Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktiškai gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoja ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja (šiuo metu esanti vaiko priežiūros atostogose), teista 18 (aštuoniolika) kartų, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 4 (ketverių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartimi, sumažinta iki 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo (bausmę atlikusi),

kaltinama padariusi dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Ž. būdama viešoje vietoje, pagrobė svetimą turtą iš rankinės, o būtent – ji, 2025 m. balandžio 6 d., laikotarpiu nuo 14.10 val. iki 14.30 val. Vilniuje, važiuodama autobusu Nr. (duomenys neskelbtini), maršruto atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) esančios stotelės „(duomenys neskelbtini)“ iki (duomenys neskelbtini) esančios stotelės „(duomenys neskelbtini)“, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, iš R. J. kuprinės ištraukė 20 Eur vertės piniginę, kurioje buvo 50 Eur grynųjų pinigų, asmens tapatybės kortelė, išduota R. J. vardu, kurios vertė 8 Eur, asmens tapatybės kortelė, išduota R. J. vardu, kurios vertė 8 Eur, asmens tapatybės kortelė, išduota M. J. vardu, kurios vertė 8 Eur, vairuotojo pažymėjimas, išduotas R. J. vardu, kurio vertė 19 Eur, ir „Eurokos“ dovanų kortelė, kurios vertė 30 Eur, tokiu būdu pagrobdama R. J. turtą, kurio bendra vertė 143 Eur.

Šiais savo veiksmais E. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, būdama viešoje vietoje, pagrobė svetimą turtą iš rankinės, o būtent – ji, 2025 m. balandžio 9 d., apie 16.47 val. Vilniuje, važiuodama autobusu Nr. (duomenys neskelbtini), maršruto atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) esančios stotelės „(duomenys neskelbtini)“ iki (duomenys neskelbtini) esančios stotelės „(duomenys neskelbtini)“, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, iš J. P. rankinės ištraukė 15 Eur vertės piniginę, kurioje buvo 15 Eur grynųjų pinigų, asmens tapatybės kortelė, išduota J. P. vardu, kurios vertė 11 Eur, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė, išduota J. P. vardu, kurios vertė 2 Eur ir „Vilniečio kortelė“, kurios vertė 29 Eur, tokiu būdu pagrobdama J. P. turtą, kurio bendra vertė 72 Eur.

Šiais savo veiksmais E. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu. įtariamąja apklausta E. Ž. parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Priklausomybių ligų centro įskaitoje neįrašyta. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydyta. Alkoholio nevartoja. 2025 m. balandžio 6 d., autobusu Nr. (duomenys neskelbtini), ji važiavo į Fabijoniškes. Įlipo į šį autobusą prie Žaliojo tilto, kurioje vietoje tiksliai buvo autobusas, ji neprisimena, kaip iš moters kuprinės ją atsegus, ji paėmė piniginę ir kodėl būtent iš šios moters, negali pasakyti, ji tiesiog stovėjo šalia jos, autobusas buvo apypilnis žmonių. Piniginė buvo tamsios spalvos, piniginėje buvo 50 Eur, tikrai prisimena 2 vnt. po 20 Eur ir gali būti, kad buvo 2 vnt. po 5 Eur, buvo daug nuolaidų kortelių, pinigus ji pasiėmė, o piniginę su visomis ten buvusiomis kortelėmis paliko stotelėje, galinėje autobuso Nr. (duomenys neskelbtini) stotelėje „(duomenys neskelbtini)“. Kokios kortelės galėjo būti piniginėje, ji nežiūrėjo, ar ten buvo asmens tapatybės, ar banko kortelių, taip pat nežiūrėjo, sveikatos draudimo kortelių, „Eurokos“ dovanų kortelės, taip pat nematė, ją domino tik pinigai, kuriuos pasiėmė, piniginę paliko stotelėje. Su asmeniui padaryta 143 Eur žala ji sutinka, civilinį ieškinį žada atlyginti. Kaltinamoji E. Ž. taip pat papildė, kad 2025 m. balandžio 9 d., apie 17.00 val. ji važiavo autobusu Nr. (duomenys neskelbtini), įlipo į šį autobusą prie PC „(duomenys neskelbtini)“ ir važiavo į Fabijoniškes. Bevažiuojant, pamatė prasegtą, moters, kuri važiavo kartu, kuprinę ir kurioje matėsi piniginė. Susigundė ir paėmė tą piniginę, joje buvo 10 Eur grynųjų pinigų, galėjo būti, kad monetomis buvo dar 5 Eur, ji matė, kad piniginėje buvo kortelių, tačiau kokių, ji nežiūrėjo, ją domino tik pinigai, ar ten galėjo būti asmens tapatybės kortelės, neįgalumo pažymėjimas, banko kortelių, ar buvo „Vilniečio kortelė“, ji nežino, negali pasakyti, nes jos tai nedomino. Piniginę ji paliko galinėje (duomenys neskelbtini) autobuso stotelėje, (duomenys neskelbtini). Su padaryta 72 Eur turine žala sutinka. Civilinį ieškinį žada atlyginti. Norėtų, kad būtų skirtas laiko tarpas civiliniams ieškiniams padengti. Nuo rugsėjo mėnesio ketina pradėti dirbti, nes jos mažametis sūnus ((duomenys neskelbtini) m.) pradės lankyti darželį, tad ji turės galimybę civilinius ieškinius atlyginti.

Kitų objektų (vaizdo įrašų) 2025 m. balandžio 23 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašas iš „(duomenys neskelbtini)“ autobuso. Peržiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „MX-V4601-CAM1_20250409-164619-164710“. Vaizdo įrašas įrašytas be garso, šviesiu paros metu, „3G“ autobuso vaizdo kamera. Atidarius vaizdo įrašą, matomi 3 užrašai: viršuje, dešinėje pusėje – „2025-04-09 EEST 16:46:19“, apačioje, kairėje pusėje – „518348 IGNI_ON UC IGNI_OFF SDS A-Line IP_R“ ir dešinėje pusėje – „(AA) (AA) FR03 REC“. Vaizdo įraše matomas vaizdas per priekinį autobuso stiklą ir autobuso durys iš lauko pusės. Matomas įprastas veiksmas autobusų sustojimo stotelėje, keleiviai išlipa ir įlipa į autobusą. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „MX-V4601-CAM2_20250409-164630-165900.mp4“. Vaizdo įrašas įrašytas be garso, šviesiu paros metu, „3G“ autobuso vaizdo kamera. Atidarius vaizdo įrašą matomi 3 užrašai: viršuje, dešinėje pusėje – „2025-04-09 EEST 16:46:33“, apačioje, kairėje pusėje – „518656 IGNI_ON UC IGNI_OFF SDS A-line IP_R“ ir dešinėje pusėje – „(AA) (AA) FR03 REC“. Vaizdo įraše matomas vaizdas autobuso viduje, 16:46:33 laiku, į autobusą įlipa didelis srautas žmonių, galima pastebėti, kad autobuse grūstis, daugelis žmonių stovi vienas šalia kito, susispaudę. Pareiškėja apsirengusi geltona striuke, ant galvos užsidėjusi juodos spalvos gobtuvą, įlipo į autobusą viena ir paskutinių, už jos įlipo dar keli žmonės. Iš kairės pareiškėjos pusės šono, stovi moteris su šviesiai rožinės spalvos striuke, šviesių plaukų, plaukai surišti į vieną kasą. Minėta moteris ir pareiškėja stovi arti viena kitos, pastoviai juda, aplink daug žmonių. 16:47:34 laiku, moteris su rožine striuke savo dešine ranką nuleidžia į apačią, po ko nusisuka nuo pareiškėjos ir jos stovi nugara viena į kitą. 16:49:32 laiku, pareiškėja nueina toliau nuo minėtos moters su rožine striuke. Matoma, kad autobuse vyksta pastovus judesys. Žmonės išlipa iš autobuso, kiti įlipa. Peržiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „MX-V4601-CAM2_20250409-164630-165900.mp4_001“. Vaizdo įrašas įrašytas be garso, šviesiu paros metu, „3G“ autobuso vaizdo kamera. Atidarius vaizdo įrašą, matomi 3 užrašai: viršuje, dešinėje pusėje – „2025-04-09 EEST 16:50:59“, apačioje, kairėje pusėje – „518660 IGNI_ON UC IGNI_OFF SDS A-Line IP_R“ ir dešinėje pusėje – „(AA) (AA) FR03 REC“. Vaizdo įraše matomas vaizdas autobuso viduje. Autobuse yra daug žmonių, galima pastebėti, kad autobuse grūstis, daugelis žmonių stovi vienas šalia kito, susispaudę, juda. Pareiškėja su geltona striuke ir juodu gobtuvu stovi dešinėje pusėje. 16:53:17 laiku, moteris su rožine striuke iš autobuso išlipa. Vaizdo įraše pavadinimais „MX-V4601-CAM2_20250409-164630-165900,mp4_002“, „MX-V4601-CAM2_20250409-164630-165900“, „MX-V4601-CAM3_20250409-164630-165900.mp4_001“, „MX-C4601-CAM3_20250409-164630-165900.mp4_002“, „MX-V4601-CAM3_20250409-164630-165900“ tyrimui reikšmingos medžiagos nepastebėta.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. Morozovienės 2025 m. balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad tyrimo metu, atlikus PRĮP duomenų analize, laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 1 d., nustatyta kišenvagystes vykdanti moteris. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, nustatyta, kad vagystę įvykdė E. Ž.. Pastaroji atpažinta pagal bendrus veido bruožus.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BK 178 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešoje vietoje įvykdytą svetimo turto iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) pagrobimą. Siekiant pripažinti kaltininko veiką kišenvagyste pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, asmens veiksmuose turi būti nustatyti visi trys privalomieji požymiai: 1) veika padaryta viešoje vietoje; 2) pagrobiamas svetimas turtas; 3) šis turtas pagrobiamas iš kito asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama, kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015, 2K-406-507/2016, 2K-61-489/2018). Vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios E. Ž. kaltė padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurios numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai ir nekelia jokių abejonių.

Dėl vagystės iš J. J.

Kaltinamoji E. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. balandžio 6 d., maršrutiniu autobusu Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini). Įlipo į minėtą autobusą prie (duomenys neskelbtini), kur iš nukentėjusiosios R. J. kuprinės, ją atsegus, paėmė piniginę. Ji prisimena, kad piniginė buvo tamsios spalvos, o joje buvo 50 Eur, tikrai prisimena kad 2 vnt. po 20 Eur kupiūrų bei neneigė, kad galimai buvo 2 vnt. po 5 Eur kupiūrų, taip pat daug nuolaidų kortelių. Pinigus ji pasiėmė sau, o piniginę, su visomis joje buvusiomis kortelėmis paliko galinėje autobuso Nr. (duomenys neskelbtini) stotelėje, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Kortelių, buvusių piniginėje, ji nežiūrėjo, kadangi ją domino tik pinigai, kuriuos ji ir pasiėmė. Teismas pagrįsto objektyvaus pagrindo abejoti šiais kaltinamosios parodymais neturi, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, teismo pripažintini įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta, tiesiogiai nuo kaltinamosios E. Ž. veiksmų nukentėjusi J. J. parodė, kad 2025 m. balandžio 6 d., apie 14.10 val. ji po apsilankymo turguje, susiruošė važiuoti namo, todėl nuėjo į (duomenys neskelbtini) esančią autobusų stotelę „(duomenys neskelbtini)“, su savimi ant nugaros turėjo kuprinę, kurioje laikė savo piniginę su joje esančiais 50 Eur, jos vardu išduota asmens tapatybės kortele, banko kortele, jos šeimos narių išduotomis asmens tapatybės kortelėmis bei kitomis parduotuvių nuolaidų kortelėmis. Ji patikrino, kad prieš įlipant į autobusą, jos kuprinė buvo užsegta, minėti daiktai buvo kuprinėje. Atvykus autobusui Nr. (duomenys neskelbtini), į jį įsėdo ir važiavo į namus. Autobuse buvo daug žmonių, visą laiką visi buvo šalia vienas kito iki pat jos išlipimo stotelės – „(duomenys neskelbtini)“. Atvykus į minėtą stotelę, ji išlipo iš autobuso ir ėjo link savo namų. Priėjus savo daugiabutį namą, nusprendė iš kuprinės pasiimti raktus ir pastebėjo, kad ši yra atsegta, ko prieš tai nebuvo, o patikrinus jos vidų, pamatė, kad joje nėra piniginės su joje esančiais daiktais. Tiksliai kada buvo pavogta jos piniginė ji pasakyti negalėjo, tačiau yra įsitikinusi, kad vagystė įvyko autobuse. Faktą, kad vagystę įvykdė būtent kaltinamoji E. Ž. patvirtina 2025 m. balandžio 6 d. vaizdo įrašų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kaip į viešąjį transportą įlipa moteris, tamsiai rudais plaukais, dėvinti tamsios spalvos ilgą striukę iki kelių su gaubtu, tamsias kelnes, juodos spalvos sportinius batus su baltais raišteliais, ant pečių užsidėjusi juodos spalvos kuprinę. Būtent tas pats asmuo užfiksuotas ir kitų vaizdo įrašų, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2025 m. balandžio 14 d. apžiūros protokole, iš kurio matyti, kad su R. J. „Maxima“ nuolaidų kortele atsiskaitinėjo moteris, pagal išvaizdos požymius, identiška moteriai, kuri buvo užfiksuota autobuse nukentėjusiosios priklausančio turto vagystės metu. Galiausiai, faktą, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje, būtent E. Ž. pasisavino R. J. priklausančią piniginę, patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2025 m. balandžio 15 d. tarnybinis pranešimas, kuriame buvo atliktas pirmiau aptartų vaizdo įrašų turinio sulyginimas, ir konstatuota, kad šiuose vaizdo įrašuose figūruoja tas asmuo ir tai yra kaltinamoji E. Ž..

Taigi, minėtų išsamiai aptartų ir tarpusavyje sugretintų įrodymų pagrindu pripažintina, kad kaltinamoji E. Ž. jai inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2025 m. balandžio 6 d., laikotarpiu nuo 14.10 val. iki 14.30 val., būdama viešoje vietoje, t. y. maršrutiniame autobuse, iš R. J. kuprinės ištraukė piniginę, priklausančią nukentėjusiajai, kurioje buvo 50 Eur grynųjų pinigų, jos vardu išduota, 8 Eur vertės asmens tapatybės kortelė, 8 Eur vertės asmens tapatybės kortelė, išduota R. J. vardu, 8 Eur vertės asmens tapatybės kortelė, išduota M. J. vardu, 19 Eur vertės vairuotojo pažymėjimas, išduotas J. J. vardu ir 30 Eur „Eurokos“ dovanų kortelė, taip padarydama nukentėjusiajai J. J. bendrą, 143 Eur vertės turtinę žalą. Tokie kaltinamosios bylai aktualiu laiku atlikti nusikalstami veiksmai atitinka kišenvagystės nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o jos kaltė yra visiškai įrodyta.

Dėl vagystės iš J. P.

Kaltinamoji E. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. balandžio 9 d., apie 17.00 val. ji važiavo autobusu Nr. (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant, pamatė prasegtą moters, kuri važiavo kartu, kuprinę. Ji susigundė ir paėmė piniginę, kurioje buvo 10 Eur grynųjų pinigų, neginčijo, kad galėjo būti ir monetomis dar 5 Eur. Ji matė, kad piniginėje buvo kortelių, tačiau kokių – nežiūrėjo, ją domino tik pinigai. Ar ten galėjo būti asmens tapatybės kortelės, neįgalumo pažymėjimas, banko kortelių, „Vilniečio kortelė“, ji pasakyti negali, nes jos tai nedomino. Pavogtą piniginę ji paliko galinėje „(duomenys neskelbtini)“ autobuso stotelėje, Fabijoniškėse. Teismas pagrįsto objektyvaus pagrindo abejoti šiais kaltinamosios parodymais neturi, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, teismo pripažintini įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta tiesiogiai nuo kaltinamosios E. Ž. veiksmų nukentėjusi J. P. parodė, kad 2025 m. balandžio 9 d., apie 16.30 val. ji išėjo iš darbo, su savimi pasiėmusi rankinę, prieš išeinant pasitikrinusi, kad joje yra jos piniginė ir kiti asmeniniai daiktai. „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, kryptimi link Fabijoniškių mikrorajono, apie 16.47 val. įsėdo į visuomeninį maršrutinį autobusą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vyko iki „(duomenys neskelbtini)“ stotelės, kurioje ji išlipo apie 17.05 val. ir ėjo link namų. Grįžusi namo, pastebėjo, kad jos rankinės didelis skyrius, kuris buvo pilnai užsegtas su užtrauktuku, yra dalinai prasegtas, todėl pradėjo tikrinti viduje esančius daiktus ir pastebėjo, kad nėra jai priklausančios dirbtinės odos, juodos spalvos piniginės. Jos piniginėje buvo jos vardu išduota asmens tapatybės kortelė, „Swedbank“ banko kortelė, jos mamos vardu išduota asmens tapatybės kortelė bei invalidumo pažymėjimas. Taip pat piniginėje buvo įvairios nuolaidų kortelės. Ji suprato, kad piniginę pavogė iš rankinės tuo metu, kai važiavo visuomeniniu autobusu „(duomenys neskelbtini)“. Važiuojant autobusu ji jokių įtartinų asmenų nepastebėjo, taip pat nejautė ir nematė, kaip buvo prasegta jos rankinė, kadangi visos kelionės metu autobuse buvo daug žmonių. Be pirmiau aptartų ir vienas kitą papildančių proceso dalyvių parodymų, kaltinamosios E. Ž. kaltę taip pat įrodo ir byloje pateiktų vaizdo įrašų 2025 m. balandžio 23 d. protokolo turinys, kuriame užfiksuota, kad arti nukentėjusiosios J. P. autobuse stovinti moteris, pagal išvaizdos požymius atitinkanti kaltinamąją, savo dešinę ranką nuleidžią į apačią, po ko, nusisuka nuo J. P. Galiausiai, faktą, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje, vagystę įvykdė būtent kaltinamoji E. Ž. patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. balandžio 23 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus, nustatyta, kad vagystę įvykdė būtent E. Ž., kurios tapatybė buvo nustatyta atlikus policijos pareigūnų duomenų sistemose esančių asmenų išvaizdos požymių analizę.

Taigi, minėtų išsamiai aptartų ir tarpusavyje sugretintų įrodymų pagrindu pripažintina, kad kaltinamoji E. Ž. jai inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent - 2025 m. balandžio 9 d., apie 16.47 val. Vilniuje, važiuodama autobusu Nr. (duomenys neskelbtini), maršruto atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) g. esančios stotelės „(duomenys neskelbtini)“ iki (duomenys neskelbtini) g. esančios stotelės „(duomenys neskelbtini)“, viešoje vietoje pagrobė nukentėjusiosios J. P. 72 Eur vertės turtą, šį ištraukdama iš pastarosios rankinės. Tokie kaltinamosios bylai aktualiu laiku atlikti nusikalstami veiksmai atitinka kišenvagystės nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, o jos kaltė yra visiškai įrodyta.

Teismas, atsižvelgęs į šios baudžiamosios bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios. Ikiteisminio tyrimo metu paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat išaiškinus proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, numatytas BPK 418-425 straipsniuose, kaltinamoji E. Ž. pasirašytinai sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, kurie jai yra aiškūs ir suprantami, taip pat kitais teismo baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais, pastabų neturėjo. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu taip pat ir nukentėjusiosioms R. J. bei J. P. buvo išsiųsti pranešimai apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriais jos informuotos apie galimybę šį sprendimą apskųsti, tačiau prašymų, skundų iki šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos negauta.

Svarbu pabrėžti, jog prokurorui baudžiamąją bylą su pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo išdavimo perdavus teismui, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas kaltinamosios prašymas skirti jai švelnesnę bausmę, kadangi ji augina mažametį vaiką. Teismo vertinimu, tokio prašymo pateikimas neužkerta kelio baudžiamąjį procesą užbaigti supaprastinta tvarka – priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamoji tokiai baudžiamojo proceso eigai neprieštarauja, o tik prašo jai paskirti švelnesnę bausmę, todėl teismas dėl šio pasisakys kitoje teismo baudžiamojo įsakymo dalyje.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – baudą, laisvės apribojimą arba areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Teismas, skirdamas bausmę E. Ž., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, asmens kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas šiai bylai aplinkybes.

Pažymėtina, kad kaltinamoji E. Ž. padarė dvi nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis), priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamoji praeityje buvo teista net 18 kartų, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, jai paskiriant 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę kaltinamoji atliko 2023 m. spalio 2 d. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesnis kaltinamosios teistumas yra susijęs su analogiškomis šioje byloje aptartoms nusikalstamomis veikomis. Be kita ko, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per 1 metų laikotarpį E. Ž. daug kartų buvo traukta administracinėn atsakomybėn, daugiausiai už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra. Byloje negauta duomenų, kad kaltinamoji gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. Ž. nuo 2022 m. gegužės 26 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2023 m. vasario 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, kadangi augina vaiką iki trejų metų. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokuroras, pareiškime (kaltinime) aptardamas kaltinamajai E. Ž. siūlytiną skirti bausmę, prašė, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pastarąją pripažinti recidyviste. Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikos pobūdį, taip pat kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, juos sugretinęs su BK 27 straipsnyje numatytu teisiniu reguliavimu, neturi pagrindo nesutikti su prokuroro pozicija ir pripažįsta, kad egzistuoja visi pagrindai E. Ž. pripažinti recidyviste, todėl jos baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad ji šioje byloje aptariamas nusikalstamas veiką padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nors Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas kaltinamosios E. Ž. prašymas skirti jai švelnesnę bausmę nei tą, kurios prašo prokuroras, kadangi ji augina mažametį vaiką, tačiau teismo vertinimu ši aplinkybė negali būti suabsoliutinama. Anaiptol, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamosios akcentuojama aplinkybė, o būtent – motinystė, pastarosios nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė. Juo labiau, šioje byloje aptariamas E. Ž. elgesys nebuvo epizodinis. Priešingai, jis pasižymėjo pakartotinumu – praėjus tik kelioms dienoms nuo pirmosios nusikalstamos veikos, ji kartotinai nusikalto, todėl akivaizdu, kad toks jos elgesys nebuvo neigiamai, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė.

Visi anksčiau aptarti, kaltinamąją charakterizuojantys duomenys, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jos padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių padariniai. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamosios veiksmai buvo jai įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarosios gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamoji po jos atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių ir už analogiškas nusikalstamas veikas, išvadų nepasidaro ir nepakeičia savo gyvenimo būdo, priešingai – neišnykus teistumui vėl nusikalto, padariusi naujus, nagrinėjamu atveju apysunkius, nusikaltimus.

Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąją charakterizuojančias ir kitas svarbias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta E. Ž. paskyrus prokuroro prašomą bausmės rūšį – areštą, atitinkamai:

1) Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2025 m. balandžio 6 d. laikotarpiu nuo 14.10 val. iki 14.30 val. vagystės iš R. J. epizodas) – 50 parų arešto bausmę;

2) Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2025 m. balandžio 9 d., apie 16.47 val. vagystės iš J. P. epizodas) – 60 parų arešto bausmę;

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji E. Ž. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskirtinas tos pačios kategorijos ir rūšies nusikalstamoms veikoms, jai už šias nusikalstamas veikas skirtinos bausmės bendrintinos daliniu bausmių sudėjimo būdu, numatytu BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalyje, prie griežtesnės 60 parų arešto bausmės pridedant dalį švelnesnės 50 parų arešto bausmės – 30 parų arešto, ir paskiriant galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę E. Ž. sumažinant vienu trečdaliu ir skiriant galutinę bausmę – 60 parų arešto.

Šioje baudžiamojo įsakymo dalyje aptartų ir kaltinamajai skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių kontekste, kartu pabrėžtina, jog teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. Ž. paskirto arešto vykdymą atidėjus. Pažymėtina, jog nors ir kaltinamoji anksčiau daug kartų teista, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau pastaroji, kaip buvo minėta pirmiau, augina mažametį vaiką, todėl jai yra tikslinga taikyti BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą, paskirtos arešto bausmės 9 mėnesių vykdymo atidėjimo metu, netaikant intensyvios priežiūros ir nustatant teismo įpareigojimus ir draudimus: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiųjų patirtą turtinę žalą, atitinkamai – 243 Eur nukentėjusiajai R. J. ir 72 Eur J. P., bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymosi ar gydymu; bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl civilinių ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu R. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl patirtos 243 Eur turtinės žalos atlyginimo, o J. P. – civilinį ieškinį dėl 72 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį (pastaba. nagrinėjamu atveju teismo baudžiamąjį įsakymą), teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Anksčiau šioje byloje aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusioji R. J. dėl 2025 m. balandžio 6 d., laikotarpiu nuo 14.10 val. iki 14.30 val. dėl padarytos vagystės neteko 243 Eur vertės turto, o nukentėjusioji J. P. dėl 2025 m. balandžio 9 d., apie 16.47 val. padarytos vagystės neteko 72 Eur vertės turto. Byloje įrodyta, kad nukentėjusiųjų patirta turtinė žala buvo sąlygota kaltinamosios E. Ž. padarytų nusikalstamų veikų, kas patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp patirtų žalų ir nusikalstamų pastarosios veiksmų. Dėl byloje pareikštų reikalavimų atlyginti turtinę žalą ginčo nekilo. Be kita ko, pati kaltinamoji įsipareigojo atlyginti civilinių ieškovių patirtą turtinę žalą. Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamosios 243 Eur R. J. naudai ir atitinkamai – 72 Eur. J. P. naudai (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2025 m. balandžio 24 d. nutarimu E. Ž. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikintina.

E. Ž. laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų ir daiktų nėra, kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus šiam baudžiamajam įsakymui, byloje esantys vaizdo įrašai su bylai reikšmingais duomenimis, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš R. J. 2025 m. balandžio 6 d., laikotarpiu nuo 14.10 val. iki 14.30 val.), pripažinti recidyviste ir paskirti jai 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

E. Ž. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš J. P. 2025 m. balandžio 9 d., apie 16.47 val.), ir paskirti jai 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 60 parų arešto bausmės pridedant dalį švelnesnės 50 parų arešto bausmės – 30 (trisdešimt) parų arešto, ir E. Ž. paskirti subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. Ž. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, E. Ž. paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui bei intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus ir draudimus: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; per šešis mėnesius atlyginti nukentėjusiųjų patirtą turtinę žalą, atitinkamai – 243 Eur nukentėjusiajai R. J., ir 72 Eur J. P.; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymosi ar gydymu; bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinių ieškovių R. J. bei J. P. pareikštus civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir iš E. Ž. priteisti R. J. naudai 243 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus), o J. P. naudai – 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) turtinei žalai atlyginti.

E. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, t. y. vaizdo įrašus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

1) Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.