Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-849-818/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-02-26
Bylos Nr.
1-849-818/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49829-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
D. V.
Advokatai
Jolanta Klimavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-849-818/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49829-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.12.2.8 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Albinai Nikitionok,dalyvaujant prokurorui Pauliui Paukščiui,kaltinamajam D. V., jo gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,galimai laiduotojai A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. 2020-12-22, apie 17 val. 45 min, Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat", v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,66 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nurodė, kad 2020 m. gruodžio 22 d. po darbo, jo teigimu streso neėmimui, jis išgėrė apie 300 gramų degtinės, po to praėjus 45 minutėms jis įsėdo į jam nuosavybės teisė priklausantį automobilį „VW Passat“, tačiau kaip minėtu automobiliu važiavo Vilniaus miesto gatvėmis neatsimena, atsimena tik, kad jį einantį į parduotuvė „IKI“ sustabdė policijos pareigūnai. Be to, atsimena, kad jį stabdė kažkoks asmuo, neleido jam girtam važiuoti, sutinka, jog šis asmuo pasielgė pilietiškai. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Ant jo vairuojamo automobilio yra išlikę išoriniai kėbulo detalių tam tikri apibraižymai, kurie nėra susiję su 2020-12-22 d. automobilio vairavimu, tie apgadinimai buvo padaryti ankščiau kitomis aplinkybėmis. Savo netinkamą elgėsi nepasiteisina, jis savo noru atlygino 30 Eur dydžio automobilio nugabenimo į stovėjimo aikštelė išlaidas. Prašo teismo taikyti jo atžvilgiu laidavimo institutą bei laiduotoja paskirti jo sutuoktinė A. V..

Teismo posėdyje laiduotoja A. V. paaiškino, kad vairuojant apsvaigimo būsenoje jos sugyventinis pasielgė neatsakingai. Pasak A. V. jų tarpusavyje ryšis yra stiprus, nes kartu gyvena jau apie 3 metus, D. V. yra geras žmogus, jai padeda namų ūkyje, jis klauso jos patarimų. Apie save nurodė, jog yra dirbanti, darbovietėje charakterizuojama tik teigiamai, yra neteista bei nebausta administracinė tvarka.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. V. parodė, kad 2020-12-23 d. pasirašytinai jam įteikus pranešimą apie įtarimą jis tuo metu kaltę neigė, tuos parodymus davė būdamas streso būsenoje, tačiau iš naujo įvertinus įvykio aplinkybės, jis visiškai pripažįsta savo kaltę. Ketinimą prisipažinti dėl veikos jis turėjo ir besibaigiant ikiteisminiam tyrimui, jo gynėją 2021-01-13 teikė ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui prašymą papildomai jį apklausti įtariamuoju, prašymas buvo atmestas. Paaiškino, 2020-12-22 apie 16.30 val. vartojo alkoholinį gėrimą - degtinę. Alkoholį vartojo netoli parduotuvės " (duomenys neskelbtini) " (duomenys neskelbtini), esančiame miškelyje. Alkoholį vartojo vienas. Iš viso išgėrė apie 0.3 l. alkoholio. Baigęs vartoti alkoholį nusprendė iš automobilio „VW Passat", v. n. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasiimti savo asmeninius daiktus. Atvykęs į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, pasiėmė, piniginę, buto raktus. Jį pamatęs nepažįstamas praeivis, kurio išvaizdos šiuo metu negalėtų įvardyti, pamanęs, kad ketina vairuoti, nusprendė jį sudrausminti. Jis jam liepė niekur nevažiuoti, sakė sudaužys mašiną. Jis jam atsakė, kad neketina niekur važiuoti, atėjo tik pasiimti jam priklausančių daiktų iš automobilio. Jis jam nurodė, kad iškvies policijos pareigūnus. Jis įlipo į automobilį, atsisėdo už automobilio vairo ir užsidarė automobilio duris. Minėtas vaikinas toliau stovėjo prie automobilio "VW Passat" keleivio pusės priekinių durelių. Ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Atvykę policijos pareigūnai rado jį sėdintį vairuotojo vietoje, liepė išlipti iš transporto priemonės. Patikrinę blaivumą nustatė, kad yra neblaivus, (b. l. 68-71)

2020-12-22 gautas liudytojo Š. T. paaiškinimas, kuriame asmuo nurodo, kad apie 17:30 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Iš šalutinio kelio išsuko automobilis "VW Passat" žalios spalvos be artimųjų šviesų. Automobilis važiavo lėtai ir vinguriavo po kelią. Priešprieša važiuojantis automobilis sustojo ir kaip suprato, taip pat parodė, kad įsijungtų šviesas. "VW", v. n. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos važiavo toliau. Aplenkė jį ir užblokavo kelią. Priėjus prie automobilio ir atidarius vairuotojo dureles iš vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Paprašė užgesinti variklį ir išlipti iš automobilio. Tuo metu kartu su liudytoju važiavusi jo žmona N. T. iškvietė pareigūnus. Vairuotojas svirduliavo, bandė eiti tolyn, bet jų akivaizdoje alkoholio nevartojo, (b. l. 42)

2021-01-06 liudytojas Š. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-12-22, apie 17 val. 40 min., jis važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve pamatė iš šalutinio kelio išvažiuojantį neįsijungusį šviesų, neaiškiai vinguriuojantį "VW Passat" automobilį, kuris buvo žalios spalvos, v. n. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis jam sukėlė įtarimų, jis dar pamirksėjo, kad šis įsijungtų šviesas, pastarasis nesureagavo. Minėtas automobilis judėjo lėtai. Įtarė, kad automobilio vairuotojas galimai neblaivus. Aplenkė "VW Passat" automobilį ir sustojo prieš jį. Minėto automobilio vairuotojas taip pat sustabdė savo transporto priemonę. Jis priėjęs prie automobilio kelis kartus pabeldė į vairuotojo pusės langą. Automobilio vairuotojas atidarė automobilio dureles. Pasiteiravo, ar jam viskas gerai. Bendraudamas su juo jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, asmens kalba buvo nerišli. Pajutęs šiuos požymius nurodė asmeniui, kad iškvies policiją. Ketino paimti automobilį "VW Passat" vairavusio vyro automobilio raktelius, tačiau asmuo jam jų neatidavė. Jiems stovint prie automobilio ir belaukiant policijos pareigūnų asmuo buvo nusprendęs šalintis, tačiau tuo momentu atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai patikrinę vyro blaivumą, nustatė, kad asmuo yra neblaivus. Į alkoholio kiekio matuoklį jis pripūtė kiek daugiau nei 2 promiles, (b.l. 45-48)

2021-01-11 liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2020-12-22 dirbdamas kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu G. Palioniu 17.40 val. Iš OVS budėtojo, gavo pranešimą, kad pranešėjas (duomenys neskelbtini), Vilniuje prie parduotuvės “ (duomenys neskelbtini) ” sustabdė neblaivų vairuotoją, kuris vairavo automobilį VW „Passat“, žalios spalvos. Atvykus į įvykio vietą rado pranešėją, kuris nurodė, kad automobilio VW “Passat”, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas šalinasi iš įvykio vietos. Pasivijus automobilio VW “Passat” vairuotoją (kaip vėliau paaiškėjo tai buvo D. V., gim. (duomenys neskelbtini)). Pradėjus bendrauti su juo buvo juntamas nuo jo sklindantis stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, kalbėjo nerišliai. Pasiteiravus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, asmuo nurodė, kad vartojo. Pareikalavus prieiti prie tarnybinio automobilio asmuo atsisakė vykdyti reikalavimą, todėl paėmęs už parankės nuvedė D. V. prie VW “Passat” automobilio. Patikrinus asmens blaivumą buvo nustatyta, kad jis yra neblaivus. Tiek pirmu, tiek antru pūtimu asmeniui buvo nustatytas daugiau nei 2 prom. girtumas, (b.l. 50-52)

2020-12-22 buvo nustatytas įtariamojo D. V. neblaivumas. 17:47 val. pirmu pūtimu nustatytas 2.32 prom. neblaivumas, 17:57 val. antru pūtimu 2,66 prom. neblaivumas, (b.l. 13-15)

2020-12-22 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio kėbulas apibraižytas, įlenktas kairės pusės priekinis sparnas, skilęs priekinis stiklas, klijuotas priekinis buferis, (b.l. 16-18)

2020-12-30 VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis VW “Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso D. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 20)??

2020-12-30 VšĮ „EMPREKIS“ nustatyta vidutinė automobilio VW “Passat Variant TDI“ kaina Lietuvoje su PVM 1120 Eur. (b.l. 21)

2020-12-29 apžiūrėti „Body cam“ vaizdo įrašai daryti įvykio vietoje, (b.l. 37-39)

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo D. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Tiek iki bylos nagrinėjimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis D. V. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, patvirtino jo padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2020-12-22, apie 17 val. 45 min, Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat", v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,66 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų Š. T., V. P. parodymai, policijos įvykių registro išrašo duomenys, Vilniaus apskrities VPK viešosios tvarkos Valdybos 2-os kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio V. P. tarnybinis pranešimas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenys, neblaivumo nustatymo akto duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančius nuoseklius, neprieštaringus ir vienas kitą papildančius įrodymus, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais D. V. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,66 promilės neblaivumas, tai jis darė veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti, t. y. sėsdamas vairuoti transporto priemonę gerokai neblaivus ir ją sąmoningai tokios būklės vairuodamas, neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingumą, tačiau nuo jų neatsisakė.

Taigi D. V. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, D. V. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.

Dėl laidavimo instituto taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos sąlygoms, kurioms esant teismas gali taikyti laidavimo institutą, t. y. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas A. V. prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jos sutuoktinį pagal laidavimą ir perduoti D. V. jos atsakomybei, kartu su prašymu teismui pateikiant ją charakterizuojančius duomenis.

Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu A. V. prašė perduoti jos sutuoktinį D. V. jos atsakomybei pagal laidavimą. Paaiškino, kad yra dirbanti jos vardu įregistruotoje individualioje įmonėje. Papildomai nurodė, kad suvokia ir supranta savo, kaip laiduotojos, atsakomybę. Tiki, jog sutuoktinis pasikeis, daugiau tokių klaidų nebepadarys.

Kaltinamasis D. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), susijusį su transporto eismo saugumu, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi jį padaręs, be to, neigiamai vertina savo elgesį ir yra linkęs jį keisti. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – yra vedęs, nedirbantis, bylos duomenimis Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka nebaustas, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje taip pat nėra. Taigi, teismo vertinimu, kaltinamasis nėra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, o jo priešingas teisei elgesys šiuo atveju buvo atsitiktinis. Teismo vertinimu, visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip matyti pagal galimos laiduotojo A. V. aiškinimus teisiamojo posėdžio metu ir pateiktus dokumentus, ji yra kaltinamojo sutuoktinė, su kuria kartu gyvena virš trijų metų. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja nurodė, kad ji administracine tvarka nėra bausta, neteista, į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą penkių metų laikotarpiu nesikreipė, dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai. A. V. nuomone, ji sugebės daryti teigiamą įtaką, kadangi jie gyvena kartu bei kasdien bendrauja ir jis klauso jo patarimų. Iš visų šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, teismas sprendžia, kad D. V. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Remiantis 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tuo atveju, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs kaltinamojo D. V. padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad atleidžiant A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad D. V. transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,66 promilių neblaivumas, t. y. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Tokiu būdu D. V. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių šios priemonės taikymo terminą. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-50-788/2018). Nagrinėjamoje byloje vertinant turto konfiskavimo taikymo proporcingumą, teismas įvertina kaltinamojo asmenybę – D. V. teisiamas pirmą kartą, nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Tačiau sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo būtina įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, bet ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019). Nagrinėjamu atveju, teismas vertina, kad D. V. nusikaltimo padarymo aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymas būtų neteisingas. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, D. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus gana nemažą atstumą. Akivaizdu, kad toks kaltinamojo vairavimas kėlė rimtą pavojų eismo saugumui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sužaloti žmonės. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamajam nustatytas neblaivumas – 2,66 prom. gerokai viršijo vidutinio neblaivumo ribą (1,5 prom.), bei viršija sunkaus neblaivumo ribą (2,5 prom.). Nagrinėjamu atveju taip pat būtina atsižvelgti ir į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, keliančius didelį pavojų kitiems eismo dalyviams bei lemiančius eismo įvykius, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, daugeliu atvejų būtų neįmanomas ir neužtikrintų prevencinio šios baudžiamojo poveikio priemonės pobūdžio (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-481-1020/2017; Nr. 1A-411-468/2018).

Byloje nustatyta, kad D. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam nuosavybės teisė priklausantį automobilį „VW “Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir jos konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2 d.).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas, dokumento vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, panaikintinos šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. gruodžio 29 d., nutarimu taikytas laikinas visiškas nuosavybės teisių apribojimas D. V. į automobilį „VW Passat”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2020-12-29 iki 2021-06-29 (b. l. 22-25), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo dienos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra, kadangi kaltinamasis D. V. 2021-02-18 mokėjimo pavedimu sumokėjo UAB „Tomadas“ 30 Eur už automobilio nuvežimą bei saugojimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojai A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, D. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, D. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto – automobilio „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2020 m. gruodžio 29 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. V. į automobilį „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo dienos.

Išaiškinti D. V., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti D. V. ir A. V. kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius