- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- e2-10253-237/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Atsakovas
- E. M.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Rasai Budreckienei,
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „E.“ atstovui advokatui D. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „E.“ ieškinį atsakovui E. M. dėl sandorių negaliojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė BUAB „E.“, atstovaujama bankroto administratoriaus R. V., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2018 m. rugsėjo 1 d., 2018 m. rugsėjo 5 d. mokėjimų sandorius ir 2018 m. lapkričio 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. 066, 2018 m. lapkričio 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 068; taikyti restituciją – iš E. M. ieškovės BUAB „E.“ naudai priteisti 8 565,19 Eur bei 5 procentų palūkanas nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu jos atstovas advokatas D. B. nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gruodžio 12 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. B2-847-856/2018, kuria iškėlė bankroto bylą UAB „E.“, konstatuojant, kad atsakovės nemokumą patvirtina 2017 ir 2018 m. balansas, pelno (nuostolių) ataskaitos, kreditorių sąrašas, ieškovui bankroto byla buvo iškelta vadovaujantis 2017 ir 2018 metų finansiniais duomenimis. Nuo UAB „E.“ įregistravimo iki jos bankroto bendrovės vadovu buvo paskirtas atsakovas E. M.. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi patvirtino BUAB „E.“ kreditorių finansinių reikalavimų 20 692,10 Eur sumai. Iš pateiktų kreditorių finansinių reikalavimų matyti, kad BUAB „E.“ savo įsipareigojimų kreditoriams nebevykdė nuo 2017 m. ir dar anksčiau. UAB „M.“ pateikė 8 024,76 Eur kreditorinį reikalavimą, kuris yra delsiamas vykdyti nuo 2017 m., skola J. R. IĮ delsiama net nuo 2014 m., skola UAB „H. K.“ ir UAB „A.“ susidarė nuo 2018 m. balandžio mėnesio. BUAB „E“ nebegalėdama tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, 2018 m. rugsėjo 1 d. bankiniu pavedimu sumokėjo E. M. 2 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 5 d. – 3 078 Eur, 2018 m. lapkričio 9 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 066 sumokėjo 2 687,19 Eur, 2018 m. lapkričio 14 d. – 800 Eur, mokėjimo paskirtyse nurodant, kad „grąžinama skola atskaitingam asmeniui“. Ieškovo įsitikinimu, BUAB „E“ ir E. M. sudaryti minėti sandoriai yra negaliojantys actio Pauliana ieškinio pagrindu. Šie sandoriai atitinka visas actio Pauliana ieškiniui keliamas sąlygas. BUAB „E“ kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, Šiaulių apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi patvirtino BUAB „E“ kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 20 692,10 Eur. Ginčijami mokėjimų sandoriai ir kasos išlaidų orderiai pažeidė BUAB „E“ kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes jie buvo sudaryti prieš pat iškeliant bendrovei bankroto bylą. Pagal bendrovės 2017 m. balanso duomenis jau 2017 m. bendrovės turimo turto (38 969,00 Eur) nepakako įsipareigojimams (51 266,00 Eur) padengti. Taip pat šioje byloje ginčijami sandoriai kitaip pažeidžia BUAB „E“ kreditorių teises, ieškovas vykdydamas mokėjimus savo vadovui sumažino galimybes vykdyti įsipareigojimus kitiems bendrovės kreditoriams, ginčijami sandoriai sumažino ieškovo mokumą. BUAB „E“ nėra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino. BUAB „E“ ir E. M. neprivalėjo sudaryti mokėjimų sandorių ir kasos išlaidų orderių. Šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, kadangi BUAB „E“ sudarė ginčijamus sandorius su savo vadovu. BUAB „E“ vertinimu, šioje byloje yra tikslinga pripažinti negaliojančiais sudarytus mokėjimų sandorius ir kasos išlaidų orderius visa apimtimi bei taikyti restituciją 8 565,19 Eur sumai, nes iškėlus ieškovui bankroto bylą, bendrovės kasoje ir banko sąskaitose piniginių lėšų nebuvo. Bendrovė neturi registruoto turto, bankroto administratoriui yra perduotas 2 324,98 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 4 261,29 Eur vertės prekių likučiai, turto akivaizdžia nepakanka 20 692,10 Eur bendrovės kreditorių reikalavimams padengti. Todėl ieškovas prašo actio Pauliana ieškinio pagrindu minėtus sandorius pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento bei taikytina restitucija priteisiant iš atsakovo 8 565,19 Eur sumą. Šioje byloje ginčijami sandoriai yra pripažintini negaliojančiais ir CK 1.80 str. pagrindu, nes bendrovė jau 2017 m. nebeturėjo pakankamai turto visiems įsipareigojimams įvykdyti, tai, kad iki šiol egzistuoja neįvykdyti iki 2014 m. susidarę įsipareigojimai, pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas turėjo vykdyti mokėjimus pagal pareikštus reikalavimus kalendorinio eiliškumo tvarka, t. y. vykdyti mokėjimus ne E. M., bet pavyzdžiui, J. R. IĮ, UAB „M“ ir kitiems.
Atsiliepimas
Atsakovas E. M. į teismo posėdį neatvyko, pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškinio reikalavimais, nes 2018 m. sausio 1 dieną jam, kaip atskaitingam asmeniui, įmonė buvo skolinga 14 871,80 Eur, skola buvo neišmokėta nuo 2012 metų, nors ji privalėjo būti išmokėta per mėnesį. Skola atsirado dar 2009 metais, įmonė dirbo pelningai, todėl atsakovas, kaip atskaitingas asmuo savo lėšomis pirkdavo prekes ir paslaugas siekiant tokiu būdu padidinti įmonės pelną. Tikėjo, kad įmonė greitai apmokės skolas, nes sudarė neterminuotą sutartį su Švedijos įmone ir teikė jiems statybos baigiamųjų darbų apdailos paslaugas. Per liepos - rugpjūčio mėnesius gavo 16 376,00 Eur pajamų. Ieškovės teiginys, kad rugsėjo - lapkričio mėnesius pervedant skolą atsakovui nebuvo laikomasi atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo yra neteisingas, nes įmonė vykdomųjų raštų neturėjo, todėl eilės tvarka buvo sumokėti visi mokesčiai į biudžetą – 1 598,09 Eur, buvo išmokėtos su darbo santykiais susijusios išmokos: darbo užmokestis - 12 072,48 Eur bei 8 565,19 Eur įmonės skola atsakovui, skolos dalis nuo 2012 metų iki 2015-06-30. Tai pati seniausia kalendorinė įmonės skola, kuri atsirado laikotarpiu, kada įmonė dirbo pelningai ir pelnas vis didėjo, išmokėti 4 401,44 Eur dienpinigių. Visus mokėjimus atliko laikydamasis įstatymų, atsakovui įmonė dar liko skolinga 4 588,39 Eur. 2018 m liepos - spalio mėnesiais įmonė, gaudama geras pajamas iš darbinių santykių su Švedijos įmone, tikėjosi, kad finansinė padėtis greitai stabilizuosis. Todėl per minėtus 2018 m rugsėjo - lapkričio mėnesius grynaisiais pinigais, bankiniu pavedimu arba prekėmis skolą tiekėjams apmokėjo sumoje 4 951,56 Eur. Ieškinyje nurodytų kreditorių eiliškumas prasideda tik nuo 2017 metų: UAB M – 2017 m., UAB „A ir UAB „H. K. – 2018 m., J. R. įmonės sąskaitos išrašytos 2014 m., tačiau pagal sutartį atsiskaityti už prekes prievolė atsiranda tik pardavus prekes. Prekės buvo neparduotos iki 2018 m, dalis jų buvo brokuotos. J. R. įmonė visaip išsisukinėjo ir nepriėmė brokuotų prekių, pakeisdami jas kokybiškomis. Kai kurios prekės perduotos bankroto administratoriui. 2018 m. rugsėjo mėnesį įmonėje atsirado daugiau pajamų, todėl buvo manoma, kad įmonė sugebės įveikti sunkumus ir sugebės padengti skolas tiekėjams, ir tik 2018 metų spalio mėnesio pabaigoje gavo informaciją iš Švedijos įmonės, kad nutraukia bendradarbiavimą su įmonė dėl iškilusių finansinių sunkumų. Tik tuomet, praradus pelningą įmonei veiką, sužinojo, kad negalės įvykdyti įsipareigojimų. 2018 m. lapkričio 1-10 dienomis įmonė priėmė sprendimą inicijuoti įmonei bankrotą. 2018 m. lapkričio 11 dieną pateikė pareiškimą Šiaulių apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Per 2018 m. lapkričio mėnesį buvo sumokėti visi mokesčiai į valstybės biudžetą - 463,67 Eur, išmokėti atlyginimai darbuotojams sumoje 10 449,41 Eur, atskaitingam asmeniui E. M. buvo išmokėta skola už 2014-2015 metus 2 687,19 Eur ir 800,00 Eur, įmonė E. M. liko skolinga 4 588,39 Eur. Atsakovas atskaitingu asmeniu buvo paskirtas įmonės vadovo 2009 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-07, už 2017-2018 metus įmonė padengė skolą tiekėjams, sumoje 3 114,75 Eur.
Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra ne tik atsakovo žmona, bet ir buvo UAB „E“ buhalterė. Sudarius pelningą sutartį su Švedijos įmone ir gaunant pakankamai pajamų, įmonė atskaitingam asmeniui išmokėjo skolą, susidariusią nuo 2012 metų. Išmokėdami pinigus jie laikėsi įstatyme numatyto eiliškumo, nes atsakovo skola buvo seniausia, mokesčiai valstybei buvo sumokėti visi. Kadangi atsakovo skola buvo seniausia, įmonė negalėjo apmokėti skolų kitiems kreditoriams. Liudytoja nurodė, kad atsakovo rašto dėl pinigų grąžinimo įmonė nebuvo gavusi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi UAB „E“ iškelta bankroto byla (el. b. l. 6, 7). UAB „E“ vadovu nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2019 m. sausio 9 d. buvo atsakovas E. M. (el b. l. 8). UAB „E“ 2018 m. rugsėjo 1 d. bankiniu pavedimu E. M. išmokėjo 2 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 5 d. išmokėjo 3 078 Eur, 2018 m. lapkričio 9 d. Kasos išlaidų orderiu Nr. 066 išmokėjo 2 687 Eur, 2018 m. lapkričio 14 d. Kasos išlaidų orderiu Nr. 068 išmokėjo 800 Eur, nurodant, kad grąžinama skola atskaitingam asmeniui (el. b. l. 38-41). 2019 m. vasario 19 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi patvirtinti BUAB „E“ kreditoriniai reikalavimai 20 692,10 Eur sumai (el. b. l. 13, 14).
Ieškovas nurodo, jog laikotarpiu nuo 2018 rugsėjo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. UAB „E“ atsakovui E. M. bankiniu pavedimu bei grynaisiais pinigais išmokėjo 8 565,19 Eur sumą kaip skolą atskaitingam asmeniui. Ginčijamų sandorių atlikimo metu įmonė buvo nemoki bei turėjo kitų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kurie iki šiol nėra įvykdyti ir šių kreditorių reikalavimai yra patvirtinti UAB „E“ bankroto byloje, tokie bendrovės veiksmai yra nesąžiningi, neteisėti, kadangi bendrovė suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių, savo vadovui, sumažino bendrovės turto masę, dėl ko bendrovės atliktus sandorius ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.66 straipsnį, taikant restituciją, bei CK 1.80 straipsnio ir CK 6.930¹ straipsnio pagrindu, priteisiant iš atsakovo BUAB „E“ naudai 8 565,19 Eur sumą.
Actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir galimybė gauti visišką savo reikalavimų tenkinimą. Šiuo institutu siekiama atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų tenkinti savo reikalavimą. Actio Pauliana ieškinio taikymui būtina nustatyti egzistuojant visas sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pažymėtina, jog sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant anksčiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
Dėl vienerių metų ieškinio senaties termino.
Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Įmonių bankroto įstatymas 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog UAB „E“ 2018 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 28 d., o ieškinys teisme pareikštas 2019 m. liepos 26 d., todėl konstatuotina, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
Žemesnės instancijos teismas
Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.
Kita būtinoji actio Pauliana taikymo sąlyga – kreditoriaus neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Tuo atveju, kai bankrutuojančios įmonės sandorius ginčija šios įmonės administratorius, šiai Actio Pauliana sąlygai patenkinti būtina nustatyti, kad ginčo sutarčių sudarymo metu jau buvo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę (skolininką) turintis kreditorius, kurio interesus šiuo metu gina administratorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-892-516/2016).
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad BUAB „E“ kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, Šiaulių apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi patvirtino BUAB „E“ kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 20 692,10 Eur: UAB „M“ - 8 024,76 Eur sumai, J. R. IĮ - 505,68 Eur, UAB „H. K.“ – 2 231,70 Eur, UAB „A“ – 847,23 Eur (el. b. l. 13, 14). Tai, kad ginčo sandorių sudarymo metu minėti kreditoriai jau turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę (skolininką), t. y. skolų mokėjimo terminai kreditoriams jau buvo suėję, patvirtina byloje esantys dokumentai: pagal UAB „M“ ieškovui UAB „E“ išrašytą 2018 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą atsiskaityti turėjo iki 2018 m. birželio 17 d., pagal 2017 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaitą faktūrą atsiskaityti turėjo iki 2017 m. lapkričio 27 d., pagal tris 2017 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitas faktūras atsiskaityti turėjo iki 2017 m. spalio 22 d., pagal 2017 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą faktūrą atsiskaityti turėjo iki 2017 m. rugsėjo 3 d., pagal 2017 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą atsiskaityti turėjo iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. (el. b. l. 15-22). 2019 m. sausio 15 d. J. R. IĮ Reikalavimas UAB „E“ ir byloje esančios 2014 m. liepos 31 d., 2014 m. rugpjūčio 14 d. ir 2015 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad 505,68 Eur skola kreditoriui J. R. IĮ yra susidariusi nuo 2014 metų (el. b. l. 23-26). Nors atsakovas E. M. atsiliepime bei teismo posėdžio metu liudytoja V. M. nurodė, kad su šia įmone UAB „E“ turėjo atsiskaityti tik pardavus prekes, kad dalis prekių buvo brokuotos, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikė, priešingai, ant byloje pateiktų 2014 m. liepos 31 d., 2014 m. rugpjūčio 14 d. ir 2015 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitų faktūrų yra nurodyta, kad apmokėti sąskaitas iki 2014 m. rugpjūčio 30, 2014 m. rugsėjo 13 d. ir iki 2015 m. gegužės 17 d. Su kreditoriui UAB „H. K.“ ieškovas neatsiskaitė nuo 2018 m. balandžio 18 d., pagal 2 731,70 Eur sumai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. HCKL20761 (el. b. l. 27, 28), dalį skolos (500 Eur) apmokėjo 2018 m. liepos 20 d. Kreditoriui UAB „A“ 847,23 Eur skola susidariusi nuo 2018 m. balandžio 17 d., 2018 m. balandžio 24 d., 2018 m. gegužės 2, 8, 15, 22 d., 2018 m. liepos 10 d., 2018 m. rugpjūčio 14 d. ir nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. (el. b. l. 31, 32), pagal tarp UAB „A“ ir UAB „E“ 2014 m. sausio 2 d. sudarytą Sutartį, 2.1 punktą ieškovė atsiskaityti turėjo per 45 dienas nuo prekių gavimo (el. b. l. 30).
Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tačiau toks aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko, kaip verslo subjekto, protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas tik išimtiniais atvejais, konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą, atitinkančius jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-313/2017 ir kt.).
Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).
Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. įsiteisėjusia nutartimi, kuria iškelta bankroto byla UAB „E“ faktinis bendrovės nemokumas konstatuotas pagal 2017 ir 2018 m.
balanso duomenis (2017 metais bendrovė turėjo 38 969 Eur vertės turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 51 266 Eur, 2018 metais bendrovė turėjo 28 262 Eur vertės turto, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 40 117 Eur), dar 2017 metais UAB „E“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu). Teismas pakartotinės ieškovės UAB „E“ nemokumo būklės, buvusios ginčijamo sandorio sudarymo momentu, revizijos neatlieka, nes įmonės nemokumas nustatytas iškeliant bankroto bylą pagal 2017 ir 2018 m. balanso duomenis, t. y. ieškovė, sudarydama ginčijamus sandorius 2018 m. rugsėjo 1 ir 5 dienomis ir 2018 m. lapkričio 9, 14 dienomis jau buvo nemoki. Be to įmonės nemokumą ginčijamų sandorių sudarymo metu pripažino ir pats atsakovas E. M. pateiktame atsiliepime nurodydamas, kad 2018 metų spalio mėnesį gavę informaciją iš Švedijos įmonės, kad nutraukia bendradarbiavimą su UAB „E“ dėl iškilusių finansinių sunkumų sužinojo, kad negalės įvykdyti įsipareigojimų, o 2018 m. lapkričio 1-10 dienomis įmonė priėmė sprendimą inicijuoti įmonei bankrotą. Teismas pažymi, kad atsakovas E. M. suvokdamas sunkią įmonės finansinę padėtį ir žinodamas, kad negalės įvykdyti įsipareigojimų, 2018 m. lapkričio 9 d. sau išsimokėjo 2 687,19 Eur sumą, o 2018 m. lapkričio 14 d. - 800 Eur sumą. Į Šiaulių apygardos teismą dėl UAB „E“ bankroto bylos iškėlimo atsakovas kreipėsi 2018 m. lapkričio 12 d., o jam 2 687,19 Eur suma buvo išmokėta kelios dienos prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o išmokėta 800 Eur suma buvo išmokėta jau pasikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „E“. Civilinės bylos Nr. B2-847-856/2018 duomenimis, 2018 m. lapkričio 11 d. likusios turto vertės (28 262 Eur) nepakako visų kreditorių reikalavimas patenkinti (40 117 Eur) (el. b. l. 6). Bylos duomenimis iškėlus bankroto bylą, bendrovės kasoje ir banko sąskaitoje piniginių lėšų nebuvo. Teismas sutinka su ieškovės nurodytais argumentais, kad UAB „E“ vykdydama mokėjimus savo vadovui – atsakovui E. M., sumažino galimybes vykdyti įsipareigojimus kitiems bendrovės kreditoriams, atitinkamai kreditoriai prarado galimybes patenkinti savo reikalavimus iš BUAB „E“. Iš byloje nustatytų aplinkybių konstatuotina, kad 2018 m. rugsėjo 1 ir 5 dienomis ir 2018 m. lapkričio 9, 14 dienomis pinigų išmokėjimai 8 565,19 Eur sumai buvo sudaryti jau faktiškai UAB „E“ esant nemokumo būklėje, todėl jie pažeidė kitų UAB „E“ kreditorių teises. Tokie šalių veiksmai suformuotoje teismų praktikoje vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais.
Dėl ginčijamų sandorių (atliktų pinigų išmokėjimų) sudarymo (ne)privalomumo.
78 Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Be kita ko, tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Turi būti atsižvelgiama į tai, kad ir įmonės nemokumo situacijoje skolininkas privalo vykdyti įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, dėl skolų padengimo eiliškumo, atsiskaitymo tvarkos), o atsiskaitydamas su vienu kreditoriumi turi paisyti kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymo nuostatų nesilaikymas yra nesuderinamas su protingo asmens elgesio standartu. Pranašumo vienam kreditoriui teikimas yra draudžiamas pagal baudžiamuosius įstatymus, taip pat vertinamas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas, net ir esant susiklosčiusioms svarbioms faktinėms aplinkybėms skolininkas turi vadovautis įstatymais ir pagal juos spręsti dėl būtinumo sudaryti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
Atsakovas E. M. privalėjimą sudaryti 2018 m. rugsėjo 1 d., 2018 m. rugsėjo 5 d., 2018 m. lapkričio 9 d. ir 2018 m. lapkričio 14 d. skolų grąžinimo sandorius (t. y. atlikti pinigų išmokėjimus) bendrai 8 565,19 Eur sumai motyvuoja tuo, jog ieškovė, kaip skolininkė, turėjo skolinių įsipareigojimų atsakovui nuo 2012 metų, o kitiems kreditoriams įsiskolinimai buvo susidarę vėliau. Tačiau teismo vertinimu, prievolių turėjimas atsakovui nepagrindžia būtinumo sudaryti ginčijamus sandorius. Pastebėtina, jog kad tarp ieškovės UAB „E“ ir atsakovo E. M. sudaryti pinigų išmokėjimo sandoriai negalėjo būti laikomi labiau privalomais kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu, t. y. atsakovo reikalavimas negalėjo būti iškeltas aukščiau už kitų kreditorių reikalavimus, kadangi kaip matyti iš byloje esančių duomenų, BUAB „E“ pinigų išmokėjimo atsakovui metu jau turėjo didelių finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, bei aukštesnės eilės kreditoriams – VMI ir F. N. liudytoja V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „E“ buvo atsiskaičiusi su valstybe, tačiau iš byloje esančios 2019 m. vasario 19 d. Šiaulių apygardos nutarties matyti, kad skola VSDFV yra 325,76 Eur suma, VMI - 3 304,28 Eur (el. b. l. 13, 14), kuri civilinės bylos Nr. B2-317-856/2019 duomenimis susidarė 2018 m. lapkričio mėnesį deklaravus pridėtinės vertės mokestį. Atlikti pinigų išmokėjimai atsakovui, UAB „E“ finansinės padėties niekaip nepagerino, neužtikrino galimybės ieškovei atkurti savo mokumą ir sėkmingai toliau vykdyti komercinę veiklą, atsiskaityti su kitais savo kreditoriais. Šiuo atveju nebuvo nei pareigos, nei būtinybės atsiskaityti su atsakovu. Atsakovui šių byloje nustatytų aplinkybių nepaneigus ir nenuginčijus, akivaizdu, jog ginčijami pinigų išmokėjimo sandoriai buvo naudingi tik atsakovui E. M.. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skolininkas, net ir turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga, siekdamas išvengti atsiskaitymo su tam tikrais kreditoriais arba suteikti pranašumą tik vienam ar keletui jų. Jis turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų
Dėl nesąžiningumo sudarant ginčijamus sandorius.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.67 straipsnyje yra nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas. CK 6.67 straipsnio 3 punkte nurodoma, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis. Ši įstatyme įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija gali būti paneigta, todėl skolininkas, perėmęs pareigą įrodinėti savo sąžiningumą, gali teikti įrodymus ir apsiginti nuo kreditoriaus reikalavimo.
Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų UAB „E“ 8 565,19 Eur sumą grąžino E. M., kuris nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2019 m. sausio 9 d. buvo paskirtas UAB „E“ vadovu (el. b. l. 8). Tokiu atveju jiems taikoma CK 6.67 straipsnio 3 dalies nesąžiningumo prezumpcija, (o ne kaip ieškovė ieškinyje nurodė CK 6.67 straipsnio 2 dalies) kuri nebuvo nuginčyta.
Dėl CK 6.930¹ straipsnio pažeidimo.
Ieškovė teigia, jog ginčijamų sandorių įskaitymo atlikimo metu ieškovė neturėjo pakankamai turto visiems įsipareigojimams įvykdyti, iki šiol egzistuoja neįvykdyti įsipareigojimai susidarę 2014 metais, todėl ji turėjo vykdyti mokėjimus pagal pareikštą kalendorinio eiliškumo tvarką.
Pagal CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).
Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, jog ieškovės ginčijami sandoriai pažeidžia kitų kreditorių, negavusių iš ieškovės prievolių įvykdymo, teises, kadangi jais buvo suteikta išskirtinė privilegija vienam iš kreditorių, t. y. atsakovui. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „E“ jau būdama nemokia, nesant galimybės patenkinti visų savo kreditorių reikalavimų, ginčijamais sandoriais su atsakovu E. M. patenkino tik atsakovo reikalavimus, todėl tokie veiksmai yra pagrįstai vertinami kaip kitų skolininko kreditorių teisių pažeidimas, kurie suformuotoje teismų praktikoje vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais (LAT 2012 m. gegužės 2 d. nutartis Nr. 3K-3-204/2012, 2013 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-82/2013).
Atsakovas E. M. pateiktame atsiliepime nurodė, kad jam skola neišmokėta nuo 2012 m. ir jis turėjo pirmumo teisę, tačiau į bylą jokių įrodymų nepateikė nei apie skolos atsiradimo laiką nei apie reikalavimą grąžinti susidariusią skolą. Teismo posėdžio metu liudytoja V. M. patvirtino, kad atsakovui skola susidariusi nuo 2012 metų, bei taip pat nurodė, kad atsakovas įmonei nebuvo pateikęs jokio rašytinio prašymo dėl susidariusios skolos grąžinimo, ji teigė, kad skolą atsakovui išmokėjo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 10 punktu. Ieškovės atstovas advokatas D. B. paneigdamas liudytojos išsakytus argumentus nurodė, kad minėtos taisyklės įpareigoja ne atskaitingam asmeniui grąžinti skolą per mėnesį, bet atskaitingą asmenį įpareigoja gautus pinigus atiduoda į kasą per mėnesį, kas ir yra nurodyta Taisyklių 10 punkte, kad pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo, atskaitingam asmeniui nustato vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir patvirtina ūkio subjekto vadovas. Byloje nėra patvirtinančių duomenų, kad atsakovas E. M. būtų turėjęs pirmumo teisę prieš kitus ieškovės kreditorius, priešingai, ieškovė tuo metu turėjo kitų kreditorių, kurių skolų sumokėjimo terminai jau buvo suėję nuo 2014 metų, ieškovė pateikė teismui į bylą įrodymus apie tai, kokie kreditoriai turėjo pirmenybės teisę bei jų reikalavimų atsiradimo teisinį pagrindą (el. b. l. 15-32).
Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 2 dalį atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Įstatyme įtvirtinta taisyklė, pagal kurią atsiskaitymas su tolesnės eilės kreditoriais galimas tik visiškai atsiskaičius su pirmesnės eilės kreditoriais. Minimu atveju, ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemokus, neturėjo pakankamai lėšų visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimas įvykdyti vienu metu, todėl turėjo prievolę laikytis CK 6.930¹ straipsnio nustatytos mokėjimo eilės tvarkos, tačiau šios įstatyme nustatytos pareigos nevykdė.
Dėl bylos procesinės baigties ir restitucijos taikymo.
Konstatavus, jog byloje yra visos actio Paulina instituto taikymo sąlygos, 2018 m. rugsėjo 1 d., 2018 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo sandoriai ir 2018 m. lapkričio 9 d. kasos išlaidų orderis Nr. 066 bei 2018 m. lapkričio 14 d. kasos išlaidų orderis Nr. 068, pripažintini negaliojančiu nuo jų sudarymo momento. Ieškovė prašo byloje taikyti restituciją ir priteisti ieškovės naudai 8 565,19 Eur.
CK 6.145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to. Pripažinus negaliojančiais 2018 m. rugsėjo 1 d., 2018 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo sandorius ir 2018 m. lapkričio 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. 066 bei 2018 m. lapkričio 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 068, konstatuotina, jog atsakovas E. M. neteisėtai gavo 8 565,19 Eur sumą, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovei BUAB „Eg“ (CPK 178, 185, 270 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis nustato, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 617,10 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė mokėjimo nurodymus. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje mokėtinas 193 Eur žyminis mokestis. Kadangi ieškovė vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu kreipdamasi į teismą buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodytos išlaidos priteistinos valstybės naudai iš atsakovo E. M.. Iš atsakovo taip pat priteistinos ir 6,08 Eur pašto išlaidos valstybei.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančiais uždarosios akcinės bendrovės „E“ mokėjimo sandorius - 2018 m. rugsėjo 1 d., mokėjimo nurodymas Nr. 346, 2018 m. rugsėjo 5 d., mokėjimo nurodymas Nr. 347, bei 2018 m. lapkričio 9 d. kasos išlaidų orderį Nr. 066 ir 2018 m. lapkričio 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. 068, nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją - priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 8 565,19 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 19 ct) sumą ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „E“.
Priteisti iš atsakovo E. M. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8 565,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. liepos 29 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „E“.
Priteisti iš atsakovo E. M. ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „E“ 617,10 Eur (šešis šimtus septyniolika eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš E. M. 193 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, teismo turėtų 6,08 Eur (šešis eurus 08 ct) pašto išlaidų, iš viso 199,08 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus 08 ct) į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.