Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1278-253/2015

Teisėjas Edmundas Žukauskas (Proceso Nr. 2-42-3-00067-2015-2)

2015 m. rugsėjo 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. R. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-05-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui E. R. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas E. R. padavė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. pakeisti 2003-11-28 Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-464-02/2003 priteisto nepilnametei dukrai G. R. iš E. R. išlaikymo dydį iš 125 Lt (36,20 Eur) į 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2015-01-30, iki dukters pilnametystės. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas neatitinka teisingumo ir protingumo principų, nes priteistas išlaikymas 140 Eur, o atsakovui iš gaunamos pašalpos pragyvenimui paliekama tik 10 Eur. Nurodo, kad jis dirbti negali dėl blogos sveikatos. Atsakovas jaučia nepriteklių. Nesutinka, kad nepateikė įrodymų, jog nemato viena akimi, nes pateikė gydytojo pažymą, be to, tai matoma ir vizualiai. Atsakovo nuomone, teismas buvo susidaręs išankstinę nuomonę dėl bylos, į atsakovo motyvus nekreipė dėmesio. Teigia, kad teismas galėjo vertinti kito asmens įrodymus ir motyvus, o tai yra procesinis pažeidimas. Nurodo, kad šiuo metu su vargu galėtų mokėti 50 Eur išlaikymą, o ieškovė nori gyventi ne pagal išgales.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teismo sprendimu iš atsakovo E. R. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. K. ir atsakovas E. R. yra nepilnametės dukters G. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šilalės rajono apylinkės teismo 2003-11-28 sprendimu iš E. R. ieškovės D. R. naudai G. R. išlaikymui priteista po 125 Lt (36,20 Eur) kas mėnesį iki dukters pilnametystės nuo 2003-09-10. Ieškovė D. K. ieškiniu teismo prašė pakeisti minėtu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, jį padidinant iki 150 Eur. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iki 140 Eur padidintu išlaikymo periodinės išmokos dydžiu ir apeliaciniu skundu prašo nustatyti 50 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išlaikymo išmokų dydį. Apeliacinį skundą atsakovas E. R. iš esmės grindžia motyvais, kad pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas išlaikymo nepilnametei dukrai dydis yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, taip pat motyvais dėl netinkamo jo sveikatos būklę pagrindžiančių įrodymų vertinimo.

Apeliantas nurodo, kad mokant pirmosios instancijos teismo priteistą 140 Eur išlaikymą, atsakovui iš gaunamos pašalpos pragyvenimui liktų tik 10 Eur. Pažymėtina, kad pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo duktė šiuo metu jau yra paauglė, mokosi gerai, yra gabi – lanko meno mokyklą, dalyvauja kitoje užklasinėje veikloje, reikalingos lėšos jos būtiniesiems ir individualiems poreikiams patenkinti. Sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą.

Apeliaciniu skundu apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį bei sveiktos būklę. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad neįvertinti atsakovo pateikti duomenys, kuriais atsakovas grindė savo sveikatos būklę. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino atsakovo pateiktus įrodymus, dėl jų pasisakė skundžiamo sprendimo motyvuose. Nors atsakovas E. R. registruotas darbo biržoje, tačiau jis yra darbingo amžiaus, turi statybininko profesiją. Apeliantas nurodo, kad jis dirbti negali dėl blogos sveikatos, tačiau nepateikė patvirtinančių įrodymų, kad dėl tokios priežasties medicininių patikrinimų metu jam būtų neleista dirbti (visiškai ar konkretaus darbo). Apeliantas nurodo, kad jis nemato viena akimi, o po pirmosios instancijos teismo sprendimo suprastėjo regėjimas ir antrąja akimi, užkalkėjusi kojos kraujagyslė. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius medicininius dokumentus apie atsakovo sveikatos būklę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie įrodymai nepatvirtina atsakovo teiginių, jog jis visiškai nemato viena akimi. Juose nurodoma, kad atsakovo būklė yra po (duomenys neskelbtini) akies sužeidimo, akis buvo sužeista prieš 11 metų. Be to, nors apeliantas nurodo aplinkybę, kad suprastėjo regėjimas kita akimi ir reikalinga operacija, tačiau nėra patvirtinančių įrodymų, kad dėl minėtų aplinkybių apeliantas yra nedarbingas. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės būtų nustatytas ir pripažintas atsakovo E. R. darbingumo lygio sumažėjimas. Taigi, atsakovas, motyvuodamas, kad dirbti negali dėl savo sveikatos būklės, šių savo teiginių nepagrindė tai patvirtinančiais objektyviais įrodymais (CPK 178 str.). Atsakovas objektyviais duomenimis neįrodė, kad apeliaciniame skunde nurodytos priežastys objektyviai riboja jo galimybes dirbti ir gauti didesnes darbo pajamas. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovas E. R. patvirtino, kad nedarbingumas jam nenustatytas. Taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nurodė, jog vis dėlto dirba atsitiktinius statybos darbus. Visuma šių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turi realias galimybes gauti didesnes pajamas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str. 1 d.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Taigi, esant pagrįstų abejonių dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties, jo gaunamų pajamų ir galimybių jas gauti, pirmosios instancijos teismas šias abejones pagrįstai vertino nepilnamečio vaiko interesų naudai, t. y. vertino, kad atsakovo padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais ir padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju 140 Eur kas mėnesį mokamo išlaikymo dydis yra racionalus, atitinka vaiko poreikių ir vaiko tėvų turtinės padėties pusiausvyrą, užtikrina būtinas sąlygas vaikui vystytis ir yra pagrindas jį iki šios sumos padidinti.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl procesinių pažeidimų, priimant skundžiamą sprendimą. Nors skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje nurodytas atsakovas S. V., tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio bei Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-06-10 priimtos nutarties matyti, kad šioje vietoje buvo padarytas rašymo apsirikimas, kuris buvo ištaisytas (CPK 276 str. 2 d.). Dėl to nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas galėjo vertinti kito asmens įrodymus ir motyvus. Taip pat teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas į atsakovo motyvus dėl jo sveikatos ir galimybės mokėti didesnį išlaikymą nekreipė dėmesio. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylos aplinkybes, ištyrė ir įvertino bylos duomenis, taip pat ir atsakovo nesutikimo su ieškinio reikalavimais argumentus bei jo pateiktus įrodymus, medicininius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas motyvavo išvadą, dėl ko vertino, kad šių įrodymų nepakanka atsakovo E. R. nurodytoms aplinkybėms pripažinti įrodytomis. Vien aplinkybė, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip pageidauja atsakovas ir nebuvo priimtas jam palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, kad įrodymai įvertinti netinkamai.

Ištyrusi bylos medžiagą ir įvertinus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą. Skundžiamą sprendimą keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, dėl to atsakovo E. R. apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-05-28 sprendimą palikti nepakeistą.