Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2016 m. rugsėjo 22 d., apie 16.14 val., Dariaus ir Girėno bei Pušų gatvių sankryžoje, Gargžduose, vairavo transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas 0,57 promilės (įvertinus paklaidą asmens naudai – 0,54 promilės) neblaivumo laipsnis, sankryžoje sukdama į kairę nepraleido tiesiai atvažiuojančio automobilio VAZ LADA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. L., su juo susidūrė ir jį apgadino. Tokiais veiksmais J. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 157 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. priėmė nutarimą, kuriuo J. N. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą ir pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio nuostatas paskyrė pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį administracinę nuobaudą – 1200 Eur baudą, atimdamas teisę vairuoti transporto priemones dešimčiai mėnesių. Paskirtos baudos mokėjimą išdėstė dvidešimt keturiems mėnesiams, kiekvieną mėnesį mokant 50 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą J. N. paskiriant 1200 Eur baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones trisdešimt šešiems mėnesiams.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei apeliacinį skundą, sprendžia, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad paskirta nuobauda bus pakankama administracinėmis nuobaudomis siekiamiems tikslams pasiekti.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas atsižvelgė į pažeidėjos asmenybę, į tai, kad pažeidėja pripažįsta padariusi teisės pažeidimą ir gailisi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, už analogiškų administracinių teisės pažeidimų padarymą nebausta, anksčiau bausta už švelnesnius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dalyvavo 4 val. privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programoje, 2016-10-03 išduotas tai patvirtinantis pažymėjimas. Atsižvelgė taip pat į tai, kad viena augina mažametį – 13 metų vaiką. Vaikas, jos paaiškinimais, turi įvairių sveikatos problemų, lemiančių būtinybę sistemingai lankytis pas medikus Klaipėdoje. Nedirba, registruojasi darbo biržoje, pragyvena iš socialinės pašalpos. Pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, žmonės sužaloti nebuvo, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti J. N. paskyrus mažesnę nuobauda, nei nurodyta ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje.

Institucija su tokiomis apylinkės teismo išvadomis nesutinka. Pasak apelianto, teismas nenurodė išskirtinių priežasčių, dėl kurių J. N. būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas už tokį šiurkštų pažeidimą, t. y. taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas, nes asmuo padarė teisės pažeidimą, keliantį grėsmę ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Pažymi, kad nuobaudos paskyrimas turi sukelti neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą. Įstatymas iškelia aukščiau visuomenės viešąjį interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais sutikti negali. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad J. N. padarytas teisės pažeidimas didelių neigiamų pasekmių nesukėlė, eismo įvykio metu automobiliai apgadinti iš esmės nedaug, iš eismo įvykio vietos asmuo nepasišalino, sutiko su padarytu pažeidimu. J. N. savo kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi.

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu J. N. paskirta nuobauda nėra per švelni ir nagrinėjamu atveju pakankama įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpindamas teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikindamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Šiuo atveju apelianto prašoma nuobauda, t. y. 1200 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trisdešimt šešiems mėnesiams, būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas visapusiškai įvertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.