- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-13
- Bylos Nr.
- e2-1267-790/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01398-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Ieškovas
- „Eurosec“ OÜ, uždarosios akcinės bendrovės „Eurosec LT“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių „Eurosec“ OÜ ir uždarosios akcinės bendrovės „Eurosec LT“ ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl viešojo pirkimo sąlygų neteisėtumo ir viešojo pirkimo nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės „Eurosec“ OÜ ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eurosec LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos pripažinti neteisėtais Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) vykdomo viešojo pirkimo Nr. 628073 „Pasislėpusių asmenų aptikimo įrangos pirkimas“ (toliau – Pirkimas) sąlygų 5.1 papunktį, Techninės specifikacijos 4, 14 punktus ir ex officio (liet. savo iniciatyva) Pirkimo procedūras nutraukti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė aplinkybėmis, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas Pirkimo dokumentų nuostatomis, teismų praktika ir su ieškiniu pateiktais įrodymais. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelis efektyvus būdas užtikrinti būsimo ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovės siekia savo teises ginti tokiu būdu, kad būtų užtikrinta reali galimybė sąžiningai varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo ir, laimėjimo atveju, sudaryti Pirkimo sutartį. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, ieškovių galimybės teismui patenkinus ieškinį ginti savo pažeistas teises būtų apribotos – kitiems Pirkimo dalyviams sudarius Pirkimo sutartį, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl šalių grąžinimo į iki pažeidimo buvusią padėtį ir restitucijos taikymo. Tuo atveju, kai Pirkimas vykdomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimus ir neužtikrinant tiekėjų sąžiningos konkurencijos, yra pažeidžiamos ne tik ieškovių teisės ir interesai, bet ir visos visuomenės interesai. Tuo tarpu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones viešasis interesas Pirkimo objektu nebūtų pažeistas dėl viešųjų pirkimų byloms proceso įstatymuose taikomų pagreitintų išnagrinėjimo terminų, taip pat dėl aplinkybės, kad perkančioji organizacija turi teisę laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu laikinai įsigyti reikalingas prekes ar paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovių „Eurosec“ OÜ ir UAB „Eurosec LT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – ieškinio reikalavimams užtikrinti sustabdė Pirkimo procedūras iki įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo.
4. Teismas vertino, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovės nurodė ieškinio dalyką ir pagrindą – suformulavo ieškinio reikalavimus, paaiškino faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus, kuriais grindžia reikalavimus. Ieškinio dalykas ir pagrindas suformuluotas tinkamai, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovių pasirinktas teisių gynimo būdas būtų akivaizdžiai negalimas.
5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas – atsakovė Pirkimu siekia įsigyti pasislėpusių asmenų aptikimo įrangą, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog šias paslaugas reikia įsigyti kuo greičiau, o jų neįsigijimas numatytu terminu padarytų akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga.
6. Teismas sprendė, kad nesustabdžius Pirkimo procedūrų ir sudarius Pirkimo sutartį būtų iš esmės apsunkintos ieškovių galimybės grąžinti situaciją į stadiją, kurioje galimai buvo padarytas pažeidimas. Kadangi ieškovės gina savo interesą išlaikyti situaciją, buvusią iki skundžiamų atsakovės veiksmų atlikimo, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sudarytų sąlygas ieškovių galimai pažeisto intereso apsaugai ir atitiktų šalių interesų pusiausvyrą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų užkirstas kelias ateityje galimiems kilti teisiniams ginčams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartį ir ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomų sąlygų. Ieškinio reikalavimai dėl netinkamai parengtų Pirkimo sąlygų yra nepagrįsti. Nors ieškovės ginčija Pirkimo nuostatas, reglamentuojančias pasiūlymo užtikrinimo vertę, atsakovė yra įpareigota nustatyti pasiūlymo užtikrinimo vertę pagal VPĮ 42 straipsnio 1 dalį. Atsakovės nustatytas 25 000 Eur pasiūlymo vertės užtikrinimas yra pagrįstas bei racionalus, nes tokiu užtikrinimu siekiama apsaugoti perkančiąją organizaciją nuo nesąžiningų tiekėjų. Ieškovių reikalavimai panaikinti Techninės specifikacijos 4, 14 punktus yra nepagrįsti, nes ieškovės nedetalizavo priežasčių, dėl kurių minėti reikalavimai pažeidžia jų teises ar interesus.
7.2. Ieškovių prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės viršys jų teikiamą naudą. Pirkimo objektas yra įranga, kuri bus naudojama siekiant aptikti neteisėtai į Lietuvos Respublikos teritoriją bandančius patekti asmenis, pasislėpusius transporto priemonėse. Šiuo metu nelegalių migrantų skaičius yra smarkiai padidėjęs, todėl vėluojant įsigyti minėtą įrangą kyla grėsmė visai Lietuvos valstybei ir visuomenės saugumui. Kadangi Pirkimo objektas yra susijęs su viešuoju interesu, t. y. Lietuvos–Baltarusijos sienos apsauga, valstybės saugumu, ieškovių ir atsakovės tarpusavio teisių pusiausvyros klausimas turėtų būti sprendžiamas tik po to, kai bus užtikrinta viešojo intereso apsauga.
7.3. Pirkimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2022 m. lapkričio 11 d., o Pirkimu įsigyjamos įrangos pristatymo terminas numatytas 2023 m. kovo 19 d. Todėl sustabdžius Pirkimo procedūras atsakovė negalės laiku įsigyti įrangos ir tai apsunkins atsakovei pavestų funkcijų užtikrinant Lietuvos valstybės sienos apsaugą vykdymą. Be to, sustabdžius Pirkimo procedūras nebus galimybės 2022 m. pasirašyti Pirkimo sutarties ir įsisavinti Pirkimo objektui numatytų atsakovei asignuotų biudžeto lėšų – 830 000 Eur su PVM. Nukėlus Pirkimo sutarties pasirašymą į 2023 m., atsakovė nespėtų panaudoti apie 400 000 Eur lėšų, todėl jas tektų grąžinti į valstybės biudžetą.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Pirkimo procedūrų stabdymas atitinka šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovės vykdomos funkcijos ir Pirkimo objektas yra susiję su viešojo intereso užtikrinti visuomenės saugumą patenkinimu. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, taip suteikiant prioritetą pavienio tiekėjo tariamų teisėtų interesų apsaugai yra neproporcingas, neefektyvus, neatitinkantis susiklosčiusios situacijos. Jeigu iš ieškovių pateiktų duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl Pirkimo pažeidimų, turi būti ginama vertybė, kad būtinos prekės būtų įsigytos kuo skubiau ir nebūtų padaryta žala visuomenei bei konstitucinėms vertybėms. Tuo tarpu ieškovių turtiniai interesai galėtų būti apginti paduodant ieškinį dėl žalos atlyginimo, jeigu tokios žalos realiai būtų patirta.
Atsiliepimas
8. Ieškovės „Eurosec“ OÜ ir UAB „Eurosec LT“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų egzistavimą. Teismas vertino ieškinio preliminaraus pagrįstumo sąlygą, analizavo, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas vertino laikinųjų apsaugos priemonių suderinamumą su ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Aplinkybė, kad nutartis atsakovei buvo nepalanki, nereiškia, jog teismas netinkamai atliko laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų įvertinimą.
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Laikinąsias apsaugos priemones galima atsisakyti taikyti tik tokiu atveju, kai ieškinio reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškovės išsamiai argumentavo ir pagrindė, kad ginčijamos Pirkimo sąlygų nuostatos yra neteisėtos ir nepagrįstai riboja ieškovių galimybes dalyvauti Pirkime.
8.3. Teismas tinkamai įvertino, kad nesustabdžius Pirkimo vykdymo ir sudarius Pirkimo sutartį, būtų iš esmės apsunkintos ieškovių galimybės grąžinti situaciją į stadiją, kurioje galimai buvo padarytas pažeidimas. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, jeigu yra konstatuojamas perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas, tačiau laikinosios priemonės netaikomos, o Pirkimo sutartis su kitu tiekėju gali būti sudaryta, egzistuoja būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Šiuo atveju Pirkimo procedūrų stabdymas yra būtina priemonė siekiant užtikrinti ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
8.4. Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, užtikrino viešojo intereso apsaugą. Pirkimo objektas savaime nelemia draudimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes kiekvienas viešasis pirkimas yra susijęs su viešojo intereso patenkinimu. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad nedelsiant neįsigijus Pirkimo objekto, valstybės sienos apsauga nebus užtikrinta. Atsakovė Pirkimo sąlygose nenurodė konkretaus perkamų prekių kiekio, pažymėdama, kad prekes įsigis pagal poreikį, todėl neatidėliotinas Pirkimo objekto įsigijimas nėra neišvengiamai būtinas. Be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones perkančioji organizacija turi teisę laikinai įsigyti prekes. Ta aplinkybė, kad Pirkimo objektas yra finansuojamas biudžeto lėšomis, nelemia viešojo intereso pažeidimo, nes tokia aplinkybė negali paneigti ieškovių teisių lygiomis galimybėmis dalyvauti Pirkimo procedūrose.
8.5. Atsakovė atskirajame skunde nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartyje Nr. e2-2396-340/2021, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartyje Nr. e2-28739-653/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartyje Nr. e2-1049-370/2021 bei 2021 m. spalio 14 d. nutartyje Nr. e2-1211-370/2021 nustatytais faktais ir teismų išvadomis dėl Lietuvos–Baltarusijos pasienio apsaugos, nes šios civilinės bylos ir jose konstatuoti faktai nagrinėjamoje byloje neturi precedento galios.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundų ribų.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 2 dalyje įvardytos viešųjų pirkimų bylose galimos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė Pirkimo procedūras, motyvuodamas, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka šalių interesų pusiausvyrą, užtikrina ieškovių galimai pažeisto intereso apsaugą, užkerta kelią galimiems ginčams ateityje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai vertino, jog šios nutarties priėmimo metu egzistavo visos sąlygos taikyti ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Pirkimo procedūras.
12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovės reiškia reikalavimus pripažinti neteisėtomis Pirkimo sąlygų nuostatas (Pirkimo sąlygų 5.1 papunktį, Techninės specifikacijos 4, 14 punktus) ir ex officio Pirkimo procedūras nutraukti. Tokie ieškinio reikalavimai dėl Pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo ir pagrindo nutraukti Pirkimo procedūras yra nagrinėtini teisme, ieškovių pasirinktas teisių gynimo būdas yra tinkamas ir įtvirtintas VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Ieškovės nurodė ieškinio dalyką, ieškinio pagrindą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
13. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodė argumentus, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, tokie argumentai susiję su tarp šalių kilusio ginčo sprendimu iš esmės, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra vertinami. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktiką teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių, teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja grėsmė ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių. Atsisakymas stabdyti Pirkimo procedūras lemtų apsunkintą ieškovėms galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo procesą, nes iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo Pirkimo sutartis galėtų būti sudaryta su kitu tiekėju, o tokia aplinkybė eliminuotų ieškovių teisę varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Patenkinus ieškinio reikalavimus, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl Pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, taip pat galėtų kilti papildomi ginčai.
15. Pirmosios instancijos teismui skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pagrindo spręsti, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nurodyti ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principai ar kiltų neigiamų padarinių viešajam interesui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
16. Nagrinėjamu atveju nenustatyta tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti Pirkimo procedūras, o ne jas sustabdyti siekiant užtikrinti teisėtą Pirkimo procedūrų vykdymą. Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl į Lietuvos teritoriją patenkančių nelegalių migrantų skaičiaus nėra tokio pobūdžio, kad savaime lemtų staigų ir iš anksto nenumatytą poreikį kuo greičiau įsigyti Pirkimo objektu esančią įrangą. Lietuvos valstybė su neteisėtų migrantų patekimu į teritoriją susiduria ne pirmus metus, pagal viešai skelbiamus Lietuvos statistikos departamento duomenis neteisėtai į Lietuvos valstybės teritoriją patekusių migrantų skaičius 2021–2022 m. laikotarpiu išlieka panašus (per 2021 m. laikotarpį registruoti 4 326 neteisėti migrantai; iki 2022 m. gruodžio 8 d. registruoti 4 537 neteisėti migrantai). Be to, atsakovės nurodomas poreikis kuo greičiau sudaryti Pirkimo sutartį daugiau grindžiamas Pirkimo objekto nauda ateityje – atsakovė pasislėpusių asmenų aptikimo įrangos naudą sieja su galimai padidėsiančiu darbo krūviu (atsakovės atskirojo skundo 3 lapas); pagal Pirkimo sutarties projekto nuostatas, perkamų prekių (įrangos) kiekiai yra tik preliminarūs ir priklausys nuo atsakovės poreikio bei finansavimo (Pirkimo sutarties projekto 2.3 papunktis).
17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog Pirkimo objekto įsigijimas vėlesniais, nei numatyta terminais, padarytų akivaizdžią ar neištaisomą žalą valstybei, visuomenei. Atsakovė nuolat vykdo jai priskirtas funkcijas, kuriomis siekiama užtikrinti Lietuvos valstybės sienos kirtimo tvarką, dalyvauja įgyvendinant valstybinę migracijos procesų kontrolę (Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Pirkimo objektą sudarančios prekės (įranga) yra reikšmingos siekiant užkardyti nelegalios migracijos grėsmę ir vykdyti pasienio kontrolę, tačiau nėra duomenų, jog neįsigijus Pirkimo objekto nedelsiant visuomenės ar valstybės saugumas negalėtų būti užtikrinamas.
18. Nors atsakovė atskirajame skunde teigia, kad jai nebuvo sudaryta galimybė įrodyti, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės padarys žalą svarbiausiems konstituciniams gėriams, nes jai (atsakovei) nebuvo suteikta teisė pateikti atsiliepimą į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šie atskirojo skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Teismas turi teisę spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš anksto apie gautą prašymą atsakovui nepranešęs (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Be to, tokia aplinkybė neapribojo atsakovės teisės įrodinėti aplinkybių, kuriomis ji grindžia savo poziciją, nes egzistuojant CPK nurodytoms išimtims įrodymai gali būti priimami ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokia teise atsakovė nesiekė pasinaudoti (CPK 314 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo teiginiais, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeista šalių interesų pusiausvyra, o atsakovė praras galimybę įsisavinti Pirkimui skirtas lėšas. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio 1 dalį asignavimų valdytojai į biudžetą turi grąžinti biudžeto lėšas, kurios liko nepanaudotos iki atitinkamų biudžetinių metų pabaigos, savaime neleidžia daryti išvados, jog atsakovei jos negalės būti numatytos ir skiriamos kitų metų biudžete. Kita vertus, vien atsakovės nurodomas Pirkimo objekto pobūdis (kurio svarba atsakovė grindžia poreikį kuo greičiau sudaryti Pirkimo sutartį), nenustačius realios ar realiai numatomos žalos atsiradimo, nėra pagrindas savaime eliminuoti galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užtikrintas sąžiningas Pirkimo dalyvių varžymasis.
20. Būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl Pirkimo objekto pobūdžio ir svarbos taip pat nepatvirtina atsakovės atskirajame skunde nurodomi teismų praktikos pavyzdžiai. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi byloje Nr. e2-1049-370/2021 spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešajame pirkime, kurio objektas buvo vaizdo stebėjimo sistema; šios pasienio kontrolės įrangos Lietuvos Respublikos pasienio ruože su Baltarusija apskritai nebuvo, tuo tarpu nagrinėjamu atveju Pirkimo objektą sudaro įranga, kuri kaip papildoma, o ne pagrindinė, priemonė didintų pasienio kontrolės efektyvumą. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi byloje Nr. e2-1211-370/2021 spręstas klausimas nėra tapatus ginčo situacijai – nurodytoje byloje pirmosios instancijos teismas atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o apeliacinės instancijos teismas tokią nutartį paliko nepakeistą, nustatęs ne tik poreikį tęsti viešojo pirkimo procedūras dėl objekto pobūdžio, tačiau ir aplinkybę, jog laikinąsias apsaugos priemones prašyta taikyti tik iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, o tai reiškė, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės realios įtakos ieškinio reikalavimų įvykdymui neturėtų.
21. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovių „Eurosec“ OÜ ir UAB „Eurosec LT“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkintas, yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.