Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. S., sekretoriaujant D. S., dalyvaujant ieškovams A. A. ir J. A., jų atstovui advokatui L. P., atsakovų P. R. ir M. R. atstovui advokatui R. P., nedalyvaujant atsakovams P. R. ir M. R., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. A. ir J. A. ieškinį atsakovams P. R. ir M. R. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovai prašė priimti sprendimą už akių. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 18 d. sprendimu už akių tenkino ieškovų ieškinį ir priteisė solidariai iš atsakovų ieškovams 7981,93 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2015 m. gruodžio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovo P. R. priteisė 129,50 Eur žyminio mokesčio, 75,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas, 5,79 Eur už pažymų iš gyventojų registro tarnybos išdavimą ieškovams, priteisė iš atsakovės M. R. 129,50 Eur žyminio mokesčio, 75,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas, 5,79 Eur už pažymų iš gyventojų registro tarnybos išdavimą ieškovams.

Teisme 2016 m. kovo 8 d. d. gautas ir 2016 m. kovo 9 d. priimtas atsakovų pareiškimas dėl 2016 m. vasario 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

2016 m. kovo 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi sprendimas už akių buvo panaikintas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. A. nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovams pardavė 0,92 ha žemės sklypą su nebaigtu statyti namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Sandorio suma buvo 130000 Lt. Susitarė, kad atsakovai atsiskaitys, tačiau susitarimo nesilaikė ir neatsiskaitė su ieškovais, todėl teismo prašo priteisti 7981,93 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Papildydamas šalių pasisakymus, ieškovų atstovas advokatas L. P. ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad atsakovai neturėjo darbinių pajamų, todėl atsakovai prašė tikrosios kainos nenurodyti. Skolos raštelis egzistuoja nėra ginčytas, bet ne kaip pirkimo pardavimo, o paskolos dokumentas, kaip atsakovų prievolė ieškovams. Žiūrint į šiuos du sandorius, kaip savarankiškus sandorius, jie pagal savo esmę ir turinį yra du savarankiški sandoriai, vienas pirkimas pradavimas notarine forma, kitas paskolos dokumentas. Pagal skolos dokumentą buvo vykdomi mokėjimai. Teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu atmetė reikalavimą dėl sutarties modifikavimo, tai reiškia yra skolos dokumentas. Sumokėtos sumos buvo sumokėtos dalimi apimant ir notarinę sutartį. Dalis mokėjimų pagal rašytinę sutartį įvykdyti ir persidengia su notarine sutartimi. Pagal notarinę sutartį nėra įvykdyti mokėjimai 7981,93 Eur sumai. Nurodė, kad reikalavimą priteisti skolą kildina tik iš notarinės sutarties. Rašytinę sutartį laiko skolą patvirtinančiu dokumentu, kuris per eilę mokėjimų buvo vykdomas. Tiek notarinė sutartis, tiek rašytinė sutartis yra glaudžiai susijusios. Notarinėje sutartyje buvo rodoma realiai mažesnė turto pardavimo kaina. Rašytinė sutartis - tai skolos dokumentas, kuris nenuginčytas ir galiojantis. Visiškas atsiskaitymas pagal notarinės sutarties 4 punktą yra patvirtinamas notaro liudijimu, kuris išduodamas pagal pardavėjų ar jų atstovo pareiškimą, kad pirkėjai su jais visiškai atsiskaitė. Šis liudijimas yra neatskiriama notarinės sutarties dalis. Jis išduodamas ne kai dalis mokėjimų atlikti, o kai visi. Mokėjimai turėjo būti atliekami į ieškovo banko sąskaitą, tačiau tokių mokėjimų nebuvo, todėl pažeista notarinės sutarties 3 punktas. Mano, kad 2015 m. gruodžio 8 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimas nėra priimtas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje, kadangi minėtu sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl sutarčių modifikavimo. Atsakovai yra sumokėję 29668,67 Eur, o sandorio suma buvo 37650,60 Eur. Mano, kad pagal notarinę sutartį nebuvo atsiskaityta, kadangi sutartyje aiškiai nurodytas atsiskaitymo būdas, tačiau atsakovai mokėjimų neatliko. Teismo prašo ieškinį tenkinti bei priteisti skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai (b. l. 63-65). Prašymų dėl bylos nagrinėjimo negauta, teismo posėdžio metu juos atstovauja atstovas advokatas R. P.. Atsakovų atstovas advokatas R. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu išnagrinėtoje byloje vienas iš klausimų buvo skolos priteisimas ne pagal notarinę sutartį, o pagal rašytinę sutartį. Mano, kad sprendimas buvo priimtas tarp tų pačių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, kaip ir nagrinėjamojoje byloje. Minėtoje byloje buvo pateiktas ieškinys dėl notarinės sutarties modifikavimo ir skolos priteisimo. Teismo buvo pasisakyta, kad ginčo dėl atsiskaitymo pagal notarinės formos sutartį nėra. Iš sutarties kylančios prievolės įvykdytos, todėl sutartis įvykdyta, kitos iš sutarties kylančios prievolės yra tik šalutinės. Nurodė, kad rašytinė sutartis yra niekinė, negaliojanti, kadangi neatitinka įstatymo nustatytos formos, ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, sandoris dėl nekilnojamojo turto turi būti patvirtintas notarine tvarka ir tokios formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Atsiskaitymas pagal notarinę sutartį yra įvykdytas. Mano, kad teismas jau yra pasisakęs 2015 m. gruodžio 8 d. sprendime dėl skolos priteisimo, teigia, kad iš neteisės teisė neatsiranda, todėl ieškinio reikalavimas atmestinas. Dėl notarinio liudijimo išdavimų turi sutapti abiejų šalių valia, nėra sutarimo dėl atsiskaitymo pagal notarinę sutartį, nors teismas yra pasisakęs, kad notarinė sutartis yra įvykdyta, atsiskaitymo faktas nustatytas, todėl liudijimo nebuvimas negali paneigti atsiskaitymo fakto. Kadangi ieškovai reikalavimą kildina iš notarinės sutarties, o teismas jau yra pasisakęs, kad notarinė sutartis yra įvykdyta, mano, kad būtų tikslinga bylą nutraukti. Teigia, kad ieškinio reikalavimas atmestinas ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovai A. A. ir J. A. bei atsakovai P. R. ir M. R. (ikisantuokinė pavardė M.) 2007 m. rugpjūčio 2 d. sudarė notariškai patvirtintą nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį (b. l.10-11). Kartu su pirkimo – pardavimo sutartimi šalys pasirašė ir nekilnojamo turto perdavimo - priėmimo aktą (b. l.12). Notariškai patvirtinta sutartimi šalys susitarė dėl parduodamo nekilnojamo turto kainos - 40000 Lt ir atsiskaitymo tvarkos, kad sutartą kainą - 39000 Lt (100 Lt ieškovai gavo sutarties sudarymo metu) atsakovai ieškovams sumokės iki 2008 m. rugpjūčio 2 d., o visiškas atsiskaitymas bus patvirtintas notaro išduotu liudijimu, kuris bus neatskiriama notariškai patvirtintos pirkimo - pardavimo sutarties dalis. Notariškai patvirtintos sutarties sudarymo dieną, šalys sudarė kitą rašytinę sutartį, kurioje numatė kitą parduodamo turto kainą - 130000 Lt (b. l. 56). Ieškovai atsakovams už perkamą nekilnojamąjį turtą yra sumokėję iš viso 29668,67 Eur.

2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2661-292/2015 pagal ieškovų A. A. ir J. A. ieškinį atsakovams P. R. ir M. R. bei trečiajam asmeniui Alytaus 2-ojo notarų biuro notarei R. S. dėl sandorio sąlygų pakeitimo ir skolos priteisimo, kuriuo teismo prašė pakeisti 2007 m. rugpjūčio 2 d. tarp ieškovų ir atsakovų sudarytos nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo sutarties, patvirtintos notarės R. S., 3 punktą, pakeičiant parduodamo žemės sklypo kainą iš 40000 Lt (11584,80 Eur) į 37650,60 Eur (130000 Lt). Taip pat prašė priteisti iš atsakovų solidariai 7981,93 Eur skolos, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Teismas šiame sprendime konstatavo, kad nėra ginčo dėl atsiskaitymo pagal notarinės formos sutartį, tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsiskaitymo pagal tarp šalių sudarytą rašytinę sutartį. Nurodė, kad iš minėtos sutarties kylančios prievolės įvykdytos, todėl ir sutartis yra įvykdyta. Kitos iš sutarties kylančios prievolės yra tik šalutinės. Notarine forma sudarytos ir jau įvykdytos sutarties esminės sąlygos - parduodamo turto kainos, keitimas, pažeistų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, kadangi modifikuotų santykius, kurie yra jau pasibaigę. Pagal šią sutartį reikalavimas sumokėti skolą yra nepagrįstas.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 str. 1 d.). Pagal CPK 259 straipsnio1 dalį teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Teismo sprendimas – tai Lietuvos Respublikos vardu teisminės valdžios priimtas motyvuotas individualaus pobūdžio privalomasis teisės taikymo aktas, kuriuo aiškinant ir taikant teisės normas konkretiems šalių santykiams, iš esmės ir galutinai išsprendžiamas ginčas dėl teisės: nustatomi, pakeičiami ar nutraukiami materialieji teisiniai šalių santykiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tai yra nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 str. 4 d.). Jeigu dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas ir įsiteisėjo teismo sprendimas, teismas nutraukia bylą (CPK 293 str. 3 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013). Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui pareikštas materialus teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, jeigu ieškinio reikalavimas grindžiamas kitomis aplinkybėmis nei tos, kurios buvo ieškinio pagrindas anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje, darytina išvada, kad ieškiniai nurodytose bylose netapatūs, tuo tarpu, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, tai yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2015 m. gegužės 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015 ). Abiejose civilinėse bylose ieškovai ir atsakovai yra tie patys asmenys ir jų procesinės padėties tapačios, tik civilinėje byloje 2-2661-292/2015 į bylą trečiuoju asmeniu dar buvo įtraukta notarė. Nors iš esmės ieškovai savo ieškinio reikalavimą grindžia tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje, tačiau teismo vertimu ieškinio dalykas šioje nagrinėjamojoje civilinėje byloje nėra tapatus ieškinio dalykui jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatytos aplinkybės pripažįstamos prejudiciniais faktais, kurių nereikia įrodinėti, tačiau pažymėtina, kad vien tokių faktų egzistavimas taip pat negali būti pakankamas pagrindas padaryti išvadą dėl ieškinių tapatumo, jei naujame ieškinyje nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (CPK 182 str. 2 p.) (2015 m. gegužės 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015). Teisminio nagrinėjimo objektas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2661-292/2015 buvo notarinės pirkimo – pradavimo sutarties pakeitimo klausimas bei pakeitus šią sutartį kylantis šalutinis - skolos priteisimo klausimas, o šioje civilinėje byloje teisminio nagrinėjimo objektas yra skolos priteisimo klausimas, kuris kildinamas iš notarinės sutarties. Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad ieškinio dalykas nėra tapatus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškiniai tapatūs.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 str. 1 d., sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, o CK 6.154 str. 1 d. sutartis apibūdinama kaip asmenų susitarimas dėl civilinių teisinių santykių sukūrimo, pakeitimo ar nutraukimo, kai viena šalis įsipareigoja kitai šaliai atlikti tam tikrus veiksmus, o ši įgyja reikalavimo teisę. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 1, 2 d.). Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu. Tiek 2007 m. rugpjūčio 2 d. notarine pirkimo – pardavimo sutartimi, tiek 2007 m. rugpjūčio 2 d. rašytine sutartimi, šalys susitarė dėl to paties dalyko, tai yra ieškovai atsakovams pardavė tą patį nekilnojamąjį turtą. Tačiau sutartyse nurodė skirtingas sandorio kainas, tai patvirtina ir ieškovės paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu. Ieškovė nurodė, kad siekdami išvengti mokesčių, nurodė notarinėje pirkimo - pardavimo sutartyje mažesnę kainą, kadangi šalys neturėjo pinigų mokesčiams. Todėl laikytina, kad 2007 m. rugpjūčio 2 d. rašytinė sutartis yra pirkimo pardavimo sutartis, o ne skolos dokumentas.

Pagal CK 1.74 straipsnį notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai. Ši įstatymo norma laikytina imperatyvia. CK 1.93 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai (CK 1.78 str. 3 d.). Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 str. 5 d.). Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pažymėjęs, kad CK 1.78 straipsnio 5 dalies nuostata, jog niekinio sandorio negaliojimo teisinius padarinius teismas taiko savo iniciatyva (ex officio), reiškia, kad teismas, nustatęs, jog sandoris, kuriuo remiasi viena šalių arba abi šalys, yra niekinis, privalo pripažinti jį negaliojančiu, nors tokio reikalavimo ir nėra pareikšta. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas savo iniciatyva gali pripažinti sandorį niekiniu ir taikyti jo negaliojimo teisinius padarinius tik tokiu atveju, kai aplinkybė, jog sandoris yra niekinis, yra akivaizdi, pavyzdžiui, kai akivaizdu, kad sandoris prieštarauja imperatyviai įstatymo normai arba viešajai tvarkai. Prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms yra šalių pasirašyta nekilnojamojo turto pirkimo – pradavimo sutartis, pažeidžianti CK 1.74 straipsnyje nustatytą notarinę sandorio formą. Tačiau šalys žinodamos, kad tokios rūšies sutartims sudaryti reikalinga notarinė forma, to nepaisydamos tokią sutartį sudaro bei prisiima mokėjimo prievolę, kurios vykdymas prieštaraus CK 1.74 straipsnio nuostatoms. Šis sandoris buvo sudarytas būtent tokiomis sąlygomis, todėl yra niekinis ir negaliojantis CK 1.80 straipsnio pagrindu dėl šalių nesąžiningumo ir sandorio sąlygų prieštaravimo imperatyviosioms CK 1.74 straipsnio nuostatoms. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas ex officio (savo iniciatyva) pripažįsta 2007 m. rugpjūčio 2 d. rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį niekiniu sandoriu.

Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio sprendžia restitucijos taikymo ar netaikymo klausimą Įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Teismo vertinimu abi sutarties šalys buvo nesąžiningos, tai yra siekė išvengti galimų mokesčių už parduodamą turtą, todėl sudarė rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė kitą parduodamo turto kainą nei notarinėje sutartyje, todėl restitucijos taikymas šiuo atveju nepagrįstai ir nesąžiningai pablogintų ieškovų turtinę padėtį, o atsakovų pagerintų, todėl teismas sprendžia restitucijos netaikyti (CK 6.145 str. 2 d.).

2015 m. gruodžio 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendime konstatuota, kad iš 2007 m. rugpjūčio 2 d. notarinės formos pirkimo – pardavimo sutarties kylančios prievolės įvykdytos. Šios teismo nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniu faktu (CPK 182 str. 2 p.). Šio teismo sprendimo ieškovai neskundė, todėl jis įsiteisėjęs, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovai sutiko, kad prievolės kylančios iš notarinės sutarties yra įvykdytos. Iš 2007 m. rugpjūčio 2 d. šalių rašytinės sutarties matyti, kad ieškovai iš atsakovų grynais pinigais gavo sandorio sudarymo metu – 100 Lt, 2007 m. gruodžio 28 d. -18840 Lt, 2008 m. liepos 31 d. - 20000 Lt, 2011 m. liepos 26 d. - 20000 Lt, 2011 m. rugsėjo 21 d. - 5000 Lt, 2012 m. sausio 15 d. - 4000 Lt, 2012 m. vasario 6 d. - 3500 Lt, 2012 m. vasario 21 d. - 4000 Lt, 2012 m. rugpjūčio 1 d. - 27 000 Lt, iš viso 29668,67 Eur (102440 Lt) (b. l. 56). Tai ieškovai nurodė ir 2016 m. kovo 22 d. atsiliepime į atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei patvirtino teismo posėdžio metu ieškovė (b. l. 46-49). Ieškovai reikalavimą priteisti skolą kildina tik iš notarinės sutarties bei nurodė, kad dalis mokėjimų pagal rašytinę sutartį įvykdyti ir persidengia su notarine sutartimi. Pagal 2007 m. rugpjūčio 2 d. notarinę sutartį parduodamo turto kaina yra 11584,80 Eur (40000 Lt) (b. l. 10-11), todėl teismo vertinimu atsakovai ieškovams ne tik pilnai įvykdė prievolę pagal 2007 m. rugpjūčio 2 d. notarinę sutartį, bet ir sumokėjo daugiau nei buvo susitarta notarine sutartimi. Todėl laikytina, kad atsakovai pagal 2007 m. rugpjūčio 2 d. notarinę sutartį prievolę yra įvykdę ir yra pilnai atsiskaitę už nekilnojamojo turto pirkimą - 0,92 ha žemės sklypą su nebaigtu statyti namu, esančius (duomenys neskelbtini). Notaro išduodamo liudijimo nebuvimas, pagal notarinės sutarties 4 punktą, nepanaikina prievolės įvykdymo fakto, konstatuoto prejudicinėje byloje. Ieškovai savo ieškinio reikalavimus kildina būtent iš minėtos notarinės sutarties, todėl ieškovų ieškinys atsakovams dėl 7981,93 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovai pateikė dokumentus, patvirtinančius 700,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą (b. l. 72-76). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl yra teisinis pagrindas prašymą dėl išlaidų priteisimo tenkinti pilnai. Iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovams iš kiekvieno po 350,00 Eur už teisines paslaugas (viso suma 700,00 Eur) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.). Išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą valstybei byloje yra 6,02 Eur. Ieškovų ieškinį atmestus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovų po 3,01 Eur (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p, 93 str. 1 d., 96 str.). Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Pripažinti 2007 m. rugpjūčio 2 d. rašytinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį niekiniu sandoriu. Restitucijos netaikyti.

Priteisti iš ieškovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 350,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas atsakovams P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 3,01 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.