Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Š. kaltės nepripažino. Parodė, kad dirbdami šiukšlių iš balkonų savavališkai nemesdavo, skambindavo darbų vadovui, jis susisiekdavo su buto šeimininkais ir pasakydavo, kad išsineštų šiukšles, daiktus. Darbų vadovas buvo K., o jam skambindavo A. R.. Balkonuose būdavo grotos, atvažiuodavo pagalbiniai darbuotojai, kurie išpjaudavo grotas, jeigu balkonas būdavo tuščias, jį montuodavo. Į butus, balkonus neidavo. Jam nėra žinoma, kas ten ėjo ir kas ką nešė. Nematė buto, kuriame buvo daug kompiuterinės technikos. Pro langus jis nežiūrėdavo, į balkonuose esančius daiktus dėmesio neatkreipdavo. Jų darbas buvo montuoti balkonus. Dirbo darbą, susijusį su langais. Keisdavosi darbais: vienas ardydavo senus langus, kitas surinkinėjo naujus. Jis turi „Facebook“ paskyrą, kuri vadinasi R. Š.. Jis nieko nefotografavo ir jokių nuotraukų nesiuntė. Į darbą nešdavosi mygtukinį telefoną, kadangi darbe buvo daug dulkių, telefonas dažnai krisdavo. V. D. telefono nėra davęs. Galbūt jo vardu kažkas susikūrė „Facebook“ paskyrą, nufotografavo ir nusiuntė. Jokių priešų neturi, nežino, kas galėjo sukurti jo paskyrą. Su V. D. santykiai buvo kolegiški, jis juo pasitikėjo. Jam nėra žinoma, kodėl V. D. jį taip apkalba. Nei su nukentėjusiuoju, nei su liudytojais nebendravo, tik su A. R. dirbo kartu, o kitų nežino. A. R. jam 100 eurų nedavė. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo apie pusę metų, o kitoje įmonėje apie 7 mėnesius. Jokių papeikimų, įspėjimų neturėjo. Dirbo skirtingomis pozicijomis, dėl karščio vykdavo kaita. Jokių įvykių anksčiau nėra buvę. Jam nėra žinoma, ar tarp A. R. ir V. D. buvo koks konfliktas. Kompiuterinių žinių neturi, namuose turi kompiuterį, žiūri filmus. Atlygis buvo mokamas įvairus, kiek uždirbdavo, tiek ir gaudavo. A. R. jam nieko nepasakojo, nesiūlė jam kažką parduoti. Su A. R. buvo bendraklasiai, turi jo telefoną. Kartais nešdavo A. R. savo kompiuterį sutvarkyti, perinstaliuoti.

Nors kaltinamasis V. D. kaltę pripažino iš dalies, o kaltinamasis R. Š. kaltės nepripažino, jų kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. N. parodė, kad 2018 m. liepos mėnesį rodos, bute buvo padėta jo ir kolegos kompiuterinė įranga. Jie planavo kasti kriptovaliutą, todėl prisipirko kompiuterinės įrangos, tam reikalui išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso nepamena. Tame bute buvo kompiuterinė įranga, kurios tiksliai jau nebeįvardins. Balkone nieko vertingo nebuvo. Buvo tuščios dėžės. Įrangos su pakuotėmis nebuvo balkone. Balkono durys buvo į viršų atidarytos. Vieną rytą, rodos iš sekmadienio į pirmadienį, kadangi įrangą jau buvo įjungę, ji vykdė veiklą ir jis nuotoliniu būdu galėjo stebėti jos veiklą, apie 4 valandą pamatė, kad ji nustojo veikti, pagalvojo, kad ryte reikės nuvažiuoti ir patikrinti. Ryte atvažiavo į butą ir pamatė pravirą balkoną, viskas buvo išnešta. Jis viską nufotografavo ir pranešė kolegai. Kitą dieną kolega jam pranešė, kad rado skelbimą, kuriame parduodama jų įranga. Jis (R. N.) pasiūlė pasiskambinti, susitikti ir pasižiūrėti, ar tai tikrai jų įranga. Susitiko su pardavėjais, jis atpažino savo įrangą. Pardavėjai paaiškino, kad jie įrangą pirko iš kažko prieš 2 savaites, pradėjo aiškintis, galų gale jie kažkam paskambino ir pasakė, kad yra kita dalis įrangos, kurios jie ieško. Tarp jų kilo ginčas, jie norėjo važiuoti į policiją ir viską išsiaiškinti, tačiau pardavėjai nenorėjo važiuoti, norėjo viską vietoje išsiaiškinti. Jie pasitarė su S. ir jo pusbroliu ar broliu, kad įranga bus grąžinta. Kitą dieną, kuomet turėjo susitikti, S. nebeatsiliepė į skambučius, vėliau jis (S.) pats paskambino ir pasakė, kad kreipėsi į policiją, nes atėmė iš jo daiktus, kurie yra galimai jo, nes jis juos pirko. Tuomet tą pačią dieną jis (R. N.) pats kreipėsi į policiją dėl vagystės ir viskas nuo to ir prasidėjo. Bylą buvo pralaimėję, tačiau ją apskundė ir teismas skundą tenkino, panaikino ankstesnį sprendimą.

Buvo keletas detalių net neišpakuotų. Didžioji dalis įrangos buvo pajungta ir veikė. Įrangą jis nuolatos stebėdavo, nes būdavo įdomu stebėti. Apie ketvirtą ryto pamatė, kad įranga prieš kelias minutes nustojo veikti. Pagalvojo, kad gal tiesiog atsijungė kažkas ir tiek. Apie 10 ryto nuvažiavęs pamatė, kodėl ta įranga nebeveikė. Prieš tai tame bute buvo prieš kelias dienas. Kai nustojo veikti įranga, buvo sekmadienis, o jis bute buvo gal ketvirtadienį. Išvakarėse bute nebuvo, nežino, ar per vieną kartą pagrobta, ar per kelis kartus. Kai ieškinį rašė, nurodė visas detales. Dabar neatsimena.

Butas yra antrame aukšte. Įėjęs į butą pamatė pravirą balkoną. O paliko tik pravirą viršų. Nežiūrėjo, ar balkonas buvo laužtas. Tuo metu vyko namo renovacija. Balkonas buvo medinis, įstiklintas. Tuo metu, kai atvažiavo patikrinti įrangos, balkono jau nebebuvo, stiklo nebebuvo, buvo likusios tik grindys. Pastoliai buvo per visą daugiabutį. Į policiją kreipėsi maždaug savaitė po vagystės. Kreipėsi, nes buvo įvykęs konfliktas su pardavėjais. Jeigu būtų atgavęs visus daiktus, nebūtų kreipęsis į policiją.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. Š. parodė, kad vasarą jam paskambino V. ir pasiūlė pirkti kažkokias kompiuterių detales. Anksčiau jis (liudytojas) remontuodavo kompiuterius. Iš kur gavo tas detales, V. neklausė. Kadangi jam detalių nereikėjo, paskambino A. S., kuris užsiimdavo kompiuterių taisymu. Paklausė, ar jam nereikia detalių. A. atsakius teigiamai, jis šiam atsiuntė V. D. numerį. V. yra jo pažįstamas, kito kaltinamojo nepažįsta. Po skambučio praėjus 10 minučių, į „Facebook“ paskyrą per „Messenger“ programėlę jam atsiuntė kažkokias nuotraukas. Nuotraukas siuntė nepažįstamas žmogus. Nuotraukose matėsi kažkokios dėžutės. Suprato, kad nuotraukose yra kompiuterio komponentai, apie kuriuos kalbėjo V. D.. Galbūt komponentai buvo nauji. Kiek pamena, jie buvo atskirose dėžutėse, kaip atskira prekė. Liudytojui parodžius nuotraukas (t. 1, b. l. 92-96) liudytojas parodė, kad šias nuotraukas atsimena. Nuotraukos yra iš jo paskyros. Turbūt buvo du procesoriai, maitinimo blokas, vaizdo plokštė, motininė plokštė, dėžė, kietasis diskas. Paskelbus liudytojo apklausos protokolą (t. 1, b. l. 91) liudytojas parodė, kad prisimena, jog V. D. sakė R. Š. priimti į draugus ir jis per „Facebook“ persiųs nuotraukas. Galbūt ne į draugus prašė priimti, o kad kažką atsiųstų, patvirtintų. „Messenger“ yra susirašinėjimo programa. Kokia yra sukurta programa, žmogus taip ir matomas. IP adresas lieka tas pats, net jeigu kažkas sukuria kito asmens vardu paskyrą. Kiek jam žinoma, dabar nėra leidžiama susikurti tokiu pačiu vardu ir pavarde Facebook paskyrą. Kiek pamena, tai buvo R. Kol atsiuntė nuotraukas, užtruko apie 10 minučių.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. S. parodė, kad paskambino pusbrolis E. Š. ir paklausė, ar reikia kompiuterinių detalių, kurias parduoda kitas žmogus, paklausė, ar gali duoti tam žmogui jo telefono numerį. Jis sutiko, netrukus po pokalbio su E. Š. paskambino tas žmogus ir pasakė, kokias turi kompiuterines detales ir paklausė, kada galima susitikti. Sakė, kad nuo E., gali būti, kad prisistatė kaip V. E. paskambino vakare, nuotraukas iš „VF VF“ atsiuntė gal ir iš karto, bet negalėjo jų pažiūrėti, nes telefonas buvo išsikrovęs. Susitarė kitą dieną susitikti prie Akropolio, pasakė, kokiais automobiliais kas atvažiuos. Susitiko ne su V., o su kitu žmogumi, kuris atvažiavo baltu automobiliu, darbiniu autobusiuku. Atvažiavo vienas, neatsimena, ar vardą pasakė. Žmogus buvo plikas ar trumpai kirptas, maždaug 1,80 m, gal aukštesnis, maždaug 35 metų, laisvai kalbėjo lietuviškai. Detalės buvo automobilyje, jas parodė. Detalės buvo „Maximos“ maišuose, naujos, supakuotos, maišų buvo du. Buvo ir supakuotų detalių, ir ne, dauguma buvo naujų detalių. Kainą tas žmogus pasakė pats – 600 eurų. Jam (A. S.) kaina netiko, ir tas žmogus išvažiavo, daugiau jo nematė. Vakare jam vėl paskambino V. ir pasakė, kad turi naudotų detalių, kaina buvo 400 eurų, susitarė susitikti vakare. Susitikus, jis norėjo patikrinti detales, tačiau nebuvo kaip, detales nusipirko. Tas žmogus pasakė, kad turi dar kitų detalių už 700 eurų, sakė, kad žmonės atidavė už skolą. V. atvežė vaizdo plokštes, kietuosius diskus, motinines plokštes. Už visas detales, kurias atvežė V., per du kartus sumokėjo 1100 eurų. Policijoje sutrumpino paaiškinimus, kad visas pardavimas vyko per vieną dieną.

Po to brolis įdėjo skelbimą į internetą, kad parduoda detales, kurias pirko. Brolis susitarė susitikti su pirkėjais šeštadienį parduoti detales. Nuvažiavę tą šeštadienį, buvo sumušti, pirkėjas pasakė, kad tai jo detalės, ir pareikalavo grąžinti. Tyrimo metu iš jo buvo paimtos ne visos detalės, pas jį liko 8 kietieji diskai. Po apklausų daiktų niekas nepaėmė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. S. parodė, kad vieną dieną brolis paskambino ir pasiūlė kartu važiuoti apžiūrėti kompiuterinių detalių. Kartu nuvažiavo prie Akropolio, už jo stovėjo toks kaip statybinis autobusiukas su didele priekaba, pardavėjas buvo plikai kirptas. Su broliu apžiūrėjo tas detales, buvo motininė plokštė, maišas visokių adapterių. Jis pasakė broliui, kad neapsimoka jų imti, ir jie nuvažiavo namo, detalių nepirko. Po dienos ar dviejų brolis paskambino vakarop ir pasakė, kad jam vėl pasiūlė detales. Kartu nuvažiavo prie „Baltijos klinikos“, prie „Maximos“, prie kebabinės. Ten prie jų priėjo vaikinas (V. D.), su kuriuo bendravo brolis. O jis (S. S.) grįžo į automobilį. Kiek pamena, brolis sakė, kad sumokėjo virš 1000 eurų. Tai buvo vieną kartą, nežino, ar brolis buvo dar susitikęs su tais pačiais pirkėjais. Po to jis pasiūlė broliui įdėti į skelbimus detales, brolis sutiko. Skelbimus buvo įdėjęs į skelbiu.lt ir uždarbis.lt. Kaip dabar supranta, jam paskambino savininkas R. N., kuris kalbėjo kaip pirkėjas. Susitarė susitikti Kaune, sakė, kad sumokės už kurą. Ryte nuvažiavo į susitikimo vietą, tai buvo Masiulio g., buvo uždara vieta. Pastebėjo tamsiai mėlynos spalvos „Audi“ automobilį, iš jo išlipo du vyrai, bendravo maloniai, apžiūrėjo tas detales ir pasakė, kad tuoj ateis programuotojas ir patikrins tas detales. Žiūrėjo tas detales, tada iškart buvo smūgis broliui į pilvą ir norėjo dar spirti iš kojos, bet jis pasilenkė, jie pradėjo rėkauti, įžeidinėti, užgaulioti, sakė, kad jie pavogė jų detales, jam trenkė į veidą, pradėjo agresyviai prašyti automobilio raktų kaip avanso, nesutiko kviesti policijos. Grįžę su broliu į Vilnių nuėjo į komisariatą parašyti pareiškimo. Buvo pradėta byla, kuri jau išnagrinėta, jam priteisė 2500 eurų žalos atlyginimui ir įpareigojo grąžinti automobilį. Iki tol automobilis nebuvo atiduotas, dar iki šiol automobilis stovi jų kieme. Jis su broliu buvo tik du kartus važiavęs susitikti dėl kompiuterinių detalių. Vieną kartą prie Akropolio, kitą prie Nemenčinės plente esančios „Maxima“.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. Š. parodė, kad R. Š. reiškė įtarimą, apklausė įtariamuoju, buvo pirminis, o vėliau galutinis įtarimas ir lyg ir darė akistatą tarp kaltinamųjų. Jai rodos, netikrino, kur R. Š. buvo 2018 m. rugpjūčio 7 naktį. Jokių veiksmų su telefonais neatlikinėjo, IP adreso neužklausinėjo. Kiek pamena, byla buvo veiklos skyriuje, jame dirbo lyg A. G. ir jis nustatė, kad nuotraukos buvo siųstos iš R. Š.. Kai yra nustatomas galimai įtariamas asmuo, pareigūnas perduoda vyriausiajam tyrėjui, o šis paskiria bylą tą kartą budinčiam pareigūnui, ji tada galimai budėjo. Pačioje pradžioje ikiteisminį tyrimą atlikinėjo A. G., jis turbūt viską ir nustatė. Galbūt viskas rėmėsi vieno įtariamojo parodymais. Nepamena, rodos, pėdsakai iš įvykio vietos nebuvo paimti. Negali pasakyti, ar specialistai buvo nuvažiavę į įvykio vietą, reikėtų žiūrėti į apžiūros protokolą. R. Š. atsirado tada, kai byla buvo perduota iš veiklos skyriaus, ji tikrai to nenustatinėjo. Yra tokia tendencija, kad jeigu įtariamieji nenustatyti veiklos skyriuje, tai byla sustabdoma. O jeigu nustato, tuomet atiduoda procesui ikiteisminiam tyrimui. R. Š. atžvilgiu netikrino, ar tai galėjo būti klaidinančios paskyros atvejis. Kaltinamųjų mobiliųjų telefonų asmeniškai netikrino.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. parodė, kad telefono savininkas nustatomas per užklausas, per operatorių. Asmens vardą ir pavardę galima patikrinti duomenų bazėse, jeigu jose sutampa nuotraukos su esančiomis paskyroje, tai asmuo nustatomas. Nustatinėjant įtariamuosius surašomas tarnybinis pranešimas, jame turėtų būti viskas užfiksuota. Nukentėjusieji davė daug duomenų apie įtariamuosius, jie bendravo telefonu. Šiuo atveju R. Š. pasiprašė į draugus, tai reiškia, kad paskyra buvo. Tikrinama pagal paskyrą, yra tinklinis ryšys, jeigu tarkime vardas ar pavardė yra iškraipyta, tuomet tikrinama per pažįstamų ratą, žiūrimos nuotraukos ir pan. Jeigu paskyroje nurodytas vardas ir pavardė, tikrina duomenų bazes, jeigu duomenys atitinka, tuomet tą asmenį išsikviečia. Šiuo konkrečiu atveju neatsimena, kaip tikrino. Neatsimena telefono, nematė jo. Nustatomas priklausomumas prie objekto, siunčiama telefono priklausomybės užklausa arba tikrinama per operatorius. R. Š. identifikavo kaip įtariamąjį, nes gal nukentėjusysis pateikė susirašinėjimo duomenis, tiksliai neatsimena. Dėl Facebook užklausų nedarė, kokias užklausas rašė, neatsimena. Nustatinėti, iš kurios vietos naudotasi telefonu, nėra prasmės. Nustačius galimą įtariamąjį, byla atiduodama procesui.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. D. kaltės nepripažino ir parodė, kad vagystės iš buto (duomenys neskelbtini), nepadarė. 2017 metų vasarą dirbo UAB (duomenys neskelbtini) montuotoju, įmonė turėjo užsakymą renovuoti namą adresu (duomenys neskelbtini). Jie ardė senus namo balkonus ir statė naujus. Vieną dieną jis prie namo ruošė naujus balkonus, o jo kolega R. Š. lupo namo viduje senus balkonus. Darbo metu R. atsinešė didelę dėžę ir pasakė, kad čia yra kompiuterio detalės, kurias rado viename iš balkonų. Jiems buvo nurodyta, kad viską iš senų balkonų reikia išmesti. R. jo paklausė, ar meta lauk, ar paima sau. Pažiūrėjo, kas yra dėžės viduje. Ten buvo kažkokios kompiuterio dalys. Jų buvo daug, tačiau jis negali įvardyti konkrečiai, kokios tai buvo detalės. Matė, kad dėžėje buvo naujos supakuotos dėžutės. R. pasakė, kad jas galima parduoti ir kažkam skambino telefonu. Jis paskambino telefonu pažįstamam E. Š., kuris, žinojo, kad užsiiminėdavo kompiuterių taisymu, ir paprašė, kad priimtų Facebooke į draugus R. Š.. R. jam per Facebooką nusiuntė detalių nuotraukas. Vėliau jam E. atsiuntė savo pusbrolio (vardo, pavardės nežino) telefono numerį, kuris užsiima kompiuterių detalių pardavimu. Jis paskambino tam pusbroliui telefonu ir po to R. su juo tarėsi dėl susitikimo. Kiek žino, R. ar tai kitas jo bendradarbis važiavo su tuo pusbroliu kažkur susitikti ir turėjo parduoti jam kompiuterių detales. Jis pats į susitikimą nevažiavo. Savo kaltės nepripažįsta todėl, kad jis iš buto jokios vagystės nedarė ir su R. apie vagystę nesitarė. Ar jis buvo įlindęs į butą, pasakyti negali, nes nematė. R. jam sakė, kad dėžę su kompiuterių dalimis rado balkone ( 1 t., b.l. 122-123, 125).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. Š. kaltės nepripažino ir parodė, kad nuo 2017 m. vasaros pradžios iki vasaros pabaigos dirbo UAB (duomenys neskelbtini) montuotoju. 2017 m. vasarą UAB (duomenys neskelbtini) turėjo užsakymą renovuoti namus (duomenys neskelbtini), tarp jų buvo ir namas (duomenys neskelbtini). Jis asmeniškai montavo senus namo balkonus. Be UAB (duomenys neskelbtini), dirbo dar ir kita įmonė, kurios pavadinimo neprisimena, kuri darė namų fasadus, t.y. apšildymo darbus. Jo darbas buvo toks, kad reikėjo išpjauti senus balkono turėklus ir sumontuoti naujus plastikinius balkonus. Darbus atliko iš lauko pusės, viskas buvo keliama per pastolius ir nereikėjo eiti pas gyventojus į butą. Jokios vagystės, minimos pranešime apie įtarimą, jis nepadarė ir nieko negali dėl jos paaiškinti. Į klausimą, ar siuntė kam nors per Facebook kompiuterinių detalių nuotraukas, jis atsakė, kad niekam nuotraukų nesiuntė ir nežino apie ką vyksta kalba (1 t., b.l. 152).

Pareiškus galutinį įtarimą, R. Š. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltės taip pat nepripažino ir parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų, kad jokios vagystės kartu su V. D. nepadarė. V. D. pažinojo jau anksčiau, juos siejo darbo reikalai, nes kartu dirbdavo. K. V. sėdo į kalėjimą maždaug 2015 m., bendravimas buvo nutrūkęs. 2017 m. V. D. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos ir kai jis su juo susisiekė, paklausė, ar turi pasiūlyti kokį nors darbą. Kadangi jis buvo anksčiau dirbęs su langais, tai ir pasiūlė ateiti į firmą (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirbo. Brigadoje jis dirbo kartu su V. ir A. R.. Darbas buvo nuo 08.00 val. iki 16.00-16.30 val. (duomenys neskelbtini) buvo renovuojamas namas, kur jis kartu su V. ir A. demontavo senus balkonus ir montavo naujus balkonus. Jei balkone būdavo pas gyventoją daug šiukšlių, tai per firmą būdavo susisiekiama su buto šeimininku ir liepiama jam pačiam susitvarkyti balkoną arba, šeimininkui leidus, jie išmesdavo jo nereikalingus daiktus. Bet tai būdavo tik su buto šeimininko leidimu. Jokiame balkone dėžių su kompiuterių detalėmis jis nerado ir neėmė. Socialiniame tinkle Facebook jis turi savo paskyrą. Ji yra „R. S.“. Jokių kompiuterio detalių nuotraukų niekam niekada nesiuntė (1 t., b.l. 154).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis R. N. parodė, kad kartu su J. N. įsigijo kompiuterinę įrangą, kurios dokumentus pateikė prie bylos. Visos kompiuterinės įrangos kaina 7114,78 euro. Įranga buvo skirta dirbti su kriptovaliuta. Tuo tikslu, kad būtų kur su įranga dirbti, išsinuomojo butą adresu (duomenys neskelbtini). Įranga buvo sumontuota, paruošta darbui. Apie tai, kad įranga buvo sumontuota, patvirtina nuotraukos, kurios pridėtos prie bylos, ir GPS lokacija nuotraukos, kuri pateikta atmintinėje. Pačioje atmintinėje yra nufilmuota, kad įranga buvo bute. Įrangą surinkinėjo jis kartu su J. N.. 2017-08-07 apie 04.00 val. dirbant prie kompiuterio, pastebėjo, kad dingo ryšys su pajungta įranga. Pamanė, kad įranga sugedo arba tiesiog nutrūko ryšys. Į tai nekreipė dėmesio. 2017-08-08 apie 13.00 val. atvažiavęs į butą, pastebėjo, kad įranga dingo. Atvykus į butą, buto durys buvo užrakintos. Užėjęs į butą, pastebėjo, kad nėra įrangos ir atidarytos balkono durys. Name vyko namo renovacija. Įėjęs į balkoną pamatė, kad nėra balkono įstiklinimo, kuris buvo anksčiau, bei atramos, todėl į balkoną galima buvo patekti per pastolius. Anksčiau balkonas buvo medinis. Paskutinį kartą bute lankėsi 2017-08-03 arba 2017-08-04, paliko balkoną ne pilnai uždarytą (rankena stovėjo stačiai) dėl kambario vėdinimo. Sužiūrėjus trūkstamą įrangą, pastebėjo, kad nėra operatyviosios atminties, 2 neišpakuotos, naujos, ir 2 sujungtos, kurių vertė 112.80 eurų, paimti 2 neišpakuoti nauji procesoriai ir taip pat 2 sujungti naudoti procesoriai, kurių vertė 507,57 eurų, 2 vnt. pagrindinės, motininės plokštės (išpakuotos), be jos 2 vnt. išpakuotos, bendra vertė 301,83 eurų, maitinimo blokai - 1 neišpakuotas, naujas, kiti 5 - sujungti, kurių bendra vertė 415,14 eurų, buvo pavogti PCIE adapteriai nauji, 11 vnt. (sujungti išpakuoti 10 vnt.), bendra suma 140,91 eurų, be to SSD diskai, iš kurių vienas naujas ir 2 vnt. sujungti, išpakuoti, kurių vertė 171 euras, adapteriai EDDZ PSU 4 vnt. nauji ir 3 vnt. sujungti, kurių vertė108,71 eurai, HDD diskai (išoriniai) 12 vnt. - buvo sujungti, kurių vertė 1392,12 eurų, vaizdo plokštės, kurias paėmė išpakuotas 10 vnt., kurių vertė 3694,90 eurų. Buto durys bei balkono durys išlaužtos nebuvo. Į policiją tą dieną dėl to įvykio nesikreipė. Apie tai pranešė nuomotojai. 2017-08-08 Julijus susitiko su buto bendrasavininke ir jos tėvu, kuriai pranešė apie vagystę, jiems buvo pranešta apie išsikraustymo priežastį, t. y. vagystę. 2017-08-09 ryte internetiniame tinklalapyje www.skelbiu.lt pamatė skelbimą apie parduodamą panašią techniką su tokia pačia komplektacija. Susisiekus su pardavėju asmuo neprisistatė, pasakė, kad turi daugiau detalių, nei pažymėta skelbime. Iš pradžių vyras pasiūlė susitikti Pabradėje, klausinėjo kuo užsiima, kodėl jam rūpi įranga. Kalbėjosi apie techninę įrangą, tačiau suprato iš pokalbio, kad vaikinas nieko konkrečiai apie įrangą nesupranta. Vėliau po pokalbio vyras pasakė jam, kad nereikia važiuoti į Pabradę, pasisiūlė atvažiuoti į Vilnių pats. Jis pasakė, kad negali atvažiuoti, kad galės susitikti kitą dieną, ketvirtadienį. Vyras sakė, kad įrangos dokumentų neturi, kad įrangą gavo brolis, pardavinėja ne savo įrangą. Tuomet sekančią dieną, ketvirtadienį, vaikinas paskambino ir pasakė, kad neišeis susitikti, kad galės penktadienį. Pastebėjo, kad po jo skambučio trečiadienį skelbimas buvo pašalintas, o penktadienį ryte atnaujintas. Penktadienį paskambino pats, pralaukė beveik visą dieną, vėliau pasiūlė susitikti šeštadienį. Jis pasakė, kad bus šeštadienį Kaune. Šeštadienį apie 12.00 val. sulaukė skambučio, pasakė, kad už trijų valandų galės atvažiuoti su broliu iki Kauno. Tą pačią dieną 2017-08-12 apie 15.00 val. susitiko T. M. g. 16 aikštelėje prie Maximos, Kaune. Buvo kartu su tėvu R. N.. Tėvas nuėjo susitikti pirmas, kad nesukelti įtarimo, po minutės priėjo jis. Vaikinas buvo atvažiavęs su automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjus prie automobilio, pamatė bagažinėje sudėtas detales. Savo detales atpažino. Klausė, iš kur jie turi detales. Jie atsakė, kad pirko prieš tris savaites. Pasakė, kad čia greičiausiai bus vogtos dalys. Paklausė, ar dar yra kitos detalės. Vyrai pasakė, kad įranga yra ne jų ir paskambins tiems, iš ko pirko. Vyrai buvo dviese, galimai broliai. Po to kai paklausė, ar yra trūkstama įranga, vyras pradėjo kažkam skambinti, kalbėjo lenkiškai, apie ką kalbėjo – nežino. Vėliau pasakė, kad įranga yra greičiausiai vogta. Vyrai pasakė, kad ras trūkstamą įrangą ir atveš. Jis prieš tai pasiūlė važiuoti į policiją aiškintis, tačiau jie atsisakė. Siūlė susitarti, kad atveš kitas dalis ir jeigu nebus reikiamų detalių, už jas susimokės. Vyrai siūlė pasiimti jų dokumentus kaip garantiją, kad grąžins trūkstamą įrangą, tačiau jis su tėvu atsisakė. Vėliau buvo sutarta, kad jie palieka automobilį su dokumentais, kaip užstatą pasinaudojant civiline teise. Susitarė, kad vyrai paliks savo automobilį ir kad sekančią dieną susitiks, jie atiduos trūkstamą įrangą, o jie grąžins automobilį. Juos nuvežė į geležinkelio stotį. Vyrai paliko tik automobilio dokumentus. Palikę juos stotyje, išsiskirstė. Po 15 min. jam paskambino skelbimo autorius ir paklausė, kokios tiksliai įrangos trūksta ir už kokią kainą ir ar gali pateikti čekius. Jis pasakė, kad gali ir atsiųs SMS žinute. Sekančią dieną, sekmadienį, 09.11 val. išsiuntė žinutę su trūkstama įranga ir kainomis. Po to laiko nebendravo. Automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko (duomenys neskelbtini). Po to bandė pirmadienį susisiekti su vyru, kuriam parašė žinutę, tačiau niekas neatsiliepė. 2017-08-16 00.30 val. jam į telefoną buvo parašyta SMS žinutė, kad reikalauja grąžinti automobilį, nes neva panaudojo prieš jį smurtą ir atėmė automobilį. Po tokios SMS žinutės bandė susisiekti, tačiau atsiliepęs vyras pasakė, kad prieš jį buvo naudojamas smurtas, kad jie patys neturi įrangos įsigijimo dokumentų. Jis pasakė, kad kreipsis į policiją, kad visos įrangos dokumentus turi. Paklausė kodėl sekmadienį neatvažiavo, kodėl pirmadienį nesusisiekė su juo, tačiau vyras nieko neatsakė. Tą pačią dieną parašė pareiškimą policijoje. Po to laiko daugiau su minėtu pardavėju nebendravo. Vyras šeštadienį jam grąžino procesorių, motininę plokštę, 4 vnt. maitinimo blokų, 4 vnt. PCE adapterių, 3 vnt. ADD PSU adapterių, ir 5 vnt. vaizdo plokščių, bendra grąžinto turto vertė 2467,44 eurų. Trūko dar 2 vnt. naujų operatyvios atminties dalių, 2 vnt. išpakuotų operatyvios atminties dalių, 2 vnt. neišpakuotų procesorių ir 1 vnt. išpakuoto procesoriaus, 2 vnt. neišpakuotų motininių plokščių ir 1 vnt. išpakuotos motininės plokštės, 1 vnt. neišpakuoto maitinimo bloko ir 1 vnt. išpakuoto maitinimo bloko, 11 vnt. neišpakuotų PCIE adapterių ir 6 vnt. išpakuotų PCDE adapterių, 1 vnt. neišpakuoto SSD disko ir 2 vnt. išpakuotų SSD diskų, 4 vnt. neišpakuotų ADD 2 PSU adapterių, 12 vnt. išpakuotų HDD kietųjų diskų ir 5 vnt. išpakuotos vaizdo plokštės. Visos likusios įrangos bendra vertė 4647,34 eurai. Prie bylos pateikė detalių įsigijimo dokumentus, nuotraukas ir video, kurie yra atmintinėje DataTraveler (4 GB), susirašinėjimą su asmeniu ir asmens, su kuriuo buvo susitikęs, vaizdą iš instagramo paskyros (skelbimą, per kurį galima rasti instagramo paskyrą), pateiks el. paštu (1 t., b.l. 17-18).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis R. N. parodė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) buvo vieno kambario. Šiame bute jis negyveno, o buvo išsinuomavęs tik dėl savo įkurtos įmonės veiklos. Jis kartu su kolega J. N. įkūręs UAB „Cryptospace“, kuri užsiima kompiuterių serverių priežiūra. Į minėtą butą jis su kolega buvo atvežę kompiuterinę įrangą. Ji buvo pastoviai (visą parą) įjungta ir vykdė veiklą, t.y. kasė kriptovaliutas. Į butą atvažiuodavo pagal poreikį, maždaug du kartus į savaitę. Gali tvirtai patvirtinti, kad įranga buvo tik pačiame buto kambaryje. Įranga buvo nauja ir jokiame balkone ji negulėjo ir net negalėjo ten būti. Taip pat balkone jokių dėžių nuo įrangos nebuvo. Kai buvo išsinuomavęs butą, balkonas buvo įstiklintas. Kadangi tuo metu vyko namo renovacija, tai balkono rėmai statybininkų buvo išardyti. Kompiuterinė įranga pavogta tik iš pačio buto, įsibrovus į jį per balkoną. Paskutinį kartą, kai paliko butą, kambario langas ir balkono durys buvo paliktos pravertos ventiliacijai, nes tuo metu buvo labai karštos dienos. Kai aptiko vagystę, balkono duris rado atidarytas. Kadangi jis naktimis mėgsta dirbti prie kompiuterio, tai būdamas savo gyvenamojoje vietoje, per kompiuterio nuotolinio valdymo skydelį pastebėjo, kad 2017-08-08 apie 04.00 val. ryto kasimo veikla kompiuterinėje įrangoje ((duomenys neskelbtini)) nustojo dirbti. Jis pagalvojo, kad sutriko veikla, ir nuėjo ramiai miegoti. Dienos metu nuvažiavo į butą ir aptiko kompiuterinės įrangos vagystę. Vagystės metu jam padaryta 6289,90 eurų turtinė žala ir 2000 eurų neturtinė žala. Iš viso padaryta 8289,90 eurų žala (1 t., b.l. 49).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. S. parodė, kad 2017-08-03 vakare paskambino pusbrolis E. Š. ir paklausė, ar reikia kompiuterio dalių, nes jis žinojo, kad jis užsiima tokia prekyba, t.y. nuperka pigiau, o po to parduoda šiek tiek brangiau. Pusbrolis pasakė, kad detales parduoda jo pažįstamas. Pusbroliui pasakė, kad tegul savo pažįstamui duoda jo telefono numerį ir tegul jis jam paskambina. Maždaug po 10 minučių jam paskambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (kaip vėliau sužinojo, tai buvo V.) ir pasiūlė naujas kompiuterių dalis, kietus diskus ir kt. Jis jo paprašė, kad atsiųstų nuotraukas į Facebook. V. paklausė kaip jį surasti. Jis pasakė. Maždaug po valandos gavo į Facebook nuotraukas. Nuotraukas atsiuntė vyras, kuris Facebooke pasivadinęs „Vf Vf“. Pažiūrėjęs nuotraukas, paklausė, kiek nori už prekes. Jis paklausė: „o kiek duosi“. Jis tada paklausė, iš kur prekės ir ar turi jų dokumentus. Jam parašė, kad prekių dokumentų neturi, tačiau jos tikrai nevogtos, nes jas gavo už skolas. Sutarė susitikti kitą dieną prie prekybos centro „Akropolis“. Kitą dieną jis paskambino ir pasakė, kad jis pats negali, todėl prekes atveš jo kolega ir parodys. Kiek atsimena, vyras atvažiavo baltos spalvos mikroautobusu atviru kėbulu. Jame per vidurį buvo rėmas, pritaikytas vežioti langus. Vyras kalbėjo lietuviškai, parodė mašinoje gulėjusias prekes. Jis kartu su broliu apžiūrėjo prekes ir pasakė, kad neims, nes per brangu (kalba ėjo apie 400 eurų). Jis paskambino V., su kuriuo iš pradžių ir tarėsi dėl tų prekių, ir pasakė, kad per brangu ir neims. Vyras, kuris atvažiavo su busiku, buvo apie 35 metų, stambaus kūno sudėjimo, iš mašinos išlipęs nebuvo. Tą pačią dieną apie 18.00 val. jam vėl paskambino V. ir pasakė, kad dar turi naudotus kietus diskus 10 vnt., vaizdo plokštes 6 vnt. Jis pasakė, kad pagalvos ir perskambins. Paskambino broliui S. ir paklausė, kiek galėtų kainuoti tokios detalės. Po to perskambino V. ir pasiūlė 1000 eurų už visas detales. V. sutiko. Sutarė vakare susitikti Nemenčinės pl. prie Maximos kebabinės. Pamena, kad jis kaip priedus atidavė už tą pačią kainą laidus, du ar tris maitinimo blokus, dvi motinines plokštes, du vienetus RAM 2 SSD. Už visa tai jis sumokėjo 1100 eurų. Įvykus sandėriui, jie išsiskyrė. Grįžęs į namus, patikrino nupirktas detales. Viena vaizdo plokštė buvo neveikianti, o visos kitos detalės buvo tvarkingos. Po to jis išvyko į Palangą su šeima pailsėti. Skelbimą įdėjo jo brolis S. Jam skambino brolis ir sakė, kad yra klientas, kuris norėtų pirkti detales, tačiau negalėjo jų parodyti, nes jos buvo pas jį namuose Švenčionių raj., kur jis ir gyvena. Šeštadienį vakare jam būnant jau namuose, atvažiavo pas jį brolis, paėmė detales ir jie kartu su jo automobiliu AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į Kauną, kur jis buvo sutaręs susitikti su pirkėjais. Pagal navigaciją surado degalinę, kurioje pirkėjas pageidavo susitikti. Matė, kad pirkėjo automobilyje buvo du asmenys. Vairuotojas su keleiviu išlipo iš automobilio ir paklausė kur prekės. Brolis pasakė, kad bagažinėje. Brolis atidarė bagažinę, tuomet vienas iš jų pasakė, kad tuoj ateis hakeriai ir apžiūrės prekes. Jie toliau stoviniavo ir niekam neskambino, o už kelių minučių priėjo du vaikinai, kaip vėliau sužinojo, tai buvo R. ir jo draugas. Rokas paėmė kažkokią dalį, pasižiūrėjo ir pasakė, kad čia jo. Vaikinas, kuris vairavo automobilį, sudavė smūgi jam į pilvą, o broliui – per veidą. Pradėjo rėkti, kad šiuos daiktus jie iš jų pavogė. Jis jam paaiškino, kad šiuos daiktus nusipirko iš V. Pamena, kad vairuotojas pasakė, kad čia ne visi daiktai, ir pareikalavo atiduoti visus kažkokius pavogtus daiktus. Taip pat liepė atiduoti savo mašinos dokumentus, paėmė automobilio raktelius ir liepė iš automobilio išsiimti telefonus, pinigines ir visus kitus smulkius daiktus, kurių jiems reikia. Po to paklausė, ar žino, kur yra stotis. Atsakius, kad nežino, nuvežė iki stoties, išlaipino ir liepė grąžinti daiktus iki pirmadienio, o priešingu atveju neras automobilio, kurį jie pasiėmė. Grįžę į Vilnių, kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą (1 t., b.l. 98).

Papildomos apklausos metu A. S. parodė, kad galėtų atpažinti asmenį, iš kurio 2017 m. rugpjūčio mėnesį Nemenčinės pl. prie parduotuvės Maxima nupirko už 1100 eurų kompiuterio detales. Vaikinas prisistatė vardu V., jis buvo apie 180 cm ūgio, normalaus kūno sudėjimo, trumpai kirptais tamsiais plaukais. Iš V. pirko tik padėvėtas kompiuterio detales, nors prieš tai siūlė ir naujas. Šio vaikino jis nepažįsta, matė jį pirmą kartą. Tai buvo tas pats vaikinas, kuris jam per Facebook siuntė siūlomų detalių nuotraukas. Kiek jam žinoma, jo pusbrolis E. Š. V. mažai pažįsta (1 t., b.l. 99).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas S. S. parodė, kad 2017 rugpjūčio mėnesio pradžioje jam paskambino brolis A. ir paklausė, ar nenorėtų pavažiuoti kartu su juo pažiūrėti detalių. Brolis atvažiavo pas jį į namus, į Pabradę ir jie kartu nuvažiavo į Vilnių prie prekybos centro „Akropolis“. Tai buvo dienos metas, po pietų. Atvažiavę dar truputį palaukė. Po to privažiavo prie jų baltos spalvos busikas atviru furgonu. Jie priėjo prie vairuotojo, o šis, neišlipęs iš automobilio, padavė maišą su kompiuterio detalėmis, kurias brolis apžiūrėjo. Brolis pasakė, kad per brangu, ir neėmė. Po kelių dienų jam vėl paskambino brolis ir pasakė, kad vėl jam pasiūlė kompiuterio dalis ir ar nenorėtų kartu su juo pavažiuoti. Jis sutiko. Tai buvo vakare, apie 22.00 val. Nuvažiavo į Nemenčinės pl., į aikštelę prie parduotuvės Maxima. Broliui paskambinus ir paklausus kur jie, vienas vyras išlindo iš už kebabinės ir priėjo prie jų, nešinas rankoje viena dėže. Brolis apžiūrėjo atneštą kietą diską ir paklausė, o kur kiti kieti diskai. Vyras liepė nuvažiuoti už kebabinės, jie taip ir padarė. Ten buvo automobilis, koks, nepamena. Pamena, kad iš jo išlipo vyras su tatuiruotėmis ant rankų. Jam buvo apie 28 metai, plikai kirptas, aukštas, apie 185 cm ūgio, kalbėjo rusiškai. Jis stovėjo šalia. Brolis susitarė dėl kainos, derino su tuo, kur buvo neplikas, berods vardu V. Sutarus dėl kainos, V. nuėjo ir atnešė iš automobilio detales. Atsimena, kad pas juos automobilyje dar buvo moteris, bet jos požymių neįsidėmėjo. Kiek sumokėjo, nežino, nes nematė. Grįžus namo, jis broliui pasiūlė detales įdėti į skelbimą. Brolis sutiko. Vėliau brolis išvažiavo pailsėti prie jūros. Pagal skelbimą jam paskambino asmuo, kuris išsiklausinėjo apie detales, klausė iš kur jis. Jis pasakė, kad iš Pabradės. Jie norėjo susitikti, tačiau negalėjo paimti detalių, nes jos buvo pas brolį, o šis buvo išvykęs prie jūros. Pirkėjas pasiūlė šeštadienį (kai jau brolis galėjo) atvažiuoti iki Kauno. Jis sutiko ir įtikino brolį važiuoti. Nuvažiavus į Kaune esančią degalinę, prie jų privažiavo, kaip suprato, pirkėjas, ir mostelėjęs ranka parodė, kad važiuotų paskui jį. Užvažiavo už degalinės. Iš automobilio Audi išlipo du vyrai apie 40-50 metų amžiaus ir paprašė parodyti detales. Jie atidarė automobilio bagažinę ir apžiūrinėjo detales. Po to dar priėjo du jaunuoliai ir vienas iš jų apžiūrėjęs detales pasakė, kad čia jų. Tada vienas iš vyriškių sudavė ranka broliui į pilvą. Po to tas pats plikai kirptas pradėjo reikalauti iš jo automobilio raktelių. Jam nesutikus atiduoti, jis kumščiu trenkė jam į veidą, po ko jis atidavė raktelius. Po to jie juos nuvežė į Kauno traukinių stotį, kur ir paleido. Dėl to jis kreipėsi su pareiškimu į policiją (1 t., b.l. 116).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas E. Š. parodė, kad 2017-08-03 jam paskambino V. (pažino iš balso), kuris paprašė, kad priimtų į draugus R. Š., kuris permes per Facebook prekių nuotraukas. Jis anksčiau užsiiminėdavo tuo, kad pirkdavo pigesnes detales per skelbimus, taisydavo kompiuterius. Pasakė, kad priims į draugus ir tegul atsiunčia nuotraukas. Gavęs nuotraukas, pamatė, kad tai kompiuterių komponentai, o kadangi tuo nelabai užsiima, tad paskambino pusbroliui A. ir jam pasiūlė. A. pasakė, kad gal ir domintų, ir kad duotų V. jo telefono numerį ir kad V. jam paskambintų. Jis taip ir padarė. Su V. jis jau senai nebendrauja. Su jais nėra susitikęs ir nieko apie juos nežino, tik tai, kad V. dirba prie langų, t.y. juos montuoja (1 t., b.l. 91).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. R. parodė, kad nuo 2017-05-30 iki 2017-09-14 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) montuotoju. 2017 m. vasarą dirbo adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo renovuojamas namas. Šiame objekte teko koridoriuje montuoti langus, taip pat demontuoti senus balkonus ir montuoti naujus. Šį darbą jie atliko trise, t.y. jis, R. Š. ir V. D.. Kartais į pagalbą atsiųsdavo dar kelis darbuotojus. Minėtame objekte dirbo apie pusantro mėnesio ar du. Balkono stiklinimo darbus atliko iš lauko pusės, viskas buvo keliama per pastolius ir nereikėjo eiti pas gyventojus į butą. Teko kai kur langus keisti ir pačiuose butuose, tačiau tai buvo daroma tik buto gyventojus įspėjus ir jiems būnant namuose. Nei viename iš namo balkonų jokių dėžių su kompiuterio detalėmis nematė. Iš namo balkonų jie savavališkai, be gyventojų sutikimo, jokių daiktų neišmesdavo. Būdavo tik tai, kad patys namo gyventojai ant pastolių palikdavo nereikalingus daiktus (šiukšles), kuriuos jie galėdavo išmesti. Minėtame objekte jis dirbo kiekvieną dieną ir niekada nematė, kad R. būtų iš kokio nors balkono atnešęs dėžes su kompiuterio detalėmis. Niekada negirdėjo tarp R. ir V. jokių kalbų apie kompiuterio detales. Daug metų pažįsta tiek R., tiek ir V. R. yra atsakingas (šiuo metu dirba jo įmonėje) žmogus, ko tikrai negalėtų pasakyti apie V., kuris yra ne kartą teistas už įvairius nusikaltimus (1 t., b.l. 118).

Bendrojo pagalbos centro duomenimis, 2017 m. rugpjūčio 17 d. gauta informacija, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtos kompiuterių dalys, vėliau internete rado, kad dalys parduodamos, nuvyko į Kauną, kur susitiko su asmeniu ir susitarė, kad jam viską grąžins, paėmė asmens automobilį kaip užstatą, tačiau daiktų iki galo negrąžino, su asmeniu negali susitarti. Pavogto turto žala 6722 eurai (1 t., b.l. 4-5, 84-85).

2017 m. rugpjūčio 16 d. R. N. kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kuomet buvo apklaustas kaip liudytojas (1 t., b.l. 6-7).

2017 m. rugpjūčio 22 d. apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 10-13).

2017 m. rugpjūčio 22 d. R. N. pateikė susirašinėjimo su S. S. istoriją, skelbimą su telefono numeriu, istagram.com svetainės profilio s. ištrauką, išklotinės pridėtos prie bylos (1 t., b.l. 62-78).

2017 m. rugsėjo 5 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką atlikimo metu R. N. atpažino S. S. kaip asmenį, kuris jam pardavė iš jo pavogtus kompiuterių komponentus (1 t., b.l. 79-80).

2017 m. rugsėjo 25 d. E. Š. pateikė jam atsiųstas 5 kompiuterių detalių nuotraukas (1 t., b.l. 92-96).

2018 m. gegužės 14 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką atlikimo metu A. S. atpažino V. D. kaip asmenį, iš kurio jis 2017 m. rugpjūčio mėnesį Nemenčinės pl., prie parduotuvės Maxima, pirko kompiuterio dalis už 1100 eurų (1 t., b.l. 100-101).

2017 m. rugsėjo 21 d. Savanoriško daiktų, dokumentų protokolo duomenimis, A. S. pateikė turimą skaitmeninėje laikmenoje medžiagą: R. bei jo draugo nuotraukas, kompiuterių komponentų nuotraukas, V., pasivadinusio Facebooke „Vf Vf“, nuotrauką, pavogtų daiktų sąrašą, brolio susirašinėjimo su nukentėjusiuoju duomenis (1 t., b.l. 102-114).

2019 m. vasario 6 d. apklaustas kaip liudytojas A. S. nurodė, kad asmuo, kuris atvežė kompiuterio dalis prie parduotuvės „Akropolis“, buvo su automobiliu, skirtu vežioti langus. Vyras buvo apie 30-35 metų, apie 180-185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apvalaus veido, labai trumpai kirptų plaukų, beveik plikas. Neatsimena, ar vyras ant veido turėjo kokių nors ypatingų žymių. Atrodo, kad vyras vilkėjo baltos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, mėlynas džinsines kelnes. Iš to vyro kompiuterio detalių nepirko, nes, liudytojo nuomone, už jas paprašė per brangiai (2 t., b.l. 61-62).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, A. S. atpažino A. R. kaip vyrą, apie kurį davė parodymus (2 t., b.l. 63-64).

2019 m. vasario 6 d. liudytojas A. S. savanoriškai pateikė kietuosius išorinius diskus su maitinimo blokais bei laidais, pakavimo dėžę, kuriuos 2019 m. vasario 7 d. R. N. atpažino kaip savo, daiktai jam grąžinti (2 t., b.l. 65-70, 72).

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Šio nusikaltimo dalykas yra svetimas turtas, kurio vertė viršija 5 MGL sumą, bet neviršija 250 MGL sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis teismų praktika, įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis – išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją ir patenkant be kliūčių – kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama įeiti be atskiro, šiuo atveju, gyvenamųjų patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Dėl šių aplinkybių įsibrovimu laikomas ir neteisėtas patekimas į gyvenamąją patalpą ne tik pašalinant tam tikras kliūtis, trukdančias patekti į jas, tačiau įsibrovimu laikomas ir patekimas į atviras, neužrakintas gyvenamąsias patalpas be savininko sutikimo. Kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą požymis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-139/2016).

K. V. D. pripažino, kad rugpjūčio 8 d. paryčiais įsibrovė į butą, kuriame buvo sukrauta kompiuterinė technika, atjungė ir išsinešė, po to pardavė. Tačiau dėl rugpjūčio 7 d. vagystės savo kaltę neigė, nurodė, kad į butą įsibrovęs nebuvo ir nieko nevogė bei vogti nesitarė. Nurodė, kad dėžę su kompiuterinėmis detalėmis atnešė R. Š., kuris pasakė, kad rado jas balkone, ir jie abu pradėjo tartis, ką su jomis daryti. Nusprendė parduoti. Numanė, iš kurio balkono atnešė, nes tas butas buvo pilnai apstatytas dėžutėmis, ant palangių ir visur, matėsi iš lauko, kad visas butas apstatytas dėžutėmis. Jis (V. D.) paskambino E. Š., kuris paprašė detales nufotografuoti ir atsiųsti į jo Facebook paskyrą. Šio pokalbio metu jau buvo atėjęs ir A. R.. A. R. dirbo kartu ir žinojo, iš kur tos detalės. Kadangi jis (V. D.) telefone neturėjo interneto ar tai sąskaitos, nuotraukas išsiuntė R. Š.. Paprašė, kad priimtų R. Š. į draugus ir R. Š. išsiuntė nuotrauką. E. Š. davė jam S. ar A. S. telefono numerį. Paskambino kažkuriam iš jų, sutarė susitikti prie Akropolio, į susitikimą nuvažiavo A. R.. Stepanovai detalių nepirko, pasakė, kad per brangiai parduoda. A. R. grįžo su visa dėže. Jis (V. D.) A. R. sakė, kad arba jie padeda tas detales į vietą, arba išsidalina jas ir parduoda kaip nori, o A. R. pasakė, kad viskas bus gerai, ir atvežė jam ir R. Š. po šimtą eurų, pasakė, kad pardavė už tris šimtus. Kitą dieną, paryčiais, jis vienas nuėjo į tą butą, paskambino S., vardijo detales, kurios buvo bute, ir klausė, ar nori pirkti. K. S. tiko, atjungė bute buvusią techniką, susikrovė į krepšį ir išsinešė, vėliau pardavė S..

K. R. Š. visiškai neigė kaltę, nurodė, kad jokios dėžės su kompiuterinėmis detalėmis nematė ir neėmė nei iš buto, nei iš balkono, nesiūlė detalių parduoti, jų nefotografavo ir niekam nesiuntė. Į darbą jis nešiodavosi seną telefoną, nes daug dulkių.

Tačiau teismas neturi pagrindo netikėti V. D. nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi jas patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Visų pirma, V. D. parodymus patvirtina liudytojo E. Š. parodymai, kuris dar ikiteisminio tyrimo metu, 2017 m. rugsėjo 25 d. apklausiamas kaip liudytojas parodė, kad rugpjūčio 3 d. V. D. jo prašė priimti į draugus R. Š.. Kai gavo nuotraukas, jose buvo kompiuterių komponentai (1 t., b.l. 91). Šiuos parodymus liudytojas patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu, nurodė ir tai, kad nuotraukas į Facebook gavo praėjus gal 10 minučių po skambučio, atsiminė, kad nuotraukas siuntė ne V. D., siuntėjo vardas buvo R. Jokių duomenų, kad R. Š. ir E. Š. pažinojo vienas kitą, byloje nėra; dar daugiau – V. D. pirmą kartą apklaustas ir R. Š. įvardijo tik 2017 m. spalio 18 d. (1 t., b.l. 122), t.y. jau po to, kai buvo apklaustas E. Š., kurio pavardę tyrėjams nurodė 2017 m. rugsėjo 21 d. apklausoje liudytojas A. S. (1 t., b.l. 98). Be to, tiek V. D., tiek R. Š. teismui nurodė, kad jųdviejų santykiai buvo normalūs. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nei liudytojas E. Š., nei kaltinamasis V. D. neturėjo suinteresuotumo apkalbėti R., Šl., jam pakenkti. Juolab, kaip matyti iš bylos medžiagos, V. D. turi Facebook savo paskyrą – „Vf Vf“, todėl, turėdamas techninę galimybę, galėjo ir savo vardu išsiųsti nuotraukas E. Š.; dar daugiau – tuo metu V. D. negalėjo numatyti, kad nusikalstama veika bus išaiškinta ir iš anksto sugalvoti, kad reikia pakišti, sukūrus netikrą paskyrą, R. Š., su kuriuo, kaip minėta, kartu dirbo, ir būtent R. Š. jam pasiūlė darbą. Galiausiai tai, kad abu kaltinamieji dirbo tuo pačiu laiku tame pačiame objekte, kad nuotraukos liudytojui atsiųstos netrukus po skambučio ir būtent R. Š. vardu, tik dar labiau sustiprina įsitikinimą, kad V. D. neturėjo galimybės nuotraukų išsiųsti, jas E. Š. išsiuntė R. Š.. Taigi R. Š. parodymai, kad jis nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavo, jo teiginiai, kad savo telefono V. D. nedavęs ir pats nieko nefotografavęs ir nesiuntęs (nors tai savaime nėra kriminalas), nurodė netgi pro langą bute apskritai nematęs jokių detalių, nors iš nuotraukų aiškiai matyti, kad dėžėmis apkrautos palangės iki pat viršaus (1 t., b.l. 46-47) ir ardant seną balkoną ar įrenginėjant naują jų nematyti tiesiog neįmanoma, vertintini kritiškai, kaip paneigti liudytojo E. Š. ir kaltinamojo V. D. parodymais. Teismas pažymi, kad V. D. parodymus apie tolimesnę įvykių eigą iš esmės patvirtina ir liudytojų A. S. bei S. S. parodymai, t.y. kad gavęs nuotraukas A. S. pasiūlė jas atvežti apžiūrėti, detales prie Akropolio atvežė vyras, kurį vėliau A. S. atpažino kaip A. R. (2 t., b.l. 61-64), kad detalių jis nenupirko, nes per brangiai užsiprašė; taip pat tai, kad kitą dieną paties V. D. pavogtas iš buto detales jis pardavė S., kurių skelbimą apie parduodamas detales rado nukentėjusysis ir jas atpažino kaip savo, o vėliau ir daugiau detalių buvo rasta pas A. S. ir grąžinta nukentėjusiajam (2 t., b.l. 65-72), todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti V. D. parodymais ir apie R. Š. veiksmus. Tam tikri neatitikimai, tokie kaip suma, už kurią A. S. nupirko iš V. D. detales, kiek dar kartų po to buvo V. D. atvežęs prekių, nėra reikšmingi vertinant kaltinamųjų atsakomybės klausimą. Sutiktina su gynybos argumentais, kad nebuvo ikiteisminio tyrimo metu paimti jokie pėdsakai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apie nusikalstamą veiką iš viso buvo pranešta tik po savaitės, taigi pėdsakų nebuvimas nesudaro pagrindo manyti, jog kitų byloje nustatytų, aptartų duomenų negalima laikyti įrodymais.