Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Žydrūnui Kumpiui, atsakovės A. L. atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei A. L. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. balandžio 9 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. V3-N61/2008-0028, pagal kurią atsakovei A. L. buvo ne aukciono tvarka išnuomota 0,3545 ha dalis 0,3851 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) g. 27G, Mažeikiai, kuri buvo patikslinta 2013 m. gegužės 27 d. Susitarimu Nr. 35SŽN-24 „Dėl 2008 m. balandžio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. V3-N61/2008-0028 pakeitimo“. Ieškinyje nurodė, jog nuomos sutarties sudarymo metu sklype buvo pastatyti du ūkiniai pastatai, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis - pagalbinio ūkio, tad žemės sklypas prie jų negalėjo būti formuojamas ir atitinkamai žemės sklypo dalis negalėjo būti išnuomota atsakovei, nes žemės sklype nebuvo pagrindinio pastato, kuriam tarnautų ūkiniai pastatai. Žemės sklypo dalis (0,3545 ha) išnuomota atsakovei nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punkto nuostatų. Imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius, nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengti realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamą valstybinę žemę, tokiu būdu nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita, o tai aiškiai pažeidžia viešąjį interesą. Tai, kad atsakovė pirminius ūkinius pastatus nugriovė ir pastatė du kitus pastatus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad valstybinė žemė buvo išnuomota teisėtai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog palaiko ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad senaties terminas nėra praleistas, nes senaties terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. atlikto patikrinimo. Negalima išsinuomoti valstybinės žemės sklypo būsimai statybai. Iš neteisės neatsiranda teisė, tad atsakovei neteisėtai suteiktas sklypas negali būti toliau valdomas teisėtai. Ieškinio patenkinimo atveju, ieškovė turės teisę vėl kreiptis į Tarnybą ir iš naujo bus sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo išnuomojimo, taip pat bus analizuojama, ar ieškovei reikalingas tokio dydžio sklypas, kaip yra suteiktas šiuo metu. Nepanaikinus 2008 m. balandžio 9 d. sutarties, bus pažeistas viešasis interesas, nes atsakovė naudojasi didesniu žemės sklypu, nei jai priklauso.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Rasa Gradauskienė nurodė, jog A. L. nuosavybės teise įsigijo tris sandėlius pagal 2000 m. spalio 18 d. pirkimo pardavimo sutartį. Kadangi A. L. nuosavybės teise priklausė ūkiniai pastatai, jai nebuvo leista išsipirkti žemės sklypo, tačiau jai buvo leista išsinuomoti žemės sklypą. Sudariusi Nuomos sutartį, atsakovė turėjo teisėtą lūkestį naudotis sklypu, statyti jame statinius. Nėra nustatyta jokios jos kaltės, visa valstybinės žemės sklypo nuomos eiga, naujų statinių statymo eiga buvo suderinta su Tarnyba. Žemės sklypų dydį nustato teritorijų planavimo dokumentai; Mažeikių mieste galėjo būti formuojamas sklypas iki 0,3 ha, bet sklypas galėjo būti ir didesnis, jei priimamas sprendimas teritorijų planavimo dokumentuose, kuriuo leidžiama suformuoti didesnius sklypus. Adresu (duomenys neskelbtini) g. 27G, Mažeikiai, buvo suformuotas 0,3851 ha žemės sklypas, byloje nėra ginčijami sprendimai, kurių pagrindu buvo suformuotas tokio dydžio žemės sklypas. Prašo taikyti 10 metų ieškinio senaties terminą, nes Nuomos sutartis sudaryta 2008 m. balandžio 9 d.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

2008 m. balandžio 9 d. tarp Lietuvos Respublikos Valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo Zigmanto Šimkaus, ir atsakovės A. L. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. V3-N61/2008-0028 (toliau – ir Nuomos sutartis), pagal kurią atsakovei A. L. buvo ne aukciono tvarka išnuomota 0,3545 ha dalis iš bendro 0,3851 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g. 27G, Mažeikiai. 0,0306 ha ploto žemės sklypo dalis buvo neatlygintinai suteikta atsakovei. Valstybinės žemės sklypas išnuomotas 25 metams, žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita; žemės naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; žemės naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. 2013 m. gegužės 27 d. Susitarimu Nr. 35SŽN-24 (toliau – ir Susitarimas) buvo pakeisti Nuomos sutarties 1, 4, 11 punktai.

Iš 2019 m. gegužės 10 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto matyti, jog Tarnybai atlikus planinį patikrinimą buvo nustatyta, jog žemės sklypas naudojamas dalinai – rytinėje sklypo dalyje pastatytas gyvenamasis namas (baigtumas 82 proc.), kitų pastatų nėra; likusi žemės sklypo dalis yra tvarkinga, bet nenaudojama. Patikrinimo akte nurodyta, jog pažeidimų nenustatyta, bet žemės sklypas pastatui eksploatuoti naudojamas dalinai, nuomos sutartis turėtų būti tikslinama.

Iš 2008 m. balandžio 14 d. Valstybės įmonės Registrų centas Pažymėjimo Nr. 69537 matyti, jog minėtame 0,3851 ha ploto žemės sklype buvo įregistruoti du 1963 m. statybos ūkiniai pastatai, kurių savininkė yra A. L.. Iš 2019 m. liepos 18 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog sklype įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statybos pradžia – 2017 m., priklausantis A. L.. 2018 m. spalio mėnesį ieškovė sudarė sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, elektros tiekimo.

Išanalizavus Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusius teisės aktus, nustatyta, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalis numatė, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, jog statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną). Teismų praktikoje išaiškinta, jog ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, 5.37 punkte numatyta, jog statinio (naudojimo) paskirtis – statinio naudojimas tam tikram tikslui (žmonėms gyventi, ūkinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose; 6 punkte nustatyta, jog yra dvi pagrindinės statinių rūšys pagal naudojimo paskirtį: pastatai, kurie skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius; inžineriniai statiniai, kurie skirstomi į susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus, kitus statinius.

1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja tvarką, pagal kurią fiziniai ir juridiniai asmenys gali ne aukciono tvarka įsigyti naudojamus valstybinės žemės sklypus. Taisyklių 28.1 punkte numatyta, jog išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Ieškovė, remdamasi minėtu Taisyklių punktu nurodė, jog atsakovės ūkiniai pastatai, stovėję sutarties sudarymo metu, buvo ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui, o dėl tokių statinių valstybinės žemės nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog sistemiškai aiškinant Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės pagrindinę naudojimo paskirtį, taip pat poįstatyminius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės nuomos bei pardavimo ne aukciono tvarka taisykles, konstatuotina, kad pagrindinė valstybinės žemės pardavimo (ir nuomos) sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal nurodytą paskirtį siejamas su būtinumu eksploatuoti šiuos statinius. Todėl, nagrinėjant asmens prašymą parduoti ar išnuomoti be aukciono valstybinės žemės sklypą, kuriame yra statinių ar įrenginių, prieš priimant sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo (taip pat ir nuomos) be aukciono turi būti nustatyta, ar statinys ar įrenginys priklauso asmeniui nuosavybės teise ir yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre atskiru objektu, taip pat, ar jis gali funkcionuoti kaip atskiras objektas, ar jame gali būti vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla ir ar šis objektas yra tokios būklės, kad jį galima būtų eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą nekilnojamojo turto kadastre, t. y. ar žemės sklypas gali būti ir bus naudojamas jame esančio statinio ar įrenginio eksploatacijai. Be to, turi būti nustatyta, ar asmuo, pateikęs prašymą pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą be aukciono, naudojasi šiuo žemės sklypu ir ar eksploatuoja šiame žemės sklype esantį statinį (įrenginį), t. y. vykdo šiame statinyje (įrenginyje) Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą veiklą. Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013).

Kaip matyti iš teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų, kiekvienu atveju turi būti išsamiai įvertinta situacija, atsižvelgta į faktinę statinio paskirtį, būklę, eksploatavimo galimybę. 2008 m. balandžio 9 d., t. y. Nuomos sutarties sudarymo metu, sklype buvo du 1963 m. statybos statiniai, kurie Registrų centro pažymėjime įvardyti kaip ūkiniai pastatai, jų paskirtis nurodyta – pagalbinio ūkio. Tuo metu galiojusios redakcijos Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.31 punkte buvo numatyta, jog priklausiniai – savarankiški statiniui tarnauti skirti kiti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su statiniu. 8.17. pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes. Pagalbinio ūkio pastatai yra laikomi daikto priklausiniais, t. y. savarankiškais pagrindiniam daiktui tarnauti skirtais antraeiliais daiktais, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK. 4.19 straipsnio 1 dalis).

Nors atsakovei A. L. priklausiusių ūkinių pastatų paskirtis Registrų centro pažymėjime nurodyta kaip pagalbinio ūkio, vis tik įvertinus bylos duomenis darytina išvada, jog ši pastatų paskirtis neatitinka realios sklype buvusių statinių paskirties. Bylos duomenimis ir liudytojo J. V. paaiškinimais nustatyta, jog anksčiau adresu (duomenys neskelbtini) g. 27, Mažeikiai, veikė fabrikas, kuris subankrutavo. Iš byloje esančios 2000 m. spalio 18 d. Sutarties Nr. 4 matyti, jog A. L. iš likviduojamos UAB „Beržas“ įsigijo tris sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini) g. 27, Mažeikiai. Sutartyje nurodyta pastaba, jog pastatai parduodami su inžineriniais tinklais ir kitais priklausiniais. Kaip matyti, A. L. įsigijo tris savarankiškus statinius, kurie sutartyje įvardinti kaip sandėliai. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 27C, Mažeikiai, buvo suformuotas kiek vėliau, o suformavus šį sklypą, jame nebebuvo kitų statinių, kuriuos būtų galima laikyti pagrindiniais, liko tik du pastatai, kuriuos A. L. buvo įsigijusi kaip sandėlius, t. y. tinkamus daiktų sandėliavimui. Byloje nėra duomenų, jog jie buvo fiziškai suirę ir nebetinkami naudojimui.

Išsamiai įvertinus faktinę situaciją, buvusią Nuomos sutarties sudarymo metu, darytina išvada, jog tuo metu sklype buvę statiniai buvo ne priklausiniai, o savarankiški negyvenamosios paskirties statiniai, atitinkantys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalies ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte minimų statinių sąvoką. Kadangi statiniai priklausė atsakovei nuosavybės teise, buvo tinkami savarankiškam naudojimui ir eksploatavimui, atsakovė turėjo teisę kreiptis dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka prie šių statinių.

Konstatavus, jog atsakovė 2008 m. turėjo teisę ne aukciono tvarka išsinuomoti valstybinės žemės sklypą prie jai priklausančių pastatų, atmestinas ieškovės teiginys, jog atsakovė nepagrįstai išsinuomojo žemės sklypą būsimiems statiniams statyti. Iš 2020 m. liepos 20 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog šiuo metu žemės sklype yra pastatytas gyvenamasis namas, statybos pradžia 2017 m., baigtumo procentas - 100 procentų, taip pat sklype yra 2019 m. statybos ūkinis pastatas. Pagal 2008 m. balandžio 9 d. Nuomos sutartį žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita; žemės naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; žemės naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Pagal Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo (Dėl žemės naudojimo būdo turinio aprašo patvirtinimo)“ 15.1 punktą, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirtis yra žemės sklypai, kuriuose esami arba numatomi statyti 1-3 aukštų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai. Kaip matyti, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos sklypais laikomi ir tie, kuriuose numatomi statyti gyvenamieji namai. Nagrinėjamu atveju, A. L. iš tikro panaudojo šį sklypą pagal paskirtį, nes šiuo metu ten yra pastatytas gyvenamasis namas, kurio statyba buvo vykdyta gavus visus reikiamus leidimus, įskaitant ir ieškovės sutikimą.

Tuo metu, kai buvo formuojamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. 27c, Mažeikiai, maksimalius Žemės sklypų dydžius reglamentavo Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 redakcija) 5 punktas, kur numatyta, jog miestuose ir iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, išskyrus Neringos miestą, parduodami namų valdų žemės sklypai, kurie pažymėti namų valdos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose ir kurių ribos nustatytos detaliuosiuose planuose arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų žemės sklypų planuose, tačiau šie žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,2 hektaro Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 hektaro – kituose miestuose. Jeigu naudojamas namų valdos žemės sklypas yra didesnis kaip atitinkamai 0,2 hektaro ir 0,3 hektaro, gyvenamojo namo savininko (bendraturčių) pageidavimu parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu padidinamas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 hektaro ir iki 0,4 hektaro, jeigu tos žemės sklypo dalies, pagal detalųjį planą suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą, nenumatoma panaudoti individualiai statybai, miesto ūkio ar visuomenės poreikiams.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2007 m. rugpjūčio 27 d. raštu ieškovės atstovas - vedėjas Zigmantas Šimkus pasiūlė Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriui išnuomoti A. L. didesnį nei 0,3 ha ploto žemės sklypą. 2007 m. rugsėjo 10 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas 3851 kv. m. žemės sklypo plotas ir ribos. 2007 m. spalio 9 d. Telšių apskrities viršininko įsakymu buvo įsakyta įregistruoti žemės sklypą Telšių apskrities viršininko administracijos vardu valstybinės žemės patikėjimo teise. 2008 m. vasario 19 d. Telšių apskrities viršininko įsakymu buvo įsakyta atkurti nuosavybės teises į žemę A. L., perduodant neatlygintinai 0,0306 ha kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 27G, Mažeikiai, dalį, esančią 0,3851 ha žemės sklype; taip pat įsakyta išnuomoti 0,3545 ha žemės sklypo dalį ne aukciono tvarka A. L..

Kaip matyti, išnuomoti A. L. didesnį nei 0,3 ha ploto žemės sklypą pasiūlė būtent ieškovės atstovas. Byloje nėra ginčijamas nei vienas aktas, kuriuo buvo suformuotas sklypo plotas, ribos, taip pat nėra ginčijamas ir Telšių apskrities viršininko įsakymas išnuomoti A. L. 0,3545 ha žemės sklypo dalį. Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu būtų ruošiamasi dalinti ar kitaip performuoti A. L. išnuomotą žemės sklypą. Be to, 0,0306 ha žemės sklypo dalis atsakovei priklauso nuosavybės teise, šios sklypo dalies ribos nėra nustatytos ar išskirtos iš bendro sklypo.

Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Ieškovei žemės sklypas yra suteiktas nuomos teise ribotam laikotarpiui - 25 metų laikotarpiui, ji kasmet moka žemės nuomos mokestį, tad valstybė gauna naudą iš šio sandorio; žemės sklypas nėra apleistas, jis yra prižiūrimas, žemės sklypo vertė yra padidinta privedant geriamojo vandens, nuotekų, elektros tinklus. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog A. L. naudojantis 0,3545 ha žemės sklypo dalimi, viešasis interesas nėra pažeidžiamas, nes žemės naudojama pagal paskirtį, teikia visuomenei naudą.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė, būdama valstybinės žemės sklypo nuomininkė, turėjo pagrįstų teisėtų lūkesčių tikėtis, jog jos atžvilgiu priimti valstybės institucijų sprendimai bus teisėti. Byloje nustatyta, jog atsakovė daugiau nei dešimt metų nuolat bendravo su ieškovės atstovais, kurie vykdė konkrečias viešąsias funkcijas ir veikė pagal viešąsias teisės normas. Ginčas tarp šalių kilo tuomet, kuomet ieškovės atstovai ėmė skirtingai interpretuoti tas pačias aplinkybes, kurios buvo Nuomos sutarties sudarymo metu. Liudytojas J. V. paaiškino, kad suformavus žemės sklypą, A. L. norėjo sklypą išsipirkti ir įsigyti nuosavybės teise, tačiau jai nebuvo leista, nes sklype stovėjo ūkinės paskirties pastatai, tad Tarnybos atstovai patarė kreiptis dėl valstybinės žemės nuomos. Kaip matyti, jokių naujų aplinkybių, kurios leistų skirtingai vertinti situaciją, byloje nėra nustatyta, taip pat nėra nustatyta ir jokių kaltų atsakovės veiksmų, todėl darytina išvada, jog iš naujo kvestionuodama teisėtai sudaryto sandorio pagrįstumą, ieškovė pažeidė teisinių santykių stabilumo principą, teisėtų lūkesčių principą. Kadangi byloje nėra nustatyta, jog Nuomos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias nuostatas, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Atsakovė prašė byloje taikyti bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti.

Ieškinio senatis – tai laikas, per kurį asmuo gali apginti savo teises priverstinai, t. y. padedamas valstybės. CK 1.131 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes, 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

Šioje byloje yra reiškiamas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tad turėtų būti taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, ir jis turėtų būti skaičiuojamas nuo Nuomos sutarties sudarymo dienos – 2008 m. balandžio 9 d. Ieškinio senaties pradžia negali būti skaičiuojama nuo 2019 m., kuomet buvo atliktas patikrinimas, nes patikrinimo metu neišaiškėjo jokių naujų aplinkybių, kurios turėtų įtakos Nuomos sutarties sudarymui.

Kasacinio teismo yra pažymėta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik tuo atveju, jeigu teisė yra pažeista. Jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011). Atsižvelgus į šią nuostatą ir į tai, jog ieškinys yra atmestas kaip nepagrįstas, ieškinio senatis šiuo atveju netaikytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė pateikė prašymą dėl 3370 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, jog už atstovavimą teismo posėdžiuose paskaičiuota 800 Eur išlaidų, už advokatės susipažinimą su bylos dokumentais, pasirengimą bylos nagrinėjimui – 300 Eur; už advokato padėjėjos susipažinimą su bylos dokumentais – 400 Eur, už skundo dėl 2019 m. liepos 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo surašymą – 700 Eur, už ieškinio surašymą dėl 2019 m. liepos 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo pripažinimo neteisėtu – 300 Eur, priešieškinio (atsiliepimo) parengimą – 500 Eur, teismų praktikos paiešką ir analizę rengiant procesinius dokumentus – 370 Eur.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų 2 punkte numatyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas (4 punktas).

Byloje vyko du teismo posėdžiai, jų bendra trukmė yra 3 val., t. y. 2020 m. liepos 20 d. posėdžio trukmė – iki 1 val.; 2020 m. rugsėjo 11 d. – 2 val. Pagal Rekomendacijų 7, 8.19 punktus maksimalus priteistinas įkainis už vieną atstovavimo teisme valandą yra 138,10 Eur, tad pagrįstomis pasirengimo teismo posėdžiams ir atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidomis pripažintina 500 Eur suma. Taip pat pagrįstomis išlaidomis pripažintina 500 Eur suma už procesinių dokumentų parengimą. Iš viso iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti. Išlaidos, patirtos už skundo ir ieškinio dėl 2019 m. liepos 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo panaikinimo surašymą, už advokato padėjėjos susipažinimą su bylos medžiaga, nėra susijusios su nagrinėjama byla, todėl iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.