- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-25
- Bylos Nr.
- 2S-658-372/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- V. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1001-941/2014, kuria nutarta netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. J. pateikė Telšių rajono apylinkės teismui ieškinį atsakovei V. P. dėl bendravimo su tėvu tvarkos pakeitimo, prašydamas, be kita ko, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nurodė, kad ieškovo ir vaiko bendravimo tvarka yra nustatyta įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimu. Pažymėjo, kad prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaiku tvarka atitinka pagrindinį ieškinio reikalavimą.
Šalies argumentai
Ieškovas V. J. pakartotinai pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas iki tol, kol vyksta civilinės bylos nagrinėjimas nustatyti laikiną jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: ieškovas bendrauja su sūnumi ieškovo pasirinktoje vietoje, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos kiekvieno mėnesio kas antrą penktadienį nuo 13 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 19 val. bei prieš Tėvo dieną – nuo penktadienio nuo 13 val. iki Tėvo dienos 19 val., bendravimo dienomis atsakovė atveža sūnų į Telšių Vaiko teisių apsaugos skyrių ir iš ten ieškovas pats pasiima sūnų, o, pasibaigus bendravimo laikui, atsakovė pati pasiima sūnų iš ieškovo gyvenamosios vietos. Teigė, kad neturėjo galimybės bendrauti su vaiku. Tvirtino, kad dėl atsakovės elgesio ir teismo sprendimo nevykdymo kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Taip pat išsiėmė vykdomąjį raštą ir kreipėsi į antstolius, tačiau antstoliai atsisako priimti vykdyti minėtą dokumentą, motyvuodami tuo, jog realiai neturi galimybės pradėti jį vykdyti, nes kyla problema dėl antstolių teritorinio vykdymo. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje jam taikomų kardomųjų priemonių – draudimo artintis prie nukentėjusiosios (atsakovės), jis negali artintis prie jos gyvenamosios vietos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi atmetė ieškovo V. J. prašymą. Nurodė, kad ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarka yra nustatyta įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimu. Sprendė, kad esant galiojančiai teismo sprendimu nustatytai bendravimo tvarkai, nėra pagrindo nustatinėti laikiną bendravimo tvarką. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal prašomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką atsakovė darbo metu turėtų vežti vaiką į Klaipėdą, tačiau byloje nėra duomenų, ar atsakovė galėtų objektyviai tai įvykdyti. Teismo vertinimu, prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka yra neproporcinga ir pažeistų tėvų interesų pusiausvyrą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį, apeliantas (ieškovas) V. J. prašo teismo nutartį panaikinti ir prašymą išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde teigia, kad atsakovė ignoruoja Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Skunde atkartoja kitus savo prašymo teiginius, ir nurodo, kad vaiką prašo atvežti į Telšius, o ne į Klaipėdą.
Atsiliepimas
Atsiliepdama į atskirąjį skundą, atsakovė V. P. prašo skundą atmesti, Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš apelianto 294,92 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir pažymi, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimu jau yra nustatyta tėvų ir vaiko bendravimo tvarka.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (ieškovo) V. J. atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta netenkinti ieškovo prašymo dėl laikino bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, yra pagrįsta ir teisėta.
Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti turtinius ir neturtinius asmens interesus į laikiną ginčo objektą. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (LR CK 3.65 str. 1 d.). LR CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas LR CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. LR CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str. 3.170 str. 1 d. ). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LR CK 3.170 str. 3 d.). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-956-889/2012 nustatė bendravimo su vaiku tvarką. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1886-622/2012 prieš tai minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimas įsiteisėjo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad skolininkas V. J. nevykdė prieš tai minėto teismo sprendimo ir piktybiškai nevykdė antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, 2013 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13110-730/2013 išdavė leidimą antstoliui vykdomojoje byloje prievarta paimti vaiką iš skolininko V. J..
Taigi, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto ir jo sūnaus bendravimo tvarka yra nustatyta įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. sprendimu, ir byloje nėra duomenų, kad ši tvarka kenktų nepilnamečio vaiko interesams. Be to, teismo vertinimu, teismui nustačius laikiną bendravimo su vaiku tvarką, nebūtų pasiektas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ir paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui. Papildomas laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas šiuo atveju, įvertinant prieš tai minėtas aplinkybes, yra netikslingas ir perteklinis, o ieškovo ieškinio reikalavimai dėl bendravimo su tėvu tvarkos pakeitimo bus išspręsti teismui bylą išnagrinėjus iš esmės. Be to, apeliantas įrodymais nepagrindė savo prašymo teiginių dėl antstolių atsisakymo vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą.
Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto priteistinos 294,92 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 str. 1 d.)
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 294,92 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei.