Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2340-390/2013 pagal ieškovo J. G. B. ieškinį atsakovui A. S. dėl negrąžintos paskolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta atidėti dalies už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

2013 m. rugpjūčio 30 d. ieškovas pakartotinai pateikė prašymą atleisti jį nuo 3 738 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Pakartotinį prašymą ieškovas grindė aplinkybėmis, jog ženklią dalį gaunamų pajamų jis turi išleisti dienpinigiams, butpinigiams ir maistpinigiams užsienyje, jo turimas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, o kas mėnesį bankui turi mokėti 1 200 Lt kredito įmokas.

2013 m. rugsėjo 16 d. ieškovas pareikė prašymą atidėti jam 3 738 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Šį prašymą ieškovas motyvavo argumentais, analogiškais išdėstytiems prašymuose atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena būtinųjų procesinio pobūdžio prielaidų asmeniui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 2 dalis). Siekdamas užtikrinti, jog asmenų turtinė padėtis neribotų jų galimybių pasinaudoti teise į realią teisminę gynybą, įstatymų leidėjas proceso įstatyme įtvirtino atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies (CPK 83 straipsnis) ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 84 straipsnis). Byloje pateikto atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai suponuoja, jog ieškovo inicijuoto apeliacinio proceso dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo išvadų, kad nėra teisinių ir faktinių prielaidų atidėti ieškovui žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, patikrinimas teisės taikymo bei faktų vertinimo aspektais (CPK 320, 338 straipsniai).

CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Taigi įstatymų leidėjas teismams suteikė diskrecijos teisę spręsti dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo poreikio, nustatydamas, jog esminis kriterijus šiuo atveju yra prašymą pateikusio asmens turtinė padėtis. Teismų praktikoje CPK 84 straipsnio aiškinimo bei taikymo klausimu laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas gali atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo teismui metu (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. N. v. D. J. ir kt., bylos Nr. 2-1311/2013; 2013 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Moderna Trygghetsforsakringar“ v. Ž. V., bylos Nr. 2-257/2013; kt.). Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą teikiantis asmuo turi pareigą pagrįsti, jog prašymo pateikimo metu jo turtinė padėtis objektyviai neleidžia jam sumokėti viso (ar dalies) žyminio mokesčio, mokėtino už reiškiamą ieškinį, paduodamą apeliacinį, kasacinį skundą, ir įrodymus, kurie tikėtinai patvirtintų, jog išnagrinėjus bylą iš esmės jis bus pajėgus sumokėti atidėtą žyminį mokestį (ar jo dalį) (CPK 12, 178 straipsniai). Objektyvus negalėjimas sumokėti žyminį mokestį tokiais atvejais sietinas su žyminio mokesčio mokėjimo prievolės įvykdymo neproporcingu asmens turtinės padėties apsunkinimu.

Ieškovas pareiškė turtinį reikalavimą 177 128,64 Lt, už kurį mokėtinas proporcinis žyminis mokestis – 4 543 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareikšdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 805 Lt žyminio mokesčio dalį, o nuo likusios dalies mokėjimo prašė jį atleisti dėl sunkios turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismui 2013 m. rugpjūčio 12 d. 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimis minėto prašymo netenkinus, ieškovas pateikė prašymą atidėti neapmokėtos 3 738 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Siekdamas pagrįsti žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo būtinumą ieškovas pateikė įrodymus, kad vidutinis jo darbo užmokestis per mėnesį yra 5 172,15 Lt (15 516,45 / 3) (b. l. 20), kurio dalį sudaro dienpinigiai (b. l. 55-58), jis turi nepilnametį ir pilnametį sūnus (b. l. 36-37), kuriems teikia išlaikymą bei paramą (b. l. 55-58), jam nuosavybės teise priklauso įvairaus nekilnojamojo turto (daiktų dalys ar visi daiktai) 364 045 Lt vidutinės rinkos vertės, kuris areštuotas užtikrinant ieškovo prievolių kreditoriui AB DNB bankui įvykdymą. Remiantis Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimu ieškovas kaip solidarus skolininkas su savo sūnumis AB DNB bankui yra skolingas 222 862,56 Lt (CPK 179 straipsnio 3 dalis) pagal 2005 m. rugsėjo 21 d. Kreditavimo sutartį Nr. 8440 (b. l. 82-87). Pagal ieškovo banko sąskaitos išrašus, kas mėnesį AB DNB bankui ieškovas moka 1 200 Lt skolos dengimo įmokas (b. l. 55-58), vykdydamas AB DNB banko sąlygas dėl skolos grąžinimo, pagal kurias ieškovas taipogi turi iki 2013 m. gruodžio 31 d. parduoti bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą (b. l. 89).

Iš šių faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas neturi galimybės disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, t. y. negali šio turto parduoti ir už jį gautų sumų panaudoti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimui, ieškovas taip pat turi įsiskolinimų bankui, vienas (ieškovo sutuoktinė mirusi (b. l. 35)) išlaiko savo nepilnametį sūnų bei teikia paramą pilnamečiam sūnui. Nors ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra 5 172,15 Lt, tačiau dalį jo sudaro dienpinigiai, skirti padengti ieškovo, dirbančio tarptautinių tolimųjų reisų vairuotoju, išlaidas, kylančias dėl jo darbo funkcijų vykdymo. Šie ieškovo finansinės padėties duomenys suponuoja, jog už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma, lyginant ją su ieškovo gaunamų pajamų bei išlaidų santykiu, finansinių įsipareigojimų dydžiu, ieškovui yra reikšminga. Visos žyminio mokesčio sumos sumokėjimas be abejo apsunkintų ieškovo galimybes ne tik vykdyti savo turtines prievoles AB DNB bankui, bet ir teikti išlaikymą bei paramą savo sūnums. Dėl to yra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, tinkamai neįvertino ieškovo turtinės padėties, t.y. vieno iš pagrindinių kriterijų žyminio mokesčio sumokėjimui atidėti.

2013 m. spalio 24 d. ieškovas pateikė 2013 m. spalio 22 d. mokėjimo nurodymą, jog papildomai sumokėjo 238 Lt žyminio mokesčio. Taigi šiai dienai ieškovas yra sumokėjęs 1 043 Lt žyminio mokesčio, o kitos žyminio mokesčio dalies – 3 500 Lt, sumokėjimą prašo atidėti. Didžiosios dalies žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį, sumokėjimo atidėjimas prieštarautų žyminio mokesčio instituto tikslams (pvz., atgrasinti asmenis nuo nepagrįsto kreipimosi į teismą). Tačiau atsižvelgiant į ieškovo turtinės padėties santykį su visa mokėtina žyminio mokesčio suma, papildomai įvertinus faktinę aplinkybę, jog ieškovui, atidėjus dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, yra suteikiamas papildomas terminas bylos nagrinėjimo metu sukaupti trūkstamą sumą visam žyminiam mokesčiui apmokėti – tokiu būdu užtikrinant ieškovui galimybę operatyviai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, kartu nepagrįstai neapsunkinant jo turtinės padėties, spręstina, kad teisinga bei sąžininga ieškovui būtų atidėti pusės už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Šiuo atveju negalima ignoruoti ir fakto, jog egzistuoja objektyvi ieškinio patenkinimo tikimybė, t.y. ieškovo turtinė padėtis pagerėtų išnagrinėjus bylą iš esmės. Remiantis paminėtu, skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis keičiama, o ieškovo prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tenkinamas iš dalies – atidedant ieškovui 2 271,50 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 straipsnis).

Minėta, jog ieškovas šiai dienai yra sumokėjęs 1 043 Lt žyminio mokesčio, todėl ieškovui nustatomas terminas iki 2013 m. lapkričio 29 d. sumokėti trūkstamą 1 228,50 Lt (2 271,50 Lt – 1 043 Lt) žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokėjimą patvirtinančius dokumentus (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Ieškovo J. G. B. prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tenkinti iš dalies.

Atidėti ieškovui Justinui G. B. 2 271,50 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo.

Nustatyti ieškovui Justinui G. B. terminą iki 2013 m. lapkričio 29 d. sumokėti 1 228,50 Lt žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokėjimą patvirtinančius dokumentus.