- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-18
- Bylos Nr.
- e2A-417-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34638-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- D. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. patikslintą ieškinį atsakovei D. V. dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo ir paveldėto turto padalijimo, ir pagal D. V. priešieškinį V. V. dėl iškeldinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti ieškovui V. V. teisę į privalomąją ¼ dalį motinos O. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo, kurį pagal testamentą paveldėjo D. V.; pripažinti negaliojančiu 2015-09-17 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 30RS-4411, D. V. išduoto Vilniaus m. 30 – ojo notarų biuro, dalį dėl ¼ paveldėto pagal testamentą turto dalies; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirus O. V., pateikdami Vilniaus m. 30 – ojo notarų biuro notarei R. S. pareiškimus dėl palikimo priėmimo fakto, palikimą priėmė pirmos eilės įpėdiniai jos vaikai: ieškovas, sūnus V. V., ir atsakovė, duktė D. V.. Notarė R. S. užvedė paveldėjimo bylą Nr. 55/2015. Ieškovo žiniomis palikimą sudarė ½ dalis 102,20 kv. m. bendro ploto (71,10 kv. m. gyvenamojo ploto) 5 kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, piniginės lėšos ir kitas turtas. Kita ½ šio buto dalis nuosavybės teise priklauso atsakovei D. V.. Palikėjai priklausiusią ½ buto dalį pagal testamentą paveldėjo atsakovė D. V.. Pažymėjo, jog jam motinos mirties dieną buvo reikalingas bei teikiamas išlaikymas, todėl jam priklauso privalomoji palikimo dalis. Ieškovo teigimu, kad jam reikalingas išlaikymas įrodo tai, jog motinos mirties dieną jis buvo senatvės pensininkas, jam paskirtos senatvės pensijos dydis yra apie 250,00 Eur per mėnesį, dėl savo amžiaus ir sunkios ligos buvo nedarbingas, dėl šių priežasčių jam sunku gauti darbą. Be to, motina iki savo mirties faktiškai teikė sūnui išlaikymą turtu, t. y. jai priklausančioje buto dalyje suteikė kambarį, taip aprūpindama savo sūnų gyvenamąja patalpa. 2008-10-09 šiame bute deklaruota ieškovo gyvenamoji vieta, kambaryje yra visi ieškovo daiktai bei kūrybos priemonės. Jokio kito nekilnojamojo turto ieškovas nurodė neturintis.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, teismo prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti nei faktiškai, nei teisiškai. Pažymėjo, jog ieškovas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebegyvena maždaug nuo 1987 m., kuomet atsakovė jam perleido teises į naują butą adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o mama O. V. nupirko pastarajam naują automobilį. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovas privatizavo 1992-06-16, o pardavė 2003-06-07, tačiau nepaisant to, gyvenamosios vietos trūkumu niekuomet nesiskundė. Atsakovė kartu su mama O. V. ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lygiomis dalimis privatizavo 1992-03-13, ieškovas prie privatizavimo neprisidėjo. Bute po privatizavimo gyveno atsakovė su sūnumi A. K. ir mama O. V.. Nurodė, kad ieškovas buvo vedęs tris kartus, su paskutiniąja žmona susilaukė dukros S. V. (šiuo metu R.), tačiau nereikalauja išlaikymo iš dukros. O. V. testamentą sudarė 2006-01-11. Testamentu jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusią ½ dalį buto paliko atsakovei, o asmeninės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis ketino palikti ieškovui ir atsakovei. Netrukus po to ieškovas apkaltinamuoju nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas už finansinius nusikaltimus. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos, ieškovas kurį laiką gyveno ir dirbo Nemenčinėje, o 2008 m. nutarė vykti dirbti į Angliją. Būtent vykimo į Angliją, o ne gyvenamosios vietos suteikimo ieškovui bute tikslu, atsakovės leidimu ieškovas deklaravo savo gyvenamąją vietą. Pažymėjo, jog gyvenamosios vietos deklaracijoje nurodytas ieškovo ryšys su gyvenamąją vietą yra brolis, o ne sūnus. Nurodė, jog O. V. sunkiai sirgo, tačiau ieškovas mama visiškai nesirūpino, nesidomėjo jos būkle. Dėl tokio ieškovo požiūrio O. V. testamentu ketintą palikti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo vaikaičiui A. K., kuris ja rūpinosi. Grįžęs iš Anglijos ieškovas nuo 2011 m. išvažiavo gyventi ir dirbti į Klaipėdą. Ginčo bute ieškovas apsigyveno tik 2015-06-01, kuomet ligų iškankinta O. V. jau buvo išvežta į gydymo įstaigą, apgavęs atsakovę, kad į Vilnių atvyko tik dėl senatvės pensijos reikalų. Jokių ieškovo daiktų iki šio laiko bute nebuvo, ieškovas niekada nedisponavo kokia nors ginčo buto dalimi, kaip savo gyvenamąja vieta, niekada nemokėjo mokesčių, susijusių su buto išlaikymu. Atsakovės manymu, ieškovas į ginčo butą įsikėlė ir darbo santykius nedelsiant po mamos O. V. suskubo pabaigti būtent dėl galimybės nesąžiningai pamėginti įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį. Ieškovas niekada neprašė ir negaudavo jokio išlaikymo, o vien ta aplinkybė, jog jis neteisėtai įsikėlė į butą, negali patvirtinti jo poreikio išlaikymui. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog būtų nedarbingas, aktyviai ieškotų darbo ir jo nerastų, o jo gaunama senatvės pensija yra netgi šiek tiek didesnė už vidutinę.
5. Trečiasis asmuo notarė R. S. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovas V. V. per tris mėnesius nuo testatorės O. V. mirties nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad jam palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Paskirta senatvės pensija nėra išlaikymo reikalingumo įrodymas.
Šalies argumentai
6. Atsakovė D. V. priešieškiniu teismo prašė iškeldinti V. V. su visu jam priklausančiu turtu iš savavališkai užimto D. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog V. V. į ginčo butą yra įsikėlęs savavališkai, todėl teismo tvarka turi būti iškeldintas. Pažymėjo, kad ginčo butas nuosavybės teise priklauso atsakovei D. V., o V. V. jame įsikūrė be jokio teisinio pagrindo, nemoka komunalinių mokesčių už butui teikiamas paslaugas.
Atsiliepimas
7. Ieškovas V. V. atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog su juo nesutinka. Pažymėjo, jog ginčo bute yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, kitos gyvenamosios vietos ieškovas neturintis, o į butą įsikėlė tik gavęs mamos kvietimą. Ieškovo manymu, bute po motinos mirties jis liko gyventi teisėtai, kaip palikėjos O. V. įpėdinis, todėl nėra teisinio pagrindo iškeldinti ieškovą iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, priešieškinis tenkintas: nuspręsta iškeldinti ieškovą V. V. su jam priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; iš ieškovo atsakovei priteista 1256,13 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovo valstybei priteista 4,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
9. Teismas nurodė, kad nagrinėjimo metu įvardytos priežastys, lėmusios ieškovo faktinę socialinę padėtį, negali būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis, sąlygojusiomis sumažėjusias objektyvias galimybes gauti ir turėti pakankamas pajamas, nepretenduojant į palikimo dalį. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas testatorės O. V. mirties dieną turėjo pajamų, kurios buvo iš esmės pakankamos būtinųjų poreikių tenkinimui (CPK 178, 185 str.), kas iš esmės paneigia išlaikymo reikalingumo faktą. Dėl nurodytų priežasčių, teismui nustačius, jog testatorės O. V. mirties dieną ieškovui V. V. nebuvo reikalingas išlaikymas, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Kadangi buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisėta savininkė yra atsakovė, o jos su ieškovu nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai dėl buto nuomos ar naudojimosi butu kitais pagrindais, ieškovas už komunalines paslaugas nemoka, tokiu būdu daro atsakovei žalą, trukdo naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu butu, ieškovas V. V. iškeldinamas su jam priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodė, kad teismas, konstatuodamas kad ieškovui išlaikymas nereikalingas, netinkamai aiškino ir taikė teisę į privalomąją palikimo dalį reglamentuojantį CK 5.20 straipsnį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos, netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, neišsamiai, nevisapusiškai tyrė įrodymus, juos vertino neobjektyviai, neatsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, savo išvadų nepagrindė įrodymais, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nustatytas CPK176, 177, 179, 183, 185, 263 ir 270 str. Ieškovas yra senatvės pensininkas, vienintelės jo pajamos yra kas mėnesį gaunama 250 Eur pensija, jokio kito turto ir pajamų jis neturi, palikimo dalis, į kurią jis pretenduoja, yra reikalinga apsirūpinimui būstu, kurio jis neturi, ir neturi lėšų būsto nuomai. Taigi, ieškovas (palikėjos sūnus) palikėjos mirties dieną turėjo teisę į privalomąją palikimo dalį.
Atsiliepimas
12. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti žodiniame posėdyje, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodė, kad teismas išvadas, lėmusias ieškinio atmetimą, padarė išsamiai, objektyviai ir teisingai ištyręs bei įvertinęs visą civilinės bylos medžiagą (CPK 185 str.). Apeliaciniame skunde ieškovas konkrečiai nenurodė, kokias ir kaip procesines teisės normas Vilniaus miesto apylinkės teismas šiuo atveju būtų pažeidęs. Apeliaciniame skunde taip pat nėra konkretizuotas bei pagrįstas ir materialinės teisės normų pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
14. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
15. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
16. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais ir jų nebekartoja.
17. Atsakovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 322 str. yra nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Taigi, ar yra pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka sprendžia pats teismas, tai yra jo diskrecijos teisė. Šiuo atveju šalys turėjo visas galimybes savo argumentus bei paaiškinimus pateikti procesiniuose dokumentuose, todėl darytina išvada, kad žodinis procesas nėra būtinas.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartyje c. b. Nr. . 3K-3-33/2008 yra nurodyta, kad: teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjo vaikai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Pažymėtina, kad palikėjo vaiko nedarbingumo dėl neįgalumo faktas, jei neįgalumas nustatytas ne jo nepilnametystės metu (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme. Procesiškai tai reiškia, kad neįgalus palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176, 177, 178 straipsniai). Dėl to kasacinis teismas daro išvadą, kad įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kaip kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis).
19. Taigi, ieškovas, nurodydamas, kad jam motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir atitinkamai priklausė teisė į privalomąją palikimo dalį, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas tokių įrodymų nepateikė.
20. Ieškovas teigia, kad jis dar prieš motinos mirtį patyrė insultą ir dėl to dabar yra nedarbingas. Ieškovas į bylą nepateikė medicininių dokumentų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie jo sveikatos būklę. Ieškovas taip pat nepateikė dokumentų, kuriuose būtų nurodytas jo darbingumo lygis ir iš kurių būtų galima spręsti ar ieškovas apskritai negali dirbti. Vien iš to, kad ieškovas yra sulaukęs pensinio amžiaus ar kaip jis nurodo – turėjo sveikatos problemų, negalima daryti išvados, kad jis yra visiškai nedarbingas, negali gauti darbo ir pats užsidirbti pragyvenimui. Taigi, ieškovas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad motinos mirties dieną jam buvo būtinas išlaikymas.
21. Iš bylos medžiagos matyti, kad darbo sutartis su paskutiniu ieškovo darbdaviu UAB „Reklamos sprendimai“ buvo nutraukta paties ieškovo iniciatyva. UAB „Senamiesčio spaustuvė“ 2016 m. sausio 18 d. rašte nurodė, kad ieškovui buvo siūlomas darbas ir 700 Eur mėnesinis darbo užmokestis (brutto), tačiau pats ieškovas nerodė iniciatyvos įsidarbindamas, todėl UAB „Senamiesčio spaustuvė“ įdarbino kitą darbuotoją. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas užsiima ir individualia veikla. Nors ieškovas nurodo, kad jam keli asmenys yra skolingi gan didelę pinigų sumą (5792,40 Eur) ir jos nebebus įmanoma atgauti, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jis bandė šią sumą atgauti teisminiu ar kitokiu būdu. Ieškovas nurodo, kad neturi būsto, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog jis bandė gauti socialinį būstą.
22. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas nors ir yra darbingas, tačiau nedėjo (nededa) visų pastangų, kad galėtų pagerinti savo padėtį: kad užsidirbtų daugiau lėšų pragyvenimui, kad gautų socialinį būstą ir kt.
23. Nors ieškovas teigia, kad jam jo motina turėjo teikti išlaikymą, tačiau yra būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovo motina mirė būdama 91 metų amžiaus, iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad ji ilgą laiką prieš mirtį sunkiai sirgo, ji buvo slaugoma ir jos slaugai reikėjo nemažų lėšų. Todėl priešingai nei nurodo ieškovas, tokio amžiaus ir tokios būklės asmuo (ieškovo motina) pati turėjo gauti, o ne teikti išlaikymą savo vaikams.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir skundžiamo sprendimo motyvus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavęs visas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikęs ginčui taikytinas teisės normas bei teismų praktiką, padarė teisingą išvadą, kad ieškovui jo motinos mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neturi teisės į privalomą jo mirusios motinos O. V. palikimo dalį. Dėl šios priežasties skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys, paliekama nepakeista.
25. Ieškovas apeliaciniu skundo prašo panaikinti visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą, taigi įskaitant ir jo dalį, kuria buvo tenkintas atsakovės priešieškinis dėl ieškovo iškeldinimo iš atsakovės buto, tačiau ieškovas visiškai nenurodo jokių argumentų, kodėl ši sprendimo dalis yra nepagrįsta (pvz., kad teismas neištyrė kokių nors aplinkybių, kad teismas netinkamai taikė kokias nors teisės normas ir kt.). Todėl ši apeliacinio skundo dalis atmetama, o sprendimo dalis, kuria patenkintas priešieškinis taip pat paliekama nepakeista.
26. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 1255,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodytą maksimalų dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Dėl šios priežasties ir atsižvelgus į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 900 Eur (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98, 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.