Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą dėl antstolės A. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė A. P., B. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė 2023-06-12 Patvarkyme iš dalies tenkinti skolininkės Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skundą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad iš dalies tenkina skolininkės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023-06-02 skundą, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdo iki galutinės teismo nutarties dėl skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo, o dalyje dėl 2023-05-12 patvarkymo atsisako tenkinti skolininkės prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023-05-12 vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo bei 641,31 Eur grąžinimo į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą, iš kurios lėšos buvo nurašytos. Antstolė nurodo, kad antstolių G. P. ir A. P. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2023-04-04 Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 Eur išieškojimo iš skolininkės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išieškotojai B. M. 2023-04-11 buvo priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą dieną buvo priimtas 2023-04-12 vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023-04-12 raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti dokumentai buvo siųsti Nacionalinės žemės tarnybos adresu ((duomenys neskelbtini)), dokumentai taip pat buvo siųsti Nacionalinės žemės tarnybos elektroninio pašto adresu – (duomenys neskelbtini). Dokumentai buvo įteikti. Vėliau buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pranešimas dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, kuriame nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos ieškinį dėl įsiskolinimo pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį priteisimo prašant teismo priteisti iš atsakovės B. M. 9747,44 Eur įsiskolinimą ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, naudai, kurį sudaro 7047,06 Eur nesumokėtos įmokos už žemės sklypo įsigijimą, 715 Eur palūkanų ir 1984,85 Eur delspinigių, todėl Nacionalinė žemės tarnyba B. M. reikalavimą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įskaito į Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimą B. M. atžvilgiu priteisti prašomas 715,53 Eur priskaičiuotas palūkanas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties Nacionalinė žemės tarnyba Vilniaus miesto apylinkės teismui teikė patikslinantį ieškinį. 2023-05-12 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prašymas buvo netenkintas. Tą pačią dieną buvo priimtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną minėtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas buvo patikslintas nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 687 straipsnyje yra nurodyta, kad jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Išieškotoja B. M. yra pateikusi 2023-04-04 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnis). Skolininkė Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra pareiškusi ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl 7047,06 Eur nesumokėtos įmokos už žemės sklypo įsigijimą, 215,53 Eur palūkanų ir 1984,85 Eur delspinigių, tačiau dėl šio reikalavimo nėra priimtas teismo sprendimas, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos reikalavimas nėra vykdytinas. Yra didelė tikimybė, jog dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos reikalavimo pagrįstumo Vilniaus apylinkės teisme neišvengiamai kils ginčas. Šiuo atveju matoma, kad reikalavimai yra nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Atlikus įskaitymą, jo pagrįstumo aiškinimasis neišvengiamai nukeltų teisingumo vykdymą ir atitinkamai realų reikalavimų patenkinimą.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta tinkamai (CPK 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, įgyvendindamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjos pateikto skundo išnagrinėjimui svarbus tinkamas vykdomosios bylos duomenų, kurie susiję su pateiktu skundu, ištyrimas bei įvertinimas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2023-04-04 Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išieškotojai B. M. Antstolė 2023-04-11 priėmė Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo pagal Teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininkės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, išieškotoja nurodyta B. M. Šiame patvarkyme nurodyta, kad, vadovaujantis CPK 611 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš skolininkės taip pat bus išieškotos vykdomojoje byloje apskaičiuotos vykdymo išlaidos. 2023-04-12 priimtas Vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti 42,31 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidų, 4 Eur pašto išlaidų, iš viso 46,31 Eur. 2023-04-12 Raginame įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė skolininkę Nacionalinės žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos ragina per 10 d. nuo šio raginimo gavimo dienos sumokėti 500 Eur skolos (iš jų 500 Eur bylinėjimosi išlaidos) ir 46,31 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 546,31 Eur. Raginimas Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei registruota siunta įteiktas 2023-04-13.

Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2023-04-07 Dėl vykdomojo dokumento įvykdymo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolei nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei B. M. dėl 9747,44 Eur įsiskolinimo pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos. Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2023-04-07 raštu informavo B. M. ir jos atstovą advokato padėjėją V. N., kad, vadovaujantis CPK 6.131 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaito B. M. reikalavimą mokėti priteistas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) į Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimą B. M. atžvilgiu priteisti 715,53 Eur sumą už palūkanas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl, NŽT vertinimu, ji įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir antstolės prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). 2023-05-12 antstolė priėmė Patvarkymą atsisakyti tenkinti skolininko prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra skolininkės pareikštas ieškinys B. M., tačiau nėra priimto teismo sprendimo, o remiamasi vien materialiosios teisės normomis, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos reikalavimas nėra vykdytinas. Antstolė nurodė, kad didelė tikimybė, jog kils teisminis ginčas. 2023-05-12 antstolė priėmė Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti 43,15 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, 95 Eur atlygis antstoliui, 4 Eur pašto išlaidos, iš viso 142,15 Eur. Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai ir skolininkei adresuotas 2023-05-19 Nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė nurodo priverstinai nurašyti 641,30 Eur pinigines lėšas. Iš byloje pateikto sąskaitos išrašo nustatyta, kad 641,30 Eur suma nuo sąskaitos nurašyta 2023-05-22.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovei B. M. dėl įsiskolinimo pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir atsakovės B. M. patikslintą priešieškinį ieškovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės B. M. 7 047,06 Eur skolą (nesumokėtą įmoką už žemės sklypo įsigijimą), 215,53 Eur palūkanas, 1 984,85 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė B. M. teismui pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti, kad visa įsiskolinimo suma 2023-01-15 pagal Sutartį sudaro 8 948,16 Eur; sumokėjus 8 948,16 Eur sumą per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsigaliojimo laikyti, kad minėta pirkimo-pardavimo sutartis įvykdyta; 2) priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš nustatytų duomenų matyti, kad civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) nėra išnagrinėta ir baigta.

CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-421/2022).

Šių teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio saugoma nuosavybe inter alia pripažįstami teismo sprendimai dėl skolų, kurios yra pakankamai įrodytos, kad jas būtų galima vykdyti (Žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Stran Greek Refineries and Stratis Andreadis v. Greece, bylos Nr. 13427/87, §59; 2002 gegužės 7 d. sprendimą byloje Burdov v. Russia, bylos Nr. 59498/00, §40). Jei į reikalavimus, pagrįstus teismo sprendimo res iudicata galia, būtų galima įskaityti teisme nepatikrintus ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusius reikalavimus, būtų nepagrįstai ribojamos galimybės naudotis Konvencijos saugoma nuosavybe ir varžomas teisingumo įgyvendinimas, nes kiekvieną kartą, teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimą, skolininkas galėtų pateikti vienašalį pareiškimą dėl įskaitymo, kurio pagrįstumo aiškinimasis neišvengiamai nukeltų teisingumo vykdymą ir atitinkamai realų reikalavimų patenkinimą.

Nagrinėamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoma suma skolininkės geranoriškai pervesta išieškotojai ar antstolei nebuvo. Byloje kilo ginčas dėl skolininkės (pareiškėjos) vienašališko 500 Eur skolos vykdomojoje byloje įskaitymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nėra išnagrinėta ir baigta, tačiau joje nagrinėjamas skolininkės (pareiškėjos) ir suinteresuoto asmens ginčas.

Pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį, jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Aptariama norma siekiama supaprastinti ir padaryti efektyvesnį (operatyvesnį ir ekonomiškesnį) vykdymo procesą, kai antstoliui yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių piniginių sumų išieškojimo, tam, kad nereikėtų imtis ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių veiksmų išieškant priešpriešines pinigų sumas ir pagal skolininko, ir pagal išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 27 punktą; 2019 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019 19 punktą). Tačiau antstolio atliekamas išieškotinų sumų įskaitymas pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį nėra įskaitymas materialiosios teisės normų (CK 6.130–6.131 straipsnis) prasme, t. y. nėra prievolės šalies (šalių) valios, išreikštos įstatymo nustatyta tvarka, rezultatas. Įskaitymas vykdymo procese yra procesinis priverstinio vykdymo veiksmas (priemonė) (CPK 624 straipsnio 2 dalies 9 punktas); jį atlieka valstybės įgaliotas pareigūnas, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 687 straipsniu reglamentuojama išimtinai tik antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdyti dokumentai dėl išieškotojo ir skolininko priešpriešinių sumų išieškojimo. Be to, abu priešpriešiniai reikalavimai turi būti piniginiai ir vykdomi, t. y. lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017, 19 punktas).

Nagrinėjamu atveju įskaitymas vykdomajame procese galimas tik tuo atveju, kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį reikalavimo teisėtumą. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad skolininkės (pareiškėjos) atžvilgiu vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta antstolei priėmus vykdomąjį dokumentą – 2023-04-04 Vilniaus apygardos administracinio teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojos B. M. naudai. Tuo tarpu pareiškėja skundžia antstolės veiksmus tuo pagrindu, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja (ieškovė) įskaitė priešpriešinius reikalavimus ir nebėra skolinga pagal vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini), todėl, NŽT teigimu, antstolė neteisėtai paskaičiavo vykdymo išlaidas ir nurašė 641,31 Eur iš Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitos. Pareiškėjos nuomone, antstolė turėjo teisę ir pagrindą neišieškoti iš pareiškėjos priteistus 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, nes pareiškėja pati (savo iniciatyva) įskaitė suinteresuoto asmens B. M. reikalavimą mokėti priteistus 500 Eur administracinėje byloje į pareiškėjos reikalavimą suinteresuoto asmens B. M. atžvilgiu priteisti 715,53 sumą už palūkanas Vilniaus miesto apylinkės civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos teismas nustatė, kad šioje byloje atsakovė B. M. su pareiškėjos (ieškovės) patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka, atsakovė B. M. yra pateikusi patikslintą priešieškinį, byla nėra išnagrinėta, tarp šalių kilęs ginčas neišspręstas. Taip pat suinteresuotas asmuo B. M. atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų nurodo, kad su skolininkės įskaitymu nesutinka ir jo nepripažįsta. Be to, kaip buvo minėta, antstolio atliekamas išieškotinų sumų įskaitymas pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį nėra įskaitymas materialiosios teisės normų (CK 6.130–6.131 straipsnis) prasme, t. y. nėra prievolės šalies (šalių) valios, išreikštos įstatymo nustatyta tvarka, rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamas ginčas, byloje nėra priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, antstolė pagrįstai nenutraukė vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo pripažinti 2023-05-12 Patvarkymą atsisakyti tenkinti skolininko prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu.

Nustatyta, kad antstolė 2023-05-12 priėmė Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia; to nepadarius, priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių, kurių viena – vykdymo išlaidų atlyginimas antstoliui (CPK 610 straipsnis).

2023-05-12 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apskaičiuotos 142,15 Eur vykdymo išlaidos, kurias sudaro 43,15 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktuose; 95 Eur atlygis antstoliui; 4 Eur pašto išlaidos.

Vadovaujantis CPK 609 straipsnio 1 dalimi, vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 107 punkte nustatyta, kad visas apskaičiuotas vykdymo išlaidas antstolis nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 151 punktą, visos vykdymo išlaidos, išskyrus Instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.5 punktu nustatyta, kad išieškotinoms sumoms nuo 300 Eur iki 600 Eur administravimo išlaidos yra 28 Eur, o atlygis antstoliui – 19 procentų nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 80 eurų. Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 punkte numatyta, kad Instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos, atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje apskaičiavo vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais įkainiais ir apskaičiavimo tvarka, šios išlaidos neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų dydžių, todėl nėra pagrindo panaikinti 2023-05-12 Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini).

CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Priverstinio vykdymo priemonės, be kita ko, yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir darbo užmokesčio (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai).

Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkte numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per 3 darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nenustatęs kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas). Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punktas). Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2023-04-12 buvo priimtas Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023-04-12 priimtas Vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini)). 2023-04-20 antstolė gavo pareiškėjos atstovės prašymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2023-05-12 Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti. Taigi nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas neįvykdytas. Nustatyta, kad 2023-05-19 antstolė priėmė Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodė priverstinai nurašyti 641,31 Eur. Pažymėtina, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktą, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.

Pareiškėja prašė sustabdyti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pagrindu, kad ji savo iniciatyva įskaitė B. M. reikalavimą mokėti priteistas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas į NŽT reikalavimą B. M. atžvilgiu priteisti 715,53 Eur palūkanas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad antstolė, iš dalies tenkindama skolininkės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023-06-02 skundą, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) 2023-06-12 Patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė iki galutinės teismo nutarties dėl skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo. CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatyti privalomi ir fakultatyvūs vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai. Įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų (CPK 626, 627 straipsniais).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs vykdomosios bylos bei civilinės bylos medžiagą, teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti antstolės A. P. veiksmų neteisėtumo (CPK 513 straipsnis), todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Suinteresuotas asmuo B. M. atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų prašo jos naudai priteisti iš pareiškėjos 350 Eur jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo surašymą. Byloje pateikta advokato padėjėjo V. N. 2023-06-27 sąskaita už teisines paslaugas (atsiliepimo surašymą) suinteresuotam asmeniui 350 Eur sumai (apmokėjimą patvirtinantis dokumentas pateiktas – 2023-06-27 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi ši byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, esant byloje pareiškėjos ir suinteresuoto asmens priešingiems interesams ir teismui atmetus pareiškėjos skundą, teismas tenkina suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisia iš pareiškėjos 350 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens B. M. naudai (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 188704927, skundą dėl antstolės A. P. veiksmų.

Priteisti iš pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 188704927, suinteresuoto asmens B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.