Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-08-07 · Civilinė byla Nr. e2S-2147-1070/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-07
Bylos Nr.
e2S-2147-1070/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04894-2024-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svetlana Panina
Atsakovas
M. P.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2147-1070/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04894-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3.; 3.3.2.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovui M. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. P. ieškovei 13 199,61 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas M. P. ir trečiasis asmuo A. T. yra buto (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), bendrasavininkai, kuriems priklauso po ½ dalį šio buto. 2022 m. kovo 30 d. ieškovės darbuotojams atlikus patikrinimą Buto adresu, nustatyta, kad Bute savavališkai įrengti vandens apskaitos prietaisai, kurie nepriklausė ieškovei ir buvo be plombos. Tokiu būdu atsakovas neapskaitytai naudojosi ieškovės paslaugomis: vartojo geriamąjį vandenį ir leido buitines nuotekas. Ieškovės darbuotojai demontavo savavališkai įrengtus vandens apskaitos prietaisus, paliko juos koridoriaus spintoje ir užaklino vamzdynus. 2022 m. gegužės 23 d. ieškovės darbuotojams keičiant kito buto vandens apskaitos prietaisus name (duomenys neskelbtini) buvo pastebėta, kad atsakovas iš naujo įrengė vandens apskaitos prietaisus, nepriklausančius ieškovei, ir be plombų. Ieškovės darbuotojams nepavyko demontuoti savavališkai įrengto vandens apskaitos prietaiso, nes atsakovas neleido tai padaryti. 2022 m. rugsėjo 22 d. surašytas aktas, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. ieškovės darbuotojams nuvykus pas atsakovą patikrinti vandens vartojimo ir buitinių nuotekų išleidimo aplinkybių bei savavališko pasijungimo demontavimo, prie vandens apskaitos prietaisų nepavyko patekti. Pakartotinai nuvykus 2022 m. rugsėjo 21 d. prie vandens apskaitos prietaisų prieiti taip pat nepavyko, nes atsakovas įrengė savo spyną ir rakto nuo jos niekam neduoda, o pats prieiti prie vandens apskaitos prietaiso neleidžia. Dėl šios aplinkybės skundžiasi ir kaimynai, nes jie negali patekti prie savo vandens apskaitos prietaisų ir pasižiūrėti apskaitos prietaisų rodmenų, kad atsiskaitytų su ieškove už patiektą geriamąjį vandenį ir sutvarkytas buitines nuotekas. Atsakovas M. P. savavališkai uždėjo spyną ant vandens apskaitos prietaisų spintos, esančios bendro naudojimo patalpose ir niekam neduoda rakto. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 13 199,61 Eur žalos atlyginimą, paskaičiuotą kaip skolą už suvartotą vandenį bei išleistas nuotekas pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Dl-629 (toliau – ir Taisyklės), 50 punktą.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. T. atsiliepime į ieškinį prašė patenkinti ieškovės reikalavimus. Nurodė, kad ji yra išsituokusi su atsakovu, negyvena su juo Bute nuo 2010 m. ir negali patekti į Butą, nes neturi raktų. Trečiojo asmens teigimu, ji nėra atsakinga už atsakovo neteisėtus veiksmus. Surašant savavališko prisijungimo nustatymo aktus ji nedalyvavo ir kaip Buto bendrasavininkė nebuvo informuota apie pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

4. 2024 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismas, atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei sutikus raštu, priėmė sprendimą už akių, kuriuo visiškai patenkino ieškinį.

5. 2024 m. vasario 28 d. teisme gautas atsakovo M. P. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame buvo prašoma atnaujinti terminą sprendimui už akių peržiūrėti, panaikinti priimtą sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

6. Atsakovas grindė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tuo, kad jis praleido terminą atsiliepimui į ieškinį ir pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti dėl svarbių priežasčių. Pasak atsakovo, bylos procesiniai dokumentai ir teismo sprendimas už akių nebuvo įteikti jam, apie civilinę bylą jis sužinojo tik 2025 m. vasario 16-17 d., kai parsisiuntė bylos medžiagą per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP). Iki tol jis nebuvo gavęs procesinių dokumentų jokiomis ryšio priemonėmis, dėl sunkios ligos nuo 2024 m. lapkričio 11 d. iki 2025 m. kovo 6 d. turėjo nedarbingumą ir mažai buvo namuose. Atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie procesą, jis nepraleido naikinamojo termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Atsakovo teigimu, nėra įrodymų, kad jis būtų atlikęs neteisėtus veiksmus (prisijungęs prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros), nes vandens apskaitos mazgas įrengtas bendro naudojimo patalpose, todėl už jo apsaugą ir plombas atsakingas administratorius ar bendrijos atstovas. Atsakovas nedalyvavo aktų dėl pažeidimų nustatymo surašymo metu, nebuvo su jais supažindintas. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta Šalto vandens vartojimo ir nuotekų šalinimo bei valymo pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), kurios šalis buvo ir atsakovas. Sutartis nėra nutraukta, todėl šalių santykiams vis dar taikomos Sutarties sąlygos dėl žalos dydžio apskaičiavimo. Atsakovo teigimu, ieškovė nepagrįstai skaičiavo žalos dydį.

Atsiliepimas

7. Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime į atsakovo pareiškimą prašė atmesti jo prašymus. Nurodė, kad dokumentai atsakovui buvo siųsti daug kartų ir deklaruotos gyvenamosios vietos, ir darboviečių adresais, ir elektroniniu paštu. Teismas dėjo maksimalias pastangas procesiniams dokumentams įteikti. Tikėtina, kad atsakovas piktybiškai nepriėmė jų, nors gyvena Lietuvoje ir yra aktyvus viešajame gyvenime. Teismas, pasinaudojęs visomis procesinių dokumentų įteikimo galimybėmis, pagrįstai priėmė sprendimą už akių. Pasak ieškovės, atsakovas vykdo neteisėtus veiksmus nuo 2014 m., kai dėl skolų ieškovė demontavo skaitiklius ir nutraukė paslaugų teikimą, o šių veiksmų tęstinumas patvirtintas civilinėse bylose Nr. e2-1137-991/2023 ir e2-8456-642/2017. 2022 m. gegužės 23 d. patikrinimo metu atsakovas fiziškai trukdė ieškovo darbuotojui demontuoti neteisėtai įrengtą vandens apskaitos prietaisą, užrakino bendro naudojimo spintelę, kurioje įrengti vandens apskaitos prietaisai, ir neleidžia prie jų patekti nei kaimynams, nei ieškovės darbuotojams. Atsakovui buvo siunčiami pranešimai apie nustatytus pažeidimus, jam buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, tačiau atsakovas nereagavo į juos. 2025 m. sausio 8 d. atlikus dar vieną patikrinimą nustatyta, kad savavališkas prisijungimas nėra pašalintas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sistemingai ir tęstinai neteisėtai prisijungia, neatsako į ieškovės pranešimus ir nevykdo teisėtų reikalavimų, yra teismo pripažintas pažeidėju kitoje civilinėje byloje, kurios sprendimas įsiteisėjęs, trukdo tiekėjui ir tretiesiems asmenims naudotis bendra infrastruktūra, darytina išvada, kad sprendimas už akių pagrįstas ir teisėtas. Todėl atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmestinas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi netenkino atsakovo M. P. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2024 m. gruodžio 16 d. priimant sprendimą už akių, buvo nustatyta, jog procesiniai dokumentai siųsti atsakovui ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kitu adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo darboviečių adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas neatsiėmė teismo siųstų procesinių dokumentų, nepatvirtino jų gavimo. Teismas susisiekė su atsakovu telefonu ir informavo jį apie išsiųstus procesinius dokumentus elektroniniu paštu, tačiau atsakovas nepatvirtino procesinių dokumentų gavimo. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti, praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą, todėl, buvus ieškovės prašymui, priimtas sprendimas už akių.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išnaudojo procesinių dokumentų įteikimo būdus, siekdamas informuoti atsakovą apie pradėtą teisminį procesą, bei konstatavo, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Pasak pirmosios instancijos teismo, atsakovas nepagrindė įrodymais, kad nežinojo apie pradėtą teisminį procesą, negavo procesinių dokumentų, nepaneigė teismo taikytų procesinių dokumentų įteikimo būdų, ir aplinkybės, kad teismas susisiekė su juo telefonu, išsiuntė procesinius dokumentus per EPP, kuriuo atsakovas, kaip pats patvirtino, naudojasi. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentas dėl nedarbingumo nelaikytina objektyvia priežastimi, nes pirmas teismo pranešimas apie ieškinį atsakovui išsiųstas 2024 m. liepos 26 d., o paskutinis – 2024 m. spalio 16 d., t. y. iki nedarbingumo; atsakovui siųsti dokumentai neįteikti. Teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, nes atsakovas nevykdė pareigos atsiimti jų pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti darbovietės adresais bei kitu byloje nurodytu adresu, tai patvirtina, kad atsakovas buvo pasyvus nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo už akių priėmimo. Teismo nuomone, sprendimas už akių priimtas išnaudojus kitus procesinių dokumentų įteikimo būdus bei įteikus atsakovui pakartotinai procesinius dokumentus, praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Taisyklių 55 punkte numatyta, jog jei geriamojo vandens apskaitos mazgas įrengtas bendrojo naudojimo patalpose, už šių mazgų ir juose esančių apskaitos prietaisų, kitų įrenginių ir jų apsaugos plombų, apskaitos prietaisų gamintojų plombų, metrologinės patikros plombų ir (arba) žymenų saugumą atsako daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos atstovas, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Teismas nustatė, kad ieškovė, atlikusi patikrinimą, 2022 m. kovo 30 d. ir 2022 m. gegužės 23 d., užfiksavo, jog atsakovas savavališkai prijungė savo apskaitos prietaisus prie ieškovės eksploatuojamų vandentiekio tinklų, dėl to surašyti savavališko prijungimo / išleidimo nustatymo aktai (toliau – ir Aktai). Iš 2022 m. gegužės 23 d. Akto nustatyta, kad jo surašymo metu dalyvavo atsakovas. Teismas konstatavo, kad surašant abu Aktus, Taisyklių 55 punktas (redakcija nuo 2024 m. sausio 18 d.) negaliojo, todėl atsakovo argumentai, susiję su šio Taisyklių punkto taikymu, nepagrįsti. Teismas nurodė, kad priimdamas šioje byloje procesinį sprendimą vadovavosi visais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, laikė atsakovo teiginius dėl neteisėtų veiksmų nebuvimo deklaratyviais ir savaime nepatvirtinančiais sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teismo teigimu, atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, paneigiančių teismo sprendimu konstatuotas aplinkybės dėl jo tęstinių neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1137-991/2023 konstatuoti neteisėti atsakovo veiksmai –neteisėtas įrenginių prisijungimas. Pirmosios instancijos teismo teigimu, atsakovas neginčijo šio sprendimo už akių, neteikė prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ar prašymo dėl proceso atnaujinimo.

Atsiliepimas

12. Teismas nurodė, kad atsakovas nepaneigė ieškovės atsiliepime nurodytos aplinkybės ir pateikto įrodymo, kad 2025 m. sausio 8 d. ieškovės atstovui atvykus patikrinti, ar panaikintas savavališkas prisijungimas, patekti prie vandens apskaitos prietaisų nepavyko, nes spintelės durys buvo užrakintos, o kaimynai neturėjo raktų, kad atsakovo pašto dėžutėje paliktas pranešimas. Pasak teismo, atsakovas nepaneigė ieškovės atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad trečiasis asmuo A. T. civilinėje byloje Nr.e2-5231-1030/2024 prašė įpareigoti atsakovą įleisti į Butą turto vertintoją, kad po santuokos nutraukimo atsakovas gyvena Bute ir naudojasi juo vienas, kad A. T. negali patekti į Butą, nes neturi Buto durų raktų.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, apskaičiuodama savavališkai prijungtais apskaitos prietaisais padarytą žalą, vadovavosi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo taisyklių 50 punkte nustatyta metodika. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovė neteisingai apskaičiavo žalos dydį, siekė suklaidinti teismą ar nepagrįstai praturtėti. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė faktinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14. Atsakovas M. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės panaikinant Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą už akių bei atnaujinant civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl apelianto prašymo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad teismas priėmė jo pareiškimą ir nagrinėjo jį, darytina išvada, jog teismas laikė, kad terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujino jį.

14.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostatą, nes priėmė sprendimą už akių ieškovui tik sutikus, bet nepateikus prašymo priimti tokį sprendimą. Įstatyme numatyta galimybė priimti sprendimą už akių tik esant ieškovo prašymui. Šiuo atveju teismas neturėjo teisės priimti sprendimo už akių, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

14.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 288 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes priėmė sprendimą už akių, neturėdamas įrodymų, kad apeliantas buvo informuotas apie pradėtą civilinį procesą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas gali priimti sprendimą už akių tik įsitikinęs, kad asmuo buvo realiai ir tinkamai informuotas apie civilinę bylą – šios pareigos teismas negali atlikti formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis Nr. e3K?3?361?611/2018). Pasak apelianto, jis sužinojo apie bylą tik po sprendimo už akių priėmimo, parsisiuntęs bylos medžiagą per EPP. Todėl jis neturėjo objektyvios galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį, nes negavo procesinių dokumentų nei registruotu paštu, nei elektroniniu būdu, nekalbėjo su teismo darbuotoju telefonu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo tinkamai supažindintas su bylos eiga. Sprendimo už akių priėmimo data patenka į apelianto nedarbingumo laikotarpį, o tai, kad teismo pranešimų siuntimas nepateko į minėtą laikotarpį, nepaneigia fakto, jog apeliantas nežinojo apie jam išsiųstus pranešimus. Šioje situacijoje teismas turėjo priimti įprastą sprendimą, suteikdamas apeliantui galimybę realizuoti teisę į gynybą.

Žemesnės instancijos teismas

14.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto argumentą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis atliko neteisėtus veiksmus. Teismas nepagrįstai vadovavosi vien 2023 m. birželio 16 d. priimtu sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1137-991/2023, kadangi šis sprendimas priimtas atlikus tik formalų įrodymų vertinimą, jame nekalbama apie kitą laikotarpį, už kurį skaičiuota skola. Be to, apeliantas neturėjo galimybės ginčyti šio sprendimo už akių, nes sužinojo apie jį, kai buvo suėjęs naikinamasis terminas. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, paneigiančių teismo sprendimu konstatuotas aplinkybės dėl jo tęstinių neteisėtų veiksmų atlikimo, nepagrįstai perkėlė atsakovui ieškovei tenkančią įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis).

14.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto argumentą, kad jis negali būti laikomas atsakingu už apskaitos mazgą ir jame esančius prietaisus, nes šie įrengti bendro naudojimo patalpose. Pagal Taisyklių (redakcija įsigaliojusi nuo 2024 m. sausio 18 d.) 55 punktą, už tokio mazgo apsaugą atsako bendrijos atstovas arba administratorius. Ieškovė prašė priteisti skolą už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2024 m. gegužės 31 d., kuris patenka į Taisyklių 55 punkto taikymo laikotarpį. Tačiau ieškovė nepateikė pažeidimo aktų, surašytų šiuo laikotarpiu. Teismas, priteisdamas skolą, nepagrįstai vadovavosi 2022 m. aktais, surašytais iki ginčo laikotarpio, vienašališkai, nedalyvaujant apeliantui bei nesupažindinus su jais pagal teisės aktų reikalavimus.

Šalies argumentai

14.6. Neaiškios priežastys, dėl kurių pirmosios instancijos teismas vadovavosi aplinkybe, kad A. T. pateikė ieškinį dėl turto atidalijimo (civilinė byla Nr. e2-5231-1030/2024). Nei ieškinio padavimo faktas, nei tai, kad apeliantas gyvena Bute neįrodo jo neteisėtų veiksmų ar pareigos atsakyti už skolą. Net ir tenkinus ieškinį, skola turėjo būti priteista iš abiejų Buto savininkų.

14.7. Pirmosios instancijos teismas neįvertino apelianto argumento, kad šalims taikytinos 2008 m. lapkričio 26 d. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties, sudarytos su A. P. (T.), sąlygos. Sutarties sąlygų pagrindu žalos dydis apskaičiuojamas pagal viso namo suvartojimo duomenis, kai nustatoma, jog vandens apskaitos prietaisai buvo mechaniškai sugadinti arba išmontuoti. Iš apelianto pateiktos suvestinės matyti, kad vidutinis vieno buto vandens suvartojimas sudaro 1,7–2,7 kub. m. per mėnesį, o ieškovė skaičiavo žalos dydį 160,234 kub. m. per mėnesį, tai viršija pusę viso namo suvartojimo. Tokie skaičiavimai akivaizdžiai neatitinka realybės ir rodo ieškovės siekį nepagrįstai praturtėti. Prieštaraudamas teismo išvadai, apeliantas pateikė Sutartį, namo suvartojimo suvestinę bei informaciją iš ieškovės svetainės, tačiau teismas nevertino šių įrodymų, pažeisdamas CPK 185 straipsnį.

Atsiliepimas

15. Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas pripažino atnaujintu praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Nors teismo nutartyje aiškiai nepasisakyta dėl termino atnaujinimo, teismas išnagrinėjo apelianto argumentus ir laikė juos nepagrįstais. Vadinasi, teismas netenkino prašymo atnaujinti praleistą terminą. Apelianto motyvai, susiję su jo neinformavimu apie procesą, nedarbingumu, buvo įvertinti ir atmesti skundžiamoje nutartyje. Todėl nepagrįsta atsakovo pozicija, jog terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti buvo atnaujintas. Teismo valia turi būti vertinama sistemiškai, vertinant visą nutartį, o ne tik jos rezoliucinę dalį.

Atsiliepimas

15.2. Atsakovas neteisingai nurodo, kad ieškovė nepateikė prašymo priimti sprendimą už akių. Sutikimo pareiškimas atitinka prašymo turinį, nes išreiškia aiškią ieškovo valią dėl sprendimo už akių priėmimo. Pagal CPK 142 straipsnio 4 dalį svarbus ne žodis, o turinys, o ieškovė aiškiai išreiškė valią dėl sprendimo už akių priėmimo. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas turi vertinti ne formuluotes, o šalių procesinių veiksmų esmę ir turinį. Jei ieškovės pareiškimas aiškiai atskleidžia jos valią, teismas neturėtų atmesti tokio pareiškimo vien dėl to, kad jis neįvardytas kaip „prašymas“. Atsakovui nepateikus atsiliepimo, teismo atsisakymas priimti sprendimą už akių vien dėl formuluotės būtų pernelyg formalus ir pažeidžiantis proceso ekonomiškumo bei teisingumo principus.

15.3. Ieškovės nuomone, apeliantas žinojo apie pradėtą procesą. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų protingų priemonių informuoti atsakovą apie šios bylos procesą. Todėl ieškovė nesutinka su apelianto pozicija, kad jo nedarbingumas galėjo būti objektyvi priežastis, dėl kurios jis nežinojo apie procesą. Dokumentai atsakovui buvo siunčiami prieš jo nedarbingumo pradžią, atsakovas naudojosi EPP sistema, net ir būdamas nedarbingas, todėl akivaizdu, kad jis galėjo susipažinti su byla. Teismas veikia, vadovaudamasis nešališkumo principu, todėl nėra pagrindo netikėti, jog teismo darbuotojas pranešė apeliantui telefonu apie jam išsiųstus teismo procesinius dokumentus. Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. Atsakovas nuo pat proceso pradžios buvo pasyvus: nepateikė atsiliepimo, nekomunikavo su teismu. Aktyvių veiksmų jis ėmėsi tik po to, kai gavo antstolio raginimus, todėl darytina išvada, kad jo pasyvumas buvo sąmoningas, jis siekė išvengti atsakomybės.

Šalies argumentai

15.4. Ieškovė sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo teiginiai, jog byloje nėra įrodymų dėl jo neteisėtų veiksmų, yra deklaratyvūs ir savaime nesudaro pagrindo abejoti sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Atsižvelgtina į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 16 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1137-991/2023 buvo konstatavęs neteisėtus apelianto veiksmus – neteisėtą įrenginių prisijungimą. Apeliantas neginčijo šio sprendimo, neteikė pareiškimo dėl jo peržiūrėjimo ar prašymo atnaujinti procesą. Todėl minėtas sprendimas už akių laikytinas įsiteisėjusiu. Nors tuo sprendimu už akių buvo vertinamas kitas laikotarpis, nei nagrinėjamoje byloje, abiem atvejais ieškovei padaryti nuostoliai kilo dėl tų pačių neteisėtų veiksmų, jų tęstinumo. Atskirojo skundo argumentas, kad atsakovas neturėjo galimybės ginčyti minėto sprendimo, nes sužinojo apie jį, pasibaigus naikinamajam terminui, nepagrįstas objektyviais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

15.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovą atsakingu už apskaitos mazgą. Ginčas kilo ne dėl jo įrengimo vietos, o dėl savavališkų prisijungimų, fiksuotų 2022 m. kovo 30 d. ir gegužės 23 d., kai dar negaliojo naujoji Taisyklių redakcija. Neteisėti veiksmai tęsiasi nuo 2014 m., kai dėl įsiskolinimo buvo nuimti skaitikliai. Įsiteisėję sprendimai civilinėse bylose Nr. e2-1137-991/2023 ir e2-8456-642/2017 patvirtina atsakovo veiksmų tęstinumą. Atsakovas savavališkai įsirengė nepriklausančius ieškovei skaitiklius, trukdė jai, ignoravo raginimus, pakartotinai jungėsi, užrakino spintelę. Atsakovas gyvena vienas, dirba santechniku, todėl turėjo žinių savavališkiems veiksmams atlikti. Nepagrįsti atsakovo teiginiai dėl nežinojimo ar nedalyvavimo aktų surašymo metu: vieno iš aktų surašymo metu atsakovas dalyvavo, o visi kiti jam buvo išsiųsti. Atsakovui nesutinkant su užfiksuotais pažeidimais, jis galėjo kreiptis į teismą ar ieškovę, bet nepadarė to. Prisijungimas iki šiol nepašalintas. Atsižvelgiant į visumą, akivaizdu, kad atsakovas nuosekliai vykdė tęstinius neteisėtus veiksmus.

15.6. Apeliantas klaidingai interpretuoja Sutarties 5.7 punktą, kuris taikomas tik tada, kai vandens apskaitos prietaisas yra mechaniškai sugadintas arba išmontuotas. Šiuo atveju to nebuvo, nes 2014 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė pati teisėtai demontavo skaitiklius dėl įsiskolinimo, vadovaudamasi Sutarties 4.3.2 punktu. 2022 m. kovo 30 d. ir gegužės 23 d. patikrinimų metu nustatyti savavališki prisijungimai prie tiekimo tinklų, neturint sąlygų ir be tiekėjo dalyvavimo. Skaitikliai nebuvo sugadinti ar išmontuoti, nes jie buvo pašalinti dar 2014 m. Todėl Sutarties 5.7 punktas šiuo atveju netaikytinas, o apelianto siūlomas sunaudoto vandens kiekio skaičiavimo būdas pagal įvadinį skaitiklį nepagrįstas. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad namo gyventojai būtų priėmę sprendimą atsiskaityti pagal įvadą, kaip reikalaujama Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127 patvirtinto Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo 3 punkte. Ieškinyje žalos apskaičiavimo dydis grindžiamas Taisyklių 50 punktu.

16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. T. nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties atmesti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių bylos aplinkybių

20. Ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ paduodama teismui šioje byloje nagrinėtą ieškinį grindė jo reikalavimus dėl žalos, padarytos atsakovo M. P. neteisėtais veiksmais, atlyginimo šiais įrodymais:

Žemesnės instancijos teismas

20.1. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo kopija, patvirtinančia, kad ginčo butas priklauso atsakovui;

20.2. 2022 m. kovo 30 d. Aktu su nuotraukomis, kurie, pasak ieškovės, patvirtina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus;

20.3. 2022 m. balandžio 5 d. ir 2022 m. gegužės 24 d. raštais dėl savavališko vandens vartojimo ir nuotekų šalinimo, kurie, ieškovės nuomone, pagrindžia, kad atsakovas buvo informuotas apie Aktų surašymą, pasekmes;

20.4. 2022 m. gegužės 23 d. Aktu su nuotraukomis, kurie ieškovės nuomone, patvirtina kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kad jam žinoma apie Akto surašymą bei kad jis trukdė išmontuoti neteisėtus įrenginius;

Žemesnės instancijos teismas

20.5. 2022 m. rugsėjo 22 d. Aktu, ieškovės nuomone, patvirtinančiu, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovės darbuotojas negalėjo patikrinti vandens apskaitos prietaisų;

20.6. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimu už akių, kuriuo ieškovė įrodinėjo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jau buvo priimtas sprendimas už akių;

20.7. Skolos ir delspinigių suvestinėmis, kuriose ieškovė paskaičiavo žalos ir delspinigių dydžius.

21. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad šios bylos procesiniai dokumentai (ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinio kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovui M. P. buvo išsiųsti 2024 m. liepos 26 d. ieškinyje nurodytu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai, išsiųsti šiuo adresu, grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė“. Pirmosios instancijos teismui iš VSDFV išrašo duomenų nustačius, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2024 m. rugpjūčio 14 d. procesiniai dokumentai išsiųsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė“. 2024 m. rugpjūčio 28 d. teismas išsiuntė procesinius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir šiuo atveju nepavyko įteikti jų atsakovui. 2024 m. rugsėjo 11 d. teismas išsiuntė procesinius dokumentus atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau ir šiuo adresu siųsti dokumentai grįžo neįteikti.

22. Nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų, Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdą arba pateikti prašymą dėl kuratoriaus paskyrimo. Ieškovė pateikė teismui prašymą įteikti atsakovui procesinius dokumentus CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

23. 2024 m. spalio 9 d. teismas išsiuntė procesinius dokumentus atsakovo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. spalio 14 d. bylos kortelėje pažymėta „2024 m. spalio 14 d. teismas susisiekė su atsakovu telefonu ir informavo apie išsiųstus procesinius dokumentus atsakovo elektroniniu paštu“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas patvirtino procesinių dokumentų gavimą elektroniniu paštu.

24. 2024 m. spalio 16 d. teismo procesiniai dokumentai atsakovui išsiųsti per EPP ir atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį. Procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Ant voko nurodyta: „Saugojimo terminas - 30 dienų. Pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus pristatymo data – 2024.10.22“.

25. Klaipėdos apylinkės teismas, laikydamas, kad tinkamai įteikė bylos procesinius dokumentus atsakovui, 2024 m. gruodžio 16 d. priėmė i sprendimą už akių. Priimtame sprendime už akių teismas, nurodęs, kad formaliai įvertino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, konstatavo, kad nors atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu yra Buto bendrasavininkai, tačiau, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimus bei motyvus, procesines šalių padėtis, ir nesant byloje duomenų, jog trečiasis asmuo taip pat prisidėjo prie savavališko vandens tiekimo įrenginių prijungimo, nesprendžia dėl trečiojo asmens atsakomybės. Teismas, vadovaudamasis ieškovės į bylą pateiktais patikrinimo aktuose, savavališko prijungimo / išleidimo nustatymo aktuose nurodytais duomenimis (žr. šios nutarties 20.2, 20.4, 20.5 punktai), nustatė, kad atsakovas savavališkai prijungė tiekimo įrenginius (apskaitos prietaisus) prie ieškovės eksploatuojamų vandentiekio tinklų. Teismas atžvelgė į tai, kad ieškovė reiškia reikalavimą pagal nurodytą teisės aktuose metodiką (Taisyklių 50 punktas), už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. apskaičiavo 12 788,96 Eur skolą (nuostolius), nuo kurios ieškovė taip pat paskaičiavo 410,65 Eur delspinigius, iš viso – 13 199,61 Eur (žr. šios nutarties 20.7 punktą). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai yra pagrįsti teisės aktuose nurodyta metodika, objektyvaus pobūdžio duomenų dėl šios sumos mažinimo nėra pateikta. Pasak teismo, ieškovei įrodžius atsakovo neteisėtus veiksmus ir nuostolius pripažintina, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir nuostolių. Teismas, nustatęs atsakovo neteisėtus veiksmus prisijungiant prie ieškovės vandentiekio tinklų, konstatavo ir atsakovo tyčinę kaltę.

26. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. priimtas sprendimas už akių išsiųstas atsakovui 2024 m. gruodžio 17 d. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Byloje nėra duomenų apie šios siuntos įteikimą atsakovui. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2025 m. sausio 7 d. 2025 m. sausio 27 d. ieškovei išduotas vykdomasis raštas.

27. Pareiškėjas (atsakovas) M. P. padavė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo 2025 m. vasario 28 d., praleidęs sprendime nustatytą 20 dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo prašymą, 2025 m. kovo 4 d. rezoliucija nutarė išsiųsti kopijas ieškovei ir trečiajam asmeniui, nurodant kad ieškovė per 14 d. nuo pareiškimo išsiuntimo privalo, o trečiasis asmuo turi teisę pateikti atsiliepimus į pareiškimą ir prašymą atnaujinti terminą pareiškimui paduoti bei pateikti visus papildomus įrodymus (CPK 288 straipsnio 1 dalis). Teismas, gavęs ieškovės atsiliepimą į atsakovo prašymus, 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi nutarė nagrinėti atsakovo M. P. prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti bei pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo rašytinio proceso tvarka.

28. Teismas priėmė skundžiamą 2025 m. balandžio 28 d. nutartį netenkinti (atmesti) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepasisakęs atskirai dėl pagrindų atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Skundžiamoje teismo nutartyje buvo nagrinėjami CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyti pagrindai panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Todėl darytina išvada, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė atskirai apie termino pareiškimui dėl sprendimo už akių pateikti atnaujinimą, tačiau atnaujino šį terminą. Priešingu atveju, t. y. teismui neatnaujinus termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, tai būtų pagrindas atsisakyti priimti šį pareiškimą, o ne nagrinėti jį įstatymo nustatyta tvarka ir pasisakyti dėl šio pareiškimo pagrįstumo.

29. Atsakovas grindė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo 2008 m. lapkričio 26 d. ieškovės ir A. P. (T.) sudaryta Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartimi, kuria susitarta dėl vandens tiekimo į gyvenamąjį namą, kuriame yra abonento gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) ir nuotekų priėmimo ir valymo. Šios Sutarties 5.7 punkte nurodoma, kad nustačius, jog vandens apskaitos prietaisas buvo mechaniškai sugadintas (sulaužytas, sudaužytas, sušaldytas, suvirintas, pažeistas korpusas, skaičiavimo mechanizmas ar pažeista plomba ir pan.) arba išmontuotas, suvartoto vandens ir pašalintų nuotekų kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, t. y. abonento per mėnesį suvartoto vandens kiekis nustatomas iš gyvenamojo namo suvartoto vandens kiekio (pagal įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis) atėmus gyvenamosiose ir/ar gyvenamosiose patalpose suvartotų vandens kiekių (pagal šioms patalpos įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis) sumą bei vandens kiekį, apskaičiuotą pagal savivaldybės patvirtintas vandens suvartojimo normas patalpoms, kurioms neįrengti apskaitos prietaisai. Be to, pareiškimas buvo grindžiamas ir Suvestinėmis apie namo, esančio (duomenys neskelbtini), suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį.

30. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nors byloje buvo abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos. Atsakovo teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas nei apie bylos nagrinėjimą, nei apie priimtą sprendimą už akių, todėl dėl objektyvių priežasčių praleido terminą pareiškimui pateikti ir neturėjo galimybės ginti savo teisių nagrinėjant bylą iš esmės. Pasak atsakovo, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jis nurodė konkrečias faktines bei teisines aplinkybes ir pateikė naujus įrodymus, galinčius turėti esminės reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgdamas į šiuos atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas visų pirma pasisako dėl teisės normų, reguliuojančių pareiškimo dėl sprendimo už akių tenkinimo sąlygas.

Dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinimo sąlygų

31. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

32. CPK įtvirtinti teismo sprendimo už akių panaikinimo pagrindai yra skirtingi: vienas yra labiau susijęs su pateiktų įrodymų vertinimu, kitas – su bendromis procesinėmis prielaidomis priimti teismo sprendimą už akių, tačiau teisine prasme jie yra lygiaverčiai ir, konstatavus nors vieną iš jų, teismo sprendimas už akių turi būti panaikinamas, o bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis Nr. e3K-3-141-916/2025, 19 punktas).

33. Sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra yra ne atskiras ir savarankiškas teisinis ginčas, o sprendimo už akių ypatumų nulemtas šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, kai teisė spręsti dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo suteikiama pačiam šį sprendimą priėmusiam teismui. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš esmės nesprendžia dėl byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų, o tik patikrina, ar yra tenkinamos CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis Nr. e3K-3-141-916/2025, 25 punktas).

Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su atsakovo M. P. nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų reikšmės vertinimu

34. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto normą, yra nurodęs, jog tam, kad būtų naikinamas priimtas teismo sprendimas už akių, pakanka argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-943/2025, 33 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju atsakovas grindė savo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, tuo, kad jis negali būti laikomas atsakingu dėl savavališko vandens apskaitos prietaiso prijungimo prie ieškovės vandens tiekimo infrastruktūros, nes geriamojo vandens apskaitos mazgas yra įrengtas ne jo Bute, o bendro naudojimo patalpose. Atsakovo teigimu, byloje nėra įrodymų, kad būtent jis atliko neteisėtus veiksmus. Grįsdamas šiuos teiginius atsakovas nurodė, jo nuomone, aktualų teisinį reguliavimą – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. spalio 18 d.) 55 punktą, kuris nustato pastatų savininkų bendrijos atstovo, jungtinės veiklos sutartimi įgalioto asmens arba bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atsakomybę už vandens apskaitos mazgų ir juose esančių apskaitos prietaisų saugumą. Atsakovo vertinimu, būtent ši Taisyklių norma turėjo būti taikoma, sprendžiant atsakingo už netesėtą prisijungimą prie ieškovės vandentiekio subjekto nustatymo klausimą. Be to, atsakovas nurodė, kad ieškovės nurodomas žalos apskaičiavimo pagrindas – Taisyklių (redakcijos, galiojusios iki 2024 m. sausio 18 d.) 50 punktas – negalėjo būti taikomas, nes tarp šalių galiojo 2008 m. lapkričio 26 d. sudaryta Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis. Šios sutarties 5.7 punkte numatyta kita – sutartinė – žalos apskaičiavimo tvarka. Atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė ir papildomus įrodymus – minėtą sutartį bei namo, esančio (duomenys neskelbtini), suvartoto vandens suvestinę – kurie nebuvo pateikti teismui kartu su ieškiniu.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvus, neturi pagrindo sutikti su atsakovo nuomone, kad jo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai ir kartu su šiuo dokumentu pateikti įrodymai nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, paneigiančių teismo sprendimu konstatuotos aplinkybės dėl jo tęstinių neteisėtų veiksmų; kad ieškovė, apskaičiuodama savavališkai prijungtais apskaitos prietaisais padarytą žalą, vadovavosi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo taisyklių 50 punkte nustatyta metodika, o atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovė neteisingai apskaičiavo žalos dydį. Nors tokie pirmosios instancijos teismo argumentai dėl atsakovo nurodytų aplinkybių nėra detalūs ir išsamūs, bet, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jie pakankami tam, kad būtų prieita prie išvados, jog pareiškime dėl sprendimo už akių nurodytos aplinkybės ir prie jo pridėti argumentai buvo įvertinti teismo kaip nekeliantys abejonių priimto sprendimo už akių teisėtumu.

37. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai konstatavo nebuvimą CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto sąlygos pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas priėjo šią išvadą, įvertinęs tai, kad atsakovas įrodinėjo kitokią žalos apskaičiavimo metodiką Sutarties 5.7 punktu, kuris negali būti taikomas nagrinėjamai situacijai. Minėtame Sutarties punkte reglamentuotas žalos apskaičiavimas kitu, nei šioje byloje nustatytu atveju: Sutartyje susitarta dėl žalos, skaičiuojamos vandens apskaitos prietaiso sulaužymo / išmontavimo atveju, bet ne tuo atveju, kai vartotojas, būdamas atjungtas tiekėjo nuo vandens tiekimo infrastruktūros, neteisėtai pasijungia prie jos iš naujo. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, turėjo būti skaičiuojama žala, vartotojui neteisėtai prisijungus prie vandentiekio. Todėl atsakovo pateikta Sutartis nesusijusi su šioje byloje nustatinėtinomis aplinkybėmis (CPK 180 straipsnis).

38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, konstatuodamas, jog atsakovas turi paneigti aplinkybę dėl savo neteisėtų veiksmų. Atsakovo neteisėtų veiksmų įrodinėjimo našta nebuvo neteisingai perkelta atsakovui, nes ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kuriais grindė atsakovo neteisėtus veiksmus. Teismas vertino šiuos įrodymus kaip pakankamus atsakovo neteisėtiems veiksmams įrodyti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Tokiomis aplinkybėmis atsakovas turėjo pateikti į bylą ieškovės įrodymuose nurodytus duomenis paneigiančius įrodymus. Atsakovo samprotavimai apie neteisingą pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo stadijoje savaime negali būti pagrindu abejoti byloje priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, atsakovui nepateikus į bylą jo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

39. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas prašo vadovautis teisės normomis, kurios galiojo ir žalos, prašomos atlyginti šioje byloje, susidarymo bei apskaičiavimo laikotarpiu. Šiuo atveju svarbu tai, kad ir 2024 m. sausio 18 d. Taisyklių redakcijoje numatyta asmens, neteisėtai prisijungusio prie vandens tiekėjo infrastruktūros, padarytos žalos atlyginimo apskaičiavimo metodika, kuri nesiskiria nuo ankstesnės Taisyklių redakcijos nustatytos metodikos (Taisyklių 2024 m. sausio 18 d. redakcijos 58 punktas). Be to, naujos 2024 m. sausio 18 d. Taisyklių 55 punkte nekalbama apie namo administratoriaus ar bendrijos atsakomybę už kito asmens neteisėtą pasijungimą prie tiekėjo vandentiekio. Todėl net ir konstatavus, kad ginčo santykiams taikytina nauja Taisyklių redakcija, tai nepaneigia atsakovo atsakomybės už jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jos pareiškime dėl sprendimo už akių nurodytos aplinkybės nekelia pagrįstų abejonių dėl priimto sprendimo už akių pagrįstumo.

40. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, toliau pasisako dėl pirmosios instancijos teismo išvados apie sprendimo už akių priėmimo sąlygų buvimą (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų apie sprendimo už akių priėmimo sąlygų buvimą

41. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

42. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 3 dalimi teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių: 1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) kai atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama.

43. Vadovaujantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

44. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

45. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių dokumentų pripažinimas įteiktais pagal įstatymą, nors asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, yra įteikimo fikcija, ir gali būti taikoma, kai išnaudotos realaus įteikimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis Nr. e3K-3-1-1120/2025, 26 punktas).

46. Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turėtų išnaudoti visas jam prieinamas protingas priemones (pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt.). Tik išnaudojęs šias galimybes teismas gali siųsti procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis Nr. e3K-3-1-1120/2025, 33 punktas).

47. Vadovaujantis CPK 175(1) straipsnio 9 dalimi, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

48. CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175(1) straipsnio 10 dalis).

49. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 22 punkte nustatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ 7.2 papunktį paslaugų gavėjas aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsis šių Taisyklių nustatyta tvarka, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl Taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).

50. Įvertinus byloje esančius duomenis matyti, kad, nors atsakovas ir teigia, jog apie vykstantį teisminį procesą nebuvo tinkamai informuotas (t. y. kad negavo procesinių dokumentų nei savo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nei elektroniniu paštu), bei neigia tai, jog teismo darbuotojas jį informavo apie išsiųstus dokumentus el. paštu, svarbu tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų ar duomenų, kurie leistų teismui, taikant protingas ir objektyviai prieinamas priemones, nustatyti atsakovo faktinę buvimo vietą ar kitaip su juo susisiekti dokumentų įteikimo metu.

51. Sutiktina su apeliantu, kad pagal kasacinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką viena iš būtinų sąlygų sprendimui už akių priimti yra tinkamas proceso šalies informavimas apie prasidėjusį teisminį procesą. Vis dėlto, iš bylos medžiagos matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami net kelis kartus: 1) jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, 2) abiejų atsakovo darboviečių adresais, 3) atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto adresu.

52. Nepavykus įteikti dokumentų atsakovui šiais būdais, teismas nustatė ieškinio trūkumus ir įpareigojo ieškovę pateikti papildomus duomenis apie atsakovo buvimo vietą. Ieškovė pateikė prašymą taikyti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytą alternatyvų įteikimo būdą. Pirmosios instancijos teismas bandė įteikti dokumentus atsakovui du kartus elektroninėmis ryšio priemonėmis, išsiųsdamas juos ir el. paštu, ir per EPP. Negavus iš atsakovo patvirtinimo apie procesinių dokumentų įteikimą ir elektroninių ryšių priemonėmis, dokumentai pakartotinai buvo išsiųsti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikyti įteiktais pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį. Nustatytų teismo veiksmų, įteikiant atsakovui procesinius dokumentus, visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas jam prieinamas protingas priemones informuoti atsakovą apie teisminį procesą. Todėl laikytina, kad pareiga užtikrinti tinkamą proceso dalyvio informavimą buvo įvykdyta.

53. Toks byloje nustatytų aplinkybių vertinimas atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tinkamu laikomas dokumentų įteikimas, kai procesiniai dokumentai buvo siunčiami fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu kelis kartus, taip pat bandyta juos įteikti per darbovietę, o ant pašto siuntos, kurios pagrindu buvo taikyta įteikimo prezumpcija, buvo aiškiai nurodyta data, kada siunta buvo palikta adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tokiose situacijose kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi ir Teisingumo ministro patvirtintu Procesinių dokumentų įteikimo aprašu, teismas turi pagrindą laikyti dokumentus tinkamai įteiktais, jeigu praėjo 30 dienų nuo siuntos palikimo. Tokiu atveju teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartį Nr. e3K-3-31-403/2019, 2025 m. vasario 13 d. nutartį Nr. e3K-3-1-1120/2025).

54. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra registruotas EPP vartotojas, jo paskyra iki šiol aktyvi. Atsakovas nenurodė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams, kad paskyros aktyvacija būtų panaikinta ar kad jis nesinaudoja ja. Priešingai, pats apeliantas pripažino, kad apie priimtą sprendimą už akių sužinojo, atsisiuntęs duomenis iš EPP. Pagal CPK 175(1) straipsnio 9 dalį, kai proceso šalis prisijungia prie EPP sistemos ir pasirašo sutikimą dėl elektroninio dokumentų gavimo, laikoma, kad ji davė sutikimą gauti visus procesinius dokumentus per šią sistemą. Todėl dokumentų įteikimas per EPP paskyrą šiuo atveju taip pat laikytinas tinkamu.

55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs tinkamą procesinių dokumentų įteikimo atsakovui faktą, faktiškai įvertino šio procesinį aplaidumą neteikiant atsiliepimo į ieškinį ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laiku kaip svarbią priežastį CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui atnaujinti, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentu, jog atsakovas negavo procesinių dokumentų iki sprendimo už akių priėmimo.

56. Apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė kitų pagrindų, dėl kurių sprendimas už akių negalėjo būti priimtas šioje byloje (CPK 285 straipsnio 3 dalies 2-5 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tinkamai taikė CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktą, iš esmės konstatuodamas, jog šioje byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas teisės aktuose numatytas protingas ir prieinamas priemones atsakovui informuoti apie bylą. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas ar kad sprendimas už akių buvo priimtas pažeidžiant atsakovo teisę į teisingą procesą. Todėl atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas apelianto argumentas dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimo.

57. Atskirajame skunde taip pat keliamas klausimas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostatos, priėmęs sprendimą už akių, nesant ieškovės prašymo, bet esant tik jos sutikimui dėl sprendimo už akių priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės iš anksto ieškinyje išreikštas sutikimas su sprendimo už akių priėmimu suponuoja jos valią, kad toks sprendimas būtų priimtas. Prašymas priimti sprendimą už akių taip pat išreiškia proceso dalyvio valią dėl tokio procesinio dokumento priėmimo. Todėl tai, kad ieškovė nurodė ieškinyje, jog sutinka su sprendimo už akių priėmimu, bet nenurodė, jog prašo priimti sprendimą už akių, negali būti vertinama kaip aplinkybė, kuriai esant negali būti priimtas sprendimas už akių.

58. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas priteisė visą žalos atlyginimą tik iš atsakovo, nors nuostolių atlyginimas turėjo būti priteistas ir iš trečiojo asmens kaip Buto bendrasavininkės. Šis argumentas nebuvo nurodytas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kaip pagrindas panaikinti byloje priimtą sprendimą už akių. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu, atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl nurodyto atskirojo skundo motyvo, atsakovui nepagrindus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šiuo argumentu.

Dėl procesinės bylos baigties

59. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ir išnagrinėjęs atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisingai nustatė, jog nėra pagrindų, numatytų CPK 288 straipsnio 4 dalyje, priimtam sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui iš esmės atnaujinti. Atskirojo skundo argumentai, susiję su procesinių dokumentų įteikimo apeliantui aplinkybėmis, pareiškime dėl sprendimo už akių nurodytų aplinkybių ir kartu su pareiškimu pateiktų įrodymų įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui vertinimu, nepatvirtina skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties neteisėtumo. Todėl apelianto M. P. atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

60. Atmetus atsakovo atskirąjį skundą, netenkinamas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimo, kadangi priimtas procesinis sprendimas ne jo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti apelianto (atsakovo) M. P. atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartį.

Teisėja Svetlana Panina