- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-447-123/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07810-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė
- Ieškovas
- I. Ž.
- Atsakovas
- V. Ž.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-447-123/2015
2015 m. balandžio 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-01-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-97⁴⁵/2004 nustatytą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo V. Ž. išlaikymą nepilnametei dukrai, mokant kas mėnesį po 500 Lt periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Nurodo, jog po teismo sprendimo priėmimo, pasikeitė dukters poreikiai, nes priimant sprendimą mergaitei buvo šešeri metai, o bylos nagrinėjimo metu suėjo septyniolika metų. Ieškovės žiniomis atsakovo finansinė padėtis yra pagerėjusi, dėl to atsakovas turi teikti 500 Lt išlaikymą dukrai. Ieškovė neturi nei automobilio, nei gyvenamojo būsto, tenka nuomotis. Nuomos mokestis – 250 Lt, už komunalinius mokesčius moka apie 200 Lt. Vaiko maistui per mėnesį reikalinga 1 000 Lt. Mergaitė yra alergiška citrusiniams vaisiams ir pieno produktams, todėl tenka atidžiai rinktis maistą, taip pat patiriamos išlaidos mergaitės mokymuisi, uniformai, pietums mokyklai, anglų kalbos repetitoriui, telefoninėms sąskaitoms, higienos priemonėms, kosmetikai, ekskursijoms, rinkliavoms, šventėms. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje pradinių klasių mokytoja, atlyginimas priklauso nuo pamokų skaičiaus, per mėnesį uždirba 2 200 Lt. Atsakovas su vaiku nebendrauja, bendravo iki kol mergaitei suėjo 13 metų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-19 sprendimu ieškovės I. Ž. ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-01-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-97⁴⁵/2004 iš atsakovo V. Ž. priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo V. Ž. išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-07-02) iki vaiko pilnametystės. Priteisė iš atsakovo V. Ž. 600 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. Ž.. Priteisė iš atsakovo V. Ž. 108 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Iš atsakovės nurodyto vaiko poreikių sąrašo nustatė, kad šalių nepilnametei dukrai išlaikyti reikalinga 1 129 Lt suma per mėnesį. Kadangi ieškovės atlyginimas, atskaičius mokesčius, yra apie 2 200 Lt, atsakovo atlyginimas, atskaičius mokesčius bei išlaikymą dukrai, yra 557,50 Lt, abi šalys turi kreditorinių įsipareigojimų, turi patenkinti savo pačių būtiniausius poreikius, teismas sprendė, jog atsakovo finansinė padėtis yra ženkliai prastesnė nei ieškovės. Teismas nustatė, jog nepilnametė mergaitė turi sveikatos sutrikimų – yra alergiška citrusiniams vaisiams ir pieno produktams, dėl to ieškovė turi išrankiau parinkti vaikui maisto racioną. Akivaizdu, jog per dešimt metų pasikeitė mergaitės poreikiai, ieškovė pateikė įrodymus apie mokėtinas sumas už mergaitės telefono sąskaitas, vaistus, kitus poreikius. Nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog vaikui augant, vaiko poreikiai pasikeitė, tačiau priteistas išlaikymo dydis vaikui turi atitikti ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų turtinę padėtį. Ieškovės reikalavimas padidinti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį iki 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos nebūtų proporcingas atsakovo turtinei padėčiai, nes atsakovui pragyvenimui liktų vos daugiau nei 300 Lt. Atsižvelgiant į vaiko padidėjusius poreikius, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovo priteistą išlaikymą padidino iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė I. Ž. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-19 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Mano, kad teismas nepagrįstai byloje esančius įrodymus vertino išimtinai atsakovo naudai. Teismas priteisė vaikui mažesnį nei atitinka vaiko poreikius išlaikymo dydį. Atsakovas ne tik neteikia tinkamo išlaikymo bet ir nebendrauja su vaiku, neieško geriau apmokamo darbo. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai. Mano, kad ieškovė ir taip didesnę atsakomybės dalį prisiėmė sau. Padidinus išlaikymą tik iki 300 Lt per mėnesį būtų pažeisti ne tik nepilnamečio vaiko, bet ir ieškovės interesai, nes jai tektų ne tik pareiga vienai rūpintis dukters buitimi, bet ir tektų neproporcingai didelė dalis pareigos materialiai išlaikyti dukrą. Teismas gynė ne nepilnamečio vaiko, o atsakovo interesus. Atsakovo gaunamos mažos pajamos nėra ta priežastis, kuri galėtų pateisinti išlaikymo nemokėjimą. Atsakovas nesiėmė jokių pastangų, kad galėtų vaikui teikti didesnį išlaikymą. Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, nurodė, kad atsakovas turi kreditinių įsipareigojimų, nors jis tokių įrodymų nepateikė. Atsakovas tam tikrą laiką apskritai nemokėjo išlaikymo vaikui, todėl susidarė įsiskolinimas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad šalių vaikas turi sveikatos sutrikimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Apeliantė (ieškovė) nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo iš dalies tenkintas jos ieškinys ir iki 300 Lt padidintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-12-09 teismo sprendimu priteistas 250 Lt dydžio išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Apeliantė prašo ginčijamą sprendimą pakeisti – padidinti dukters išlaikymui priteistą sumą iki 500 Lt kas mėnesį.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Reikalaujant keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010).
Ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo grindė tuo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui, priėmimo pasikeitė aplinkybės – išaugo vaiko poreikiai, atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų dėl vaiko sveikatos, atsakovo finansinė padėtis pagerėjo. Atsakovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad jei turėtų geresnį darbą, galėtų teikti didesnį išlaikymą, nors nemano, jog išlaikymo padidinimas būtinas.
Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė neturi nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto (b. l. 16-17). Ieškovė su dukra G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 12). Iš Klaipėdos (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatyta, jog ieškovės pajamas laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2014 m. gegužės mėnesio sudarė 2 361,47 Lt. Tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovės darbo užmokestis priklauso nuo turimo pamokų skaičius, todėl nuo 2014 metų mokslo metų pradžios ieškovės atlyginimas sumažėjo iki 2 200 Lt. Papildomai ieškovė nurodė, jog nuomojasi butą, kuriame gyvena dviese su dukra, nuomos mokestį sudaro – 250 Lt, komunaliniai patarnavimai – apie 200 Lt (b. l. 34-39). Ieškovė turi pareigą mokėti kasmėnesines įmokas, kurias sudaro 214,90 Lt, už įsigytą šaldytuvą (b. l. 49). Papildomai nurodė, jog anksčiau dirbdavo keliuose darbuose, todėl turėjo galimybę išlaikyti dukrą, tačiau dėl sveikatos problemų to daryti nebegali. Ieškovė teigia, jog gaunamų pajamų bei atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka jos ir dukters poreikiams patekinti.
Iš pateiktos pažymos apie atsakovo darbo užmokestį matyti, jog atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2014 m. rugsėjo mėnesio atsakovo atlyginimą, atskaičius mokesčius ir išlaikymą dukrai, sudarė 557,50 Lt (b. l. 80). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b. l. 79). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 78). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog gyvena draugo bute, nemoka nei nuomos mokesčio, nei komunalinių mokesčių, kadangi prižiūri draugo senyvo amžiaus motiną. Nurodė, jog turi pareigą dengti kelias paskolos sutartis, tačiau įrodymų apie minėtas aplinkybes nepateikė.
Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Atsakovas V. Ž. yra sveikas ir darbingas, byloje nenurodė, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas bent minimalus išlaikymas jo nepilnamečiam vaikui. Atsakovas formaliai nurodė, kad jeigu uždirbtų daugiau, teiktų didesnį išlaikymą, tačiau nėra duomenų, kad jis ieškotų geriau apmokamo darbo (CPK 178 str.).
Pirmosios instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė, į tai, kad nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, todėl jai ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo vaikui tiekimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Padidinus išlaikymą vaikui iki 300 Lt per mėnesį, būtų pažeisti ne tik nepilnamečio vaiko, bet ir ieškovės interesai, nes jai vienai tektų pareiga rūpintis dukters kasdiene buitimi, auklėjimu, bet ir tektų neproporcingai didelė dalis pareigos materialiai išlaikyti dukrą. Be to, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgtina į pasikeitusią aplinkybę, susijusią su vaiko sveikata, t. y. kad nepilnametė G. Ž. yra alergiška citrusiniams vaisiams, pieno produktams, turi chronišką ligą – lėtinį tonzilitą, odos susirgimų.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuri skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo 1 000 Lt (2012-12-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, įsigaliojęs nuo 2013-01-01). Išlaikymo prievolė dalijama pusiau, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų teikti bent po pusę nurodytos sumos dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Šiuo atveju yra pagrindas padidinti priteistą išlaikymą iki 144,81 Eur (500 Lt) dydžio, kuris laikytinas būtina minimalia suma ir neprivalo būti įrodinėjamas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-19 sprendimas keistinas padidinant iš atsakovo V. Ž. priteisto išlaikymo dydį nepilnametei dukrai G. Ž. iki 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-07-02) iki vaiko pilnametystės. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą padidintinas į valstybės biudžetą iš atsakovo V. Ž. priteistas žyminis mokestis iki 52 Eur (179,55 Lt) (144,81 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d. 1 p.), padidintinos iš atsakovo V. Ž. ieškovei I. Ž. priteistos bylinėjimosi išlaidos iki 289,62 Eur (1 000 Lt) (CPK 93 str. 1 d.) (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).
Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 21 Eur žyminio mokesčio (57,92 Eur x 12 mėn, x 3 proc.) (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–329 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti – padidinti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-07-02) iki vaiko pilnametystės.
Padidinti iš atsakovo V. Ž. ieškovei I. Ž. priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 289,62 Eur (1 000 Lt).
Padidinti iš atsakovo V. Ž. priteistą žyminį mokestį į valstybės biudžetą iki 52 Eur (179,55 Lt).
Priteisti iš atsakovo V. Ž. į valstybės biudžetą 21 Eur žyminio mokesčio, mokėtino apeliacinės instancijos teisme.