Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovui M. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties atmesti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių bylos aplinkybių

20. Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ paduodama teismui šioje byloje nagrinėtą ieškinį grindė jo reikalavimus dėl žalos, padarytos atsakovo M. P. neteisėtais veiksmais, atlyginimo šiais įrodymais:

20.3. 2022 m. balandžio 5 d. ir 2022 m. gegužės 24 d. raštais dėl savavališko vandens vartojimo ir nuotekų šalinimo, kurie, ieškovės nuomone, pagrindžia, kad atsakovas buvo informuotas apie Aktų surašymą, pasekmes;

20.4. 2022 m. gegužės 23 d. Aktu su nuotraukomis, kurie ieškovės nuomone, patvirtina kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kad jam žinoma apie Akto surašymą bei kad jis trukdė išmontuoti neteisėtus įrenginius;

21. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad šios bylos procesiniai dokumentai (ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinio kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovui M. P. buvo išsiųsti 2024 m. liepos 26 d. ieškinyje nurodytu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai, išsiųsti šiuo adresu, grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė“. Pirmosios instancijos teismui iš VSDFV išrašo duomenų nustačius, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. rugpjūčio 14 d. procesiniai dokumentai išsiųsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė“. 2024 m. rugpjūčio 28 d. teismas išsiuntė procesinius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir šiuo atveju nepavyko įteikti jų atsakovui. 2024 m. rugsėjo 11 d. teismas išsiuntė procesinius dokumentus atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau ir šiuo adresu siųsti dokumentai grįžo neįteikti.

22. Nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų, Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdą arba pateikti prašymą dėl kuratoriaus paskyrimo. Ieškovė pateikė teismui prašymą įteikti atsakovui procesinius dokumentus CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

23. 2024 m. spalio 9 d. teismas išsiuntė procesinius dokumentus atsakovo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 14 d. bylos kortelėje pažymėta „2024 m. spalio 14 d. teismas susisiekė su atsakovu telefonu ir informavo apie išsiųstus procesinius dokumentus atsakovo elektroniniu paštu“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas patvirtino procesinių dokumentų gavimą elektroniniu paštu.

24. 2024 m. spalio 16 d. teismo procesiniai dokumentai atsakovui išsiųsti per EPP ir atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį. Procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Ant voko nurodyta: „Saugojimo terminas - 30 dienų. Pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus pristatymo data – 2024.10.22“.

25. Klaipėdos apylinkės teismas, laikydamas, kad tinkamai įteikė bylos procesinius dokumentus atsakovui, 2024 m. gruodžio 16 d. priėmė i sprendimą už akių. Priimtame sprendime už akių teismas, nurodęs, kad formaliai įvertino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, konstatavo, kad nors atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu yra Buto bendrasavininkai, tačiau, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus bei motyvus, procesines šalių padėtis, ir nesant byloje duomenų, jog trečiasis asmuo taip pat prisidėjo prie savavališko vandens tiekimo įrenginių prijungimo, nesprendžia dėl trečiojo asmens atsakomybės. Teismas, vadovaudamasis ieškovės į bylą pateiktais patikrinimo aktuose, savavališko prijungimo / išleidimo nustatymo aktuose nurodytais duomenimis (žr. šios nutarties 20.2, 20.4, 20.5 punktai), nustatė, kad atsakovas savavališkai prijungė tiekimo įrenginius (apskaitos prietaisus) prie ieškovės eksploatuojamų vandentiekio tinklų. Teismas atžvelgė į tai, kad ieškovė reiškia reikalavimą pagal nurodytą teisės aktuose metodiką (Taisyklių 50 punktas), už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. apskaičiavo 12 788,96 Eur skolą (nuostolius), nuo kurios ieškovė taip pat paskaičiavo 410,65 Eur delspinigius, iš viso – 13 199,61 Eur (žr. šios nutarties 20.7 punktą). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai yra pagrįsti teisės aktuose nurodyta metodika, objektyvaus pobūdžio duomenų dėl šios sumos mažinimo nėra pateikta. Pasak teismo, ieškovei įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus ir nuostolius pripažintina, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir nuostolių. Teismas, nustatęs atsakovo neteisėtus veiksmus prisijungiant prie ieškovės vandentiekio tinklų, konstatavo ir atsakovo tyčinę kaltę.

26. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. priimtas sprendimas už akių išsiųstas atsakovui 2024 m. gruodžio 17 d. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Byloje nėra duomenų apie šios siuntos įteikimą atsakovui. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2025 m. sausio 7 d. 2025 m. sausio 27 d. ieškovei išduotas vykdomasis raštas.

27. Pareiškėjas (atsakovas) M. P. padavė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo 2025 m. vasario 28 d., praleidęs sprendime nustatytą 20 dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo prašymą, 2025 m. kovo 4 d. rezoliucija nutarė išsiųsti kopijas ieškovei ir trečiajam asmeniui, nurodant kad ieškovė per 14 d. nuo pareiškimo išsiuntimo privalo, o trečiasis asmuo turi teisę pateikti atsiliepimus į pareiškimą ir prašymą atnaujinti terminą pareiškimui paduoti bei pateikti visus papildomus įrodymus (CPK 288 straipsnio 1 dalis). Teismas, gavęs ieškovės atsiliepimą į atsakovo prašymus, 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi nutarė nagrinėti atsakovo M. P. prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti bei pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo rašytinio proceso tvarka.

28. Teismas priėmė skundžiamą 2025 m. balandžio 28 d. nutartį netenkinti (atmesti) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepasisakęs atskirai dėl pagrindų atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Skundžiamoje teismo nutartyje buvo nagrinėjami CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Todėl darytina išvada, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė atskirai apie termino pareiškimui dėl sprendimo už akių pateikti atnaujinimą, tačiau atnaujino šį terminą. Priešingu atveju, t. y. teismui neatnaujinus termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, tai būtų pagrindas atsisakyti priimti šį pareiškimą, o ne nagrinėti jį įstatymo nustatyta tvarka ir pasisakyti dėl šio pareiškimo pagrįstumo.

29. Atsakovas grindė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo 2008 m. lapkričio 26 d. ieškovės ir A. P. (T.) sudaryta Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartimi, kuria susitarta dėl vandens tiekimo į gyvenamąjį namą, kuriame yra abonento gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) ir nuotekų priėmimo ir valymo. Šios Sutarties 5.7 punkte nurodoma, kad nustačius, jog vandens apskaitos prietaisas buvo mechaniškai sugadintas (sulaužytas, sudaužytas, sušaldytas, suvirintas, pažeistas korpusas, skaičiavimo mechanizmas ar pažeista plomba ir pan.) arba išmontuotas, suvartoto vandens ir pašalintų nuotekų kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, t. y. abonento per mėnesį suvartoto vandens kiekis nustatomas iš gyvenamojo namo suvartoto vandens kiekio (pagal įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis) atėmus gyvenamosiose ir/ar gyvenamosiose patalpose suvartotų vandens kiekių (pagal šioms patalpos įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis) sumą bei vandens kiekį, apskaičiuotą pagal savivaldybės patvirtintas vandens suvartojimo normas patalpoms, kurioms neįrengti apskaitos prietaisai. Be to, pareiškimas buvo grindžiamas ir Suvestinėmis apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį.

30. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nors byloje buvo abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos. Atsakovo teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas nei apie bylos nagrinėjimą, nei apie priimtą sprendimą už akių, todėl dėl objektyvių priežasčių praleido terminą pareiškimui pateikti ir neturėjo galimybės ginti savo teisių nagrinėjant bylą iš esmės. Pasak atsakovo, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jis nurodė konkrečias faktines bei teisines aplinkybes ir pateikė naujus įrodymus, galinčius turėti esminės reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgdamas į šiuos atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas visų pirma pasisako dėl teisės normų, reguliuojančių pareiškimo dėl sprendimo už akių tenkinimo sąlygas.

Dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinimo sąlygų

31. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

32. CPK įtvirtinti teismo sprendimo už akių panaikinimo pagrindai yra skirtingi: vienas yra labiau susijęs su pateiktų įrodymų vertinimu, kitas – su bendromis procesinėmis prielaidomis priimti teismo sprendimą už akių, tačiau teisine prasme jie yra lygiaverčiai ir, konstatavus nors vieną iš jų, teismo sprendimas už akių turi būti panaikinamas, o bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis Nr. e3K-3-141-916/2025, 19 punktas).

33. Sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis Nr. e3K-3-141-916/2025, 25 punktas).

Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su atsakovo M. P. nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų reikšmės vertinimu

34. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto normą, yra nurodęs, jog tam, kad būtų naikinamas priimtas teismo sprendimas už akių, pakanka argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-943/2025, 33 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju atsakovas grindė savo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, tuo, kad jis negali būti laikomas atsakingu dėl savavališko vandens apskaitos prietaiso prijungimo prie ieškovės vandens tiekimo infrastruktūros, nes geriamojo vandens apskaitos mazgas yra įrengtas ne jo Bute, o bendro naudojimo patalpose. Atsakovo teigimu, byloje nėra įrodymų, kad būtent jis atliko neteisėtus veiksmus. Grįsdamas šiuos teiginius atsakovas nurodė, jo nuomone, aktualų teisinį reguliavimą – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. spalio 18 d.) 55 punktą, kuris nustato pastatų savininkų bendrijos atstovo, jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atsakomybę už vandens apskaitos mazgų ir juose esančių apskaitos prietaisų saugumą. Atsakovo vertinimu, būtent ši Taisyklių norma turėjo būti taikoma, sprendžiant atsakingo už netesėtą prisijungimą prie ieškovės vandentiekio subjekto nustatymo klausimą. Be to, atsakovas nurodė, kad ieškovės nurodomas žalos apskaičiavimo pagrindas – Taisyklių (redakcijos, galiojusios iki 2024 m. sausio 18 d.) 50 punktas – negalėjo būti taikomas, nes tarp šalių galiojo 2008 m. lapkričio 26 d. sudaryta Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis. Šios sutarties 5.7 punkte numatyta kita – sutartinė – žalos apskaičiavimo tvarka. Atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė ir papildomus įrodymus – minėtą sutartį bei namo, esančio (duomenys neskelbtini), suvartoto vandens suvestinę – kurie nebuvo pateikti teismui kartu su ieškiniu.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvus, neturi pagrindo sutikti su atsakovo nuomone, kad jo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai ir kartu su šiuo dokumentu pateikti įrodymai nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, paneigiančių teismo sprendimu konstatuotos aplinkybės dėl jo tęstinių neteisėtų veiksmų; kad ieškovė, apskaičiuodama savavališkai prijungtais apskaitos prietaisais padarytą žalą, vadovavosi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo taisyklių 50 punkte nustatyta metodika, o atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovė neteisingai apskaičiavo žalos dydį. Nors tokie pirmosios instancijos teismo argumentai dėl atsakovo nurodytų aplinkybių nėra detalūs ir išsamūs, bet, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jie pakankami tam, kad būtų prieita prie išvados, jog pareiškime dėl sprendimo už akių nurodytos aplinkybės ir prie jo pridėti argumentai buvo įvertinti teismo kaip nekeliantys abejonių priimto sprendimo už akių teisėtumu.

37. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai konstatavo nebuvimą CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto sąlygos pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas priėjo šią išvadą, įvertinęs tai, kad atsakovas įrodinėjo kitokią žalos apskaičiavimo metodiką Sutarties 5.7 punktu, kuris negali būti taikomas nagrinėjamai situacijai. Minėtame Sutarties punkte reglamentuotas žalos apskaičiavimas kitu, nei šioje byloje nustatytu atveju: Sutartyje susitarta dėl žalos, skaičiuojamos vandens apskaitos prietaiso sulaužymo / išmontavimo atveju, bet ne tuo atveju, kai vartotojas, būdamas atjungtas tiekėjo nuo vandens tiekimo infrastruktūros, neteisėtai pasijungia prie jos iš naujo. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, turėjo būti skaičiuojama žala, vartotojui neteisėtai prisijungus prie vandentiekio. Todėl atsakovo pateikta Sutartis nesusijusi su šioje byloje nustatinėtinomis aplinkybėmis (CPK 180 straipsnis).

38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, konstatuodamas, jog atsakovas turi paneigti aplinkybę dėl savo neteisėtų veiksmų. Atsakovo neteisėtų veiksmų įrodinėjimo našta nebuvo neteisingai perkelta atsakovui, nes ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kuriais grindė atsakovo neteisėtus veiksmus. Teismas vertino šiuos įrodymus kaip pakankamus atsakovo neteisėtiems veiksmams įrodyti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Tokiomis aplinkybėmis atsakovas turėjo pateikti į bylą ieškovės įrodymuose nurodytus duomenis paneigiančius įrodymus. Atsakovo samprotavimai apie neteisingą pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo stadijoje savaime negali būti pagrindu abejoti byloje priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, atsakovui nepateikus į bylą jo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

39. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas prašo vadovautis teisės normomis, kurios galiojo ir žalos, prašomos atlyginti šioje byloje, susidarymo bei apskaičiavimo laikotarpiu. Šiuo atveju svarbu tai, kad ir 2024 m. sausio 18 d. Taisyklių redakcijoje numatyta asmens, neteisėtai prisijungusio prie vandens tiekėjo infrastruktūros, padarytos žalos atlyginimo apskaičiavimo metodika, kuri nesiskiria nuo ankstesnės Taisyklių redakcijos nustatytos metodikos (Taisyklių 2024 m. sausio 18 d. redakcijos 58 punktas). Be to, naujos 2024 m. sausio 18 d. Taisyklių 55 punkte nekalbama apie namo administratoriaus ar bendrijos atsakomybę už kito asmens neteisėtą pasijungimą prie tiekėjo vandentiekio. Todėl net ir konstatavus, kad ginčo santykiams taikytina nauja Taisyklių redakcija, tai nepaneigia atsakovo atsakomybės už jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jos pareiškime dėl sprendimo už akių nurodytos aplinkybės nekelia pagrįstų abejonių dėl priimto sprendimo už akių pagrįstumo.

40. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, toliau pasisako dėl pirmosios instancijos teismo išvados apie sprendimo už akių priėmimo sąlygų buvimą (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie sprendimo už akių priėmimo sąlygų buvimą

42. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 3 dalimi teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių: 1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) kai atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama.

43. Vadovaujantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

44. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių dokumentų pripažinimas įteiktais pagal įstatymą, nors asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, yra įteikimo fikcija, ir gali būti taikoma, kai išnaudotos realaus įteikimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis Nr. e3K-3-1-1120/2025, 26 punktas).

46. Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turėtų išnaudoti visas jam prieinamas protingas priemones (pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt.). Tik išnaudojęs šias galimybes teismas gali siųsti procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis Nr. e3K-3-1-1120/2025, 33 punktas).

47. Vadovaujantis CPK 175(1) straipsnio 9 dalimi, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

48. CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175(1) straipsnio 10 dalis).

49. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 22 punkte nustatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ 7.2 papunktį paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsis šių Taisyklių nustatyta tvarka, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl Taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).

50. Įvertinus byloje esančius duomenis matyti, kad, nors atsakovas ir teigia, jog apie vykstantį teisminį procesą nebuvo tinkamai informuotas (t. y. kad negavo procesinių dokumentų nei savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nei elektroniniu paštu), bei neigia tai, jog teismo darbuotojas jį informavo apie išsiųstus dokumentus el. paštu, svarbu tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų ar duomenų, kurie leistų teismui, taikant protingas ir objektyviai prieinamas priemones, nustatyti atsakovo faktinę buvimo vietą ar kitaip su juo susisiekti dokumentų įteikimo metu.

51. Sutiktina su apeliantu, kad pagal kasacinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką viena iš būtinų sąlygų sprendimui už akių priimti yra tinkamas proceso šalies informavimas apie prasidėjusį teisminį procesą. Vis dėlto, iš bylos medžiagos matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami net kelis kartus: 1) jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, 2) abiejų atsakovo darboviečių adresais, 3) atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto adresu.

52. Nepavykus įteikti dokumentų atsakovui šiais būdais, teismas nustatė ieškinio trūkumus ir įpareigojo ieškovę pateikti papildomus duomenis apie atsakovo buvimo vietą. Ieškovė pateikė prašymą taikyti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytą alternatyvų įteikimo būdą. Pirmosios instancijos teismas bandė įteikti dokumentus atsakovui du kartus elektroninėmis ryšio priemonėmis, išsiųsdamas juos ir el. paštu, ir per EPP. Negavus iš atsakovo patvirtinimo apie procesinių dokumentų įteikimą ir elektroninių ryšių priemonėmis, dokumentai pakartotinai buvo išsiųsti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikyti įteiktais pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį. Nustatytų teismo veiksmų, įteikiant atsakovui procesinius dokumentus, visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas jam prieinamas protingas priemones informuoti atsakovą apie teisminį procesą. Todėl laikytina, kad pareiga užtikrinti tinkamą proceso dalyvio informavimą buvo įvykdyta.

53. Toks byloje nustatytų aplinkybių vertinimas atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tinkamu laikomas dokumentų įteikimas, kai procesiniai dokumentai buvo siunčiami fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu kelis kartus, taip pat bandyta juos įteikti per darbovietę, o ant pašto siuntos, kurios pagrindu buvo taikyta įteikimo prezumpcija, buvo aiškiai nurodyta data, kada siunta buvo palikta adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tokiose situacijose kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi ir Teisingumo ministro patvirtintu Procesinių dokumentų įteikimo aprašu, teismas turi pagrindą laikyti dokumentus tinkamai įteiktais, jeigu praėjo 30 dienų nuo siuntos palikimo. Tokiu atveju teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį Nr. e3K-3-31-403/2019, 2025 m. vasario 13 d. nutartį Nr. e3K-3-1-1120/2025).

54. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra registruotas EPP vartotojas, jo paskyra iki šiol aktyvi. Atsakovas nenurodė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams, kad paskyros aktyvacija būtų panaikinta ar kad jis nesinaudoja ja. Priešingai, pats apeliantas pripažino, kad apie priimtą sprendimą už akių sužinojo, atsisiuntęs duomenis iš EPP. Pagal CPK 175(1) straipsnio 9 dalį, kai proceso šalis prisijungia prie EPP sistemos ir pasirašo sutikimą dėl elektroninio dokumentų gavimo, laikoma, kad ji davė sutikimą gauti visus procesinius dokumentus per šią sistemą. Todėl dokumentų įteikimas per EPP paskyrą šiuo atveju taip pat laikytinas tinkamu.

55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs tinkamą procesinių dokumentų įteikimo atsakovui faktą, faktiškai įvertino šio procesinį aplaidumą neteikiant atsiliepimo į ieškinį ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laiku kaip svarbią priežastį CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui atnaujinti, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentu, jog atsakovas negavo procesinių dokumentų iki sprendimo už akių priėmimo.

56. Apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė kitų pagrindų, dėl kurių sprendimas už akių negalėjo būti priimtas šioje byloje (CPK 285 straipsnio 3 dalies 2-5 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tinkamai taikė CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktą, iš esmės konstatuodamas, jog šioje byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas teisės aktuose numatytas protingas ir prieinamas priemones atsakovui informuoti apie bylą. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas ar kad sprendimas už akių buvo priimtas pažeidžiant atsakovo teisę į teisingą procesą. Todėl atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas apelianto argumentas dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimo.

57. Atskirajame skunde taip pat keliamas klausimas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostatos, priėmęs sprendimą už akių, nesant ieškovės prašymo, bet esant tik jos sutikimui dėl sprendimo už akių priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės iš anksto ieškinyje išreikštas sutikimas su sprendimo už akių priėmimu suponuoja jos valią, kad toks sprendimas būtų priimtas. Prašymas priimti sprendimą už akių taip pat išreiškia proceso dalyvio valią dėl tokio procesinio dokumento priėmimo. Todėl tai, kad ieškovė nurodė ieškinyje, jog sutinka su sprendimo už akių priėmimu, bet nenurodė, jog prašo priimti sprendimą už akių, negali būti vertinama kaip aplinkybė, kuriai esant negali būti priimtas sprendimas už akių.

58. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas priteisė visą žalos atlyginimą tik iš atsakovo, nors nuostolių atlyginimas turėjo būti priteistas ir iš trečiojo asmens kaip Buto bendrasavininkės. Šis argumentas nebuvo nurodytas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kaip pagrindas panaikinti byloje priimtą sprendimą už akių. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu, atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl nurodyto atskirojo skundo motyvo, atsakovui nepagrindus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šiuo argumentu.

Dėl procesinės bylos baigties

59. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ir išnagrinėjęs atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisingai nustatė, jog nėra pagrindų, numatytų CPK 288 straipsnio 4 dalyje, priimtam sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui iš esmės atnaujinti. Atskirojo skundo argumentai, susiję su procesinių dokumentų įteikimo apeliantui aplinkybėmis, pareiškime dėl sprendimo už akių nurodytų aplinkybių ir kartu su pareiškimu pateiktų įrodymų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui vertinimu, nepatvirtina skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties neteisėtumo. Todėl apelianto M. P. atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60. Atmetus atsakovo atskirąjį skundą, netenkinamas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimo, kadangi priimtas procesinis sprendimas ne jo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti apelianto (atsakovo) M. P. atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartį.