Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-257-961/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-07-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-01-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-29
Bylos Nr.
1-257-961/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43545-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
R. N.
Kaltinamasis
V. D., R. Š.
Kategorijos
  • 14.1.2.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-257-961/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43545-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 14.1.2.2.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja I. M.,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, Džestinai Medeišytei,dalyvaujant prokurorui D. K.,nukentėjusiajam R. N.,kaltinamajam V. D. (V. D.), jo gynėjui advokatui A. G.,kaltinamajam R. Š., jo gynėjui advokatui V. V.,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2006 m. spalio 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – 80 parų arešto;

2) 2006 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 7 mėn. laisvės atėmimo;

3) 2007 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo;

4) 2008 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

5) 2008 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 m. laisvės atėmimo;

6) 2008 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;

7) 2009 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

8) 2011 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį –bauda (10 MGL) 1300 Lt;

9) 2014 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 3 m. laisvės atėmimo, kuris buvo pakeistas 2015 m. kovo 3 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu – laisvės atėmimu 2 m. 9 mėn.;

10) 2018 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi galutinė bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje,

R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) montuotoju, neteistas.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D.

, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. rugpjūčio 7 d., tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas kartu su R. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įsibrovęs per balkoną, iš buto adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė R. N. priklausančią kompiuterinę įrangą: 2 vienetus išorinio kietojo disko „Intenso“ 4TB talpos, vieno vieneto vertė 116,01 euro, bendros 232,02 euro vertės; 2 vienetus maitinimo blokų „C. M.“ B700, vieno vieneto vertė 69,19 euro, bendros 138,38 euro vertės; 2 vienetus motininių plokščių „ASRock AB350 PR04“, vieno vieneto vertė 100,61 euro, bendros 201,22 euro vertės; 2 vienetus procesorių „AMD Ryzen“, vieno vieneto vertė 169,19 euro, bendros 338,38 euro vertės,

jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas vienas ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. rugpjūčio 8 d., tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovęs per balkoną, iš buto adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė R. N. priklausančią kompiuterinę įrangą: 4 vienetus kompiuterio 4Gb operatyviosios atminties „P. S. Line“, vieno vieneto vertė 28,20 euro, bendros 112,80 euro vertės; 2 procesorius „AMD Ryzen“, vieno vieneto vertė 169,19 euro, bendros 338,38 euro vertės; 2 motinines plokštes „ASRock AB350 PR04“, vieno vieneto vertė 100,61 euro, bendros 201,22 euro vertės; 4 vienetus maitinimo blokų „C. M.“ B700, vieno vieneto vertė 69,19 euro, bendros 276,76 euro vertės; 21 vienetą išplėtimo lizdų (adapterių) „PCI-E Riser“, vieno vieneto vertė 6,71 euro, bendros 140,91 euro vertės; 3 vienetus kietųjų diskų „SSD Integral“ 120 Gb talpos, vieneto vertė 57 eurai, bendros 171 euro vertės; 7 vienetus išplėtimo lizdų (adapterių) „ADD PSU“, vieno vieneto vertė 15,53 euro, bendros 108,71 euro vertės; 10 vienetų išorinių kietųjų diskų „Intenso“ 4TB talpos, vieno vieneto vertė 116,01 euro, bendros 1160,10 euro vertės; 10 vienetų vaizdo plokščių „Sapphire RX580“ 4 Gb atminties, vieno vieneto vertė 369,49 euro, bendros 3694,90 euro vertės. Tokiu būdu V. D. pagrobė R. N. priklausančios 7114,78 euro bendros vertės kompiuterinės įrangos, tuo padarydamas jam 7114,78 euro žalą.

R. Š. pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į gyvenamąją patalpą. R. Š., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. rugpjūčio 7 d., tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas kartu su V. D. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įsibrovęs per balkoną, iš buto adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė R. N. priklausančią kompiuterinę įrangą: 2 vienetus išorinio kietojo disko „Intenso“ 4TB talpos, vieno vieneto vertė 116,01 euro, bendros 232,02 euro vertės; 2 vienetus maitinimo blokų „C. M.“ B700, vieno vieneto vertė 69,19 euro, bendros 138,38 euro vertės; 2 vienetus motininių plokščių „ASRock AB350 PR04“, vieno vieneto vertė 100,61 euro, bendros 201,22 euro vertės; 2 vienetus procesorių „AMD Ryzen“, vieno vieneto vertė 169,19 euro, bendros 338,38 euro vertės, tokiu būdu iš viso bendrai pagrobė R. N. 910 eurų vertės turtą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. D. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Parodė, kad 2017 m. ar 2018 m. vasarą restauravo namą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ryte atvykę į darbą pasiskirstė darbais, kas ardė senus balkonus, kas ruošė naujus. Objekte dirbo su R. Š. ir A. R.. Įvykio dieną jis dirbo apačioje, lauke, R. Š. pirmame aukšte ardė senus balkonus. Galbūt R. Š. dirbo prie to balkono, kur buvo detalės, tačiau tiksliai to neprisimena. Kiek pamena, A. R. nešiojo stiklus. Butas buvo apstatytas dėžutėmis. Balkono durys buvo atidarytos. Matėsi, jog pirmame aukšte du langai buvo apstatyti kompiuterinėmis dėžutėmis. Balkonuose daug kas laikydavo įvairius daiktus, kuriuos jie išmesdavo arba pernešdavo ant pastolių, o tada atgal į balkoną. Po kiek laiko R. Š. jam atnešė didelę dėžę su įvairiomis kompiuterių detalėmis. Sakė, kad detales rado balkone. Jis pats (V. D.) tame bute nebuvo. Dėžėje buvo ir naujų su etiketėmis, ir be etikečių detalių. R. Š. paklausė, ar galima kam nors šias detales parduoti. Abu pradėjo tartis, ką daryti. Abu nusprendė detales parduoti. Jis (V. D.) paskambino savo senam pažįstamui E. Š., paklausė, ar nereikia kompiuterinių detalių, kadangi šis tvarkė kompiuterius. Šis atsakė, kad kompiuteriais nebeužsiima, pasiūlė paskambinti broliui, kuris užsiima kompiuterinėmis detalėmis. E. Š. skambino prie R. ir A. Skambino, nes žinojo, kad E. Š. užsiima detalėmis, o jis (V. D.) negalėjo paaiškinti kokios detalės, nes nenusimano jose, todėl E. Š. paprašė atsiųsti nuotrauką. Kadangi neturėjo interneto, pasakė, kad atsiųs bendradarbis. Neatsimena, ar klausė bendradarbių, kuris išsiųs nuotrauką. Viskas gavosi spontaniškai. Iš pradžių jie (duomenys neskelbtini) nerado Š. (kai siuntė nuotrauką), tai jis paskambino Š. dar kartą ir paprašė, kad priimtų į draugus. Šio pokalbio metu jau buvo atėjęs ir A. R., jis žinojo, iš kur tos detalės.

Kiek jam žinoma, E. turi du brolius. Kam konkrečiai skambino: ar S., ar A. S., nežino. Skambino nurodytu telefono numeriu. Paskambinus nurodytu numeriu, reikėjo išvardinti, kokias detales turi. Tai, kas buvo parašyta ant dėžučių, tą ir išvardino, dar išsiuntė detalių nuotraukas. Nuotraukas siuntė R. Š., kadangi jis pats (V. D.) neturėjo interneto ryšio. Asmuo paprašė susitikti, norėjo apžiūrėti tas detales. A. R., paėmęs dėžę su detalėmis, nuvažiavo susitikti prie Akropolio. Detales A. R. davė todėl, kadangi šis vairavo automobilį. Su A. R. buvo sutarta, kai šis parduos detales, pinigus pasidalins į tris dalis. A. R. nuvažiavęs užtruko apie valandą. Jam paskambinęs S. pasakė, kad detales pirktų už 250 eurų. A. R., susitikęs su tuo žmogumi, jam detalių nepardavė. Detales A. R. pardavė kažkam kitam, o jam ir R. Š. kitą dieną davė po 100 eurų, sakė, jog pardavė už 300 eurų. Kam konkrečiai A. R. pardavė detales, jis nežino, neklausinėjo.

Kitą dieną atėjęs iš ryto į darbą, nusprendė užeiti į tą butą, atjungti kitus likusius prietaisus jame ir juos parduoti. Į butą ėjo vienas. Buvo jau šviesu. Galbūt apie 4, 5 ar 6 valandą. Balkono durų nelaužė, jos buvo atvertos. Bute nieko nebuvo. Paskambinęs tuo numeriu, kuris jam buvo duotas, nuėjęs į butą išvardino turimas detales. Buvo kažkokios juodos dėžutės, asmuo pasakė, kad šios detalės jį domina. Nuėjęs į butą paėmė detales, susidėjo į krepšį, buvo daugiau nei 5 dėžės, tačiau jų neskaičiavo. Kokios konkrečios detalės buvo, pasakyti negali. Buvo juodos dėžutės, ant kurių buvo nupieštas „terabaitas“, buvo kažkokie diskai, USB laikmenos. Vėl paskambino duotu telefonu ir dviese atvažiavę detales nupirko. Jam buvo sumokėta 400 eurų. Gautų pinigų su niekuo nesidalino, juos pasiliko sau. Gailisi dėl savo poelgio. Reikėjo pinigų, todėl taip pasielgė. Anksčiau vogdavo dėl to, kad reikėdavo pinigų narkotikams, tačiau šiuo metu jiems priklausomybės nejaučia. Vartoja alkoholį. Išėjęs iš pataisos namų įsidarbino vienoje įmonėje, šiai pradėjus bankrutuoti su juo susisiekė A. R., kuris ir pasiūlė darbą šioje įmonėje. Įmonės vadovo vardo ir pavardės neatsimena. A. R. dirbo įmonėje kaip brigadininkas. Tiek su A. R., tiek ir su R. Š. santykiai buvo geri. Nukentėjusiojo norėjo atsiprašyti, tačiau nebuvo galimybės. S. S. buvo susitikęs tik vieną kartą, tada detales pardavė už 400 ar 450 eurų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Š. kaltės nepripažino. Parodė, kad dirbdami šiukšlių iš balkonų savavališkai nemesdavo, skambindavo darbų vadovui, jis susisiekdavo su buto šeimininkais ir pasakydavo, kad išsineštų šiukšles, daiktus. Darbų vadovas buvo K., o jam skambindavo A. R.. Balkonuose būdavo grotos, atvažiuodavo pagalbiniai darbuotojai, kurie išpjaudavo grotas, jeigu balkonas būdavo tuščias, jį montuodavo. Į butus, balkonus neidavo. Jam nėra žinoma, kas ten ėjo ir kas ką nešė. Nematė buto, kuriame buvo daug kompiuterinės technikos. Pro langus jis nežiūrėdavo, į balkonuose esančius daiktus dėmesio neatkreipdavo. Jų darbas buvo montuoti balkonus. Dirbo darbą, susijusį su langais. Keisdavosi darbais: vienas ardydavo senus langus, kitas surinkinėjo naujus. Jis turi „Facebook“ paskyrą, kuri vadinasi R. Š.. Jis nieko nefotografavo ir jokių nuotraukų nesiuntė. Į darbą nešdavosi mygtukinį telefoną, kadangi darbe buvo daug dulkių, telefonas dažnai krisdavo. V. D. telefono nėra davęs. Galbūt jo vardu kažkas susikūrė „Facebook“ paskyrą, nufotografavo ir nusiuntė. Jokių priešų neturi, nežino, kas galėjo sukurti jo paskyrą. Su V. D. santykiai buvo kolegiški, jis juo pasitikėjo. Jam nėra žinoma, kodėl V. D. jį taip apkalba. Nei su nukentėjusiuoju, nei su liudytojais nebendravo, tik su A. R. dirbo kartu, o kitų nežino. A. R. jam 100 eurų nedavė. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo apie pusę metų, o kitoje įmonėje apie 7 mėnesius. Jokių papeikimų, įspėjimų neturėjo. Dirbo skirtingomis pozicijomis, dėl karščio vykdavo kaita. Jokių įvykių anksčiau nėra buvę. Jam nėra žinoma, ar tarp A. R. ir V. D. buvo koks konfliktas. Kompiuterinių žinių neturi, namuose turi kompiuterį, žiūri filmus. Atlygis buvo mokamas įvairus, kiek uždirbdavo, tiek ir gaudavo. A. R. jam nieko nepasakojo, nesiūlė jam kažką parduoti. Su A. R. buvo bendraklasiai, turi jo telefoną. Kartais nešdavo A. R. savo kompiuterį sutvarkyti, perinstaliuoti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. D. kaltę pripažino iš dalies, o kaltinamasis R. Š. kaltės nepripažino, jų kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. N. parodė, kad 2018 m. liepos mėnesį rodos, bute buvo padėta jo ir kolegos kompiuterinė įranga. Jie planavo kasti kriptovaliutą, todėl prisipirko kompiuterinės įrangos, tam reikalui išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso nepamena. Tame bute buvo kompiuterinė įranga, kurios tiksliai jau nebeįvardins. Balkone nieko vertingo nebuvo. Buvo tuščios dėžės. Įrangos su pakuotėmis nebuvo balkone. Balkono durys buvo į viršų atidarytos. Vieną rytą, rodos iš sekmadienio į pirmadienį, kadangi įrangą jau buvo įjungę, ji vykdė veiklą ir jis nuotoliniu būdu galėjo stebėti jos veiklą, apie 4 valandą pamatė, kad ji nustojo veikti, pagalvojo, kad ryte reikės nuvažiuoti ir patikrinti. Ryte atvažiavo į butą ir pamatė pravirą balkoną, viskas buvo išnešta. Jis viską nufotografavo ir pranešė kolegai. Kitą dieną kolega jam pranešė, kad rado skelbimą, kuriame parduodama jų įranga. Jis (R. N.) pasiūlė pasiskambinti, susitikti ir pasižiūrėti, ar tai tikrai jų įranga. Susitiko su pardavėjais, jis atpažino savo įrangą. Pardavėjai paaiškino, kad jie įrangą pirko iš kažko prieš 2 savaites, pradėjo aiškintis, galų gale jie kažkam paskambino ir pasakė, kad yra kita dalis įrangos, kurios jie ieško. Tarp jų kilo ginčas, jie norėjo važiuoti į policiją ir viską išsiaiškinti, tačiau pardavėjai nenorėjo važiuoti, norėjo viską vietoje išsiaiškinti. Jie pasitarė su S. ir jo pusbroliu ar broliu, kad įranga bus grąžinta. Kitą dieną, kuomet turėjo susitikti, S. nebeatsiliepė į skambučius, vėliau jis (S.) pats paskambino ir pasakė, kad kreipėsi į policiją, nes atėmė iš jo daiktus, kurie yra galimai jo, nes jis juos pirko. Tuomet tą pačią dieną jis (R. N.) pats kreipėsi į policiją dėl vagystės ir viskas nuo to ir prasidėjo. Bylą buvo pralaimėję, tačiau ją apskundė ir teismas skundą tenkino, panaikino ankstesnį sprendimą.

Buvo keletas detalių net neišpakuotų. Didžioji dalis įrangos buvo pajungta ir veikė. Įrangą jis nuolatos stebėdavo, nes būdavo įdomu stebėti. Apie ketvirtą ryto pamatė, kad įranga prieš kelias minutes nustojo veikti. Pagalvojo, kad gal tiesiog atsijungė kažkas ir tiek. Apie 10 ryto nuvažiavęs pamatė, kodėl ta įranga nebeveikė. Prieš tai tame bute buvo prieš kelias dienas. Kai nustojo veikti įranga, buvo sekmadienis, o jis bute buvo gal ketvirtadienį. Išvakarėse bute nebuvo, nežino, ar per vieną kartą pagrobta, ar per kelis kartus. Kai ieškinį rašė, nurodė visas detales. Dabar neatsimena.

Butas yra antrame aukšte. Įėjęs į butą pamatė pravirą balkoną. O paliko tik pravirą viršų. Nežiūrėjo, ar balkonas buvo laužtas. Tuo metu vyko namo renovacija. Balkonas buvo medinis, įstiklintas. Tuo metu, kai atvažiavo patikrinti įrangos, balkono jau nebebuvo, stiklo nebebuvo, buvo likusios tik grindys. Pastoliai buvo per visą daugiabutį. Į policiją kreipėsi maždaug savaitė po vagystės. Kreipėsi, nes buvo įvykęs konfliktas su pardavėjais. Jeigu būtų atgavęs visus daiktus, nebūtų kreipęsis į policiją.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Š. parodė, kad vasarą jam paskambino V. ir pasiūlė pirkti kažkokias kompiuterių detales. Anksčiau jis (liudytojas) remontuodavo kompiuterius. Iš kur gavo tas detales, V. neklausė. Kadangi jam detalių nereikėjo, paskambino A. S., kuris užsiimdavo kompiuterių taisymu. Paklausė, ar jam nereikia detalių. A. atsakius teigiamai, jis šiam atsiuntė V. D. numerį. V. yra jo pažįstamas, kito kaltinamojo nepažįsta. Po skambučio praėjus 10 minučių, į „Facebook“ paskyrą per „Messenger“ programėlę jam atsiuntė kažkokias nuotraukas. Nuotraukas siuntė nepažįstamas žmogus. Nuotraukose matėsi kažkokios dėžutės. Suprato, kad nuotraukose yra kompiuterio komponentai, apie kuriuos kalbėjo V. D.. Galbūt komponentai buvo nauji. Kiek pamena, jie buvo atskirose dėžutėse, kaip atskira prekė. Liudytojui parodžius nuotraukas (t. 1, b. l. 92-96) liudytojas parodė, kad šias nuotraukas atsimena. Nuotraukos yra iš jo paskyros. Turbūt buvo du procesoriai, maitinimo blokas, vaizdo plokštė, motininė plokštė, dėžė, kietasis diskas. Paskelbus liudytojo apklausos protokolą (t. 1, b. l. 91) liudytojas parodė, kad prisimena, jog V. D. sakė R. Š. priimti į draugus ir jis per „Facebook“ persiųs nuotraukas. Galbūt ne į draugus prašė priimti, o kad kažką atsiųstų, patvirtintų. „Messenger“ yra susirašinėjimo programa. Kokia yra sukurta programa, žmogus taip ir matomas. IP adresas lieka tas pats, net jeigu kažkas sukuria kito asmens vardu paskyrą. Kiek jam žinoma, dabar nėra leidžiama susikurti tokiu pačiu vardu ir pavarde Facebook paskyrą. Kiek pamena, tai buvo R. Kol atsiuntė nuotraukas, užtruko apie 10 minučių.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad paskambino pusbrolis E. Š. ir paklausė, ar reikia kompiuterinių detalių, kurias parduoda kitas žmogus, paklausė, ar gali duoti tam žmogui jo telefono numerį. Jis sutiko, netrukus po pokalbio su E. Š. paskambino tas žmogus ir pasakė, kokias turi kompiuterines detales ir paklausė, kada galima susitikti. Sakė, kad nuo E., gali būti, kad prisistatė kaip V. E. paskambino vakare, nuotraukas iš „VF VF“ atsiuntė gal ir iš karto, bet negalėjo jų pažiūrėti, nes telefonas buvo išsikrovęs. Susitarė kitą dieną susitikti prie Akropolio, pasakė, kokiais automobiliais kas atvažiuos. Susitiko ne su V., o su kitu žmogumi, kuris atvažiavo baltu automobiliu, darbiniu autobusiuku. Atvažiavo vienas, neatsimena, ar vardą pasakė. Žmogus buvo plikas ar trumpai kirptas, maždaug 1,80 m, gal aukštesnis, maždaug 35 metų, laisvai kalbėjo lietuviškai. Detalės buvo automobilyje, jas parodė. Detalės buvo „Maximos“ maišuose, naujos, supakuotos, maišų buvo du. Buvo ir supakuotų detalių, ir ne, dauguma buvo naujų detalių. Kainą tas žmogus pasakė pats – 600 eurų. Jam (A. S.) kaina netiko, ir tas žmogus išvažiavo, daugiau jo nematė. Vakare jam vėl paskambino V. ir pasakė, kad turi naudotų detalių, kaina buvo 400 eurų, susitarė susitikti vakare. Susitikus, jis norėjo patikrinti detales, tačiau nebuvo kaip, detales nusipirko. Tas žmogus pasakė, kad turi dar kitų detalių už 700 eurų, sakė, kad žmonės atidavė už skolą. V. atvežė vaizdo plokštes, kietuosius diskus, motinines plokštes. Už visas detales, kurias atvežė V., per du kartus sumokėjo 1100 eurų. Policijoje sutrumpino paaiškinimus, kad visas pardavimas vyko per vieną dieną.

Po to brolis įdėjo skelbimą į internetą, kad parduoda detales, kurias pirko. Brolis susitarė susitikti su pirkėjais šeštadienį parduoti detales. Nuvažiavę tą šeštadienį, buvo sumušti, pirkėjas pasakė, kad tai jo detalės, ir pareikalavo grąžinti. Tyrimo metu iš jo buvo paimtos ne visos detalės, pas jį liko 8 kietieji diskai. Po apklausų daiktų niekas nepaėmė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. S. parodė, kad vieną dieną brolis paskambino ir pasiūlė kartu važiuoti apžiūrėti kompiuterinių detalių. Kartu nuvažiavo prie Akropolio, už jo stovėjo toks kaip statybinis autobusiukas su didele priekaba, pardavėjas buvo plikai kirptas. Su broliu apžiūrėjo tas detales, buvo motininė plokštė, maišas visokių adapterių. Jis pasakė broliui, kad neapsimoka jų imti, ir jie nuvažiavo namo, detalių nepirko. Po dienos ar dviejų brolis paskambino vakarop ir pasakė, kad jam vėl pasiūlė detales. Kartu nuvažiavo prie „Baltijos klinikos“, prie „Maximos“, prie kebabinės. Ten prie jų priėjo vaikinas (V. D.), su kuriuo bendravo brolis. O jis (S. S.) grįžo į automobilį. Kiek pamena, brolis sakė, kad sumokėjo virš 1000 eurų. Tai buvo vieną kartą, nežino, ar brolis buvo dar susitikęs su tais pačiais pirkėjais. Po to jis pasiūlė broliui įdėti į skelbimus detales, brolis sutiko. Skelbimus buvo įdėjęs į skelbiu.lt ir uždarbis.lt. Kaip dabar supranta, jam paskambino savininkas R. N., kuris kalbėjo kaip pirkėjas. Susitarė susitikti Kaune, sakė, kad sumokės už kurą. Ryte nuvažiavo į susitikimo vietą, tai buvo Masiulio g., buvo uždara vieta. Pastebėjo tamsiai mėlynos spalvos „Audi“ automobilį, iš jo išlipo du vyrai, bendravo maloniai, apžiūrėjo tas detales ir pasakė, kad tuoj ateis programuotojas ir patikrins tas detales. Žiūrėjo tas detales, tada iškart buvo smūgis broliui į pilvą ir norėjo dar spirti iš kojos, bet jis pasilenkė, jie pradėjo rėkauti, įžeidinėti, užgaulioti, sakė, kad jie pavogė jų detales, jam trenkė į veidą, pradėjo agresyviai prašyti automobilio raktų kaip avanso, nesutiko kviesti policijos. Grįžę su broliu į Vilnių nuėjo į komisariatą parašyti pareiškimo. Buvo pradėta byla, kuri jau išnagrinėta, jam priteisė 2500 eurų žalos atlyginimui ir įpareigojo grąžinti automobilį. Iki tol automobilis nebuvo atiduotas, dar iki šiol automobilis stovi jų kieme. Jis su broliu buvo tik du kartus važiavęs susitikti dėl kompiuterinių detalių. Vieną kartą prie Akropolio, kitą prie Nemenčinės plente esančios „Maxima“.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. Š. parodė, kad R. Š. reiškė įtarimą, apklausė įtariamuoju, buvo pirminis, o vėliau galutinis įtarimas ir lyg ir darė akistatą tarp kaltinamųjų. Jai rodos, netikrino, kur R. Š. buvo 2018 m. rugpjūčio 7 naktį. Jokių veiksmų su telefonais neatlikinėjo, IP adreso neužklausinėjo. Kiek pamena, byla buvo veiklos skyriuje, jame dirbo lyg A. G. ir jis nustatė, kad nuotraukos buvo siųstos iš R. Š.. Kai yra nustatomas galimai įtariamas asmuo, pareigūnas perduoda vyriausiajam tyrėjui, o šis paskiria bylą tą kartą budinčiam pareigūnui, ji tada galimai budėjo. Pačioje pradžioje ikiteisminį tyrimą atlikinėjo A. G., jis turbūt viską ir nustatė. Galbūt viskas rėmėsi vieno įtariamojo parodymais. Nepamena, rodos, pėdsakai iš įvykio vietos nebuvo paimti. Negali pasakyti, ar specialistai buvo nuvažiavę į įvykio vietą, reikėtų žiūrėti į apžiūros protokolą. R. Š. atsirado tada, kai byla buvo perduota iš veiklos skyriaus, ji tikrai to nenustatinėjo. Yra tokia tendencija, kad jeigu įtariamieji nenustatyti veiklos skyriuje, tai byla sustabdoma. O jeigu nustato, tuomet atiduoda procesui ikiteisminiam tyrimui. R. Š. atžvilgiu netikrino, ar tai galėjo būti klaidinančios paskyros atvejis. Kaltinamųjų mobiliųjų telefonų asmeniškai netikrino.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. parodė, kad telefono savininkas nustatomas per užklausas, per operatorių. Asmens vardą ir pavardę galima patikrinti duomenų bazėse, jeigu jose sutampa nuotraukos su esančiomis paskyroje, tai asmuo nustatomas. Nustatinėjant įtariamuosius surašomas tarnybinis pranešimas, jame turėtų būti viskas užfiksuota. Nukentėjusieji davė daug duomenų apie įtariamuosius, jie bendravo telefonu. Šiuo atveju R. Š. pasiprašė į draugus, tai reiškia, kad paskyra buvo. Tikrinama pagal paskyrą, yra tinklinis ryšys, jeigu tarkime vardas ar pavardė yra iškraipyta, tuomet tikrinama per pažįstamų ratą, žiūrimos nuotraukos ir pan. Jeigu paskyroje nurodytas vardas ir pavardė, tikrina duomenų bazes, jeigu duomenys atitinka, tuomet tą asmenį išsikviečia. Šiuo konkrečiu atveju neatsimena, kaip tikrino. Neatsimena telefono, nematė jo. Nustatomas priklausomumas prie objekto, siunčiama telefono priklausomybės užklausa arba tikrinama per operatorius. R. Š. identifikavo kaip įtariamąjį, nes gal nukentėjusysis pateikė susirašinėjimo duomenis, tiksliai neatsimena. Dėl Facebook užklausų nedarė, kokias užklausas rašė, neatsimena. Nustatinėti, iš kurios vietos naudotasi telefonu, nėra prasmės. Nustačius galimą įtariamąjį, byla atiduodama procesui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. D. kaltės nepripažino ir parodė, kad vagystės iš buto (duomenys neskelbtini), nepadarė. 2017 metų vasarą dirbo UAB (duomenys neskelbtini) montuotoju, įmonė turėjo užsakymą renovuoti namą adresu (duomenys neskelbtini). Jie ardė senus namo balkonus ir statė naujus. Vieną dieną jis prie namo ruošė naujus balkonus, o jo kolega R. Š. lupo namo viduje senus balkonus. Darbo metu R. atsinešė didelę dėžę ir pasakė, kad čia yra kompiuterio detalės, kurias rado viename iš balkonų. Jiems buvo nurodyta, kad viską iš senų balkonų reikia išmesti. R. jo paklausė, ar meta lauk, ar paima sau. Pažiūrėjo, kas yra dėžės viduje. Ten buvo kažkokios kompiuterio dalys. Jų buvo daug, tačiau jis negali įvardyti konkrečiai, kokios tai buvo detalės. Matė, kad dėžėje buvo naujos supakuotos dėžutės. R. pasakė, kad jas galima parduoti ir kažkam skambino telefonu. Jis paskambino telefonu pažįstamam E. Š., kuris, žinojo, kad užsiiminėdavo kompiuterių taisymu, ir paprašė, kad priimtų Facebooke į draugus R. Š.. R. jam per Facebooką nusiuntė detalių nuotraukas. Vėliau jam E. atsiuntė savo pusbrolio (vardo, pavardės nežino) telefono numerį, kuris užsiima kompiuterių detalių pardavimu. Jis paskambino tam pusbroliui telefonu ir po to R. su juo tarėsi dėl susitikimo. Kiek žino, R. ar tai kitas jo bendradarbis važiavo su tuo pusbroliu kažkur susitikti ir turėjo parduoti jam kompiuterių detales. Jis pats į susitikimą nevažiavo. Savo kaltės nepripažįsta todėl, kad jis iš buto jokios vagystės nedarė ir su R. apie vagystę nesitarė. Ar jis buvo įlindęs į butą, pasakyti negali, nes nematė. R. jam sakė, kad dėžę su kompiuterių dalimis rado balkone ( 1 t., b.l. 122-123, 125).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. Š. kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo 2017 m. vasaros pradžios iki vasaros pabaigos dirbo UAB (duomenys neskelbtini) montuotoju. 2017 m. vasarą UAB (duomenys neskelbtini) turėjo užsakymą renovuoti namus (duomenys neskelbtini), tarp jų buvo ir namas (duomenys neskelbtini). Jis asmeniškai montavo senus namo balkonus. Be UAB (duomenys neskelbtini), dirbo dar ir kita įmonė, kurios pavadinimo neprisimena, kuri darė namų fasadus, t.y. apšildymo darbus. Jo darbas buvo toks, kad reikėjo išpjauti senus balkono turėklus ir sumontuoti naujus plastikinius balkonus. Darbus atliko iš lauko pusės, viskas buvo keliama per pastolius ir nereikėjo eiti pas gyventojus į butą. Jokios vagystės, minimos pranešime apie įtarimą, jis nepadarė ir nieko negali dėl jos paaiškinti. Į klausimą, ar siuntė kam nors per Facebook kompiuterinių detalių nuotraukas, jis atsakė, kad niekam nuotraukų nesiuntė ir nežino apie ką vyksta kalba (1 t., b.l. 152).

Pareiškus galutinį įtarimą, R. Š. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltės taip pat nepripažino ir parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, kad jokios vagystės kartu su V. D. nepadarė. V. D. pažinojo jau anksčiau, juos siejo darbo reikalai, nes kartu dirbdavo. K. V. sėdo į kalėjimą maždaug 2015 m., bendravimas buvo nutrūkęs. 2017 m. V. D. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos ir kai jis su juo susisiekė, paklausė, ar turi pasiūlyti kokį nors darbą. Kadangi jis buvo anksčiau dirbęs su langais, tai ir pasiūlė ateiti į firmą (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirbo. Brigadoje jis dirbo kartu su V. ir A. R.. Darbas buvo nuo 08.00 val. iki 16.00-16.30 val. (duomenys neskelbtini) buvo renovuojamas namas, kur jis kartu su V. ir A. demontavo senus balkonus ir montavo naujus balkonus. Jei balkone būdavo pas gyventoją daug šiukšlių, tai per firmą būdavo susisiekiama su buto šeimininku ir liepiama jam pačiam susitvarkyti balkoną arba, šeimininkui leidus, jie išmesdavo jo nereikalingus daiktus. Bet tai būdavo tik su buto šeimininko leidimu. Jokiame balkone dėžių su kompiuterių detalėmis jis nerado ir neėmė. Socialiniame tinkle Facebook jis turi savo paskyrą. Ji yra „R. S.“. Jokių kompiuterio detalių nuotraukų niekam niekada nesiuntė (1 t., b.l. 154).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis R. N. parodė, kad kartu su J. N. įsigijo kompiuterinę įrangą, kurios dokumentus pateikė prie bylos. Visos kompiuterinės įrangos kaina 7114,78 euro. Įranga buvo skirta dirbti su kriptovaliuta. Tuo tikslu, kad būtų kur su įranga dirbti, išsinuomojo butą adresu (duomenys neskelbtini). Įranga buvo sumontuota, paruošta darbui. Apie tai, kad įranga buvo sumontuota, patvirtina nuotraukos, kurios pridėtos prie bylos, ir GPS lokacija nuotraukos, kuri pateikta atmintinėje. Pačioje atmintinėje yra nufilmuota, kad įranga buvo bute. Įrangą surinkinėjo jis kartu su J. N.. 2017-08-07 apie 04.00 val. dirbant prie kompiuterio, pastebėjo, kad dingo ryšys su pajungta įranga. Pamanė, kad įranga sugedo arba tiesiog nutrūko ryšys. Į tai nekreipė dėmesio. 2017-08-08 apie 13.00 val. atvažiavęs į butą, pastebėjo, kad įranga dingo. Atvykus į butą, buto durys buvo užrakintos. Užėjęs į butą, pastebėjo, kad nėra įrangos ir atidarytos balkono durys. Name vyko namo renovacija. Įėjęs į balkoną pamatė, kad nėra balkono įstiklinimo, kuris buvo anksčiau, bei atramos, todėl į balkoną galima buvo patekti per pastolius. Anksčiau balkonas buvo medinis. Paskutinį kartą bute lankėsi 2017-08-03 arba 2017-08-04, paliko balkoną ne pilnai uždarytą (rankena stovėjo stačiai) dėl kambario vėdinimo. Sužiūrėjus trūkstamą įrangą, pastebėjo, kad nėra operatyviosios atminties, 2 neišpakuotos, naujos, ir 2 sujungtos, kurių vertė 112.80 eurų, paimti 2 neišpakuoti nauji procesoriai ir taip pat 2 sujungti naudoti procesoriai, kurių vertė 507,57 eurų, 2 vnt. pagrindinės, motininės plokštės (išpakuotos), be jos 2 vnt. išpakuotos, bendra vertė 301,83 eurų, maitinimo blokai - 1 neišpakuotas, naujas, kiti 5 - sujungti, kurių bendra vertė 415,14 eurų, buvo pavogti PCIE adapteriai nauji, 11 vnt. (sujungti išpakuoti 10 vnt.), bendra suma 140,91 eurų, be to SSD diskai, iš kurių vienas naujas ir 2 vnt. sujungti, išpakuoti, kurių vertė 171 euras, adapteriai EDDZ PSU 4 vnt. nauji ir 3 vnt. sujungti, kurių vertė108,71 eurai, HDD diskai (išoriniai) 12 vnt. - buvo sujungti, kurių vertė 1392,12 eurų, vaizdo plokštės, kurias paėmė išpakuotas 10 vnt., kurių vertė 3694,90 eurų. Buto durys bei balkono durys išlaužtos nebuvo. Į policiją tą dieną dėl to įvykio nesikreipė. Apie tai pranešė nuomotojai. 2017-08-08 Julijus susitiko su buto bendrasavininke ir jos tėvu, kuriai pranešė apie vagystę, jiems buvo pranešta apie išsikraustymo priežastį, t. y. vagystę. 2017-08-09 ryte internetiniame tinklalapyje www.skelbiu.lt pamatė skelbimą apie parduodamą panašią techniką su tokia pačia komplektacija. Susisiekus su pardavėju asmuo neprisistatė, pasakė, kad turi daugiau detalių, nei pažymėta skelbime. Iš pradžių vyras pasiūlė susitikti Pabradėje, klausinėjo kuo užsiima, kodėl jam rūpi įranga. Kalbėjosi apie techninę įrangą, tačiau suprato iš pokalbio, kad vaikinas nieko konkrečiai apie įrangą nesupranta. Vėliau po pokalbio vyras pasakė jam, kad nereikia važiuoti į Pabradę, pasisiūlė atvažiuoti į Vilnių pats. Jis pasakė, kad negali atvažiuoti, kad galės susitikti kitą dieną, ketvirtadienį. Vyras sakė, kad įrangos dokumentų neturi, kad įrangą gavo brolis, pardavinėja ne savo įrangą. Tuomet sekančią dieną, ketvirtadienį, vaikinas paskambino ir pasakė, kad neišeis susitikti, kad galės penktadienį. Pastebėjo, kad po jo skambučio trečiadienį skelbimas buvo pašalintas, o penktadienį ryte atnaujintas. Penktadienį paskambino pats, pralaukė beveik visą dieną, vėliau pasiūlė susitikti šeštadienį. Jis pasakė, kad bus šeštadienį Kaune. Šeštadienį apie 12.00 val. sulaukė skambučio, pasakė, kad už trijų valandų galės atvažiuoti su broliu iki Kauno. Tą pačią dieną 2017-08-12 apie 15.00 val. susitiko T. M. g. 16 aikštelėje prie Maximos, Kaune. Buvo kartu su tėvu R. N.. Tėvas nuėjo susitikti pirmas, kad nesukelti įtarimo, po minutės priėjo jis. Vaikinas buvo atvažiavęs su automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjus prie automobilio, pamatė bagažinėje sudėtas detales. Savo detales atpažino. Klausė, iš kur jie turi detales. Jie atsakė, kad pirko prieš tris savaites. Pasakė, kad čia greičiausiai bus vogtos dalys. Paklausė, ar dar yra kitos detalės. Vyrai pasakė, kad įranga yra ne jų ir paskambins tiems, iš ko pirko. Vyrai buvo dviese, galimai broliai. Po to kai paklausė, ar yra trūkstama įranga, vyras pradėjo kažkam skambinti, kalbėjo lenkiškai, apie ką kalbėjo – nežino. Vėliau pasakė, kad įranga yra greičiausiai vogta. Vyrai pasakė, kad ras trūkstamą įrangą ir atveš. Jis prieš tai pasiūlė važiuoti į policiją aiškintis, tačiau jie atsisakė. Siūlė susitarti, kad atveš kitas dalis ir jeigu nebus reikiamų detalių, už jas susimokės. Vyrai siūlė pasiimti jų dokumentus kaip garantiją, kad grąžins trūkstamą įrangą, tačiau jis su tėvu atsisakė. Vėliau buvo sutarta, kad jie palieka automobilį su dokumentais, kaip užstatą pasinaudojant civiline teise. Susitarė, kad vyrai paliks savo automobilį ir kad sekančią dieną susitiks, jie atiduos trūkstamą įrangą, o jie grąžins automobilį. Juos nuvežė į geležinkelio stotį. Vyrai paliko tik automobilio dokumentus. Palikę juos stotyje, išsiskirstė. Po 15 min. jam paskambino skelbimo autorius ir paklausė, kokios tiksliai įrangos trūksta ir už kokią kainą ir ar gali pateikti čekius. Jis pasakė, kad gali ir atsiųs SMS žinute. Sekančią dieną, sekmadienį, 09.11 val. išsiuntė žinutę su trūkstama įranga ir kainomis. Po to laiko nebendravo. Automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko (duomenys neskelbtini). Po to bandė pirmadienį susisiekti su vyru, kuriam parašė žinutę, tačiau niekas neatsiliepė. 2017-08-16 00.30 val. jam į telefoną buvo parašyta SMS žinutė, kad reikalauja grąžinti automobilį, nes neva panaudojo prieš jį smurtą ir atėmė automobilį. Po tokios SMS žinutės bandė susisiekti, tačiau atsiliepęs vyras pasakė, kad prieš jį buvo naudojamas smurtas, kad jie patys neturi įrangos įsigijimo dokumentų. Jis pasakė, kad kreipsis į policiją, kad visos įrangos dokumentus turi. Paklausė kodėl sekmadienį neatvažiavo, kodėl pirmadienį nesusisiekė su juo, tačiau vyras nieko neatsakė. Tą pačią dieną parašė pareiškimą policijoje. Po to laiko daugiau su minėtu pardavėju nebendravo. Vyras šeštadienį jam grąžino procesorių, motininę plokštę, 4 vnt. maitinimo blokų, 4 vnt. PCE adapterių, 3 vnt. ADD PSU adapterių, ir 5 vnt. vaizdo plokščių, bendra grąžinto turto vertė 2467,44 eurų. Trūko dar 2 vnt. naujų operatyvios atminties dalių, 2 vnt. išpakuotų operatyvios atminties dalių, 2 vnt. neišpakuotų procesorių ir 1 vnt. išpakuoto procesoriaus, 2 vnt. neišpakuotų motininių plokščių ir 1 vnt. išpakuotos motininės plokštės, 1 vnt. neišpakuoto maitinimo bloko ir 1 vnt. išpakuoto maitinimo bloko, 11 vnt. neišpakuotų PCIE adapterių ir 6 vnt. išpakuotų PCDE adapterių, 1 vnt. neišpakuoto SSD disko ir 2 vnt. išpakuotų SSD diskų, 4 vnt. neišpakuotų ADD 2 PSU adapterių, 12 vnt. išpakuotų HDD kietųjų diskų ir 5 vnt. išpakuotos vaizdo plokštės. Visos likusios įrangos bendra vertė 4647,34 eurai. Prie bylos pateikė detalių įsigijimo dokumentus, nuotraukas ir video, kurie yra atmintinėje DataTraveler (4 GB), susirašinėjimą su asmeniu ir asmens, su kuriuo buvo susitikęs, vaizdą iš instagramo paskyros (skelbimą, per kurį galima rasti instagramo paskyrą), pateiks el. paštu (1 t., b.l. 17-18).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis R. N. parodė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) buvo vieno kambario. Šiame bute jis negyveno, o buvo išsinuomavęs tik dėl savo įkurtos įmonės veiklos. Jis kartu su kolega J. N. įkūręs UAB „Cryptospace“, kuri užsiima kompiuterių serverių priežiūra. Į minėtą butą jis su kolega buvo atvežę kompiuterinę įrangą. Ji buvo pastoviai (visą parą) įjungta ir vykdė veiklą, t.y. kasė kriptovaliutas. Į butą atvažiuodavo pagal poreikį, maždaug du kartus į savaitę. Gali tvirtai patvirtinti, kad įranga buvo tik pačiame buto kambaryje. Įranga buvo nauja ir jokiame balkone ji negulėjo ir net negalėjo ten būti. Taip pat balkone jokių dėžių nuo įrangos nebuvo. Kai buvo išsinuomavęs butą, balkonas buvo įstiklintas. Kadangi tuo metu vyko namo renovacija, tai balkono rėmai statybininkų buvo išardyti. Kompiuterinė įranga pavogta tik iš pačio buto, įsibrovus į jį per balkoną. Paskutinį kartą, kai paliko butą, kambario langas ir balkono durys buvo paliktos pravertos ventiliacijai, nes tuo metu buvo labai karštos dienos. Kai aptiko vagystę, balkono duris rado atidarytas. Kadangi jis naktimis mėgsta dirbti prie kompiuterio, tai būdamas savo gyvenamojoje vietoje, per kompiuterio nuotolinio valdymo skydelį pastebėjo, kad 2017-08-08 apie 04.00 val. ryto kasimo veikla kompiuterinėje įrangoje ((duomenys neskelbtini)) nustojo dirbti. Jis pagalvojo, kad sutriko veikla, ir nuėjo ramiai miegoti. Dienos metu nuvažiavo į butą ir aptiko kompiuterinės įrangos vagystę. Vagystės metu jam padaryta 6289,90 eurų turtinė žala ir 2000 eurų neturtinė žala. Iš viso padaryta 8289,90 eurų žala (1 t., b.l. 49).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. S. parodė, kad 2017-08-03 vakare paskambino pusbrolis E. Š. ir paklausė, ar reikia kompiuterio dalių, nes jis žinojo, kad jis užsiima tokia prekyba, t.y. nuperka pigiau, o po to parduoda šiek tiek brangiau. Pusbrolis pasakė, kad detales parduoda jo pažįstamas. Pusbroliui pasakė, kad tegul savo pažįstamui duoda jo telefono numerį ir tegul jis jam paskambina. Maždaug po 10 minučių jam paskambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (kaip vėliau sužinojo, tai buvo V.) ir pasiūlė naujas kompiuterių dalis, kietus diskus ir kt. Jis jo paprašė, kad atsiųstų nuotraukas į Facebook. V. paklausė kaip jį surasti. Jis pasakė. Maždaug po valandos gavo į Facebook nuotraukas. Nuotraukas atsiuntė vyras, kuris Facebooke pasivadinęs „Vf Vf“. Pažiūrėjęs nuotraukas, paklausė, kiek nori už prekes. Jis paklausė: „o kiek duosi“. Jis tada paklausė, iš kur prekės ir ar turi jų dokumentus. Jam parašė, kad prekių dokumentų neturi, tačiau jos tikrai nevogtos, nes jas gavo už skolas. Sutarė susitikti kitą dieną prie prekybos centro „Akropolis“. Kitą dieną jis paskambino ir pasakė, kad jis pats negali, todėl prekes atveš jo kolega ir parodys. Kiek atsimena, vyras atvažiavo baltos spalvos mikroautobusu atviru kėbulu. Jame per vidurį buvo rėmas, pritaikytas vežioti langus. Vyras kalbėjo lietuviškai, parodė mašinoje gulėjusias prekes. Jis kartu su broliu apžiūrėjo prekes ir pasakė, kad neims, nes per brangu (kalba ėjo apie 400 eurų). Jis paskambino V., su kuriuo iš pradžių ir tarėsi dėl tų prekių, ir pasakė, kad per brangu ir neims. Vyras, kuris atvažiavo su busiku, buvo apie 35 metų, stambaus kūno sudėjimo, iš mašinos išlipęs nebuvo. Tą pačią dieną apie 18.00 val. jam vėl paskambino V. ir pasakė, kad dar turi naudotus kietus diskus 10 vnt., vaizdo plokštes 6 vnt. Jis pasakė, kad pagalvos ir perskambins. Paskambino broliui S. ir paklausė, kiek galėtų kainuoti tokios detalės. Po to perskambino V. ir pasiūlė 1000 eurų už visas detales. V. sutiko. Sutarė vakare susitikti Nemenčinės pl. prie Maximos kebabinės. Pamena, kad jis kaip priedus atidavė už tą pačią kainą laidus, du ar tris maitinimo blokus, dvi motinines plokštes, du vienetus RAM 2 SSD. Už visa tai jis sumokėjo 1100 eurų. Įvykus sandėriui, jie išsiskyrė. Grįžęs į namus, patikrino nupirktas detales. Viena vaizdo plokštė buvo neveikianti, o visos kitos detalės buvo tvarkingos. Po to jis išvyko į Palangą su šeima pailsėti. Skelbimą įdėjo jo brolis S. Jam skambino brolis ir sakė, kad yra klientas, kuris norėtų pirkti detales, tačiau negalėjo jų parodyti, nes jos buvo pas jį namuose Švenčionių raj., kur jis ir gyvena. Šeštadienį vakare jam būnant jau namuose, atvažiavo pas jį brolis, paėmė detales ir jie kartu su jo automobiliu AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į Kauną, kur jis buvo sutaręs susitikti su pirkėjais. Pagal navigaciją surado degalinę, kurioje pirkėjas pageidavo susitikti. Matė, kad pirkėjo automobilyje buvo du asmenys. Vairuotojas su keleiviu išlipo iš automobilio ir paklausė kur prekės. Brolis pasakė, kad bagažinėje. Brolis atidarė bagažinę, tuomet vienas iš jų pasakė, kad tuoj ateis hakeriai ir apžiūrės prekes. Jie toliau stoviniavo ir niekam neskambino, o už kelių minučių priėjo du vaikinai, kaip vėliau sužinojo, tai buvo R. ir jo draugas. Rokas paėmė kažkokią dalį, pasižiūrėjo ir pasakė, kad čia jo. Vaikinas, kuris vairavo automobilį, sudavė smūgi jam į pilvą, o broliui – per veidą. Pradėjo rėkti, kad šiuos daiktus jie iš jų pavogė. Jis jam paaiškino, kad šiuos daiktus nusipirko iš V. Pamena, kad vairuotojas pasakė, kad čia ne visi daiktai, ir pareikalavo atiduoti visus kažkokius pavogtus daiktus. Taip pat liepė atiduoti savo mašinos dokumentus, paėmė automobilio raktelius ir liepė iš automobilio išsiimti telefonus, pinigines ir visus kitus smulkius daiktus, kurių jiems reikia. Po to paklausė, ar žino, kur yra stotis. Atsakius, kad nežino, nuvežė iki stoties, išlaipino ir liepė grąžinti daiktus iki pirmadienio, o priešingu atveju neras automobilio, kurį jie pasiėmė. Grįžę į Vilnių, kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą (1 t., b.l. 98).

Papildomos apklausos metu A. S. parodė, kad galėtų atpažinti asmenį, iš kurio 2017 m. rugpjūčio mėnesį Nemenčinės pl. prie parduotuvės Maxima nupirko už 1100 eurų kompiuterio detales. Vaikinas prisistatė vardu V., jis buvo apie 180 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, trumpai kirptais tamsiais plaukais. Iš V. pirko tik padėvėtas kompiuterio detales, nors prieš tai siūlė ir naujas. Šio vaikino jis nepažįsta, matė jį pirmą kartą. Tai buvo tas pats vaikinas, kuris jam per Facebook siuntė siūlomų detalių nuotraukas. Kiek jam žinoma, jo pusbrolis E. Š. V. mažai pažįsta (1 t., b.l. 99).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas S. S. parodė, kad 2017 rugpjūčio mėnesio pradžioje jam paskambino brolis A. ir paklausė, ar nenorėtų pavažiuoti kartu su juo pažiūrėti detalių. Brolis atvažiavo pas jį į namus, į Pabradę ir jie kartu nuvažiavo į Vilnių prie prekybos centro „Akropolis“. Tai buvo dienos metas, po pietų. Atvažiavę dar truputį palaukė. Po to privažiavo prie jų baltos spalvos busikas atviru furgonu. Jie priėjo prie vairuotojo, o šis, neišlipęs iš automobilio, padavė maišą su kompiuterio detalėmis, kurias brolis apžiūrėjo. Brolis pasakė, kad per brangu, ir neėmė. Po kelių dienų jam vėl paskambino brolis ir pasakė, kad vėl jam pasiūlė kompiuterio dalis ir ar nenorėtų kartu su juo pavažiuoti. Jis sutiko. Tai buvo vakare, apie 22.00 val. Nuvažiavo į Nemenčinės pl., į aikštelę prie parduotuvės Maxima. Broliui paskambinus ir paklausus kur jie, vienas vyras išlindo iš už kebabinės ir priėjo prie jų, nešinas rankoje viena dėže. Brolis apžiūrėjo atneštą kietą diską ir paklausė, o kur kiti kieti diskai. Vyras liepė nuvažiuoti už kebabinės, jie taip ir padarė. Ten buvo automobilis, koks, nepamena. Pamena, kad iš jo išlipo vyras su tatuiruotėmis ant rankų. Jam buvo apie 28 metai, plikai kirptas, aukštas, apie 185 cm ūgio, kalbėjo rusiškai. Jis stovėjo šalia. Brolis susitarė dėl kainos, derino su tuo, kur buvo neplikas, berods vardu V. Sutarus dėl kainos, V. nuėjo ir atnešė iš automobilio detales. Atsimena, kad pas juos automobilyje dar buvo moteris, bet jos požymių neįsidėmėjo. Kiek sumokėjo, nežino, nes nematė. Grįžus namo, jis broliui pasiūlė detales įdėti į skelbimą. Brolis sutiko. Vėliau brolis išvažiavo pailsėti prie jūros. Pagal skelbimą jam paskambino asmuo, kuris išsiklausinėjo apie detales, klausė iš kur jis. Jis pasakė, kad iš Pabradės. Jie norėjo susitikti, tačiau negalėjo paimti detalių, nes jos buvo pas brolį, o šis buvo išvykęs prie jūros. Pirkėjas pasiūlė šeštadienį (kai jau brolis galėjo) atvažiuoti iki Kauno. Jis sutiko ir įtikino brolį važiuoti. Nuvažiavus į Kaune esančią degalinę, prie jų privažiavo, kaip suprato, pirkėjas, ir mostelėjęs ranka parodė, kad važiuotų paskui jį. Užvažiavo už degalinės. Iš automobilio Audi išlipo du vyrai apie 40-50 metų amžiaus ir paprašė parodyti detales. Jie atidarė automobilio bagažinę ir apžiūrinėjo detales. Po to dar priėjo du jaunuoliai ir vienas iš jų apžiūrėjęs detales pasakė, kad čia jų. Tada vienas iš vyriškių sudavė ranka broliui į pilvą. Po to tas pats plikai kirptas pradėjo reikalauti iš jo automobilio raktelių. Jam nesutikus atiduoti, jis kumščiu trenkė jam į veidą, po ko jis atidavė raktelius. Po to jie juos nuvežė į Kauno traukinių stotį, kur ir paleido. Dėl to jis kreipėsi su pareiškimu į policiją (1 t., b.l. 116).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. Š. parodė, kad 2017-08-03 jam paskambino V. (pažino iš balso), kuris paprašė, kad priimtų į draugus R. Š., kuris permes per Facebook prekių nuotraukas. Jis anksčiau užsiiminėdavo tuo, kad pirkdavo pigesnes detales per skelbimus, taisydavo kompiuterius. Pasakė, kad priims į draugus ir tegul atsiunčia nuotraukas. Gavęs nuotraukas, pamatė, kad tai kompiuterių komponentai, o kadangi tuo nelabai užsiima, tad paskambino pusbroliui A. ir jam pasiūlė. A. pasakė, kad gal ir domintų, ir kad duotų V. jo telefono numerį ir kad V. jam paskambintų. Jis taip ir padarė. Su V. jis jau senai nebendrauja. Su jais nėra susitikęs ir nieko apie juos nežino, tik tai, kad V. dirba prie langų, t.y. juos montuoja (1 t., b.l. 91).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. R. parodė, kad nuo 2017-05-30 iki 2017-09-14 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) montuotoju. 2017 m. vasarą dirbo adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo renovuojamas namas. Šiame objekte teko koridoriuje montuoti langus, taip pat demontuoti senus balkonus ir montuoti naujus. Šį darbą jie atliko trise, t.y. jis, R. Š. ir V. D.. Kartais į pagalbą atsiųsdavo dar kelis darbuotojus. Minėtame objekte dirbo apie pusantro mėnesio ar du. Balkono stiklinimo darbus atliko iš lauko pusės, viskas buvo keliama per pastolius ir nereikėjo eiti pas gyventojus į butą. Teko kai kur langus keisti ir pačiuose butuose, tačiau tai buvo daroma tik buto gyventojus įspėjus ir jiems būnant namuose. Nei viename iš namo balkonų jokių dėžių su kompiuterio detalėmis nematė. Iš namo balkonų jie savavališkai, be gyventojų sutikimo, jokių daiktų neišmesdavo. Būdavo tik tai, kad patys namo gyventojai ant pastolių palikdavo nereikalingus daiktus (šiukšles), kuriuos jie galėdavo išmesti. Minėtame objekte jis dirbo kiekvieną dieną ir niekada nematė, kad R. būtų iš kokio nors balkono atnešęs dėžes su kompiuterio detalėmis. Niekada negirdėjo tarp R. ir V. jokių kalbų apie kompiuterio detales. Daug metų pažįsta tiek R., tiek ir V. R. yra atsakingas (šiuo metu dirba jo įmonėje) žmogus, ko tikrai negalėtų pasakyti apie V., kuris yra ne kartą teistas už įvairius nusikaltimus (1 t., b.l. 118).

Bendrojo pagalbos centro duomenimis, 2017 m. rugpjūčio 17 d. gauta informacija, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtos kompiuterių dalys, vėliau internete rado, kad dalys parduodamos, nuvyko į Kauną, kur susitiko su asmeniu ir susitarė, kad jam viską grąžins, paėmė asmens automobilį kaip užstatą, tačiau daiktų iki galo negrąžino, su asmeniu negali susitarti. Pavogto turto žala 6722 eurai (1 t., b.l. 4-5, 84-85).

2017 m. rugpjūčio 16 d. R. N. kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kuomet buvo apklaustas kaip liudytojas (1 t., b.l. 6-7).

2017 m. rugpjūčio 22 d. apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 10-13).

2017 m. rugpjūčio 22 d. R. N. pateikė susirašinėjimo su S. S. istoriją, skelbimą su telefono numeriu, istagram.com svetainės profilio s. ištrauką, išklotinės pridėtos prie bylos (1 t., b.l. 62-78).

2017 m. rugsėjo 5 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką atlikimo metu R. N. atpažino S. S. kaip asmenį, kuris jam pardavė iš jo pavogtus kompiuterių komponentus (1 t., b.l. 79-80).

2017 m. rugsėjo 25 d. E. Š. pateikė jam atsiųstas 5 kompiuterių detalių nuotraukas (1 t., b.l. 92-96).

2018 m. gegužės 14 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką atlikimo metu A. S. atpažino V. D. kaip asmenį, iš kurio jis 2017 m. rugpjūčio mėnesį Nemenčinės pl., prie parduotuvės Maxima, pirko kompiuterio dalis už 1100 eurų (1 t., b.l. 100-101).

2017 m. rugsėjo 21 d. Savanoriško daiktų, dokumentų protokolo duomenimis, A. S. pateikė turimą skaitmeninėje laikmenoje medžiagą: R. bei jo draugo nuotraukas, kompiuterių komponentų nuotraukas, V., pasivadinusio Facebooke „Vf Vf“, nuotrauką, pavogtų daiktų sąrašą, brolio susirašinėjimo su nukentėjusiuoju duomenis (1 t., b.l. 102-114).

2019 m. vasario 6 d. apklaustas kaip liudytojas A. S. nurodė, kad asmuo, kuris atvežė kompiuterio dalis prie parduotuvės „Akropolis“, buvo su automobiliu, skirtu vežioti langus. Vyras buvo apie 30-35 metų, apie 180-185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apvalaus veido, labai trumpai kirptų plaukų, beveik plikas. Neatsimena, ar vyras ant veido turėjo kokių nors ypatingų žymių. Atrodo, kad vyras vilkėjo baltos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mėlynas džinsines kelnes. Iš to vyro kompiuterio detalių nepirko, nes, liudytojo nuomone, už jas paprašė per brangiai (2 t., b.l. 61-62).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, A. S. atpažino A. R. kaip vyrą, apie kurį davė parodymus (2 t., b.l. 63-64).

2019 m. vasario 6 d. liudytojas A. S. savanoriškai pateikė kietuosius išorinius diskus su maitinimo blokais bei laidais, pakavimo dėžę, kuriuos 2019 m. vasario 7 d. R. N. atpažino kaip savo, daiktai jam grąžinti (2 t., b.l. 65-70, 72).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Šio nusikaltimo dalykas yra svetimas turtas, kurio vertė viršija 5 MGL sumą, bet neviršija 250 MGL sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis teismų praktika, įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis – išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją ir patenkant be kliūčių – kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama įeiti be atskiro, šiuo atveju, gyvenamųjų patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Dėl šių aplinkybių įsibrovimu laikomas ir neteisėtas patekimas į gyvenamąją patalpą ne tik pašalinant tam tikras kliūtis, trukdančias patekti į jas, tačiau įsibrovimu laikomas ir patekimas į atviras, neužrakintas gyvenamąsias patalpas be savininko sutikimo. Kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą požymis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-139/2016).

K. V. D. pripažino, kad rugpjūčio 8 d. paryčiais įsibrovė į butą, kuriame buvo sukrauta kompiuterinė technika, atjungė ir išsinešė, po to pardavė. Tačiau dėl rugpjūčio 7 d. vagystės savo kaltę neigė, nurodė, kad į butą įsibrovęs nebuvo ir nieko nevogė bei vogti nesitarė. Nurodė, kad dėžę su kompiuterinėmis detalėmis atnešė R. Š., kuris pasakė, kad rado jas balkone, ir jie abu pradėjo tartis, ką su jomis daryti. Nusprendė parduoti. Numanė, iš kurio balkono atnešė, nes tas butas buvo pilnai apstatytas dėžutėmis, ant palangių ir visur, matėsi iš lauko, kad visas butas apstatytas dėžutėmis. Jis (V. D.) paskambino E. Š., kuris paprašė detales nufotografuoti ir atsiųsti į jo Facebook paskyrą. Šio pokalbio metu jau buvo atėjęs ir A. R.. A. R. dirbo kartu ir žinojo, iš kur tos detalės. Kadangi jis (V. D.) telefone neturėjo interneto ar tai sąskaitos, nuotraukas išsiuntė R. Š.. Paprašė, kad priimtų R. Š. į draugus ir R. Š. išsiuntė nuotrauką. E. Š. davė jam S. ar A. S. telefono numerį. Paskambino kažkuriam iš jų, sutarė susitikti prie Akropolio, į susitikimą nuvažiavo A. R.. Stepanovai detalių nepirko, pasakė, kad per brangiai parduoda. A. R. grįžo su visa dėže. Jis (V. D.) A. R. sakė, kad arba jie padeda tas detales į vietą, arba išsidalina jas ir parduoda kaip nori, o A. R. pasakė, kad viskas bus gerai, ir atvežė jam ir R. Š. po šimtą eurų, pasakė, kad pardavė už tris šimtus. Kitą dieną, paryčiais, jis vienas nuėjo į tą butą, paskambino S., vardijo detales, kurios buvo bute, ir klausė, ar nori pirkti. K. S. tiko, atjungė bute buvusią techniką, susikrovė į krepšį ir išsinešė, vėliau pardavė S..

K. R. Š. visiškai neigė kaltę, nurodė, kad jokios dėžės su kompiuterinėmis detalėmis nematė ir neėmė nei iš buto, nei iš balkono, nesiūlė detalių parduoti, jų nefotografavo ir niekam nesiuntė. Į darbą jis nešiodavosi seną telefoną, nes daug dulkių.

Tačiau teismas neturi pagrindo netikėti V. D. nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi jas patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Visų pirma, V. D. parodymus patvirtina liudytojo E. Š. parodymai, kuris dar ikiteisminio tyrimo metu, 2017 m. rugsėjo 25 d. apklausiamas kaip liudytojas parodė, kad rugpjūčio 3 d. V. D. jo prašė priimti į draugus R. Š.. Kai gavo nuotraukas, jose buvo kompiuterių komponentai (1 t., b.l. 91). Šiuos parodymus liudytojas patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu, nurodė ir tai, kad nuotraukas į Facebook gavo praėjus gal 10 minučių po skambučio, atsiminė, kad nuotraukas siuntė ne V. D., siuntėjo vardas buvo R. Jokių duomenų, kad R. Š. ir E. Š. pažinojo vienas kitą, byloje nėra; dar daugiau – V. D. pirmą kartą apklaustas ir R. Š. įvardijo tik 2017 m. spalio 18 d. (1 t., b.l. 122), t.y. jau po to, kai buvo apklaustas E. Š., kurio pavardę tyrėjams nurodė 2017 m. rugsėjo 21 d. apklausoje liudytojas A. S. (1 t., b.l. 98). Be to, tiek V. D., tiek R. Š. teismui nurodė, kad jųdviejų santykiai buvo normalūs. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nei liudytojas E. Š., nei kaltinamasis V. D. neturėjo suinteresuotumo apkalbėti R., Šl., jam pakenkti. Juolab, kaip matyti iš bylos medžiagos, V. D. turi Facebook savo paskyrą – „Vf Vf“, todėl, turėdamas techninę galimybę, galėjo ir savo vardu išsiųsti nuotraukas E. Š.; dar daugiau – tuo metu V. D. negalėjo numatyti, kad nusikalstama veika bus išaiškinta ir iš anksto sugalvoti, kad reikia pakišti, sukūrus netikrą paskyrą, R. Š., su kuriuo, kaip minėta, kartu dirbo, ir būtent R. Š. jam pasiūlė darbą. Galiausiai tai, kad abu kaltinamieji dirbo tuo pačiu laiku tame pačiame objekte, kad nuotraukos liudytojui atsiųstos netrukus po skambučio ir būtent R. Š. vardu, tik dar labiau sustiprina įsitikinimą, kad V. D. neturėjo galimybės nuotraukų išsiųsti, jas E. Š. išsiuntė R. Š.. Taigi R. Š. parodymai, kad jis nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavo, jo teiginiai, kad savo telefono V. D. nedavęs ir pats nieko nefotografavęs ir nesiuntęs (nors tai savaime nėra kriminalas), nurodė netgi pro langą bute apskritai nematęs jokių detalių, nors iš nuotraukų aiškiai matyti, kad dėžėmis apkrautos palangės iki pat viršaus (1 t., b.l. 46-47) ir ardant seną balkoną ar įrenginėjant naują jų nematyti tiesiog neįmanoma, vertintini kritiškai, kaip paneigti liudytojo E. Š. ir kaltinamojo V. D. parodymais. Teismas pažymi, kad V. D. parodymus apie tolimesnę įvykių eigą iš esmės patvirtina ir liudytojų A. S. bei S. S. parodymai, t.y. kad gavęs nuotraukas A. S. pasiūlė jas atvežti apžiūrėti, detales prie Akropolio atvežė vyras, kurį vėliau A. S. atpažino kaip A. R. (2 t., b.l. 61-64), kad detalių jis nenupirko, nes per brangiai užsiprašė; taip pat tai, kad kitą dieną paties V. D. pavogtas iš buto detales jis pardavė S., kurių skelbimą apie parduodamas detales rado nukentėjusysis ir jas atpažino kaip savo, o vėliau ir daugiau detalių buvo rasta pas A. S. ir grąžinta nukentėjusiajam (2 t., b.l. 65-72), todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti V. D. parodymais ir apie R. Š. veiksmus. Tam tikri neatitikimai, tokie kaip suma, už kurią A. S. nupirko iš V. D. detales, kiek dar kartų po to buvo V. D. atvežęs prekių, nėra reikšmingi vertinant kaltinamųjų atsakomybės klausimą. Sutiktina su gynybos argumentais, kad nebuvo ikiteisminio tyrimo metu paimti jokie pėdsakai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apie nusikalstamą veiką iš viso buvo pranešta tik po savaitės, taigi pėdsakų nebuvimas nesudaro pagrindo manyti, jog kitų byloje nustatytų, aptartų duomenų negalima laikyti įrodymais.

Kita vertus, V. D. subjektyvus savo veiksmų vertinimas, t.y. kad jis vagystės rugpjūčio 7 d. nepadarė, nes į butą tądien nesibrovė, su R. Š. ar/ir kitu asmeniu vogti detalių nesitarė, nešalina jo kaltės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kurią galima apibūdinti teiginiu „aš žinau, kad tu žinai, kad aš žinau,“ kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (pavyzdžiui, kasacinė nutartis Nr. 2K–495/2013). Visų pirma pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji nurodė, jog savininkų daiktus iš balkonų pasiimti/išmesti galėjo tik gavę aiškų nurodymą, kad tai galima daryti. Duomenų, kad buvo leista šias detales pasiimti, byloje nėra. R. Š. pasakius, kad jo atnešta dėžė yra iš balkono, turėjo kilti klausimas, ar yra leidimas tuos daiktus pasiimti. V. D. posėdžio metu nurodė supratęs, kad dėžė yra iš buto, kuris buvo visas apkrautas kompiuterių detalėmis; matė, kad detalės naujos, tame tarpe supakuotos, ir apynaujės. Tai turėjo iš karto sukelti įtarimą, kodėl detalės padėtos išmesti, juolab, kai tokių pat dar prikrauta pačiame bute. Pats nukentėjusysis kategoriškai neigė, kad bent dalis detalių buvo sudėta balkone. Nurodė, kad visa įranga buvo bute, tik balkono durys buvo pravertos vėdinimui. Įvertinus tai, kad tiek pats V. D., tiek liudytojas A. S. parodymuose apie aplinkybes, kuomet galimai A. R. atvežė parodyti detales, nurodė, kad buvo ir naujų detalių, darytina išvada, kad nukentėjusiajam nebuvo jokio pagrindo laikyti dėžę su detalėmis balkone ir jas atiduoti, o jos buvo pagrobtos, ir pagrobtos iš buto. Minėta, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama įeiti be gyvenamųjų patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Dėl šių aplinkybių įsibrovimu laikomas ir neteisėtas patekimas į gyvenamąją patalpą ne tik pašalinant tam tikras kliūtis, trukdančias patekti į jas, tačiau įsibrovimu laikomas ir patekimas į atviras, neužrakintas gyvenamąsias patalpas be savininko sutikimo. Taigi net jei balkono durys būtų buvusios atlapotos, šiuo atveju patekimas į butą būtų laikomas įsibrovimu. Pažymėtina, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011, 2K-439/2012). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012). Taigi aplinkybė, kad V. D. fiziškai rugpjūčio 7 d. nepaėmė iš nukentėjusiojo buto tos dėžės, nešalina jo atsakomybės už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, nes V. D. suvokė ir konkliudentiniais veiksmais prisijungė prie R. Š. daromos nusikalstamos veikos: sprendė, ką su turtu daryti, iš karto ėmėsi ieškoti pirkėjų, jo veiksmai nėra nutolę nei vietos, nei laiko atžvilgiu. Akivaizdu, kad R. Š. atnešus dėžę, jie dar buvo darbo vietoje, o reali galimybė pasinaudoti svetimu turtu buvo įgyvendinta tik tuomet, kai bendromis jėgomis imta ieškoti ir buvo rasti galimi pirkėjai (E. Š., A. S.). Pažymėtina ir tai, jog teisiamojo posėdžio metu V. D. parodė, kad nepavykus iš pirmo karto parduoti detalių, jis A. R. sakė, kad arba jie padeda tas detales į vietą, arba išsidalina jas ir parduoda kaip nori, o A. R. pasakė, kad viskas bus gerai, ir atvežė po 100 eurų. Iš šių nurodytų aplinkybių visiškai aišku, kad V. D. suprato savo veiksmų esmę, kad užvaldo svetimą turtą prieš savininko valią. K. V. D. kaltė dėl tęstinės nusikalstamos veikos, t.y. 2017 m. rugpjūčio 8 d. likusių detalių vagystės iš nukentėjusiojo nuomoto buto taip pat įrodyta paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, kad jam reikėjo pinigų, todėl sugalvojo dar kartą apvogti tą patį butą, kuriame matė prikrauta kompiuterinės technikos, kitą dieną, paryčiui, nuėjo į butą ir susikrovė likusias detales į maišą, vėliau pardavė A. S.. Taip pat liudytojų A. S. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, kad vakare kaltinamasis vėl jam paskambino, sakė turintis dar kietųjų diskų, kitą dieną jie susitiko Nemenčinės plente, prie Maximos kebabinės, kur jis nupirko iš V. D. du ar tris maitinimo blokus, dvi motinines plokštes, du vienetus RAM 2 SSD, Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką duomenimis, kai A. S. atpažino V. D. kaip asmenį, iš kurio jis 2017 m. rugpjūčio mėnesį Nemenčinės pl., prie parduotuvės Maxima, pirko kompiuterio dalis, Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu bei nukentėjusiojo apklausos duomenimis, kai R. N. atpažino A. S. pateiktus daiktus kaip savo; šio liudytojo parodymus iš esmės patvirtinančiais S. S. parodymais, kad kitą dieną buvo nuvykęs su broliu prie minėtos kebabinės ir brolis iš vaikino pirko detales, kurias jie po to nutarė parduoti ir tuomet kaip pirkėjas prisistatė nukentėjusysis.

Todėl darytina išvada, jog yra įrodyta, kad V. D. ir R. Š., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. rugpjūčio 7 d., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įsibrovę per balkoną, iš buto adresu (duomenys neskelbtini) , pagrobė R. N. priklausančią kompiuterinę įrangą: 2 vienetus išorinio kietojo disko „Intenso“ 4TB talpos, vieno vieneto vertė 116,01 euro, bendros 232,02 euro vertės; 2 vienetus maitinimo blokų „C. M.“ B700, vieno vieneto vertė 69,19 euro, bendros 138,38 euro vertės; 2 vienetus motininių plokščių „ASRock AB350 PR04“, vieno vieneto vertė 100,61 euro, bendros 201,22 euro vertės; 2 vienetus procesorių „AMD Ryzen“, vieno vieneto vertė 169,19 euro, bendros 338,38 euro vertės.

Taip pat įrodyta, jog V. D., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas vienas ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. rugpjūčio 8 d., tiksliai nenustatytu laiku, įsibrovęs per balkoną, iš buto adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė R. N. priklausančią kompiuterinę įrangą: 4 vienetus kompiuterio 4Gb operatyviosios atminties „P. S. Line“, vieno vieneto vertė 28,20 euro, bendros 112,80 euro vertės; 2 procesorius „AMD Ryzen“, vieno vieneto vertė 169,19 euro, bendros 338,38 euro vertės; 2 motinines plokštes „ASRock AB350 PR04“, vieno vieneto vertė 100,61 euro, bendros 201,22 euro vertės; 4 vienetus maitinimo blokų „C. M.“ B700, vieno vieneto vertė 69,19 euro, bendros 276,76 euro vertės; 21 vienetą išplėtimo lizdų (adapterių) „PCI-E Riser“, vieno vieneto vertė 6,71 euro, bendros 140,91 euro vertės; 3 vienetus kietųjų diskų „SSD Integral“ 120 Gb talpos, vieneto vertė 57 eurai, bendros 171 euro vertės; 7 vienetus išplėtimo lizdų (adapterių) „ADD PSU“, vieno vieneto vertė 15,53 euro, bendros 108,71 euro vertės; 10 vienetų išorinių kietųjų diskų „Intenso“ 4TB talpos, vieno vieneto vertė 116,01 euro, bendros 1160,10 euro vertės; 10 vienetų vaizdo plokščių „Sapphire RX580“ 4 Gb atminties, vieno vieneto vertė 369,49 euro, bendros 3694,90 euro vertės.

Tokiu būdu V. D. bendrais veiksmais ir vienas iš viso pagrobė R. N. priklausančios 7114,78 euro vertės kompiuterinės įrangos, tuo padarydamas jam 7114,78 euro žalą, R. Š. bendrais veiksmais pagrobė 910 eurų vertės kompiuterinės įrangos, padarydamas nukentėjusiajam R. N. 910 eurų žalą.

Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, už padarytą nusikaltimą skirdamas kaltinamiesiems bausmes, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. V. D. ir R. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. D., teismas atsižvelgia, kad yra viena sunkinanti V. D. atsakomybę aplinkybė ir nėra lengvinančių atsakomybę aplinkybių, padaryta viena tęstinė, baigta nusikalstama veika, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai; kaltinamasis šiuo metu 10 kartų teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (1 t., b.l. 136-146), per 1 metus administracine tvarka nebaustas (1 t., b.l. 135), duomenų apie gydymąsi nuo psichikos ir priklausomybės ligų nėra; į jo veiksmais padarytos žalos dydį, tai, kad žala neatlyginta. Tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir nagrinėjama veika, poros mėnesių tarpu, buvo padaręs dar vieną vagystę taipogi bendrininkų grupe, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę; be to, nusikalstamą, tęstinę, veiką padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl darytina išvada, kad nusikalstamų veikų darymas yra V. D. gyvenimo būdas ir bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam realią terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nustatant bausmės trukmę, nors kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, vis tik atsižvelgtina ir į tai, kad, išskyrus subjektyvų savo nusikalstamos veikos pirmojo epizodo vertinimą, iš esmės kaltinamojo parodymai pasitvirtino ir kitais byloje nustatytais objektyviais duomenimis, taigi galima teigti, kad V. D. parodymai nuoširdūs, savo veiksmus jis vertina neigiamai, todėl laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijos numatytos bausmės vidurkis, atitinkanti prokuroro pasiūlytą trukmę (BK 50 straipsnis).

V. D.

skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta ir dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutine vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal 2018 m. kovo 29 d. nuosprendį, bei šiuo nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

Ikiteisminio tyrimo metu V. D. buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kadangi šiuo metu kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, tęsti kardomąją priemonę netikslinga, ji naikintina.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. Š., teismas atsižvelgia, kad yra viena sunkinanti R. Š. atsakomybę aplinkybė ir nėra lengvinančių atsakomybę aplinkybių, padaryta viena baigta nusikalstama veika, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, į jo veiksmais padarytos žalos dydį, tai, kad žala neatlyginta, jis neteistas (1 t., b.l. 163), administracine tvarka per 1 metus nebaustas (1 t., b.l. 162), dirba, duomenų apie gydymąsi nuo psichikos ir priklausomybės ligų nėra. Todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. Š. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, t.y. laisvės apribojimą, nustatant įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (BK 48 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu R. Š. skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje pateiktas nukentėjusiojo R. N. civilinis ieškinys 8289,9 Eur sumai (1 t., b.l. 51-56). Ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė 7114,28 Eur tiesioginių nuostolių, kurie pasireiškė turto netekimu, kai buvo pavogta technika: 4 vienetai kompiuterio 4Gb operatyviosios atminties „P. S. Line“, vieno vieneto vertė 28,20 euro, bendros 112,80 euro vertės; 4 procesoriai „AMD Ryzen“ 5, vieno vieneto vertė 169,19 euro, bendros 676,76 euro vertės; 4 motininės plokštės „ASRock AB350 PR04“, vieno vieneto vertė 100,61 euro, bendros 402,44 euro vertės; 6 vienetai maitinimo blokų „C. M.“ B700, vieno vieneto vertė 69,19 euro, bendros 415,14 euro vertės; 21 vienetas išplėtimo lizdų (adapterių) „PCI-E Riser“, vieno vieneto vertė 6,71 euro, bendros 140,91 euro vertės; 3 vienetai kietųjų diskų „SSD Integral“ 120 Gb talpos, vieneto vertė 57 eurai, bendros 171 euro vertės; 7 vienetai išplėtimo lizdų (adapterių) „ADD PSU“, vieno vieneto vertė 15,53 euro, bendros 108,71 euro vertės; 12 vienetų išorinių kietųjų diskų „Intenso“ 4TB talpos, vieno vieneto vertė 116,01 euro, bendros 1392,12 euro vertės; 10 vienetų vaizdo plokščių „Sapphire RX580“ 4 Gb atminties, vieno vieneto vertė 369,49 euro, bendros 3694,90 euro vertės. Tyrimo metu dalis technikos buvo grąžinta: 1 procesorius „AMD Ryzen“ 5, 169,19 euro vertės; 1 motininė plokštė „ASRock AB350 PR04“, 100,61 euro vertės; 4 vienetai maitinimo blokų „C. M.“ B700, vieno vieneto vertė 69,19 euro, bendros 276,76 euro vertės; 4 vienetai išplėtimo lizdų (adapterių) „PCI-E Riser“, vieno vieneto vertė 6,71 euro, bendros 26,84 euro vertės; 3 vienetai išplėtimo lizdų (adapterių) „ADD PSU“, vieno vieneto vertė 15,53 euro, bendros 46,59 euro vertės; 5 vienetai vaizdo plokščių „Sapphire RX580“ 4 Gb atminties, vieno vieneto vertė 369,49 euro, bendros 1847,45 euro vertės. Iš viso grąžinta 2467,44 euro vertės turto, todėl ieškiniu prašė priteisti 4647,34 Eur turtinės žalos atlyginimo. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajam buvo dar grąžinti 8 vienetai išorinių kietųjų diskų „Intenso“ 4TB talpos, vieno vieneto vertė 116,01 euro; kadangi vienas iš jų grąžintas brokuotas, nukentėjusysis prašė sumažinti civilinio ieškinio sumą 7 vienetų suma (812,07 Eur). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusysis pateikė technikos įsigijimą patvirtinančius dokumentus (garantines pažymas, PVM sąskaitas-faktūras, 1 t., b.l. 25-37, 2 t., b.l. 71), nuotraukas, kuriose matyti kambaryje išdėstyta technika, dėžės (1 t., b.l. 46-48), todėl darytina išvada, kad ši dalis civilinio ieškinio yra pagrįsta ir įrodyta, todėl tenkintina, išskaičiavus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu R. N. grąžinto nesugadinto turto sumą, ir laikytina, kad padarytos turtinės žalos neatlyginta dalis sudaro 3853,27 euro. Atsižvelgus į tai, kad bendrais kaltininkų V. D., R. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens veiksmais R. N. padaryta 910 eurų turtinė žala; 2017 m. rugpjūčio 7 d. pavogti daiktai nebuvo surasti, nes Stepanovai jų nenupirko ir nėra nustatyta, kur juos realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo; iš šios sumos (910 eurų) neišskaičiuotina grąžintų daiktų vertė, ši suma priteistina iš kaltinamųjų V. D. ir R. Š. solidariai. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad visa technika, kuri buvo grąžinta R. N., buvo paimta iš Stepanovų, darytina išvada, kad grąžinta dalis to turto, kuris buvo pagrobtas V. D. 2017 m. rugpjūčio 8 d., likusi neatlyginta turtinės žalos suma – 2925,27 euro priteistina iš kaltinamojo V. D..

Taip pat civiliniu ieškiniu prašoma priteisti negautas pajamas. Nurodoma, kad remiantis vaizdo plokštės kriptovaliutos kasimo skaičiuoklės https://whattomine.com/ duomenimis, penkios RX 580 4GB vaizdo plokštės sugeneruoja 6,26 USD (5,08 EUR) per parą pajamų. Nuo vagystės iki ieškinio parengimo dienos praėjo 250 dienų, todėl negautos pajamos sudaro 1270 eurų. Be to, remiantis kietojo disko atminties kriptovaliutos kasimo skaičiuoklės http://burstcoincalculator.com/ duomenimis, dvylika 4 TB kietųjų diskų sugeneruoja 1,49 EUR per parą pajamų, todėl negautos pajamos už 250 dienų sudaro 372,50 euro. Iš viso prašoma priteisti 1642,50 euro negautų pajamų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog paprastai civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nukentėjusysis asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusiojo asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Nagrinėjamu atveju, vertinant nukentėjusiojo nurodytų išlaidų tikėtinumą, spręstina, kad nėra pagrindo šią dalį ieškinio tenkinti. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nurodė, kad dėl vagystės negalėjo vykdyti kriptovaliutų kasimo, taigi galimai negavo numatytų pajamų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju negautos pajamos grindžiamos tik kriptovaliutų kasimo skaičiuoklėmis, t.y. tik tikėtinu pelnu. Pats nukentėjusysis ieškinyje motyvuoja, kad kriptovaliutų kasimo ekonominė veikla ir pajamų gavimas pasireiškia tuo, jog iškastos kriptovaliutos parduodamos kriptovaliutų biržoje ir iškeičiamos į JAV dolerius arba eurus, kurie išmokami į banko sąskaitą; taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nuomone, kad vien dėl kriptovaliutos „iškasimo“ pelno mokesčio požiūriu mokesčio bazės neatsiranda, o atsiranda mokestinė prievolė tik parduodant kriptovaliutą už didesnę nei įsigijimo kainą. Taigi kriptovaliutų iškasimas yra tik prielaida gauti tam tikrą turtą (pajamas), todėl aplinkybė, kad nurodytu laikotarpiu galėjo būti iškasta žiniasklaidoje (internete) pateiktomis kriptovaliutų skaičiuoklėmis paskaičiuotos vertės kriptovaliutų, nesudaro pagrindo nei vadovautis tokiomis skaičiuoklėmis, nei teigti, jog iškasta kriptovaliuta savaime įgyja tam tikrą konkrečią vertę, ar kad nukentėjusysis prekiaudamas kriptovaliutų biržoje ir būtų gavęs būtent tokios (ar panašios) vertės turtą (pajamas). Todėl ši dalis civilinio ieškinio netenkintina.

Taip pat civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamos veiklos pergyveno, jautė nuolatinius psichologinius nepatogumus, sutriko miego bei mitybos režimas. Pasak nukentėjusiojo, svarbu tai, kad asmenys, atvežę pavogtą turtą, paliko automobilį kaip garantą, kad grąžins likusį turtą ir prašydami nekviesti policijos pareigūnų; nukentėjusiajam sutikus, jis liko apgautas, kadangi šie asmenys pareiškė, jog nukentėjusysis atėmė automobilį. Dėl visos susiklosčiusios situacijos nukentėjusysis jaučia nuolatinį stresą ir įtampą, sumažėjo darbo našumas, dėl ko atitinkamai prarandamos pajamos.

Tokie argumentai nepatvirtina nurodomos neturtinės žalos padarymo dydžio. Visų pirma pažymėtina, kad, kaip matyti iš ieškinyje nurodomų aplinkybių, nukentėjusysis neturtinę žalą grindžia ne vien vagystės kaltininkų, t.y. kaltinamųjų šioje byloje veiksmais, o pavogtos technikos pirkėjų, su kuriais kilo konfliktas ir iš to kilo kita baudžiamoji byla, veiksmais. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškimą dėl vagystės nukentėjusysis parašė taip pat tik konflikto su Stepanovais pasėkoje, praėjus daugiau nei savaitei po vagystės, kas sudaro pagrindą abejoti tuo, kad visą nurodomą neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl technikos vagystės. Tuo metu nei V. D., nei R. Š. su nukentėjusiuoju nekonfliktavo ir savavaldžiavimu jo neapkaltino. Pažymėtina ir tai, kad byloje nepateikta jokių duomenų, jog nukentėjusysis kreipėsi į gydytojus dėl streso ir įtampos, kad vartojo kokis nors vaistus, kad sumažėjo jo darbo našumas ir pajamos. Padarytas nesmurtinis nusikaltimas, taigi, nėra pagrindo ir spręsti, jog dėl nusikaltimo gali ateityje pablogėti nukentėjusiojo sveikata. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodoma ieškinyje, todėl ši dalis ieškinio tenkintina iš dalies.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo pateikta USB laikmena su nuotraukomis (1 t., b.l. 19), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir V. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019 m. liepos 29 d.

V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsniu, įpareigoti R. Š. bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam R. N. padarytą turtinę žalą (910 eurų).

R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

N. R. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti nukentėjusiajam R. N. iš kaltinamųjų V. D. ir R. Š. solidariai 910 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiajam R. N. iš kaltinamojo V. D. 2925,27 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiojo R. N. pateiktą USB laikmeną nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja I. M.