietuvos Respublik?s Vyriausybės nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, įsigaliojęs nuo 2013-01-01). Išlaikymo prievolė dalijama pusiau, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų teikti bent po pusę nurodytos sumos dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Šiuo atveju yra pagrindas padidinti priteistą išlaikymą iki 140€ kuris laikytinas būtina minimalia suma ir neprivalo būti įrodinėjamas ( Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. Nr. 2A-447-123/2015)

Iš visumos surinktų įrodymų darytina išvada, jog esant minėtoms aplinkybėms nustatant vaiko poreikius, padidinus priteistą išlaikymą iki 140 € per mėnesį, nebus pažeisti išlaikymo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ar vaikų lygybės principai. Todėl 2003 m. lapkričio 28 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-464-02/2003 iš atsakovo priteistas 125 Lt (36,20 €) dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai padidintinas iki 140 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. nuo 2015-01-30, iki dukters pilnametystės ir vykdytinas skubiai (LR CK 3.192 str., 3.196 str. 1d. 1p., 3.200 str., LR CPK 282str. 2d. 1p.). Išlaikymo lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, skirtina vaiko motina D. K. (LR CK 3.190 str. 1d.).

Nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų, kaip teigia ieškovė už išlaikymo neteikimą, nes išlaikymo padidinimo klausimas sprendžiamas šioje byloje ir nebuvo pagrindo atsakovui mokėti didesnį išlaikymą, negu buvo anksčiau priteistas vaikui. Todėl jos prašymas atmestinas.

Iš atsakovo, valstybės naudai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 50 € žyminio mokesčio nuo kurio ieškovė buvo atleista ir 6,84 €Lt pašto išlaidų valstybei. ( CPK 96 str. 5d., 85 str.1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3p., 92 str., 96 str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2003 m. lapkričio 28 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-464-02/2003 priteisto nepilnametei dukrai G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį iš 125 Lt (vieno šimto dvidešimt penkių litų) (36,20 €) į 140 ( šimtą keturiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. nuo 2015 m. sausio 30 d., iki dukters pilnametystės. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 50 € (trisdešimt šešis eurus) žyminį mokestį ir 6,84 € (šešis eurus 84 centus) teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų Ministerijos, į.k.188659752, sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.