- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-27
- Bylos Nr.
- 2SA-129-104/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-04577-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalja Cikoto
- Pareiškėjas
- UAB „Ir vėl“
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Ir vėl“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Ir vėl“ skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Ir vėl“ skundu prašė panaikinti antstolio D. Š. 2012-05-02 patvarkymą areštuoti lėšas reg. Nr. S1-51102 ir 2012-05-02 vykdymo išlaidų apskaičiavimą reg. Nr. S1-51098. Nurodė, kad joks siūlymas ar raginimas įvykdyti sprendimą ar sumokėti skolą iki 2012-05-02 patvarkymo areštuoti lėšas gavimo antstolio nebuvo pateiktas, o patvarkyme nenurodytos aplinkybės, kad yra pavojus turtą ar pinigines lėšas paslėpti, todėl šis patvarkymas yra nepagrįstas. Be to, 2012-05-02 vykdymo išlaidų apskaičiavime apskaičiuotas ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, tačiau vykdomasis dokumentas dar nėra įvykdytas, todėl antstoliui sumos nurodymas tiek vykdymo išlaidų apskaičiavime, tiek patvarkyme areštuoti lėšas yra nepagrįstas. 2012-05-30 patvarkymu antstolis D. Š. atsisakė patenkinti skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-11-30 nutartimi pareiškėjo UAB „Ir vėl“ skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK 661) str. reglamentuoja atvejus, kada raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Vienas iš tokių įstatyme įvirtintų atvejų yra tada, kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Tokiu atveju antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 105 str. 1 d. 3 p. nuostatas, mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 st. 2 ir 4 d. numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. Atsižvelgdamas į tai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju antstolis neturėjo pagrindo siųsti raginimo ar siūlymo sumokėti skolą. Nors vykdomasis dokumentas, pasak pareiškėjo, ir nėra įvykdytas, tačiau vykdymo išlaidų apskaičiavime yra pateikta informacija, kokį dydį sudaro vykdymo išlaidos, vykdant VMI 2012-03-06 sprendimą, t.y. nėra priimtas patvarkymas išieškoti vykdymo išlaidas. Kadangi vykdymo išlaidos sudaro nemažą sumą, taip pat kad skolininkas per įstatyme nustatytą terminą nesumokėjo 86 255,21 Lt, teismas sprendė, kad antstolis turėjo pagrindo vykdymo išlaidų sumai taip pat areštuoti skolininkui priklausančias lėšas, kadangi jų išieškojimas gali būti apsunkintas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Ir vėl“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio D. Š. 2012-05-02 patvarkymą areštuoti lėšas ir 2012-05-02 vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 (2011-11-14 įsakymo Nr. 1R-265 redakcija) patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje nurodyti būtinųjų vykdymo išlaidų dydžiai ir atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydžiai. Instrukcijoje nurodyta, kad atlygis antstoliui mokamas už įvykdymą, todėl Instrukcijos nuostatas aiškinant logiškai ir sistemiškai, darytina išvada, kad pirmiausiai antstoliui turi būti atlyginamos būtinosios ir papildomos vykdymo išlaidos, o atlygis antstoliui gali būti mokamas tik įvykdžius vykdomąjį dokumentą. 2012-05-02 vykdymo išlaidų apskaičiavime reg. Nr. Sl-51098 apskaičiuotas ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, tačiau vykdomasis dokumentas dar nėra įvykdytas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į pareiškėjo UAB „Ir vėl“ atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Respublikos CPK 338 str.).
Teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos CPK 263 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-05-24 antstolio kontoroje buvo gautas pareiškėjo UAB „Ir vėl“ skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2012-05-02 patvarkymą areštuoti lėšas reg. Nr. S1-51102 ir 2012-05-02 vykdymo išlaidų paskaičiavimą reg. Nr. S1-51098. Antstolis D. Š. 2012 m. gegužės 30 d. patvarkymu skolininko UAB „Ir vėl“ skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, t. y. atsisakė panaikinti 2012-05-02 patvarkymą areštuoti lėšas reg. Nr. S1-51102 ir 2012-05-02 vykdymo išlaidų paskaičiavimą reg. Nr. S1-51098 bei skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.
Atskirajame skunde pareiškėjas UAB „Ir vėl“ nurodo, kad pirmiausiai antstoliui turi būti atlyginamos būtinosios ir papildomos vykdymo išlaidos, o atlygis antstoliui gali būti mokamas tik įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Pažymi, jog 2012-05-02 vykdymo išlaidų apskaičiavime reg. Nr. Sl-51098 apskaičiuotas ir atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, tačiau vykdomasis dokumentas dar nėra įvykdytas, todėl priverstinis šio atlygio antstoliui išieškojimas yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 3K-7-5/2007).
Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
Lietuvos Respublikos CPK 661 str. 1 d. nustatyta, jog jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog vykdant išieškotojo VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sprendimą raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, nes Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas terminas, per kurį skolininkas gali įvykdyti prievolę geruoju. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog šiuo atveju raginimas skolininkui neturėjo būti siunčiamas. Kadangi nagrinėjamu atveju raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui neturėjo būti siunčiamas, antstoliui priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, konstatuojama, kad skolininkas UAB „Ir vėl“ privalo atlyginti visas vykdymo išlaidas, įskaitant ir atlyginimą antstoliui.
Nagrinėjamu atveju antstolio atlyginimo dydis priklauso nuo išieškotinos sumos, jis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintomis (pakeistos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011-11-14 įsakymu Nr. 1R-265) Sprendimų vykdymo instrukcijomis. Šiuo konkrečiu atveju išieškoma suma sudaro 86 255,21 Lt, todėl apskaičiuojant antstolio atlyginimo dydį, taikoma minėtų instrukcijų 1 lentelės 15 dalis, ir išieškotina suma dauginama iš 6 procentų. Todėl atlyginimas antstoliui sudaro 5 175,31 Lt. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pagal instrukciją apskaičiuotas antstolio atlygio dydis nesikeis, todėl antstolis turėjo teisę šį atlyginimą įtraukti į vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir pradėti šio atlyginimo išieškojimą kartu su skolos išieškojimu. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytas, atskirojo skundo argumentas, kad atlygis antstoliui gali būti apskaičiuojamas tik įvykdžius vykdomąjį dokumentą, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina ir tai, kad jeigu apeliantas būtų sumokėjęs skolą valstybei iš karto po atitinkamo sprendimo priėmimo, vykdymo procesas nebūtų prasidėjęs ir jis apskritai neturėtų pareigos mokėti vykdymo išlaidas.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo nutartis pagrįsta, o atskirasis skundas netenkinamas (Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.