- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- e2A-984-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02445-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Dalė Burdulienė, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- J. S., Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovams J. S., Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ dėl leidimo laidoti, sprendimo paskirti kapinių prižiūrėtoją panaikinimo, valdymo teisės pažeidimo ir padarinių atkūrimo, atsakovės J. S. priešieškinį ieškovei R. S., atsakovei Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo panaikinti atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ atsakovei J. S. išduotą leidimą laidoti N. S. Karmėlavos kapinėse (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) eilėje; panaikinti atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ sprendimą, kuriuo atsakovė J. S. buvo paskirta kapavietės, esančios Karmėlavos kapinėse (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) eilėje, prižiūrėtoja ir panaikinti atitinkamus įrašus registracijos žurnale; pripažinti, kad ieškovė R. S. yra kapavietės, esančios Karmėlavos kapinėse (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) eilėje, prižiūrėtoja ir įpareigoti atsakovę Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ padaryti apie tai įrašus registracijos žurnale; įpareigoti atsakovę J. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatytą paminklą ir atstatyti nugriautą ieškovei R. S. priklausantį paminklą; įpareigoti atsakovę J. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti N. S., palaidotos Karmėlavos kapinėse (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) eilėje, palaikų iškasimą ir jų perlaidojimą kitoje vietoje; priteisti ieškovei iš atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti ieškovei iš atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ bylinėjimosi išlaidas. 2016 m. lapkričio 17 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko tikslinimo ieškovė nurodė atsisakanti ieškinyje nurodyto reikalavimo įpareigoti atsakovę J. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti N. S., palaidotos Karmėlavos kapinėse (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) eilėje, palaikų iškasimą ir jų perlaidojimą kitoje vietoje, prašė padidinti priteistinos neturtinės žalos dydį iki 4 000 Eur. 2016 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė atsisakanti ieškinio reikalavimo dėl padidinto neturtinės žalos priteisimo ir pasiliekanti prie anksčiau reikšto reikalavimo dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Karmėlavos kapinių kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo palaidota ieškovės močiutė M. M., kapavietės prižiūrėtoja buvo paskirta M. M. dukra N. S., kuri nesirūpino kapu. Ieškovė prižiūrėjo kapą, todėl kreipėsi į atsakovę Kauno savivaldybės įmonę „Kapinių priežiūra“. 1999 m. lapkričio 5 d. ieškovė buvo paskirta minėtos kapavietės prižiūrėtoja. (duomenys neskelbtini) į ieškovės prižiūrimą kapavietę, esančią Karmėlavos kapinių (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) eilėje, atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ leidimu, be ieškovės, kaip kapo prižiūrėtojos, žinios ir sutikimo buvo palaidota N. S. 2015 m. spalio 16 d. nuvykusi prie ginčo kapo, ieškovė pamatė, jog jos lėšomis statytas paminklas pašalintas ir pastatytas naujas paminklas. Atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ neteisėtai ir nepagrįstai paskyrė atsakovę J. S. ginčo kapo Karmėlavos kapinėse prižiūrėtoja, išdavė leidimą atsakovei J. S. laidoti N. S., leido atsakovei J. S. be ieškovės sutikimo keisti kapavietės sutvarkymą. Ieškovė itin išgyveno dėl mirusiosios atminimo paniekinimo, kadangi buvo sugadinti ieškovės įrengti kapavietės statiniai, kapavietėje be jos žinios palaidotas kitas asmuo. Ieškovė prašė atmesti atsakovės J. S. pateiktą priešieškinį, motyvuodama tuo, kad jame reiškiami reikalavimai teismingi administraciniam teismui, atsakovė J. S. nenurodė faktinių aplinkybių dėl ieškovei išduoto sprendimo ir leidimo neteisėtumo, taip pat ji nepagrįstai reikalauja iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes ginčijamus dokumentus priėmė atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“.
3. Atsakovė J. S. nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 1999 m. lapkričio 5 d. įrašą dėl kapo, esančio Karmėlavos kapinėse, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kapavietėje, priežiūros perrašymo ieškovės vardu, paliekant galioti įrašą, kuriuo už kapavietės priežiūrą atsakinga įrašyta atsakovė J. S.; panaikinti 1999 m. lapkričio 3 d. leidimą Nr. 347, kuriuo ieškovei leista pastatyti paminklą su papildomais statiniais Karmėlavos kapinėse, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kapavietėje; priteisti atsakovei J. S. iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė J. S. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovės J. S. močiutę M. M. palaidojus Karmėlavos kapinių kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini), kapavietės prižiūrėtoja buvo paskirta atsakovės J. S. motina N. S., tą patvirtina Karmėlavos kapinių administracijos registracijos žurnalas. Šis įrašas iki N. S. mirties nebuvo pakeistas ar panaikintas. (duomenys neskelbtini) mirus N. S., atsakovė J. S. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovę Kauno savivaldybės įmonę „Kapinių priežiūra“ dėl leidimo palaidoti ją ginčo kapavietėje. (duomenys neskelbtini) atsakovei J. S. buvo išduotas leidimas laidoti, o 2015 m. rugsėjo 11 d. – leidimas pastatyti paminklą ginčo kapavietėje. Nei N. S., nei atsakovė J. S. nežinojo apie ieškovės paskyrimą M. M. kapo prižiūrėtoja1999 m. lapkričio 5 d. ir leidimo pastatyti antkapį jai išdavimą 1999 m. lapkričio 3 d. Šie veiksmai nebuvo derinami su tuometine kapavietės prižiūrėtoja N. S. Kapavietės priežiūros perrašymas ieškovės vardu padarytas neteisėtai, kadangi N. S., būdama paskirta atsakinga už kapavietės priežiūrą, ją prižiūrėjo, jos statusas nebuvo panaikintas, apie kapavietės priežiūros perrašymą ji nebuvo informuota, jos sutikimas nebuvo gautas, nors tai numatė tuo metu galiojantys teisės aktai.
5. Atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti.
6. Atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ nurodė, kad, mirus kapavietės prižiūrėtojai M. M., atsakinga už kapavietę buvo paskirta M. M. dukra N. S. Atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ nebeturi duomenų dėl kokių priežasčių, kokiu pagrindu, pagal kokias procedūras, kokiais dokumentais vadovaujantis ieškovė buvo perrašyta kapavietės prižiūrėtoja, nes, pasibaigus su kapavietės išskyrimu ir perrašymu susijusių dokumentų saugojimo terminui, jie buvo sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka. Įrašas apie kapavietės prižiūrėtoja tapusią ieškovę nebuvo įregistruotas Karmėlavos kapinėse esančiose laidojimo knygose, todėl, (duomenys neskelbtini) metais atvykus laidoti N. S., jos dukrai atsakovei J. S. nebuvo kliūčių gauti leidimą laidoti į ginčo kapavietę. 1999 metais kapo prižiūrėtoja N. S. buvo gyva, rašytinio sutikimo perrašyti kapavietę ji nebuvo davusi. Vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklėmis, kapavietės perrašymas dėl jos nepriežiūros buvo galimas ne anksčiau kaip po trejų metų nuo pirmojo kapavietės netvarkymo fakto fiksavimo dienos, įvykus visoms privalomoms procedūroms ir ne anksčiau kaip po trejų metų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu priėmė ieškovės R. S. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę J. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti N. S., palaidotos Karmėlavos kapinėse (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) eilėje, palaikų iškasimą ir jų perlaidojimą kitoje vietoje, atmetė kitą ieškinio dalį, tenkino priešieškinį: pripažino neteisėtu ir panaikino atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 1999 m. lapkričio 5 d. įrašą dėl kapo, esančio Karmėlavos kapinėse, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kapavietėje, priežiūros perrašymo ieškovės R. S. vardu, paliekant galioti įrašą, kuriuo už kapavietės priežiūrą įrašyta atsakinga atsakovė J. S.; panaikino 1999 m. lapkričio 3 d. leidimą Nr. 347, kuriuo ieškovei R. S. leista pastatyti paminklą su papildomais statiniais Karmėlavos kapinėse, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kapavietėje; priteisė iš atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ atsakovei J. S. 41 Eur žyminį mokestį ir 700 Eur advokato atstovavimo išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad pagal kapavietės perrašymo metu galiojusias Kapinių tvarkymo taisykles (12, 17 punktas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 359, kapavietės priskyrimas (perdavimas) kitam prižiūrėtojui buvo galimas iš esmės trimis atvejais: 1) kapavietės netvarkymo atveju; 2) kapavietės prižiūrėtojo mirties atveju (esant kitų giminaičių sutikimui); 3) kapavietės prižiūrėtojo sutikimo atveju. Teismas konstatavo, kad minėtos taisyklės iš viso nenumatė kapo priežiūros perrašymo vien tik kito asmens (ne kapo prižiūrėtojo) prašymu, be kapo prižiūrėtojo sutikimo ir net jo neinformuojant. Vadovaudamasis Kapinių tvarkymo taisyklių 17 punktu, teismas padarė išvadą, kad kapavietės perrašymas galimas ne anksčiau kaip po trejų metų nuo pirmojo kapavietės netvarkymo fakto fiksavimo dienos, įvykus visoms privalomoms procedūroms.
9. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų dėl kapo nepriežiūros iki 1999 metų, taip pat nėra duomenų, kad kapines prižiūrinti atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ buvo gavusi pranešimą apie netvarkomą kapavietę ar pati tai užfiksavusi ir raštiškai įspėjusi kapavietės prižiūrėtoją N. S. dėl kapo nepriežiūros (CPK 177, 178 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad byloje apklausta liudytoja atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ ilgametė darbuotoja I. D., 1999 metais pasirašiusi raštą, patvirtinantį ieškovę esant ginčo kapo prižiūrėtoja, ir leidimą jai statyti paminklą ginčo kapavietėje, kurios parodymais netikėti teismas neturėjo pagrindo, nurodė, kad kapavietės perrašymui dėl jos nepriežiūros niekada nebuvo sudaryta jokių komisijų; kapavietės priežiūra, esant gyvam kapavietės prižiūrėtojui, nebuvo perrašoma be atsakingo už tą kapavietę sutikimo, todėl toks atvejis, kaip šis, galėjo būti, jei buvo pateiktas suklastotas pirminio kapo prižiūrėtojo sutikimas; kapavietės perrašymo sudubliavimų nėra buvę; iki 2015 metų niekada ir niekam nėra siuntę dokumentų dėl kapo nepriežiūros ir nėra ieškoję pradinio kapavietės prižiūrėtojo, kad gautų jo sutikimą dėl kapavietės perrašymo, nes visus dokumentus turi pateikti tuo suinteresuotas asmuo, o iki to laiko nebuvo ginčų dėl kapaviečių; dėl kapavietės priežiūros perrašymo sprendžia įmonės direktorius, o ji tik išduoda pažymas, leidimus; gavęs dokumentus, asmuo turi juos registruoti pas konkrečių kapinių vedėją, o šiuo atveju ieškovė savo dokumentų nebuvo užregistravusi; išduodant leidimą laidoti atsakovei J. S., nebuvo patikrinti jų turimi žurnalai ir pasitikėta kapinių vedėjo išduota pažyma. Teismas konstatavo, kad kapo priežiūra ieškovei negalėjo būti perrašyta dėl kapo nepriežiūros, nes ieškovė nurodė kreipusis dėl kapavietės priežiūros perrašymo prieš vienerius metus iki gaunant leidimą, o procedūroms atlikti reikia mažiausiai trejų metų, be to, byloje pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 10 d. raštas Nr. 43-2-1117 patvirtina, jog 1995–1999 metų laikotarpiu Kauno miesto savivaldybės administracijoje nebuvo sudaryta komisija dėl neprižiūrėtų kapaviečių perdavimo (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).
10. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju buvo negalimas ir antrasis kapavietės perrašymo atvejis – dėl kapavietės prižiūrėtojo mirties, nes 1999 metų lapkričio mėnesį ginčo kapavietės prižiūrėtoja N. S. buvo gyva, ji mirė (duomenys neskelbtini).
11. Teismas sprendė, kad trečiasis kapavietės perrašymo atvejis – gavus rašytinį teisėto kapavietės prižiūrėtojo leidimą, šiuo atveju taip pat nebuvo galimas, nes pati ieškovė nurodė niekada neprašiusi N. S. sutikimo dėl kapavietės priežiūros perleidimo, o liudytoja I. D., kurios parodymais netikėti teismas neturėjo pagrindo, paneigė ieškovės nurodytas aplinkybes, jog tokiu sutikimu rūpinosi atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“, be to, pati ieškovė teigė savivaldybės įmonei net nenurodžiusi N. S. adreso (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis); atsakovė J. S. nurodė, kad jos motina N. S. nedavė rašytinio sutikimo dėl močiutės M. M. kapavietės perrašymo nei ieškovei, nei kuriam nors kitam asmeniui, o iki N. S. laidotuvių (duomenys neskelbtini) metais apie ieškovės tapimą močiutės kapavietės prižiūrėtoja nebuvo žinoma nei atsakovei J. S., nei jos broliui V. S., kuris byloje buvo apklaustas liudytoju, ar esančiam gyvam M. M. sūnui ir jo sutuoktinei; Kapinių tvarkymo taisyklės nenumatė kapavietės priežiūros perrašymo, neinformuojant esančio gyvo kapo prižiūrėtojo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė dėl tapimo kapavietės prižiūrėtoja kreipusis į atsakovę Kauno savivaldybės įmonę „Kapinių priežiūra“ prieš metus laiko iki dokumentų apie kapo priežiūrą gavimo, o jos pateiktas kapavietės sutvarkymo projektas suderintas vyr. architektės I. A. 1999 m. sausio 18 d., vyr. dizainerės E. Ž. 1997 m. sausio 14 d., t. y. beveik prieš vienerius ir trejus metus iki ieškovės tapimo kapo prižiūrėtoja, nors tokie projektai, nesant kapavietės prižiūrėtoju, neruošiami, vadinasi, ieškovė neabejojo ja tapsianti.
12. Įvertinęs byloje esančius dokumentus, paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas konstatavo, jog šiuo atveju negalima padaryti išvados, kad pirminė kapo prižiūrėtoja N. S. teisėtu pagrindu neteko kapavietės prižiūrėtojos teisių, o ieškovė 1999 metais teisėtai tapo ginčo kapavietės prižiūrėtoja. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad N. S. (o vėliau ir atsakovės J. S.) teisės, perrašant M. M. kapavietės priežiūrą ieškovės vardu, buvo pažeistos. Teismas pažymėjo, kad artimųjų asmenų kapavietes prižiūrėti, jomis rūpintis galima ir nebūnant kapavietės prižiūrėtoju, o tokia priežiūra pati savaime, nesant teisinio pagrindo ir neįvykdžius tam numatytų procedūrų, nesukuria konkrečių teisių. Nurodęs, kad iš neteisės teisės neatsiranda, teismas kaip nepagrįstus ir neįrodytus atmetė ieškinio reikalavimus (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Netenkinęs ieškinio reikalavimų, teismas atitinkamai tenkino atsakovės J. S. priešieškinio reikalavimus (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklų 21 punktas).
13. Teismas nepagrįstais pripažino ieškovės argumentus dėl priešieškinio teismingumo apygardos administraciniam teismui, motyvuodamas tuo, kad priešieškinis reiškiamas tam apylinkės teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys, neatsižvelgiant į jo teismingumą (CPK 33 straipsnio 2 dalis).
14. Teismas nurodė, kad civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatomos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei žala, iš kurių kaltė yra preziumuojama (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovė reikalauja 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ji nepateikė įrodymų dėl patirtos žalos ir prašomo žalos dydžio. Nors atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ nepagrįstai išdavė patvirtinimą apie ieškovės tapimą ginčo kapo prižiūrėtoja, leido tvarkyti kapavietę be ankstesnio kapavietės prižiūrėtojos (N. S.) sutikimo, tačiau šiuo atveju nėra įrodymų, kad šie veiksmai nebuvo įtakoti pačios ieškovės neteisėtų veiksmų. Ieškovei neįrodžius, o teismui nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CK 6.246–6.250 straipsniai, 6.253 straipsnio 5 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, CPK 177, 178, 185 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė R. S. prašo: nustačius absoliučius Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo negaliojimo pagrindus, panaikinti šį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitu atveju, – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir tenkinti ieškinį, išskyrus tą jo dalį, kurioje ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų, atmesti atsakovės J. S. priešieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Netinkamai aiškintos ir taikytos procesinės teisės normos, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymą tarp šalių (CPK 12, 178 straipsniai), taip nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovės pateikti oficialūs dokumentai (Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 1999 m. lapkričio 5 d. sprendimas, leidimas Nr. 347, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2015 m. sausio 13 d. raštas Nr. 43-2-44) byloje turėjo didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas to nepaisė. Didesnę įrodomąją galią turintiems įrodymams paneigti teismas sprendime rėmėsi iš esmės tik liudytojų parodymais, nors tai draudžia CPK 197 straipsnio 2 dalis. Teismas nenurodė, kad dėl kokių nors objektyvių priežasčių jis taiko CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį. Nepagrįstai vadovautasi liudytojų atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ ilgametės darbuotojos I. D. ir atsakovės J. S. brolio V. S. parodymais, kadangi jie suinteresuoti bylos baigtimi, be to, jų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi. Teismas privalėjo vadovautis kasacinio teismo suformuota taisykle, jog, vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). I. D. yra suinteresuota bylos baigtimi, nes ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti priteisimo iš atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“, kurioje dirba I. D. Be to, tenkinus nurodytą ieškinio reikalavimą, galėjo kilti žalos atlyginimo iš darbuotojo teisinė atsakomybė regreso tvarka. V. S. yra atsakovės J. S., kurios atžvilgiu ieškovė pareiškė kelis materialiuosius reikalavimus, brolis, todėl V. S. parodymus, kurie buvo neįtikinami ir prieštaringi, teismas turėjo vertinti kritiškai. Atsakovės, teigdamos, kad ieškovės pateikti oficialūs dokumentai yra neteisėti ir negaliojantys, privalėjo įrodyti šias aplinkybes, tačiau to nepadarė rašytiniais įrodymais, o liudytojų parodymais nebuvo galima remtis (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Teismas nepagrįstai perkėlė ieškovei įrodinėjimo naštą. Įrodymus apie tai, kaip ir kokiu pagrindu buvo perrašyta kapavietė, privalėjo pateikti bylos šalys, teigiančios, kad ieškovė kapavietės prižiūrėtoja buvo paskirta neteisėtai, tačiau jos tokių įrodymų nepateikė.
1.2. Neatsižvelgta, kad ieškovė į atsakovę Kauno savivaldybės įmonę „Kapinių priežiūra“ kreipėsi dėl kapavietės nepriežiūros, tačiau jai nėra žinoma, kokiu pagrindu ieškovei buvo perrašyta kapavietės priežiūra, kadangi oficialiuose dokumentuose kapavietės priežiūros perrašymo pagrindas nėra nurodytas, be to, šis klausimas priklauso atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ kompetencijai.
1.3. Vertinant liudytojos I. D. parodymus, padarytos prieštaringos išvados. Teismas nurodė, kad kapavietės nepriežiūros atveju yra siunčiamas pranešimas kapavietės prižiūrėtojui, tačiau kitoje vietoje teigė, jog liudytoja I. D. paneigė ieškovės nurodytas aplinkybes, jog tokiu sutikimu rūpinosi atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“. Teismas nepagrįstai atmetė galimybę, jog atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ siuntė N. S. pranešimą dėl kapavietės nepriežiūros, o ši, vietoj to, kad sutvarkytų kapavietę, davė sutikimą pakeisti kapavietės prižiūrėtoją.
1.4. Nepagrįsta išvada, kad projektai, nesant kapavietės prižiūrėtoju, neruošiami, todėl ieškovė neabejojo ja tapsianti. Jokiame teisės akte nėra reglamentuota, kad kapavietės sutvarkymo projektas negalėtų būti rengiamas iki kol asmuo nėra paskirtas kapavietės prižiūrėtoju. M. M. Karmėlavos kapinių kapavietėje palaidota (duomenys neskelbtini), todėl matydama, kad kapavietė yra neprižiūrima, ieškovė ėmė rengti kapavietės sutvarkymo projektą. Norėdama faktiškai sutvarkyti kapavietę, ieškovė sužinojo, kad reikalingas kapavietės prižiūrėtojo pakeitimas, todėl ji parašė prašymą atsakovei Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“, o ši priėmė sprendimą ieškovę paskirti kapavietės prižiūrėtoja.
1.5. Teismas, pripažindamas neteisėtu ir panaikindamas atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 1999 m. lapkričio 5 d. įrašą dėl kapo, esančio Karmėlavos kapinėse, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kapavietėje, priežiūros perrašymo ieškovės vardu, paliekant galioti įrašą, kuriuo už kapavietės priežiūrą įrašyta atsakinga J. S., panaikindamas 1999 m. lapkričio 3 d. leidimą Nr. 347, kuriuo ieškovei leista pastatyti paminklą su papildomais statiniais Karmėlavos kapinėse, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kapavietėje, sprendime nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis šie sprendimai (sandoriai) yra naikinami.
1.6. Nepagrįsti teismo argumentai dėl civilinės atsakomybės sąlygų neįrodymo. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinį skausmą. Ieškovė pergyveno dėl mirusiosios atminimo paniekinimo, kadangi buvo sugadinti ieškovės įrengti kapavietės statiniai. Ieškovė itin pergyveno, jautė didelius dvasinius išgyvenimus, pamačiusi, kad jos prižiūrimoje kapavietėje be jos žinios palaidotas kitas asmuo, kad yra nugriautas jos paminklas ir pastatytas naujas. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad buvo paniekintas ir jos tėvo atminimas, kadangi ieškovė buvo atvežusi smėlio iš tėvo kapo, esančio Rusijoje, jo atminimui įrengusi paminklą, kuris vėliau buvo nugriautas. Neturtinės žalos įrodinėjimo specifika lemia, kad dažnai šalys savo dvasinius išgyvenimus gali įrodyti tik paaiškinimais, parodymais, todėl teismo padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos dydžio, yra nepagrįsta ir neteisėta. Taip pat teismas be įrodymų galimai apkaltino ieškovę neteisėtų veiksmų atlikimu, dėl to nepriteisė jai neturtinės žalos. Teismas, neturėdamas įrodymų ir teigdamas, kad tam tikrus neteisėtus veiksmus galėjo atlikti ir ieškovė, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovė įrodė visas atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai), t. y. neteistus atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ veiksmus išduodant oficialius leidimus ir priimant sprendimus, priežastinį ryšį tarp neteisėto veiksmo ir žalos, pačią žalą. Dėl to bet kuriuo atveju ieškovei iš atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ turėjo būti priteista neturtinė žala.
1.7. Teismas neturėjo teisės priimti atsakovės J. S. priešieškinį, kadangi buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės. Šis procesinės teisės normos pažeidimas sudaro absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Atsakovės J. S. priešieškiniu keliamas ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių, todėl turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ įgyvendina viešojo administravimo subjekto funkcijas, todėl jos priimti sprendimai ir/ar išduoti leidimai prilyginami administraciniams aktams. Atsakovės J. S. priešieškiniui priimti nebuvo procesinių prielaidų, nes egzistavo CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas ieškiniui (priešiniam ieškiniui) atsisakyti priimti. Nurodytam pagrindui paaiškėjus po bylos iškėlimo teisme, teismas turėjo bylos dalį pagal atsakovės J. S. priešieškinį perduoti pagal rūšinį teismingumą administraciniam teismui (CPK 36 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė J. S. priešieškiniu nekelia reikalavimų, kurie būtų teismingi bendrosios kompetencijos teismui.
Atsiliepimas
16. Atsakovė J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Motyvuojamoji dalis
16.1. Ieškovės argumentai dėl liudytojos I. D. suinteresuotumo bylos baigtimi yra deklaratyvūs ir pagrįsti spėjimais, o ne teisiniais ir logiškais motyvais, nėra objektyvaus pagrindo abejoti šios liudytojos duotais parodymais.
16.2. Teismas rėmėsi iš esmės visų byloje pateiktų įrodymų visetu, t. y. tiek rašytiniais įrodymais, tiek liudytojų parodymais, kuriuos vertino ir lygino tarpusavyje. Liudytojų parodymai buvo vertinami kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nesuteikiant jiems prioriteto. Ieškovė deklaratyviai teigia, jog liudytojų parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, tačiau detaliai nepagrindžia ir nenurodo konkrečių faktų ir aplinkybių, susijusių su jų prieštaringumu ir nenuoseklumu. Aplinkybė, kad liudytojas V. S. yra atsakovės J. S. brolis, nepagrindžia ir neįrodo jo suinteresuotumo bylos baigtimi, reikalavimai yra pareikšti atsakovės J. S., o ne jos brolio atžvilgiu.
16.3. Atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 1999 m. lapkričio 5 d. sprendimas, kuriuo kapo, esančio Karmėlavos kapinėse, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kapavietėje, priežiūra perrašyta ieškovės vardu kartu su leidimu Nr. 347, kuris leido ieškovei pastatyti paminklą su papildomais statiniais, yra ginčo dalykas šioje byloje ir negali būti vertinami kaip oficialūs rašytiniai įrodymai CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo prasme. Atsakovės J. S. reikalavimas buvo visiškai įrodytas liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir tuo metu galiojusiais teisės aktais.
16.4. Ieškovės teiginiai, jog teismas nepagrįstai atmetė galimybę, kad atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ siuntė N. S. pranešimą dėl kapavietės nepriežiūros, o ši, vietoj to, kad sutvarkytų kapavietę, davė sutikimą pakeisti kapavietės prižiūrėtoją, yra deklaratyvūs, grindžiami subjektyviais ieškovės pamąstymais ir spėjimais, o ne objektyviais įrodymais.
16.5. Sprendime buvo nurodyti faktiniai ir teisiniai atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 1999 m. lapkričio 5 d. įrašo ir 1999 m. lapkričio 3 d. leidimo Nr. 347 pripažinimo negaliojančiais pagrindai.
Žemesnės instancijos teismas
16.6. Teismui atmetus ieškinį ir patenkinus priešieškinį bei pripažinus neteisėtu ir panaikinus atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 1999 m. lapkričio 5 d. įrašą dėl kapo, esančio Karmėlavos kapinėse, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kapavietėje, priežiūros perrašymo ieškovės vardu, 1999 m. lapkričio 3 d. leidimą Nr. 347, kuriuo ieškovei leista pastatyti paminklą su papildomais statiniais Karmėlavos kapinėse, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kapavietėje, iš esmės buvo konstatuoti pačios ieškovės galbūt neteisėti veiksmai, perrašant kapavietės prižiūrėtoją. Dėl to ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas pagrįstai. Be to, byloje yra nustatyta, jog atsakovė J. S. teisėtai gavusi atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ leidimą dėl antkapio pastatymo, suderinusi su visomis atitinkamomis institucijomis, teisėtai ir nepažeisdama teisės aktų šeimos kapavietėje pastatė paminklą N. S. ir M. M. Ieškovės pastatytas paminklinis akmuo nėra pašalintas iš kapavietės, tik patrauktas toliau. Kadangi ant jo nėra mirusių asmenų duomenų, todėl paminklinio akmens patraukimas negali sukelti konkrečių dvasinių išgyvenimų, kuriuos nurodo tariamai patyrusi ieškovė.
17. Atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiuoju tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2006). Atsakovės ieškovei išduoti dokumentai (leidimas ir pažyma) atitinka tik dvi pirmąsias nurodytas sąlygas. Minėtų dokumentų forma ir turinys nebuvo nustatyti jokiu tuo metu galiojusiu teisės aktu, juose nebuvo pateikta pakankamai informacijos, kad nustatyti įrodinėjimo dalyką, o pagrindinis tokių dokumentų išdavimo tikslas – vidinės įmonės apskaitos ir taisyklių palaikymas. Dėl to atsakovės ieškovei 1999 m. lapkričio mėnesį išduoti dokumentai (leidimas ir pažyma) negali būti laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais CPK 197 straipsnio 2 dalies prasme, todėl juos paneigiant buvo galima vadovautis liudytojų parodymais.
17.2. Priimdamas sprendimą, teismas vadovavosi ne išimtinai tik liudytojų parodymais, o bendru byloje esančių įrodymų visetu, taigi, ir ieškovės pateiktais dokumentais. Liudytojų apklausos būtinumą suponavo ir faktiškai susidariusi situacija, kuomet atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ negalėjo pateikti su ginčo kapavietės perrašymu susijusių dokumentų, kurie buvo sunaikinti, suėjus bendrajam dešimties metų dokumentų saugojimo terminui. Atsakovei Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ nebeturint išlikusių kitų rašytinių dokumentų, pagrindžiančių ieškovės paskyrimą kapavietės prižiūrėtoja, negalint dokumentais pagrįsti savo pozicijos, draudimas panaudoti liudytojų parodymus neproporcingai padidintų atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ įrodinėjimo naštą ir prieštarautų pagrindiniams civilinių teisinių santykių principams. Teismas, vienodai vertinęs visus šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, nepažeidė CPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.
17.3. Ieškovė, teigdama, kad liudytojų I. D. ir V. S. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nepateikė šių parodymų teisingumą paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Apeliacinio skundo teiginiai dėl liudytojų suinteresuotumo yra neargumentuoti ir deklaratyvūs, o faktas, kad liudytojai teismo posėdžio metu davė ieškovei nepalankius parodymus, savaime nereiškia, jog yra pagrindas abejoti jų parodymų patikimumu ir pripažinti juos neturinčiais įrodomosios galios.
17.4. Ieškovė dėl galbūt netvarkomos kapavietės į atsakovę Kauno savivaldybės įmonę „Kapinių priežiūra“ kreipėsi maždaug 1998 metais, o kapavietės priežiūra jai buvo perrašyta 1999 metais. Tai reiškia, kad 1999 metais ne tik nebuvo galima įvykdyti galutinio veiksmo – perrašyti kapavietės, bet netgi nebuvo praėjęs pirmasis dvejų metų stebėjimo terminas, po kurio atsakovei Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ būtų atsiradusi pareiga paraginti kapavietės prižiūrėtoją ją sutvarkyti. Jei atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ ir būtų kreipusis į buvusią kapavietės prižiūrėtoją, tą ji būtų galėjusi daryti ne anksčiau negu 2000 metais, todėl kapavietės priežiūra, perrašyta ieškovei 1999 metais, negalėjo būti dėl jos nepriežiūros.
17.5. Atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ nėra viešojo administravimo subjektas, ji nepriiminėja individualaus pobūdžio administracinių teisės aktų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis tik teikia viešąsias paslaugas – vykdo jai Kauno miesto viešųjų kapinių priežiūros sutartimi Kauno miesto savivaldybės pavestas kapinių prižiūrėtojos funkcijas, todėl ginčai, kylantys dėl netinkamo Kapinių tvarkymo taisyklių taikymo, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
19. (duomenys neskelbtini) Karmėlavos kapinių kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo palaidota M. M., kapavietės prižiūrėtoja buvo paskirta M. M. dukra N. S. 1999 m. lapkričio 5 d. ieškovė buvo paskirta minėtos kapavietės prižiūrėtoja. (duomenys neskelbtini) į kapavietę palaidota N. S., kapinių prižiūrėtoja paskirta jos dukra J. S. Ieškovė ginčijo J. S. paskyrimą kapavietės prižiūrėtoja, prašė pripažinti, kad ieškovė yra kapavietės prižiūrėtoja, įpareigoti atsakovę J. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatytą paminklą ir atstatyti nugriautą ieškovei R. S. priklausantį paminklą; priteisti iš atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, tenkino atsakovės priešieškinį, kuriame atsakovė prašė pripažinti negaliojančiu R. S. paskyrimą kapavietės prižiūrėtoja, panaikinti ieškovei išduotą leidimą pastatyti kapavietėje paminklą. Su sprendimu nesutinka ieškovė.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo
20. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti atsakovės J. S. priešieškinį, buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės. Šis procesinės teisės normos pažeidimas sudaro absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad priešieškinis reiškiamas tam apylinkės teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys, neatsižvelgiant į jo teismingumą (CPK 33 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ nėra viešojo administravimo subjektas, ji nepriiminėja individualaus pobūdžio administracinių teisės aktų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis tik teikia viešąsias paslaugas – vykdo jai Kauno miesto viešųjų kapinių priežiūros sutartimi Kauno miesto savivaldybės pavestas kapinių prižiūrėtojos funkcijas. Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 punktas).
Dėl įrodymų vertinimo
21. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles. Apeliantės teigimu, nesivadovauta oficialiais rašytiniais įrodymais, jiems paneigti nepagrįstai remtasi liudytojų, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, nenuosekliais parodymais.
22. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka. Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. .
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2006 išaiškino, kad rašytinis įrodymas gali būti teismo pripažintas oficialiuoju tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Sutiktina su atsakove Kauno savivaldybės įmone „Kapinių priežiūra“, kad atsakovės ieškovei išduoti dokumentai (leidimas ir pažyma) atitinka tik dvi pirmąsias nurodytas sąlygas. Minėtų dokumentų forma ir turinys nebuvo nustatyti jokiu tuo metu galiojusiu teisės aktu, juose nebuvo pateikta pakankamai informacijos, kad nustatyti įrodinėjimo dalyką. Atkreiptinas dėmesys, kad pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodžiusi, jog sprendime dėl jos paskyrimo kapavietės prižiūrėtoja kapavietės priežiūros perrašymo pagrindas nėra nurodytas.
24. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės nurodomas, jos teigimu, oficialus dokumentas – 1999 m. lapkričio 5 d. sprendimas, kuriuo kapo, esančio Karmėlavos kapinėse, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kapavietėje, priežiūra perrašyta apeliantės vardu, kartu su leidimu Nr. 347, kuris leido apeliantei pastatyti paminklą su papildomais statiniais, yra ginčo dalykas šioje byloje, todėl juos paneigiant buvo galima remtis ir liudytojų parodymais.
25. Iš priimto sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik liudytojų parodymais, bet savo išvadas padarė iš visų byloje esančių įrodymų (šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų).
26. Sutiktina su atsakove Kauno savivaldybės įmone „Kapinių priežiūra“, kad liudytojų apklausos būtinumas iškilo dėl to, kad atsakovė Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ negalėjo pateikti su ginčo kapavietės perrašymu susijusių dokumentų, kurie buvo sunaikinti, suėjus bendrajam dešimties metų dokumentų saugojimo terminui. Atsakovei Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ nebeturint išlikusių kitų rašytinių dokumentų, pagrindžiančių ieškovės paskyrimą kapavietės prižiūrėtoja, negalint dokumentais pagrįsti savo pozicijos, draudimas panaudoti liudytojų parodymus neproporcingai padidintų atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ įrodinėjimo naštą ir prieštarautų pagrindiniams civilinių teisinių santykių principams.
27. Apeliantės teigimu, liudytojų I. D. ir V. S. parodymai turėjo būti vertinti kritiškai, nes tai, pasak apeliantės, yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, be to, jų parodymai buvo nenuoseklūs, prieštaringi. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad liudytojai teismo posėdžio metu davė ieškovei nepalankius parodymus savaime nereiškia, jog yra pagrindas abejoti jų parodymų patikimumu ir pripažinti juos neturinčiais įrodomosios galios. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, motyvuotai pasisakė dėl jų parodymų pagrįstumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi, padarė pagrįstą išvadą, jog šių liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo netikėti. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai buvo vertinami kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
28. Apeliantės teigimu, ji dėl netvarkomos kapavietės į atsakovę Kauno savivaldybės įmonę „Kapinių priežiūra“, tačiau jai nėra žinoma, kokiu pagrindu buvo perrašyta kapavietės priežiūra, kadangi oficialiuose dokumentuose kapavietės priežiūros perrašymo pagrindas nėra nurodytas, be to, šis klausimas priklauso atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ kompetencijai.
29. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė į atsakovę Kauno savivaldybės įmonę‘ Kapinių priežiūra“ kreipėsi maždaug 1998 metais, o kapavietės priežiūra jai buvo perrašyta 1999 metais.
30. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai vadovavosi kapavietės perrašymo metu (1999 m. lapkričio 2 d.) galiojusiomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis 1990 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 359, pagal kurias kapavietės priskyrimas (perdavimas) kitam prižiūrėtojui buvo galimas trimis atvejais: 1) kapavietės netvarkymo atveju; 2) kapavietės prižiūrėtojo mirties atveju (esant kitų giminaičių sutikimui); 3) kapavietės prižiūrėtojo sutikimo atveju.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai išnagrinėjęs byloje esančių įrodymų visetą (šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus), pagrįstai pripažino, kad nė vienas iš trijų teisės akte nurodytų pagrindų, kuriems esant kapavietės prižiūrėtoja galėjo būti perrašyta ieškovė, byloje nebuvo nustatytas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, kad taisyklės iš viso nenumatė kapavietės priežiūros perrašymo vien tik kito asmens (ne kapo prižiūrėtojo) prašymu ir be kapavietės prižiūrėtojo sutikimo, o juolab, neinformuojant esamos kapavietės prižiūrėtojo.
32. Apeliantė kapavietės prižiūrėtojo perrašymo būtinumą grindė tuo, kad buvusi paskirta prižiūrėtoja N. S. kapavietės tinkamai neprižiūrėjo. Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 17 punktą kapavietės perrašymas dėl nepriežiūros buvo galimas ne anksčiau kaip po trejų metų nuo pirmojo kapavietės netvarkymo fakto fiksavimo dienos, įvykus visoms privalomoms procedūroms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl kapo nepriežiūros iki 1999 metų, taip pat nėra duomenų, kad kapines prižiūrinti organizacija Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“ buvo gavusi pranešimą apie netvarkomą kapavietę ar pati tai užfiksavusi ir raštiškai įspėjusi kapavietės prižiūrėtoją N. S. dėl kapo nepriežiūros. Byloje pateiktas 2016 m. lapkričio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. 43-2-1117 patvirtina, jog 1995-1999 metų laikotarpiu Kauno miesto savivaldybės administracijoje nebuvo sudaryta komisija dėl neprižiūrėtų kapaviečių perdavimo.
33. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad kapavietės priežiūra ieškovei negalėjo būti perrašyta dėl kapo nepriežiūros, nes ieškovė nurodė kreipusis dėl kapavietės priežiūros perrašymo prieš vienerius metus iki gaunant leidimą, o procedūroms atlikti reikia mažiausiai trejų metų. .
34. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nebuvo galimas ir antrasis kapavietės perrašymo atvejis – dėl kapavietės prižiūrėtojo mirties, nes 1999 metų lapkričio mėnesį ginčo kapavietės prižiūrėtoja N. S. buvo gyva (ji mirė (duomenys neskelbtini)).
35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad negalimas ir trečiasis kapavietės perrašymo atvejis – gavus rašytinį teisėto kapavietės prižiūrėtojo leidimą. Nagrinėjamu atveju pati apeliantė teigė niekada neprašiusi N. S. sutikimo dėl kapavietės priežiūros perleidimo. Liudytoja I. D. paneigė apeliantės nurodytas aplinkybes, kad tokio sutikimo gavimu rūpinosi Kauno savivaldybės įmonė „Kapinių priežiūra“.
36. Nesutiktina su apeliante, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis ginčijami sprendimai buvo panaikinti. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad jame nurodyti tiek faktiniai, tiek teisiniai ginčijamų nurodytų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindai.
37. Atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, nepateikė įrodymų pagrindžiančių jos prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Teismui atmetus ieškovės ieškinį ir patenkinus atsakovės J. S. priešieškinį – pripažinus neteisėtu ir panaikinus Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ 1999 m. lapkričio 5 d. įrašą dėl kapo, esančio Karmėlavos kapinėse, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kapavietėje, priežiūros perrašymo apeliantės R. S. vardu bei panaikinus 1999 m. lapkričio 3 d. leidimą Nr. 347, kuriuo apeliantei leista pastatyti paminklą su papildomais statiniais Karmėlavos kapinėse, (duomenys neskelbtini) kvartale, (duomenys neskelbtini) eilėje, (duomenys neskelbtini) kapavietėje, iš esmės buvo konstatuoti pačios apeliantės galimai neteisėti veiksmai perrašant kapavietės prižiūrėtoją. Todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstai buvo atmestas.
38. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams.
39. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas, atmestinas, priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovės J. S. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 200 Eur, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos.]
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš apeliantės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 200Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.