- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- e2A-90-372/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02467-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
- 2.1.1.3.7Teisėtų lūkesčių apsaugos principas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovės A. L. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-111-715/2020 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei A. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismo prašė 2008-04-09 sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. L. buvo išnuomota 0,3545 ha dalis 0,3851 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo patikslinta 2013-05-27 Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2008-04-09 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“, pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
2. Ieškovė nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyrius vykdo Mažeikių rajono savivaldybėje sudarytų valstybinės žemės sklypų nuomos ir panaudos sutarčių patikrinimą. 2019-05-09 buvo atliktas valstybinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo patikrinimas, kurio dalis 2008-04-09 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomota atsakovei. Patikrinimo metu buvo užfiksuoti duomenys, kad žemės sklypas pagal paskirtį naudojamas tik iš dalies. Sklype pastatytas gyvenamasis namas (baigtumas 82 proc.) yra rytinėje dalyje, kita sklypo dalis tvarkinga, bet nenaudojama pagal paskirtį, kitų pastatų ir statinių sklype nėra. Patikrinimo duomenys buvo užfiksuoti 2019-05-10 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovė nurodė, kad pagal 2008-04-14 Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo nustatyta, kad žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu sklype buvo pastatyti 2 ūkiniai pastatai: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Ieškovė nurodė, kad Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-14 įsakymu Nr. Al-176 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas specialusis planas A. L. ir R. B. IĮ priklausančių pastatų ir kiemo įrenginių žemės sklypų riboms suformuoti (adresu: (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad pirmo žemės sklypo (A. L.) naudojimo paskirtis pagal pastatų teisinę registraciją – namų valdai, antro (R. B. IĮ) – komercinei veiklai. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007-09-10 įsakymu Nr. Al- 1081 „Dėl nuomojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), duomenų patvirtinimo“ patvirtino 3851 kv. m. žemės sklypo plotą ir ribą prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių namų statybos, bei pasiūlė žemės sklypą išnuomoti 25 metams. Telšių apskrities viršininkas 2007-10-09 įsakymu Nr. Pl.Ž-1763 „Dėl žemės sklypų Mažeikių rajono savivaldybėje įregistravimo Telšių apskrities viršininko administracijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise ir pardavimo bei nuomos“ nurodė žemės sklypą įregistruoti VĮ Registrų centras bei ne aukciono tvarka prie nuosavybės teise valdomų pastatų atsakovei išnuomoti 25 metų laikotarpiui. Telšių apskrities viršininko 2008-01-11 sprendimu Nr. V1 -61 -12615 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste A. L.“ A. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į A. L. iki visuotinės žemės nacionalizacijos valdytą 0,0306 ha žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,0306 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,3851 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Telšių apskrities viršininkas 2008-02-19 įsakymu Nr. Pl.Ž-278 „Dėl žemės sklypo įregistravimo Telšių apskrities viršininko administracijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise, nuomos bei nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ nurodė žemės sklypo dalį 0,3545 ha įregistruoti VĮ Registrų centras Telšių apskrities viršininko administracijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise ir atkurti nuosavybės teises į žemę A. L., perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,0306 ha kitos paskirties žemės sklypo dalį, o likusią dalį žemės sklypo nutarė išnuomoti ne aukciono tvarka prie nuosavybės teise valdomų pastatų 25 metų laikotarpiui.
5. Ieškovė pažymėjo, kad 2008-04-09 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. L. buvo išnuomota 0,3545 ha dalis 0,3851 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 25 metų laikotarpiui. Ši nuomos sutartis 2013-05-27 buvo patikslinta Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2008-04-09 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo“. Visi duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė nurodė, jog nagrinėjant 2008-04-09 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su A. L. dėl 0,3545 ha dalies žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad ši nuomos sutartis nuo jos sudarymo pradžios buvo neteisinga.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 28 punkte.
7. Ieškovė akcentavo, jog svarbus yra tiek statinio (įrenginio) buvimo faktas žemės sklype, tiek ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-14 įsakymu Nr. Al-176 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas specialusis planas A. L. ir R. B. IĮ priklausančių pastatų ir kiemo įrenginių žemės sklypų riboms suformuoti (adresu: (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad pirmo žemės sklypo (A. L.) naudojimo paskirtis pagal pastatų teisinę registraciją – namų valdai, antro (R. B. IĮ) – komercinei veiklai, tačiau duomenų, kad žemės sklypo formavimo metu šiame sklype buvo gyvenamasis namas, nėra, ir tai patvirtina Nekilojamojo turto registro duomenys. Atsakovei pradėjus naudoti žemės sklypą, jame stovėjo du ūkiniai pastatai, nė vienam iš jų nesant pagrindiniu pastatu. Darytina išvada, kad žemės sklypas prie ūkinių pastatų, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, negalėjo būti formuojamas ir atitinkamai žemės sklypo dalis negalėjo būti išnuomota atsakovei.
8. Ieškovės vertinimu, žemės sklypo dalis 0,3545 ha išnuomota atsakovei, nesilaikant CK 6.5551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 28 punkto nuostatų. Ieškovė pažymėjo, jog imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius, nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengti realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamą valstybinę žemę, tokiu būdu nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita, o tai aiškiai pažeidžia viešąjį interesą. Tai, kad atsakovė pirminius ūkinius pastatus nugriovė ir pastatė du kitus pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad valstybinė žemė buvo išnuomota teisėtai.
Atsiliepimas
9. Atsakovė A. L. atsiliepime į ieškovės ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsakovė nurodė, kad 2008-04-09 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu A. L. buvo 25 metams išnuomotas 0,3545 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Bendras sklypo plotas – 0,3851 ha, iš kurio dalis (0,0306 ha) priklauso nuosavybės teise atsakovei po 2008-01-11 Telšių apskrities viršininko sprendimo atkurti atsakovei nuosavybės teises į A. L. iki visuotinės žemės nacionalizacijos valdytą žemę, kita dalis (0,3545 ha) yra nuomojama pagal nuomos sutartį. Žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas 2008 metais.
11. Atsakovė nurodė, kad ginčo nuomos sutarties sudarymo metu teisės aktuose buvo įtvirtinta, jog valstybinės žemės nuomos sutartis sudaro apskričių viršininkai, kurie turi įgaliojimus kontroliuoti, kaip vykdomos nuomos sutarties sąlygos. Be to, buvo įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė kontroliuoti, kaip laikomasi sąlygų dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Taigi, už valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą yra atsakingi teisės aktuose įvardinti konkretūs valdžios institucijų pareigūnai, kurie gavę visus įstatymo baigtiniame sąraše išvardintus konkrečius dokumentus (tarp jų ir statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, teisinio registravimo dokumentus), jų pagrindu sprendžia valstybinės nuomos sutarties sudarymo klausimą ir derina žemės nuomos sutarties projektą. Būtent šie asmenys buvo atsakingi už tinkamą jiems suteiktų dokumentų patikrą ir įvertinimą, kadangi tik nustačius šių dokumentų atitiktį teisės aktuose keliamiems reikalavimams, galėjo būti sudaroma valstybinė žemės nuomos sutartis. 2008-04-09 sudarant nuomos sutartį, buvo gauti ir įvertinti visi nuomos sutarties sudarymui reikalingi dokumentai, planai ir prašymai, kuriuos įvertinus, nustačius jų atitiktį keliamiems reikalavimams ir nekonstatavus jokių trūkumų, su atsakove buvo sudaryta nuomos sutartis. Atsakingi valstybinės institucijos pareigūnai sprendė, kad atsakovė atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę išsinuomoti žemės sklypą, įvertinus ant jo stovinčius statinius – ūkinius pastatus.
12. Atsakovė pažymėjo, jog 2013-05-27 buvo pasirašytas Susitarimas dėl ginčo nuomos sutarties pakeitimo. Šio pakeitimo metu galiojo nauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ redakcija (2011-05-05 – 2014-02-24 galiojusi redakcija), kuri nustatė dar griežtesnius reikalavimus valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymui. Ir nuomos sutarties pakeitimo metu galiojęs teisinis reguliavimas buvo konkretus, apibrėžtas ir įpareigojantis valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryti tik turint baigtinį sąrašą dokumentų, kurių turinys ir atitiktis įstatymui turėjo būti nuodugniai tikrinami. Darant nuomos sutarties pakeitimą, šie teisės aktų reikalavimai buvo visuotinai žinomi ir taikomi; nuomos sutarties pakeitimas buvo sudarytas tarp atsakovės ir valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įgalioto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikiu skyriaus vedėjo. Kompetentingas, ieškovės įgaliotas darbuotojas buvo susipažinęs su galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir žinojo savo pareigą patikrinti visų aktualių dokumentų atitiktį teisės aktuose įtvirtintoms sąlygoms. Net atliekant su atsakove sudarytos nuomos sutarties peržiūrą ir darant pakeitimus, nebuvo vertinama, kad nuomos sutarties apskritai nebuvo pagrindo sudaryti.
13. Atsakovė akcentavo, jog valstybės institucija, sudarydama su kiekvienu nuomininku valstybinės žemės nuomos sutartį, privalėjo vadovautis šių sutarčių sudarymo metu galiojusiais teisės aktais, reglamentavusiais valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, t. y. sudarydama naują valstybinės žemės nuomos sutartį su kitu nuomotoju, valstybės institucija turėjo įvertinti kiekvieno nuomininko teisę be aukciono išsinuomoti žemės sklypą, statiniu buvimą (nebuvimą) šiame sklype ir pan. Kadangi nuomos sutartis buvo sudaryta jau galiojant griežtiems ir konkretiems valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo reikalavimams, kadangi 2013 metais, kada teisės aktai buvo dar labiau sukonkretinti, nuomos sutartis buvo peržiūrėta ir pakeista, neužsimenant apie galimus teisės aktų pažeidimus, laikytina, kad atsakingi valdžios pareigūnai dėl nepriklausančių nuo atsakovės priežasčių netinkamai atliko teisinės dokumentacijos vertinimą ir todėl dėl savo pačių aplaidumo laiku nekonstatavo trūkumų, sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį.
Atsiliepimas
14. Atsakovė nurodė, jog svarbu ir tai, jog šalių teisinis ginčas prasidėjo atsakovei gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus raštą „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo“, kuriame buvo nurodyta, jog atsižvelgiant į 2019-05-09 atliktą žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą, nustatyta, jog nuomininkė nevykdo valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų – nenaudoja žemės sklypo pagal nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą, todėl ji yra įspėjama apie nuomos sutarties nutraukimą. Šiame rašte neužsimenama apie galimus teisės aktų pažeidimus, sudarant valstybinę nuomos sutartį. Apie galimą teisės aktų nesilaikymą išnuomojant valstybinę žemę buvo užsiminta tik ieškovės 2019-09-09 sprendime bei 2019-09-30 teismui pateiktame ieškinyje. Tokia įvykių seka ir susiklosčiusi situacija vienareikšmiškai patvirtina, kad nuomos sutarties neatitiktis teisės aktams buvo pastebėta atsitiktinai, „nesavalaikiai“ ir, tikėtina, ieškant pagrindo nutraukti žemės nuomos sutartį su atsakove. Ši situacija vienareikšmiškai įrodo ne atsakovės kaltus veiksmus, tačiau pačios ieškovės aplaidumą ir netinkamą jai priskirtų pareigų vykdymą, už kurį atsakovė neturi prisiimti atsakomybės. Priešingas situacijos interpretavimas prieštarautų vieningai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktikai, lemtų neabejotiną atsakovės teisėtų lūkesčių pažeidimą ir didelio masto turtinę žalą.
15. Atsakovė nurodė, kad reikalavimai dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia negali būti keliami, kadangi yra praleistas senaties terminas tokio pobūdžio reikalavimui reikšti. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, reikalavimui ginčyti valstybinės žemės nuomos sutartį turi būti taikomas CK 1.125 straipsnyje nustatytas dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas. Kadangi ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta 2008-04-09 d., dešimties metų ieškinio senaties terminas yra suėjęs 2018-04-09. Konstatuotina, jog ieškinio senaties terminas yra neabejotinai praleistas.
16. Atsakovė nurodė, kad valstybinės institucijos padarytos klaidos negali būti taisomos atsakovės interesų sąskaita, atsakovė negali būti laikoma atsakinga dėl nepagrįstai sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, kadangi ją aplaidžiai sudarė atsakingi ir specialius įgaliojimus turintys pareigūnai, kuriems teisės aktuose yra numatytos aiškios ir konkrečios pareigos visapusiškam dokumentacijos, skirtos sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, įvertinimui ir atitikties teisės aktams patikrinimui. Atsakovė nežinojo ir neturėjo jokių galimybių žinoti apie tai, kad nuomos sutartis buvo sudaryta galimai nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad fakto, jog sutartis sudaryta galimai prieštaraujant teisės normoms, iki pat 2019 m. rugsėjo mėnesio nežinojo ir atsakingos institucijos, kurių kompetencijai pavesta tikrinti tokio pobūdžio sutarčių vykdymą ir teisėtumą. Atsakovei, skirtingai nei ieškovei, nėra keliama pareiga užtikrinti vidinių taisyklių ir procedūrų laikymąsi tam, kad būtų atsakingai ir veiksmingai atliekamos atsakingų institucijų funkcijos. Teisėtos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymas buvo pavestas išimtinei valstybinės institucijos pareigūno kompetencijai, kuris turėjo atsakingai ir apdairiai patikrinti įstatymuose baigtiniame sąraše įtvirtintą reikalingą dokumentaciją bei tuo pagrindu nuspręsti dėl pareiškėjos tinkamumo išsinuomoti valstybinę žemę. Atsakovė pateikė visus reikiamus dokumentus, kuriuos patikrinęs viršininko administracijos vedėjas 2008 metais nusprendė sudaryti (o 2013 metais ieškovės skyriaus vedėjas sprendė pakeisti) nuomos sutartį, nenustatydamas jokių trūkumų ar galimos neatitikties teisės aktų reikalavimams. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti ar abejoti valstybinės įstaigos darbuotojų kompetencija nuspręsti dėl galimybės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, kadangi jiems ši funkcija buvo priskirta įstatymų leidėjo. Atsakomybė už galimai neteisėtą nuomos sutarties sudarymą negali būti taikoma atsakovei, kuri, laikydamasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikė visą reikiamą dokumentaciją, tikėdamasi teisėto sprendimo, kurį 2008 m. ir 2013 m. priėmė valstybinės institucijos, nerasdamos kliūčių sudaryti nuomos sutartį.
17. Atsakovė akcentavo, kad valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia dėl valstybinės institucijos aplaidžių veiksmų pažeistų atsakovės teisėtus lūkesčius. Atsakovei valstybė, atstovaujama Telšių apskrities viršininko administracijos bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, sukūrė teisėtą lūkestį, kad valstybinės žemės nuomos santykiai bus sukurti bei įgyvendinami teisėtai ir pagrįstai. Ieškovės ieškiniu teikiamas reikalavimas pripažinti nuomos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento paneigia teisines vertybes, ieškovės veiksmai yra akivaizdžiai nesąžiningi atsakovės atžvilgiu bei vienareikšmiškai pažeidžia jos teises, teisėtus interesus ir lūkesčius bei teismų praktikoje įtvirtintus standartus.
18. Atsakovė pažymėjo, jog žemės nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia lemtų itin didelę turtinę žalą atsakovei. Sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį, atsakovės lėšomis ir iniciatyva buvo atlikta daug veiksmų, kuriais žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas. Ieškovė buvo informuota, jog atsakovė nugriovė išnuomotame žemės sklype buvusius netinkamus naudoti ūkinius pastatus. Atlikusi būtinus parengiamuosius darbus, atsakovė pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir 2017-12-20 jį įstatymo nustatyta tvarka gavo. Išduodant šį leidimą, reikėjo žemės naudojimo teisę patvirtinančio dokumento, o priduodant gyvenamąjį namą, šiame procese dalyvavo ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, kuris jokių prieštaravimų neišreiškė. Buvo pastatyti du pastatai – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra planuojama statyti antrą gyvenamąjį namą. Atsakovė pasirašė sutartis su vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo paslaugų tiekėjais, jos užsakymu buvo įvesti ir sumontuoti elektros įrenginiai, buvo išduotos AB „Energijos skirstymo operatorius“ prisijungimo sąlygos, pasirašyta naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis, vertinant žemės sklypą, buvo numatytos reikalingos schemos, sklype buvo sodinami sodiniai, obelys ir klojamos trinkelės. Šios aplinkybės patvirtina, kad dėl ieškovės sudarytos nuomos sutarties atsakovė atliko dideles investicijas, buvo sukurtas nekilnojamasis turtas, atvestos komunikacijos bei sukurtas gerbūvis, dėl atsakovės pastangų ir lėšų žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas. Tenkinus ieškovės reikalavimą ir pripažinus nuomos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, atsakovė patirtų didelio masto turtinę žalą, sąlygotą ir nulemtą valstybinės institucijos veiksmų ir pozicijos nenuoseklumo.
Atsiliepimas
19. Atsakovė nurodė, kad ieškovės ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi juo yra siekiama atsakovei perkelti atsakomybę už valstybinių institucijų aplaidžiais veiksmais padarytas klaidas, tokiu būdu paneigiant atsakovės teises, teisėtus interesus ir lūkesčius, sukeliant didelio masto turtinę žalą bei prieštaraujant nuosekliai kasacinio ir tarptautinio teismų praktikai. Toks ieškovės reikalavimas įrodo jos pačios netinkamą, aplaidų ir „nesavalaikį“ funkcijų vykdymą, kurio padarinių priskyrimas atsakovei būtų neteisėtas, neproporcingas ir nesąžiningas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
20. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nuspręsta ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės A. L. naudai 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti.
21. Teismas nurodė, kad nors atsakovei A. L. priklausiusių ūkinių pastatų paskirtis VĮ „Registrų centras“ pažymėjime nurodyta kaip pagalbinio ūkio, tačiau įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, jog ši pastatų paskirtis neatitiko realios sklype buvusių statinių paskirties. Teismas nurodė, kad atsakovė įsigijo tris savarankiškus statinius, kurie sutartyje buvo įvardinti kaip sandėliai; žemės sklypas buvo suformuotas vėliau, o suformavus šį sklypą, jame nebebuvo kitų statinių, kuriuos būtų galima laikyti pagrindiniais; buvo du pastatai, kuriuos atsakovė buvo įsigijusi kaip sandėlius, t. y. tinkamus daiktų sandėliavimui; byloje nėra duomenų, jog jie buvo fiziškai suirę ir nebetinkami naudoti.
22. Teismas pažymėjo, jog tuo metu sklype buvę statiniai buvo ne priklausiniai, o savarankiški negyvenamosios paskirties statiniai, atitinkantys CK 6.551 straipsnio 2 dalies ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte minimų statinių sąvoką. Teismas sprendė, jog kadangi statiniai priklausė atsakovei nuosavybės teise, buvo tinkami savarankiškam naudojimui ir eksploatavimui, atsakovė turėjo teisę kreiptis dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka prie šių statinių.
23. Teismas vertino, kad atsakovė panaudojo sklypą pagal paskirtį, nes šiuo metu ten yra pastatytas gyvenamasis namas, kurio statyba buvo vykdyta, gavus visus reikiamus leidimus, įskaitant ir ieškovės sutikimą.
24. Teismas nurodė, kad ieškovei žemės sklypas suteiktas nuomos teise ribotam laikotarpiui, ji kasmet moka žemės nuomos mokestį, tad valstybė gauna naudą iš šio sandorio; žemės sklypas nėra apleistas, jis yra prižiūrimas, žemės sklypo vertė yra padidinta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovei naudojantis 0,3545 ha žemės sklypo dalimi, viešasis interesas nėra pažeidžiamas, nes žemė naudojama pagal paskirtį, teikia visuomenei naudą.
25. Teismas nurodė, jog jokių naujų aplinkybių, kurios leistų skirtingai vertinti situaciją, byloje nėra nustatyta, taip pat nėra nustatyta ir jokių kaltų atsakovės veiksmų. Teismas darė išvadą, jog iš naujo kvestionuodama teisėtai sudaryto sandorio pagrįstumą, ieškovė pažeidė teisinių santykių stabilumo principą, teisėtų lūkesčių principą.
26. Teismas nurodė, kad byloje taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo nuomos sutarties sudarymo dienos. Atsižvelgęs į tai, bei į tai, jog ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, teismas ieškinio senaties šiuo atveju netaikė.
27. Spręsdamas dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad pagrįstomis pasirengimo teismo posėdžiams ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidomis pripažintina 500 Eur suma. Taip pat pagrįstomis išlaidomis pripažintina 500 Eur suma už procesinių dokumentų parengimą. Teismas sprendė, kad iš viso iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti. Teismas pažymėjo, kad išlaidos, patirtos už skundo ir ieškinio dėl 2019-07-08 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo panaikinimo surašymą, už advokato padėjėjos susipažinimą su bylos medžiaga, nėra susijusios su nagrinėjama byla, todėl iš ieškovės nepriteistinos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus esmė
28. Apeliaciniame skunde ieškovė (apeliantė) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
28.1. Skundžiamame sprendime pats teismas pažymėjo, jog pagalbinio ūkio pastatai yra laikomi daikto priklausiniais, t. y. savarankiškais pagrindiniam daiktui tarnauti skirtais antraeiliais daiktais, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Teismas pripažino, jog nuomos sutarties sudarymo metu žemės sklype buvusių atsakovei priklausiusių ūkinių pastatų paskirtis VĮ „Registrų centras“ pažymėjime buvo nurodyta kaip pagalbinio ūkio, tačiau, įvertinęs bylos duomenis, teismas vis tik padarė išvadą, jog ši pastatų paskirtis neatitinka realios sklype buvusių statinių paskirties. Su tokia teismo išvada nesutiktina. Teismas suklydo konstatuodamas, kad atsakovės įsigyti statiniai buvo ne priklausiniai, o savarankiški negyvenamosios paskirties statiniai. Tokiai teismo išvadai priimti nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes tuometiniai Nekilojamojo turto registro duomenys (2008-04-14 Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad nuomos sutarties sudarymo metu žemės sklype stovėjo tik du mediniai, 70 proc. fizinio nusidėvėjimo pagalbinio ūkio paskirties ūkiniai pastatai, nė vienam iš jų nesant pagrindiniu pastatu. Byloje nėra jokių kitų duomenų ar įrodymų, jog minėti atsakovės įsigyti statiniai buvo registruoti pagrindiniais daiktais, todėl valstybinės žemės nuoma lengvatinėmis sąlygomis (ne aukciono tvarka) prie tokių statinių negalima. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas privalėjo vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
28.2. Teismas padarė išvadą, jog iš naujo kvestionuodama teisėtai sudaryto sandorio pagrįstumą, ieškovė pažeidė teisinių santykių stabilumo principą, teisėtų lūkesčių principą. Su tokia teismo išvada taip pat nesutiktina. Žemės sklypo formavimo metu galiojo galimi namų valdos žemės sklypų dydžiai miestuose, jų nustatymo ir padidinimo tvarka. Buvo nustatyta, jog jeigu naudojamas namų valdos žemės sklypas yra didesnis, kaip atitinkamai 0,2 hektaro ir 0,3 hektaro, gyvenamojo namo savininko (bendraturčių) pageidavimu parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu padidinamas, bet ne daugiau, kaip atitinkamai iki 0,3 hektaro ir iki 0,4 hektaro. Nagrinėjamu atveju tokios tvarkos nebuvo laikomasi, nes žemės sklypo padidinimui nebuvo išreikštas gyvenamojo namo savininko (bendraturčių) pageidavimas. Be to, formuojant žemės sklypą, jame nebuvo jokio gyvenamojo namo, tad teismo išvada, jog atsakovei naudojantis 0,3545 ha žemės sklypo dalimi, viešasis interesas nėra pažeidžiamas, nes žemės naudojama pagal paskirtį, teikia visuomenei naudą, yra visiškai nepagrįsta.
Atsiliepimas
29. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė A. L. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti, pakeičiant jį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
29.1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo viena iš sutarties šalių, ji kartu yra ir institucija, kuriai pagal Lietuvos teisės aktus yra pavesta įgyvendinti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo bei valstybinės žemės perleidimo, perdavimo naudotis ir kitose žemės reformos srityse, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, atlikti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas, organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Šio atveju visa susiklosčiusi teisinė situacija atsirado Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimtų administracinių aktų ir sudarytų sandorių (nuomos sutarties bei Susitarimo prie jos) pagrindu. Būtent Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sudarė sutartį dėl valstybinės žemės nuomos, jos sudarymo metu turėdama visą informaciją apie tuo metu žemės sklype buvusius statinius. 2008-07-23 Telšių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. R2-1321(1.24) atsakovei buvo atsakyta, kad parduoti valstybinio žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) negalima, nes žemės sklype yra du ūkiniai pastatai, nei vienas iš jų nėra pagrindinis statinys. Jau šiame rašte buvo nurodytos aplinkybės, kurios po 11 metų tapo ieškovės ieškinio pagrindu. Nacionalinė žemės tarnyba neginčijo prieš tris mėnesius sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties, neinicijavo administracinių aktų, kuriais buvo suplanuotas žemės sklypas ir nustatytas jo naudojimo būdas, ginčijimo, neatliko veiksmų, kuriais būtų siekiama nutraukti žemės nuomos sutartį. Jei iki 2017 metų žemės sklype ir buvo du savarankiškai funkcionuojantys kitos, nei gyvenamoji, paskirties statiniai, ši situacija paties nuomininko veiksmais buvo pakeista, pakoreguota – 2017 metais įgyvendinant sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas nuomininkei buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir pastatytas pagrindinis pastatas (gyvenamasis namas) ir jo priklausinys – žemės sklypas yra naudojamas absoliučiai pagal tiesioginę tikslinę to žemės sklypo naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Iki pat 2019 metų valstybė – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ne tik toleravo šiuo metu jos ieškiniu ginčijamą teisinę ir faktinę padėtį, bet savo veiksmais jai aktyviai pritarė ir ją įgyvendino – nei vienas iš žemės sklypo nuomininkės (atsakovės) veiksmų nebuvo atliktas savavališkai, be teisinio pagrindo. Tiek ieškovės ieškinys, tiek apeliacinis skundas neatitinka teisinių santykių stabilumo principo.
29.2. Sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, ieškovė žinojo visą tuometinę žemės sklypo faktinę padėtį, o teritorijų planavimo dokumentai dėl šio žemės sklypo ribų ir ploto buvo suderinti. Ne nuomininkė sprendė dėl žemės nuomos santykių ir jų turinio, o pati Nacionalinė žemės tarnyba (valstybinė žemės nuomos sutartis buvo parengta nuomotojos). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos laikytina ir žymiai stipresne, ir kompetentingesne šio sandorio šalimi, kuriai pagal teisės aktus yra pavesta vykdyti atitinkamas teisines funkcijas žemės santykių srityje. Sudarydama valstybinės žemės nuomos sutartį, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos iš esmės pripažino, kad tuo metu žemės sklype buvę statiniai yra tokie, kurių eksploatavimui reikalingas žemės sklypas. Kompetentingoms institucijoms turėjo būti pateikta visa reikiama ir konkrečiai įvardinta informacija, įskaitant ir statinių, esančių žemės sklype, teisinės registracijos dokumentai. Už valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą yra atsakingi teisės aktuose įvardinti konkretūs valdžios institucijų pareigūnai, kurie, gavę visus įstatymo baigtiniame sąraše išvardintus konkrečius dokumentus (tarp jų ir statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, teisinio registravimo dokumentus), jų pagrindu sprendžia valstybinės nuomos sutarties sudarymo klausimą ir derina žemės nuomos sutarties projektą. Tad būtent šie asmenys (šiuo atveju – Telšių apskrities viršininko administracija) buvo atsakingi už tinkamą jiems suteiktų dokumentų patikrą ir įvertinimą, kadangi tik nustačius šių dokumentų atitiktį teisės aktuose keliamiems reikalavimams, galėjo būti sudaroma valstybinė žemės nuomos sutartis. Sudarant nuomos sutartį, buvo gauti ir įvertinti visi nuomos sutarties sudarymui reikalingi dokumentai, planai ir prašymai, kuriuos įvertinus, nustačius jų atitiktį keliamiems reikalavimams ir nekonstatavus jokių trūkumų, su atsakove buvo sudaryta nuomos sutartis. Atsakingi valstybinės institucijos pareigūnai sprendė, kad atsakovė atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę išsinuomoti žemės sklypą, įvertinus ant jo stovinčius statinius – ūkinius pastatus.
29.3. Nuomos sutarties pakeitimo metu galiojęs teisinis reguliavimas buvo konkretus, apibrėžtas ir įpareigojantis valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryti tik turint baigtinį sąrašą dokumentų, kurių turinys ir atitiktis įstatymui turėjo būti nuodugniai tikrinami. Darant nuomos sutarties pakeitimą, šie teisės aktų reikalavimai buvo visuotinai žinomi ir taikomi, ypatingai atsižvelgiant į aplinkybę, jog šis nuomos sutarties pakeitimas buvo sudarytas tarp atsakovės ir valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įgalioto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikiu skyriaus vedėjo. Laikytina, jog kompetentingas, ieškovės įgaliotas darbuotojas buvo susipažinęs su galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir žinojo savo pareigą patikrinti visų aktualių dokumentų atitiktį teisės aktuose įtvirtintoms sąlygoms.
29.4. Būtent tokio dydžio žemės sklypas, kurio dalis atsakovei buvo išnuomota 2008 metų nuomos sutartimi ir 2013 metų Susitarimu prie jos, bei į kurio dalį buvo atkurtos nuosavybės teisės, buvo suformuotas teritorijų planavimo dokumentu (2005-02-14 įsakymu Nr. Al-176 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas specialusis planas A. L. ir R. B. IĮ priklausančių pastatų ir kiemo įrenginių žemės sklypų riboms suformuoti, adresu: (duomenys neskelbtini). Mažeikiuose gali būti formuojamas žemės sklypas iki 0,4 ha (ginčo žemės sklypas šio maksimalaus dydžio neviršija). Nors ginčo atveju nebuvo priimtas apskrities viršininko įsakymas, kuriuo būtų padidintas namų valdos žemės sklypo plotas, tačiau visi kiti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmai patvirtina, kad tokiam žemės sklypo dydžiui Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pritarė (suderindama teritorijų planavimo dokumentą, išnuomodama būtent tokio dydžio žemės sklypą atsakovei, priimdama kitus administracinius aktus, kurie patvirtina šios institucijos valią). Svarbu ir tai, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog detaliuoju planu suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą, jį yra numatoma panaudoti individualiai statybai, miesto ūkio ar visuomenės poreikiams.
Šalies argumentai
29.5. Ieškovė prašė pripažinti 2008 m. nuomos sutartį negaliojančia, tačiau nėra ginčijamas 2013-05-27 Susitarimas dėl 2008-04-09 valstybinės žemės nuomos sutarties, kuriuo nuomos sutarties sąlygos buvo pakeistos. Taip pat nėra ginčijami ir administraciniai aktai, kurie taip pat sukūrė teisines pasekmes šalims. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad prie ūkinių pastatų negalėjo būti suformuotas tokio dydžio žemės sklypas, sklypo suformavimo teisinis pagrindas taip pat nėra ginčijamas. Nėra ginčijamas ir sprendimas atkurti nuosavybės teises, nors būtent į tokio dydžio suformuoto žemės sklypo dalį yra atkurtos nuosavybės teisės. Net jei ir būtų pripažinta negaliojanti valstybinės žemės nuomos sutartis, tas ginčo neišspręstų ir padėties nekeistų, nes žemės sklypas yra suformuotas administraciniu aktu, aktas yra galiojantis. Šiuo metu žemės sklype yra teisiškai įregistruoti gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, sklypas ir toliau plėtojamas namų valdai naudoti. Akivaizdu, kad žemės sklypas ir jo naudojimo režimas atitinka tuos kriterijus, kurie suteikia teisę nuomoti (ar pirkti) namų valdos žemės sklypą lengvatine tvarka.
29.6. Nuomos sutarties neatitiktis teisės aktams buvo pastebėta atsitiktinai, „nesavalaikiai“ ir, tikėtina, ieškant pagrindo nutraukti žemės nuomos sutartį su atsakove. Nepaisant tokio ieškovės siekio, ši situacija vienareikšmiškai įrodo ne atsakovės kaltus veiksmus, tačiau pačios ieškovės aplaidumą ir netinkamą jai priskirtų pareigų vykdymą, už kurį atsakovė neturi prisiimti atsakomybės. Priešingas situacijos interpretavimas prieštarautų vieningai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktikai, lemtų neabejotiną atsakovės teisėtų lūkesčių pažeidimą ir didelio masto turtinę žalą. Teisėtos valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymas buvo pavestas išimtinei valstybinės institucijos pareigūno kompetencijai, kuris turėjo atsakingai ir apdairiai patikrinti įstatymuose baigtiniame sąraše įtvirtintą reikalingą dokumentaciją bei tuo pagrindu spręsti dėl pareiškėjos tinkamumo išsinuomoti valstybinę žemę. Atsakovė pateikė visus reikiamus dokumentus, kuriuos patikrinęs viršininko administracijos vedėjas 2008 metais nusprendė sudaryti (o 2013 metais ieškovės skyriaus vedėjas sprendė pakeisti) nuomos sutartį, nenustatydamas jokių trūkumų ar galimos neatitikties teisės aktų reikalavimams. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti ar abejoti valstybinės įstaigos darbuotojų kompetencija nuspręsti dėl galimybės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Atsakovei valstybė sukūrė teisėtą lūkestį, kad valstybinės žemės nuomos santykiai bus sukurti bei įgyvendinami teisėtai ir pagrįstai. Po sudarytos nuomos sutarties atsakovė atliko dideles investicijas, buvo sukurtas nekilnojamasis turtas, atvestos komunikacijos bei sukurtas gerbūvis. Dėl atsakovės pastangų ir lėšų žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas. Tenkinus ieškovės reikalavimą ir pripažinus nuomos sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, atsakovė patirtų didelio masto turtinę žalą, sąlygotą ir nulemtą valstybinės institucijos veiksmų ir pozicijos nenuoseklumo.
Žemesnės instancijos teismas
29.7. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas ginčą iš esmės, nurodė, kad senaties instituto taikymas ginčui nėra aktualus ir taikomas, tačiau, atsakovės nuomone, toks ilgalaikis ieškovės neveikimas turėtų būti įvertintas ne tik teisinių padarinių sukūrimo aspektu, bet ir ieškinio senaties taikymo aspektu. Kadangi ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta 2008-04-09, dešimties metu ieškinio senaties terminas yra suėjęs 2018-04-09. Konstatuotina, jog ieškinio senaties terminas yra neabejotinai praleistas ir atsakovė prašo jį taikyti.
Šalies argumentai
30. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) A. L. nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jos naudai nebuvo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė prašo pakeisti teismo sprendimą ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
31. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sumažinti iš ieškovės priteistas akivaizdžiai per dideles ir neadekvačias bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog nagrinėta civilinė byla nebuvo sudėtinga, jai ruošiantis nereikėjo turėti kokių nors specialių žinių, procese dalyvavo tik dvi šalys, todėl atsakovės atstovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos 3370 Eur, kurių dalį – 1000 Eur, teismas priteisė, yra akivaizdžiai yra per didelės. Byloje vyko du teismo posėdžiai, kuriuose atsakovę atstovavo advokatė. Bendra teismo posėdžių trukmė – 1 val. 65 min. Dviejų valandų atstovavimo teismo posėdyje suma galėtų būti ne didesnė nei 271,72 Eur. Atsakovės advokatė prašė atsižvelgti į advokatės darbo vietą ir teismo proceso vietą, į šią kainą buvo įskaičiuotas atvykimo į posėdį laikas, tačiau atsakovės atstovė nepagrįstai prašė priteisti šias kelionės išlaidas, nes ji sutiko atstovauti atsakovę, net ir žinodama jos gyvenamąją vietą. Atsakovės atstovė pareiškė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, be to, atstovė nepateikė detalizuoto užmokesčio apskaičiavimo pažymos, kas „apsunkina“ galimybes įvertinti prašyme nurodytas išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės ir atsakovės apeliaciniai skundai netenkintini.
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
33. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2000-10-18 tarp likviduojamos UAB „Beržas“ ir A. L. buvo sudaryta sutartis dėl parduodamo turto: sandėlio (47,9 m²), sandėlio (19,2 m²), sandėlio (19,7 m²). Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Mažeikių skyriaus 2000-11-29 pažymėjimo (registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis – A. L. nuosavybės teise priklausė turtas: pagalbinis pastatas, kurio paskirtis – pagalbinio ūkio/sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas, kurio paskirtis – pagalbinio ūkio/sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas, kurio paskirtis – pagalbinio ūkio/sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
34. Iš 2005-03-21 Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus akto nustatyta, kad Telšių apskrities viršininko 2004-10-02 įsakymu Nr. 2410 sudaryta komisija, apžiūrėjusi A. L. priklausančius ūkinius pastatus, adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad statiniai atitinka numatytus reikalavimus ir tinka naudoti.
35. Mažeikių rajono valdybos 2002-02-14 sprendimu Nr. 39 „Dėl specialiojo plano patvirtinimo“ nuspręsta patvirtinti specialųjį planą R. B. ir A. L. priklausančių pastatų ir kiemo įrenginių žemės sklypų riboms suformuoti adresu (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos 2005-02-10 įsakymu Nr. V-34 „Dėl adreso suteikimo žemės sklypui (duomenys neskelbtini)“ A. L. žemės sklypui Mažeikių mieste suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-14 įsakymu Nr. A1-176 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas specialusis planas A. L. ir R. B. IĮ priklausančių pastatų ir kiemo įrenginių žemės sklypų riboms suformuoti (adresu: (duomenys neskelbtini); nustatyta, kad pirmo žemės sklypo naudojimo paskirtis pagal pastatų teisinę registraciją – namų valdai, antro – komercinei veiklai.
36. Nustatyta, kad Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-07-09 raštu A. L. atsakyta, kad jos žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra du pagalbiniai pastatai, pagal kuriuos negalima nustatyti žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio; žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomas pagal pagrindinio pastato paskirtį; žemės sklypo pardavimo kaina pagal žemės sklypo būdą yra skirtinga, todėl A. L. prašomo parduoti sklypo kainą bus galima nustatyti, kai bus galima nustatyti žemės sklypo būdą ir pobūdį.
37. Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2007-08-27 raštu „Dėl žemės sklypų įteisinimo“ Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus prašyta (be kitų prašymų) įvertinti galimybę A. L. nuomoti prie ūkinio pastato didesnį negu 0,30 ha žemės sklypą. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-10 įsakymu Nr. A1-1081 „Dėl nuomojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), duomenų patvirtinimo“ patvirtintas 3851 m² žemės sklypo plotas ir riba prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini); nurodyta: žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; specialiosios žemės naudojimo sąlygos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimą Nr. 343: elektros linijų apsaugos zona (VI) – 154 m²; architektūriniai – urbanistiniai apribojimai nustatomi pagal galiojančius planavimo dokumentus; siūlyta žemės sklypą išnuomoti 25 metams. Telšių apskrities viršininko 2007-10-09 įsakymu Nr. P1.Ž-1763 „Dėl žemės sklypų Mažeikių rajono savivaldybėje įregistravimo Telšių apskrities viršininko administracijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise ir pardavimo bei nuomos“ Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui įsakyta įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Mažeikių filiale Telšių apskrities viršininko administracijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise 0,3851 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio nominali vertė – 31609,15 Lt, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai; žemės sklypui taikyti specialiąją žemės naudojimo sąlygą – elektros linijų apsaugos zonos (VI) 0,0154 ha; išnuomoti ne aukciono tvarka prie nuosavybės teise valdomų pastatų A. L. 0,3851 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 25 metų laikotarpiui. Telšių apskrities viršininko 2008-02-11 sprendimu Nr. V1-61-12615 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste A. L.“ nuspręsta atkurti nuosavybės teises į A. L. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0306 ha žemės, perduoti neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,0306 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,3851 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini). Telšių apskrities viršininko 2008-02-19 įsakymu Nr. P1.Ž-278 „Dėl žemės sklypo įregistravimo Telšių apskrities viršininko administracijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise, nuomos bei nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui įsakyta įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Mažeikių filiale Telšių apskrities viršininko administracijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise 0,3545 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir atkurti nuosavybės teises į žemę A. L., perduodant neatlygintinai 0,0306 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo dalį, esančią 0,3851 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini); žemės sklypo nominali vertė – 31609,15 Lt, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, žemės sklypui taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas – VI elektros linijų apsaugos zonos 0,0154 ha; išnuomoti ne aukciono tvarka prie nuosavybės teise valdomų pastatų A. L. 0,3545 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo dalį, esančią 0,3851 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), 25 metų laikotarpiui.
38. Pagal 2008-03-15 VĮ „Registrų centras“ duomenis: Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo (duomenys neskelbtini), žemės sklypas 0,3851 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, nuosavybės teisė – A. L. 306/3851 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika 3545/3851 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), A. L. pastatų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), patikėjimo teisė – Telšių apskrities viršininko administracija.
39. 2008-04-09 tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo Z. Š., ir atsakovės A. L. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios 1 punktą atsakovei buvo ne aukciono tvarka išnuomota 0,3545 ha dalis iš bendro 0,3851 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės sklypas išnuomotas 25 metams, žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita; žemės naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; žemės naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Sutarties 4 punkte nustatyta, jog išnuomojamoje valstybinėje žemėje: valstybei ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimo sąlygos nustatytos pagal nekilnojamojo turto registro duomenis (4.1. punktas); statyti naujus pastatus ar statinius, tiesti kelius, įrengti vandens telkinius leidžiama tik gavus nuomotojo leidimą (4.2. punktas); pastatų ar įrenginių naudojimo paskirtis pasibaigus valstybinės žemės nuomos terminui nesikeičia (4.3. punktas); keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ar vykdyti žemės sklypo ribų pertvarkymą leidžiama tik gavus nuomotojo leidimą (4.4. punktas).
40. Nustatyta, kad Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-07-23 raštu A. L. atsakyta, jog jos žemės sklype pagal pateiktą VĮ „Registrų centras“ 2008-04-14 pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra du ūkiniai pastatai, nė vienas iš jų nėra pagrindinis statinys, todėl vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata, parduoti valstybinio žemės sklypo dalį, esančio adresu (duomenys neskelbtini), negalima.
41. 2013-05-27 Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeisti nuomos sutarties 1, 4, 11 punktai. Susitarimo 1 punkte numatyta, kad nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 0,3545 ha žemės sklypo dalį iš bendro 0,3851 ha ploto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Susitarimo 4 punkte nustatyta, jog esantys nuomotojui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai ir įrenginiai bei sutarties galiojimo metu pastatyti nauji pastatai, statiniai, inžineriniai tinklai, susisiekimo keliai ar įrengti vandens telkiniai naudojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (4.1. punktas); leidžiama statyti naujus pastatus ar statinius ir juos rekonstruoti, tiesti kelius ir inžinerinius tinklus, juos rekonstruoti, įrengti vandens telkinius tik nustatyta tvarka parengus teritorijų planavimo dokumentą (4.2. punktas); pastačius, rekonstravus, kapitaliai suremontavus pastatus, statinius, įrengus vandens telkinius, nutiesus kelius ar įrengus kitus inžinerinius statinius, žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeisti ne vėliau kaip iki statinio įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre (4.3. punktas); leidžiama keisti sklypo (sklypo dalies) pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį, keisti sklypo užstatymo tankumą ir intensyvumą ar vykdyti žemės sklypo ribų pertvarkymą tik nustatyta tvarka parengus teritorijų planavimo dokumentą (4.4. punktas); valstybei ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, sklypo naudojimo sąlygos yra nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre; kai atlikus 4.2., 4.4. punktuose numatytus darbus, keičiasi sklypo kadastro duomenys ar sklypo naudojimo sąlygos, pagal teritorijų planavimo dokumentą atlikus sklypo kadastrinius matavimus, tikslinami sklypo registro duomenys ir papildomu šalių susitarimu tikslinama ši sutartis (4.5. punktas); pastatų ar įrenginių naudojimo paskirtis, pasibaigus valstybinės žemės nuomos terminui, nesikeičia, jeigu nustatyta tvarka nebuvo parengtas teritorijų planavimo dokumentas (4.6. punktas).
42. Pagal 2008-04-14 VĮ „Registrų centras“ duomenis: Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas 0,3851 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, nuosavybės teisė – A. L. 306/3851 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika 3545/3851 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), A. L. pastatų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), patikėjimo teisė – Telšių apskrities viršininko administracija, sudaryta nuomos sutartis su nuomininke A. L. dėl 3545/3851 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).
43. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2019-05-09 Žemės naudojimo patikrinimo akto nustatyta, jog žemės sklypas naudojamas dalinai – pastatytas gyvenamasis namas (baigtumas 82 proc.) yra rytinėje sklypo dalyje, likusi žemės sklypo dalis tvarkinga, bet nenaudojama, kitų pastatų ar statinių nėra, žemės sklypas paženklintas riboženkliais, galimų sklypų naudotojų interesai nepažeisti, erozijos požymių nėra, vykdant statybas išsaugotas derlingasis sluoksnis, žemės sklypas pastatui eksploatuoti naudojamas dalinai, nuomos sutartis turėtų būti tikslinama, pažeidimų nenustatyta, tik ne visas sklypas reikalingas pastato eksploatavimui.
44. Pagal 2019-07-18 VĮ „Registrų centras“ duomenis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais, žemės sklypas 0,3851 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė – A. L. 306/3851 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika 3545/3851 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), A. L. pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), patikėjimo teisė – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sudaryta nuomos sutartis su nuomininke A. L. dėl 3545/3851 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).
45. Nustatyta, kad A. L. (adresu (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio mėnesį sudarė sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, elektros tiekimo.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
46. Ieškovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškė ieškinį atsakovei A. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuriame nurodė, jog nagrinėjant 2008-04-09 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su A. L. dėl 0,3545 ha dalies žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad ši nuomos sutartis nuo jos sudarymo pradžios buvo neteisinga ir šiai dienai tebėra neteisėta. Ieškovės vertinimu, žemės sklypo dalis (0,3545 ha) atsakovei buvo išnuomota nesilaikant CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 28 punkto nuostatų. Apeliaciniame skunde ieškovė pažymėjo, kad taip pat buvo nesilaikyta ir Taisyklių 5 punkto reikalavimų.
47. Ieškovė akcentavo, jog svarbus yra tiek statinio (įrenginio) buvimo faktas žemės sklype, tiek ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Ieškovė nurodė, jog atsakovei pradėjus naudoti žemės sklypą, jame stovėjo du ūkiniai pastatai, nė vienam iš jų nesant pagrindiniu pastatu, tad žemės sklypas prie ūkinių pastatų, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, negalėjo būti formuojamas ir atitinkamai žemės sklypo dalis negalėjo būti išnuomota atsakovei. Ieškovė pažymėjo, jog imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius, nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengti realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamą valstybinę žemę, tokiu būdu nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita, o tai aiškiai pažeidžia viešąjį interesą.
48. Valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta 2008-04-09. Išanalizavus nuomos sutarties sudarymo metu galiojusius teisės aktus, nustatyta, jog CK 6.551 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata pakartota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1. punkte (šio teisės akto redakcija, galiojusi šioje byloje nagrinėjamos žemės nuomos sutarties sudarymo metu), kuriame buvo numatyta, kad yra išnuomojami šie naudojami žemės sklypai – užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, jog statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną). Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289, 5.37. punkte buvo numatyta, jog statinio (naudojimo) paskirtis – statinio naudojimas tam tikram tikslui (žmonėms gyventi, ūkinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; 6. punkte buvo nustatyta, jog yra dvi pagrindinės statinių rūšys pagal naudojimo paskirtį: pastatai, kurie skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius; inžineriniai statiniai, kurie skirstomi į susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus, kitus statinius; 8.17. punkte nustatyta, kad negyvenamųjų pastatų pogrupiu laikomi pagalbinio ūkio paskirties pastatai – namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes. Pagalbinio ūkio pastatai yra laikomi daikto priklausiniais, t. y. savarankiškais pagrindiniam daiktui tarnauti skirtais antraeiliais daiktais, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK. 4.19 straipsnio 1 dalis).
49. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą, aiškinimo ir taikymo klausimus, yra pažymėta, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-421/2017).
50. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015).
51. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pateikti išaiškinimai dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio: pažymėta, kad teisiniu reguliavimu siekiama perduoti valstybinės žemės sklypų naudojimosi teises, skirtas savininko turimų nuolatinių statinių ar įrenginių eksploatavimui įgyvendinti. Tai reiškia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam konkrečiam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šiam pastatui naudoti reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę; savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą. Teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta. Taigi privalomos sąlygos, kurioms esant valstybinė žemė gali būti nuomojama ne aukciono būdu, yra pakankamai aiškiai suformuluotos nurodytose teisės normose ir teisminė praktika, jas aiškinant, yra nuosekliai plėtojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-421/2017; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018).
52. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad ne bet kokio statinio ar įrenginio buvimas valstybinėje žemėje sudaro pagrindą išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir Valstybinės žemės nuomos taisyklių 28 punkte yra išskirti statiniai, kurių buvimas valstybinėje žemėje nesuteikia jų savininkui ar nuomininkui teisės išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Sprendžiant pagal išskirtųjų (kaip neatitinkančių pirmiau nurodytų materialiosios teisės normų taikymo sąlygų) statinių pobūdį, darytina išvada, kad tik tokių statinių, kurie turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, buvimas valstybinėje žemėje atitinka šiame nutarties punkte aptariamą valstybinės žemės išnuomojimo ne aukcionu būdu sąlygą. Vis dėlto statinio, jeigu jis ir atitinka pirmiau šiame nutarties punkte nurodytus reikalavimus, buvimo valstybinėje žemėje faktas per se (pats savaime) nėra pakankamas teisei į užstatytos valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka įgyti. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji yra užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018).
53. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad nekilnojamųjų daiktų teisinis kvalifikavimas yra atliekamas išanalizavus materialiosios teisės normas, ištyrus esamas faktines aplinkybes, su jomis susijusius įrodymus bei atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus. Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020).
54. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2000-10-18 tarp likviduojamos UAB „Beržas“ ir A. L. buvo sudaryta sutartis dėl parduodamo turto: sandėlio (47,9 m²), sandėlio (19,2 m²), sandėlio (19,7 m²), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Mažeikių skyriaus 2000-11-29 pažymėjimo (registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis – A. L. nuosavybės teise priklausė turtas: pagalbinis pastatas, kurio paskirtis – pagalbinio ūkio/sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas, kurio paskirtis – pagalbinio ūkio/sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis pastatas, kurio paskirtis – pagalbinio ūkio/sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2008-03-15 VĮ „Registrų centras“ duomenis: Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas: registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas 0,3851 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – pagalbinio ūkio, nuosavybės teisė – A. L. 306/3851 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika 3545/3851 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), A. L. pastatų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), patikėjimo teisė – Telšių apskrities viršininko administracija.
55. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nuomos sutarties sudarymo metu (2008-04-09) sklype buvo du statiniai, kurie VĮ „Registrų centras“ duomenimis įvardyti kaip ūkiniai pastatai, jų paskirtis – pagalbinio ūkio. Kaip jau minėta, 2000-10-18 sutarties pagrindu atsakovė iš likviduojamos UAB „Beržas“ įsigijo tris sandėlius, esančius adresu (duomenys neskelbtini); sutartyje nurodyta, jog pastatai parduodami su inžineriniais tinklais ir kitais priklausiniais. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog atsakovė įsigijo tris savarankiškus statinius, kurie 2000-10-18 sutartyje buvo įvardinti kaip sandėliai; žemės nuomos sutarties sudarymo metu žemės sklype buvo likę du statiniai, Nekilnojamojo turto registre įvardinti kaip ūkiniai pastatai.
56. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Mažeikių rajono valdybos 2002-02-14 sprendimu Nr. 39 „Dėl specialiojo plano patvirtinimo“ nuspręsta patvirtinti specialųjį planą R. B. ir A. L. priklausančių pastatų ir kiemo įrenginių žemės sklypų riboms suformuoti adresu (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos 2005-02-10 įsakymu Nr. V-34 „Dėl adreso suteikimo žemės sklypui (duomenys neskelbtini)“ A. L. žemės sklypui Mažeikių mieste suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-14 įsakymu Nr. A1-176 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas specialusis planas A. L. ir R. B. IĮ priklausančių pastatų ir kiemo įrenginių žemės sklypų riboms suformuoti (adresu: (duomenys neskelbtini); nustatyta, kad pirmo žemės sklypo naudojimo paskirtis pagal pastatų teisinę registraciją – namų valdai, antro – komercinei veiklai. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-10 įsakymu Nr. A1-1081 „Dėl nuomojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), duomenų patvirtinimo“ patvirtintas 3851 m² žemės sklypo plotas ir riba prie pastato adresu: (duomenys neskelbtini); nurodyta: žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos; specialiosios žemės naudojimo sąlygos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimą Nr. 343: elektros linijų apsaugos zona (VI) – 154 m²; architektūriniai – urbanistiniai apribojimai nustatomi pagal galiojančius planavimo dokumentus; siūlyta žemės sklypą išnuomoti 25 metams.
57. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas vėliau, atsakovei jau įsigijus statinius 2000-10-18 sutarties pagrindu. Suformavus sklypą, pagal 2008-03-15 VĮ „Registrų centras“ duomenis, jame nebebuvo kitų statinių, kuriuos būtų galima laikyti pagrindiniais, buvo likę tik du pastatai, kuriuos atsakovė buvo įsigijusi kaip sandėlius. Į bylą nėra pateikta duomenų, jog atsakovei priklausantys pastatai buvo nebetinkami naudoti; į bylą pateiktas 2005-03-21 Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus aktas patvirtina, kad Telšių apskrities viršininko 2004-10-02 įsakymu Nr. 2410 sudaryta komisija, apžiūrėjusi A. L. priklausančius ūkinius pastatus adresu (duomenys neskelbtini), 2005-03-21 nustatė, kad statiniai atitinka numatytus reikalavimus ir tinkami naudoti.
Žemesnės instancijos teismas
58. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog nors atsakovei priklausiusių ūkinių pastatų paskirtis VĮ „Registrų centras“ 2008-03-15 pažymėjime (prieš sudarant žemės nuomos sutartį) buvo nurodyta kaip pagalbinio ūkio, įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, jog ši pastatų paskirtis neatitiko realios sklype buvusių statinių paskirties. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylos faktiniai duomenys leidžia spręsti, kad tuo metu sklype buvę statiniai buvo ne priklausiniai, o savarankiški negyvenamosios paskirties statiniai, atitinkantys CK 6.551 straipsnio 2 dalies ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte minimų statinių sąvoką. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, kad statiniai priklausė atsakovei nuosavybės teise, jie buvo tinkami savarankiškam naudojimui ir eksploatavimui, todėl konstatuotina, jog atsakovė turėjo teisę kreiptis dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka prie šių statinių, o 2008-04-09 valstybinės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta nepažeidžiant CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Taisyklių 28 punkto nuostatų.
59. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad žemės sklypo formavimo metu galiojo galimi namų valdos žemės sklypų dydžiai miestuose, jų nustatymo ir padidinimo tvarka. Buvo nustatyta, jog jeigu naudojamas namų valdos žemės sklypas yra didesnis, kaip atitinkamai 0,2 hektaro ir 0,3 hektaro, gyvenamojo namo savininko (bendraturčių) pageidavimu parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu padidinamas, bet ne daugiau, kaip atitinkamai iki 0,3 hektaro ir iki 0,4 hektaro. Nagrinėjamu atveju tokios tvarkos nebuvo laikomasi, nes žemės sklypo padidinimui nebuvo išreikštas gyvenamojo namo savininko (bendraturčių) pageidavimas. Be to, formuojant žemės sklypą, jame nebuvo jokio gyvenamojo namo, tad teismo išvada, jog atsakovei naudojantis 0,3545 ha žemės sklypo dalimi, viešasis interesas nėra pažeidžiamas, nes žemės naudojama pagal paskirtį, teikia visuomenei naudą, yra visiškai nepagrįsta.
60. Tuo metu, kai buvo formuojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), maksimalius žemės sklypų dydžius reglamentavo Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 d. nutarimu Nr. 260, 5 punktas, kuriame buvo numatyta, jog miestuose ir iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, išskyrus Neringos miestą, parduodami namų valdų žemės sklypai, kurie pažymėti namų valdos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose ir kurių ribos nustatytos detaliuosiuose planuose arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų žemės sklypų planuose, tačiau šie žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,2 hektaro Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 hektaro – kituose miestuose. Jeigu naudojamas namų valdos žemės sklypas yra didesnis kaip atitinkamai 0,2 hektaro ir 0,3 hektaro, gyvenamojo namo savininko (bendraturčių) pageidavimu parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu padidinamas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 hektaro ir iki 0,4 hektaro, jeigu tos žemės sklypo dalies, pagal detalųjį planą suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą, nenumatoma panaudoti individualiai statybai, miesto ūkio ar visuomenės poreikiams.
61. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2007-08-27 raštu „Dėl žemės sklypų įteisinimo“ Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus prašyta (be kitų prašymų) įvertinti galimybę A. L. nuomoti prie ūkinio pastato didesnį negu 0,30 ha žemės sklypą. Telšių apskrities viršininko 2007-10-09 įsakymu Nr. P1.Ž-1763 „Dėl žemės sklypų Mažeikių rajono savivaldybėje įregistravimo Telšių apskrities viršininko administracijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise ir pardavimo bei nuomos“ Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui įsakyta įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Mažeikių filiale Telšių apskrities viršininko administracijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise 0,3851 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio nominali vertė – 31609,15 Lt, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai; žemės sklypui taikyti specialiąją žemės naudojimo sąlygą – elektros linijų apsaugos zonos (VI) 0,0154 ha; išnuomoti ne aukciono tvarka prie nuosavybės teise valdomų pastatų A. L. 0,3851 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 25 metų laikotarpiui. Telšių apskrities viršininko 2008-02-11 sprendimu Nr. V1-61-12615 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste A. L.“ nuspręsta atkurti nuosavybės teises į A. L. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0306 ha žemės, perduoti neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,0306 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,3851 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini). Telšių apskrities viršininko 2008-02-19 įsakymu Nr. P1.Ž-278 „Dėl žemės sklypo įregistravimo Telšių apskrities viršininko administracijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise, nuomos bei nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui įsakyta įregistruoti VĮ „Registrų centras“ Mažeikių filiale Telšių apskrities viršininko administracijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise 0,3545 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį ir atkurti nuosavybės teises į žemę A. L., perduodant neatlygintinai 0,0306 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo dalį, esančią 0,3851 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini); žemės sklypo nominali vertė – 31609,15 Lt, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, žemės sklypui taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas – VI elektros linijų apsaugos zonos 0,0154 ha; išnuomoti ne aukciono tvarka prie nuosavybės teise valdomų pastatų A. L. 0,3545 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo dalį, esančią 0,3851 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) 25 metų laikotarpiui.
62. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, išnuomoti A. L. didesnį nei 0,3 ha ploto žemės sklypą pasiūlė būtent ieškovės atstovas; byloje nėra ginčijamas nei vienas aktas, kuriuo buvo suformuotas sklypo plotas, ribos, taip pat nėra ginčijamas ir Telšių apskrities viršininko įsakymas išnuomoti A. L. 0,3545 ha žemės sklypo dalį. Minėtų Taisyklių 5 punktas patvirtina, kad Mažeikiuose galėjo būti formuojamas žemės sklypas iki 0,4 ha, tad ginčo žemės sklypas šio maksimalaus dydžio neviršija. Šiuo atveju pritartina atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą išdėstytais pozicijai, jog nors ginčo atveju nebuvo priimtas apskrities viršininko įsakymas, kuriuo būtų padidintas namų valdos žemės sklypo plotas, tačiau visi kiti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmai patvirtina, kad tokiam žemės sklypo dydžiui Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pritarė (suderindama teritorijų planavimo dokumentą, išnuomodama būtent tokio dydžio žemės sklypą atsakovei, priimdama kitus administracinius aktus, kurie patvirtina šios institucijos valią). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad šiuo metu būtų ruošiamasi dalinti ar kitaip performuoti A. L. išnuomotą žemės sklypą, be to, 0,0306 ha žemės sklypo dalies (atsakovei priklausančios nuosavybės teise) ribos nėra nustatytos ar išskirtos iš bendro sklypo.
63. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta, kad žemės nuomos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, be to – atsakovei žemės sklypas yra suteiktas nuomos teise ribotam laikotarpiui, atsakovė kasmet moka žemės nuomos mokestį, tad valstybė gauna naudą iš šio sandorio. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas nėra apleistas, jis yra prižiūrimas, žemės sklypo vertė yra padidinta (įvesti geriamojo vandens, nuotekų, elektros tinklai). Atsižvelgdamas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovei naudojantis 0,3545 ha žemės sklypo dalimi, viešasis interesas nėra pažeidžiamas, žemė naudojama pagal paskirtį, teikia visuomenei naudą, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė pagrįstai.
64. Atsakovė prašė byloje taikyti bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Spręsdamas dėl ieškinio senaties, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje yra reiškiamas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tad turėtų būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris turėtų būti skaičiuojamas nuo nuomos sutarties sudarymo dienos – 2008-04-09; ieškinio senaties pradžia negali būti skaičiuojama nuo 2019 m., kada buvo atliktas patikrinimas, nes patikrinimo metu neišaiškėjo jokių naujų aplinkybių, kurios turėtų įtakos nuomos sutarties sudarymui. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei į padarytas išvadas, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, ieškinio senaties šiuo atveju netaikė. Ieškovė apeliaciniame skunde savo pozicijos bei argumentų dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio senaties taikymo neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo šioje dalyje nevertina. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad dar Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-07-09 raštu A. L. buvo atsakyta, kad jos žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra du pagalbiniai pastatai, pagal kuriuos negalima nustatyti žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio; žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomas pagal pagrindinio pastato paskirtį; žemės sklypo pardavimo kaina pagal žemės sklypo būdą yra skirtinga, todėl A. L. prašomo parduoti sklypo kainą bus galima nustatyti, kai bus galima nustatyti žemės sklypo būdą ir pobūdį. Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2008-07-23 raštu A. L. atsakyta, jog jos žemės sklype pagal pateiktą VĮ „Registrų centras“ 2008-04-14 pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra du ūkiniai pastatai, nė vienas iš jų nėra pagrindinis statinys, todėl vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata, parduoti valstybinio žemės sklypo dalį, esančio adresu (duomenys neskelbtini), negalima.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
65. Apeliaciniame skunde atsakovė A. L. nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jos naudai nebuvo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė prašo pakeisti teismo sprendimą ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
66. Byloje nustatyta, jog atsakovė pateikė prašymą dėl 3370 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, jog už atstovavimą teismo posėdžiuose paskaičiuota 800 Eur išlaidų, už advokatės susipažinimą su bylos dokumentais, pasirengimą bylos nagrinėjimui – 300 Eur; už advokato padėjėjos susipažinimą su bylos dokumentais – 400 Eur, už skundo dėl 2019-07-08 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo surašymą – 700 Eur, už ieškinio surašymą dėl 2019-07-08 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo pripažinimo neteisėtu – 300 Eur, priešieškinio (atsiliepimo) parengimą – 500 Eur, teismų praktikos paiešką ir analizę rengiant procesinius dokumentus – 370 Eur.
67. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, jog byloje vyko du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė yra 3 val.; pagal Rekomendacijų 7, 8.19 punktus maksimalus priteistinas įkainis už vieną atstovavimo teisme valandą yra 138,10 Eur, tad pagrįstomis pasirengimo teismo posėdžiams ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidomis teismas pripažino 500 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pagrįstomis išlaidomis pripažintina ir 500 Eur suma už procesinių dokumentų parengimą. Teismas sprendė, kad iš viso iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti, o išlaidos, patirtos už skundo ir ieškinio dėl 2019-07-08 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo panaikinimo surašymą, už advokato padėjėjos susipažinimą su bylos medžiaga, nėra susijusios su nagrinėjama byla, todėl iš ieškovės nepriteistinos.
68. CPK 306 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (4 punktas); apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) (5 punktas). Apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
69. Nagrinėjamu atveju atsakovei nenurodžius apeliacinio skundo pagrindo – kokios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepagrįstumą, nepateikus jokių konkrečių įrodymų ir argumentų, nėra aišku, kuo konkrečiai yra grindžiamas skundžiamo teismo sprendimo dalies neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisės aktuose įtvirtintomis teisės normomis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šiuo klausimu priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
70. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sumažinti iš ieškovės priteistas akivaizdžiai per dideles ir neadekvačias bylinėjimosi išlaidas.
71. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teikdama apeliacinį skundą, ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neginčijo, jokių argumentų neteikė, apeliaciniame skunde reikalavimų dėl šios pirmosios instancijos sprendimo dalies nereiškė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsti dėl ieškovės atsiliepime pareikštų naujų reikalavimų neturi pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties
72. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nei ieškovė, nei atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.