- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- e2A-1874-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11963-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- J. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-19185-819/2014 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. J. 4 350 Lt skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. birželio 15 d. su atsakove sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią suteikė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 30 dienos, mokėti 650 Lt nuomos mokestį. Iki nuomos sutarties pabaigos susidarė 4 350 Lt nuomos mokesčio įsiskolinimas. 2014 m. sausio 17 d. ieškovas išsiuntė atsakovei pretenziją, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovė R. J. atsiliepimu į ieškinį ginčijo ieškinio pagrįstumą ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pasirašymo metu perdavė ieškovui 1 300 Lt: 650 Lt nuomos mokesčio ir 650 Lt nuomos mokesčio depozitą. Kadangi ieškovas nuomos metu gyveno ne Vilniuje, o nuomos sutartyje nebuvo nurodęs banko sąskaitos, atsakovė nuompinigius reguliariai perdavinėjo ieškovo nurodytam asmeniui A. K.. Kiekvieną mėnesį atsakovė šiam asmeniui perduodavo nuompinigius, o nuo 2013 m. balandžio 4 d. pervesdavo lėšas į A. K. sąskaitą. 2013 m. rugsėjo 15 d. atsakovė išsikėlė iš nuomotų patalpų. Išsikėlimo metu ieškovas jokių pretenzijų jai nereiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 3 398 Lt skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 3 398 Lt sumą nuo 2014 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 80,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas, kiek faktiškai atsakovė sumokėjo ieškovui už patalpų nuomą, mokėdama grynais pinigais A. K., taip pat, ar atsakovė sumokėjo ieškovui kokias nors sumas asmeniškai pagal šią nuomos sutartį, išskyrus 1 300 Lt sutarties pasirašymo dieną. Iš šalių paaiškinimų, liudytojo A. K. parodymų teismas nustatė, kad pakvitavimų apie sumokėtą nuomos mokestį ar jo dalį atsakovė nei ieškovo, nei liudytojo A. K. neprašė ir nereikalavo, mokesčius mokėdavo pagal savo paskaičiavimus, kuriuos žymėdavosi darbo knygelėje. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiga įrodyti, jog atsakovė, nuomodama butą (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 15 d. tinkamai vykdė prievolę kas mėnesį mokėti ieškovui 650 Lt už buto nuomą, tenka pačiai atsakovei.
Aplinkybę, kad tinkamai kas mėnesį laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. mokėjo nuomos mokestį, grindė savo pačios paaiškinimais, liudytojo A. K. parodymais, taip pat į bylą pateiktu savo sąskaitos išrašu apie jos atliktus išgryninimus bankuose laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. Nors atsakovė teigė, kad pastarieji įrodymai, jos teigimu, pakankamai svariai patvirtina jos nurodomas aplinkybes apie nuomos mokesčio sumokėjimą ieškovui kas mėnesį dalimis, mokėjimus atliekant liudytojui A. K. grynaisiais pinigais kas mėnesį du kartus mėnesio 10 ir 30 dienomis, taip pat papildomai mokėjimus atliekant ir pačiam ieškovui, teismas su tokiais argumentais nesutiko. Teismas nurodė, kad A. K., apklaustas byloje liudytoju, paaiškino prisimenantis susitikęs su atsakove tik apie aštuonis kartus, iš jų pirmą kartą prie parduotuvės Panorama, vėliau kokius penkis kartus prie geležinkelio stoties, kur buvo jo gyvenamoji vieta 2012 metais, ir galimai du kartus Antakalnyje prie Šilo tilto, jam persikėlus 2013 m. gyventi į Antakalnį. Nors liudytojas A. K. negalėjo tiksliai nurodyti, kokias sumas atsakovė perduodavo jam susitikimų metu, tačiau jis aiškiai prisiminė, kad atsakovė nesumokėdavo jam visos nuomos mokesčio sumos, dėl ko jis apie tai užsiminė ieškovui, klausė ieškovo, ar atsakovė mokėjimų neatlieka pačiam ieškovui. A. K. taip pat patvirtino, kad atsakovė kaskart perduodavo jam po 100-200 Lt už buto nuomą, tik vieną ar kelis sykius buvo perdavusi didesnę sumą, kuri pilno nuomos mokesčio, jo teigimu, nesiekė. Jo skaičiavimais per visą šį laikotarpį atsakovė galimai jam buvo perdavusi apie 2 000 Lt. Pasak teismo, liudytojo A. K. parodymai yra nuoseklūs, jiems iš esmės nei ieškovas, nei atsakovas neprieštaravo, o byloje nėra pateikta jokių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti liudytojo A. K., teismas rėmėsi šio liudytojo paaiškinimais ir apie susitikimų su atsakove skaičių. Teismas taip pat pažymėjo, kad liudytojas nėra susijęs giminystės ar kitais artimais ryšiais nei su atsakove, nei su ieškovu, teikdamas paaiškinimus nurodė, kad visą bendravimo laiką nuomos už butą gavimo klausimais jis siekė atlikti tik pinigų perėmimo iš atsakovės ir perdavimo ieškovui funkciją, tačiau į ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykius, klausimus dėl nuomos mokesčio skolos nesikišo ir tai paaiškino abiems šalims. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė 2012 m. liepos 1 d. – 2013 m. balandžio 1 d. turėjusi realias galimybės mokėti 650 Lt nuomos mokestį per mėnesį, mokėjimus atliekant du kartus per mėnesį, tarp jų ir mokėjimus pačiam ieškovui (jos teigimu, ji tuo metu dirbo, gavo minimalų atlygį, kuris jai buvo du kartus pervedamas į banko sąskaitą), atsakovės pateiktas jos banko sąskaitos išrašas liudija, kad darbo užmokestis į sąskaitą atsakovei buvo pervestas apskritai tik 2013 metais, 2013 m. sausio-kovo mėnesiais tokius pervedimus atliekant tik vieną, o nuo 2013 m. balandžio mėnesio – du kartus. Kitų įrodymų apie atsakovės darbą, jos gaunamą darbo užmokestį, galimybę mokėti sulygtą nuomos mokestį nuomos sutartyje sulygtais terminais į bylą atsakovė nepateikė. Taip pat atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad ji mokėjimus ieškovui atlikdavo iš jos vyro jai pervedamų pinigų, kuris gyveno Kazachstane, nors teismo posėdžio metu nurodė tokius įrodymus galinti pateikti (CPK 178 str.). Spręsti, kad atsakovė sumokėjo ieškovui ar jo nurodytam A. K. visus jos nuimtus nuo banko sąskaitos grynuosius pinigus 2012 m. liepos 5 d., 2012 m. rugpjūčio 3 d., 2012 m. rugpjūčio 21 d., 2012 m. rugpjūčio 23 d., 2013 m. sausio 23 d., 2013 m. sausio 31 d., 2013 m. kovo 5 d., 2013 m. kovo 7 d., 2013 m. kovo 29 d., anot teismo, taip pat nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas atsakovės sąskaitos išrašas liudija tik pinigų išgryninimo faktą, bet ne jų perdavimo ieškovui ar A. K. faktą. Be to, teismui abejonių sukėlė ir atsakovės pateiktas pats sąskaitos išrašas, kuris yra ne tik neoriginalaus dokumento kopija, bet ir jame aiškiai atsispindi ne visos operacijos (sudėjus sumas, nurodytas šiame išraše, debeto ir kredito apyvarta nesiekia išraše nurodomų sumų).
Teismas sprendė, kad tikėti atsakovės paaiškinimais, jog ji mokėjimus atlikdavo tinkamai, neleidžia ir į bylą pateiktas atsakovės sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 30 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors šiuo dokumentu atsakovė grindė tiek aplinkybę, kad ji visiškai atsiskaitė už buto nuomą nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2013 m. rugpjūčio 15 d., tiek tai, kad ji mokėjimus ir anksčiau atlikdavo tokia pačia tvarka, iš jo akivaizdu, kad mokėjimus už buto (duomenys neskelbtini), nuomą nuo 2013 m. kovo 15 d. iki 2013 m. rugpjūčio 15 d. atsakovė atliko ne tik aiškiai vėluodama, bet ir jų nesumokėdama visa apimtimi, todėl įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas konstatavo, kad atsakovė ieškovui sutarties pasirašymo dieną sumokėjo 1 300 Lt, per laikotarpį nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. sumokėjo A. K. grynaisiais pinigais 2 000 Lt ir per laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. pervedė į A. K. banko sąskaitą 3 052 Lt. Kadangi už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 15 d. atsakovė privalėjo sumokėti ieškovui 9 750 Lt (650 Lt x 15), jos skola šiai dienai yra lygi 3 398 Lt (9 750 Lt – 2 000 Lt – 3 052 Lt). Teismas sprendė, kad tokios išvados nepaneigia ir į bylą pateiktas šalių tarpusavio elektroninis susirašinėjimas, kuriame ieškovas užsimena, kad atsakovė yra nesumokėjusi tik už paskutinį mėnesį. Anot teismo, pastarojo įrodymo, kaip ir nebuvimo jokių duomenų apie atsakovei ieškovo reiškiamas pretenzijas dėl vėlavimo mokėti nuomos mokestį, negalima laikyti pakankamais konstatuoti, kad atsakovė su ieškovu už buto nuomą laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 15 d. yra atsiskaičiusi pilnai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad 2013 m. rugsėjo 15 d. atsakovei išsikeliant iš nuomotų patalpų, ieškovas jokių pretenzijų dėl nesumokėtų nuomos mokesčių nereiškė. Tik praėjus dviem mėnesiams po išsikėlimo, ieškovas 2013 m. lapkričio 25 d. el. laiške atsakovei nurodė, kad „pagal jį, atsakovė skolinga nuomos mokestį už vieną mėnesį“. Taigi, rašydamas tokį teiginį atsakovei, ieškovas suvokė ir konstatavo, kad ši jam skolinga tik už vieną nuomos mėnesį, konkrečiai – paskutinį, kadangi rašant šį teiginį nuomos sutartis jau buvo pasibaigusi. Be to, nė viename elektroniniame susirašinėjime ieškovas nebuvo nurodęs atsakovei, kokią konkrečią nuomos sumą atsakovė jam buvo skolinga nuomos santykių eigoje. Tik 2014 m. sausio 17 d. ieškovas per jam atstovaujančius advokatus pareikalavo sumokėti 5 850 Lt skolos už 9 mėnesius, o ieškiniu jau reikalavo 4 350 Lt už 6,7 mėnesio, ieškinyje konkrečiai nenurodydamas ir nepagrįsdamas, už kokius mėnesius susidarė nuomos mokesčių skola. Tokia ieškovo pozicija laikytina nenuoseklia ir netikslia, ieškovas nepagrindė jam tenkančios pareigos įrodyti skolos buvimą. Ieškovo neapdairumą ir nerūpestingumą vedant nuomos mokesčių gavimo apskaitą ir, ieškovės nuomone, galimą siekį nemokėti mokesčių, patvirtina ir tai, kad ieškovas nepasiūlė sudaryti rašytinės nuomos sutarties, o ją internete pati susirado ir su ieškovu pasirašė atsakovė. Į atsakovės atstovo klausimą, ar deklaravo gautas nuomos mokesčio sumas ir ar sumokėjo gyventojų pajamų mokestį, ieškovas atsakė, kad nežino. Toks nežinojimas laikytinas nesąžiningu ieškovo elgesiu. Ieškovas, kaip apdairus ir rūpestingas turto nuomotojas, atidus kreditorius, turėjo aiškiai išreikšti savo poziciją, aiškiai rašytinėmis pretenzijomis pareikalauti sumokėti nuomos mokesčius už konkrečius mėnesius, tačiau to nepadarė. Teismas be pagrindo nesivadovavo atsakovės pateiktu banko sąskaitos išrašu už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. Atsakovės atstovas minėtą išrašą iš atsakovės gavo elektroniniu paštu, todėl šis dokumentas ir buvo patvirtintas spaudu „Ne originalaus dokumento nuorašas tikras“. Išraše nurodyta debeto ir kredito apyvarta neatitinka išraše nurodytų operacijų sumos, kadangi atsakovė šiame išraše pateikė tik tas operacijų sumas, kurios yra arčiausiai ir tiesiogiai susijusios su ginčo aplinkybėmis, sąmoningai nepalikusi operacijų, susijusių su pirkiniais ar kitais atsiskaitymais, kad bylos medžiaga nebūtų apsunkinta nereikšminga ir su byla nesusijusia informacija. Teismas, bylos nagrinėjimo metu neišsiaiškinęs debeto ir kredito apyvartų neatitikimo, nepagrįstai eliminavo šį įrodymą ir juo nesivadovavo, nors būtent jis patvirtina atsakovės duotus paaiškinimus apie išsigrynintus ir A. K. perduotus pinigus, iš viso – 2 490 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės pateiktas ieškovo el. laiško aiškinimas yra lingvistiškai neteisingas. Teismas sprendime patvirtino, kad vien el. laiško turinys negali būti pagrindas spręsti, kad atsakovė iki išsikraustymo vykdė sutartinius įsipareigojimus taip, kaip numatyta sutartyje, ir yra skolinga tik už paskutinį mėnesį. Ieškovo pozicija yra nuosekli bei pagrįsta tiek A. K. liudijimu, tiek rašytiniu banko išrašu, tuo tarpu klausimas dėl deklaruojamų pajamų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šalys buvo sutarusios, kad nuomos mokestis bus mokamas per tarpininką, o kadangi atsakovė nereikalavo išduoti pakvitavimų ar dokumentų, kurie patvirtintų visišką ar dalinį nuompinigių sumokėjimą, ieškovas galimai ne visada žinojo, už kurį mėnesį buvo sumokėta visa suma, o už kurį – tik dalis. Todėl teigti, kad ieškovo pozicija ir veiksmai nebuvo aiškūs ir nuoseklūs, yra visiškai nepagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad pačios atsakovės veiksmai – nuomos mokėjimas ne laiku ir ne tiek, kiek buvo sulygta sutartimi, lėmė ieškovo kreipimąsi į teismą. Vien tai, kad ieškovas tiksliai nežinojo, kiek iš tiesų skolinga atsakovė, negali reikšti, kad ieškovo veiksmai buvo netinkami ir nepagrįsti, nes teikdamas ieškinį ieškovas atsižvelgė į visas aplinkybes ir faktus. Teismo vertinimas, kad atsakovės minimas banko išrašas įrodo tik pinigų išgryninimą, bet ne perdavimą, yra teisėtas ir pagrįstas, atsižvelgiant tiek į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad išgryninti pinigai iš tiesų buvo panaudoti sumokėti nuomos mokestį, tiek į tai, kad nuomos mokestis niekada nebuvo pervedamas visas ir laiku. Teismas, įvertindamas esamus rašytinius bei liudytojo parodymus, padarė teisingą išvadą, kad ieškovo naudai turi būti priteisiama bent 3 398 Lt skola.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuomininko pareigos mokėti nuomos mokestį tinkamo vykdymo, konkrečiai, skolos už buto nuomą (ne)buvimo.
CK 6.65 straipsnyje nustatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad prievolės mokėti nuomos mokestį atveju būtent nuomininkui tenka pareiga įrodyti nuomos mokesčio sumokėjimo faktą. Apeliantės argumentai, kad ieškovas (nuomotojas) nereiškė jai pretenzijų dėl nuomos mokesčio sumokėjimo, buvo nenuoseklus nurodydamas skolos dydį bei ieškinyje konkrečiai nenurodė, už kokius mėnesius susidarė nuomos mokesčio skola, įvertinus byloje nustatytą atsiskaitymo per trečiąjį asmenį specifiką, taip pat sistemingai netinkamą nuomos mokesčio mokėjimo prievolės vykdymą (vėlavimą, atsiskaitymą tik iš dalies), apeliantės nuo minėtos įrodinėjimo pareigos neatleidžia.
Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad apeliantė už buto nuomą buvo sumokėjusi 6 352 Lt: 1 300 Lt avanso, 2 000 Lt grynaisiais pinigais bei 3 052 Lt mokėjimo pavedimais per banką, ir liko skolinga 3 398 Lt. Apeliantė tvirtina, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo apeliantės pateiktu banko sąskaitos išrašu už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 7 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., kuris, anot jos, įrodo, kad apeliantė A. K. grynaisiais pinigais perdavė 2 490 Lt nuomos mokesčio, be to, teismas neįvertino 2013 m. lapkričio 25 d. ieškovo apeliantei išsiųsto el. laiško, kuriame ieškovas rašo tik apie vieno mėnesio nuomos mokesčio skolą.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nurodytas banko sąskaitos išrašas liudija tik pinigų išgryninimo, bet ne jų perdavimo A. K. faktą. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuluotų CPK 176 – 185 straipsniuose, tinkamai įvertinęs pateikto elektroninio susirašinėjimo pobūdį bei kontekstą, taip pat jo ryšį su kitais bylos įrodymais ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai sprendė, kad ieškovo apeliantei parašytas el. laiškas nėra pakankamas konstatuoti visiško atsiskaitymo su ieškovu faktą.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.