Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-12-06 · Civilinė byla Nr. e2A-2265-640/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-06-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-12-06Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-06
Bylos Nr.
e2A-2265-640/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29270-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Novecorum“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Architektūros kūrybinė grupė“
Trečiasis asmuo
N. P., BUAB ,,Ranga IV investicijos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2265-640/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29270-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novecorum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novecorum“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Architektūros kūrybinė grupė“ dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys – N. P., BUAB ,,Ranga IV investicijos“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Novecorum“ ieškiniu prašė teismo apginti ieškovės nuosavybės teisę ir įpareigoti atsakovę UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ perduoti ieškovei UAB „Novecorum“ statinio projektą „(duomenys neskelbtini) tunelio tęsinys ir administracinis - gyvenamasis - prekybinis kompleksas“ ir 2006 m. rugsėjo 14 d. projekto korektūrą V-1 (jo techninį ir darbo projektus) (toliau-Statybos projektas) ir priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - pastatas (restoranas), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas). Ieškovė iš Pastato nuomininkų gauna pranešimus apie tai, kad nuo Pastato lubų laša vanduo, kuris skverbiasi pro Pastato lubas į pastato vidų. Dėl to ieškovė kreipėsi į statybų ekspertą. Statybų ekspertas informavo, kad tokio pobūdžio pilnai ekspertizei atlikti jam yra reikalingas Statybos projektas. Ieškovei ankstesnis Pastato savininkas jokių su Pastato statyba susijusių dokumentų, tarp jų ir Statybos projekto, neperdavė, todėl ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti Statybos projektą. Ieškovė taip pat su analogišku prašymu kreipėsi ir į Statybos projekto vadovą N. P. Pastarasis pranešė ieškovei, kad neturi galimybės pateikti Statybos projekto, nes jis yra saugomas pas atsakovę ir patarė dėl Statybos projekto kreiptis į atsakovę. Atsakovė į ieškovės prašymą pateikti Statybos projektą nereagavo; ieškovė dėl jo pateikimo kreipėsi į Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybą, Lietuvos valstybės naująjį archyvą, Vilniaus regioninį valstybės archyvą, tačiau Statybos projektas archyvams saugoti perduotas nebuvo. Ieškovė dėl Statybos projekto pateikimo taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri nurodė, kad dėl Statybos projekto pateikimo ieškovė turi kreiptis į atsakovę. Ieškovė, būdama Pastato savininku, turi ne tik teisę, bet ir pareigą prižiūrėti Pastatą ir atlikti jo remonto darbus. Nuo ieškovei priklausančio Pastato lubų laša vanduo, kuris skverbiasi pro Pastato lubas į pastato vidų, todėl ieškovė turi, išsiaiškinusi galimas priežastis, imtis Pastato remonto darbų. Tam, kad išsiaiškintų vandens nuo Pastato lubų lašėjimo priežastis, ieškovei yra reikalingas Statybos projektas. Statytojas UAB „Ranga IV“ jau bankrutavęs ir likviduotas. Atsakovė, kuri turi pareigą saugoti Statybos projektą, nepateikdama ieškovei Statybos projekto, pažeidžia (apriboja) ieškovės teisę atlikti visapusišką ir išsamų Pastato stogo remontą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas. Atsakovė nepateikė ieškovei prašomo statinio projekto „(duomenys neskelbtini) Tunelio tęsinys ir administracinis- gyvenamasis-prekybinis kompleksas“ ir 2006 m. rugsėjo 14 d. projekto korektūros V-1 (jo techninį ir darbo projektus), kadangi jų neturi. Iš atsakovės ir UAB „Ranga IV investicijos“ (užsakovas) 2004 m. vasario 17 d. projektavimo darbų sutarties 5 p. nuostatų matyti, kad atsakovė įsipareigojo perduoti (ir perdavė) užsakovui, t. y. UAB „Ranga IV investicijos“ sutartyje išvardintų statinių eskizinį projektą, techninį projektą, pilną darbo projektą, brėžinius ir medžiagą, t. y. pagal minėtą sutartį visi projektai (tarp jų ir ginčo projektas) tapo būtent užsakovo UAB „Ranga IV investicijos“ nuosavybe, todėl, net jei atsakovė šį projektą turėtų, atsakovė net ir norėdama projekto be užsakovo UAB „Ranga IV investicijos“ sutikimo nei ieškovei, nei kam nors kitam perduoti negalėtų. Pagal šios sutarties 13 p. atsakovei liko tik autorinė teisė architektūrinei grafikai ir kitiems kūriniams, taip pat jų tarpiniams etapams, kurie apsaugoti autorinėmis teisėmis ir kuriuos atsakovė sukuria minėtos sutarties pagrindu ir privalo perduoti (ir perdavė) užsakovui UAB „Ranga IV investicijos“. Iš paties ieškovės pateikto priedo, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius Statybų leidimo poskyrio atsakymo Nr. A51- /21(3.3.2.26E-VMA) matyti, kad brėžiniai su pateikta informacija yra atsakovės autorinis darbas, o pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 41 punkto nuostatas projektuotojas turi savo parengto projekto autorines teises, architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai) yra autorių teisių objektai pagal LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą, tad atsakovė, net ir turėdama, neprivalėtų pateikti ieškovės prašomų dokumentų į kuriuos turi autorinę teisę. Tam, kad būtų nustatyti stogo defektai, projektas nėra būtinas – defektai (vandens prasiskverbimas nebūtinai gali būti per stogą, galimas kondensato kaupimas, inžinerinių tinklų gedimai ir kt.) gali būti nustatomi iš statinio ekspertizės, apie ką ieškovės atstovui dar 2021 m. vasario – kovo mėnesiais elektroniniu paštu pranešė projektų vadovas – trečiasis asmuo N. P. Trečiasis asmuo ieškovei nusiuntęs ir stogo pirminių konstrukcijų brėžinius bei aiškiai nurodęs, kad restoranas įrengtas ne pagal pirminį projektą, kad restorano projektą ruošė kitas projektuotojas, tad nei trečiasis asmuo, nei atsakovė šios projektinės dokumentacijos neturi ir neprivalo turėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ iš ieškovės UAB „Novecorum“ 1560 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės UAB „Novecorum“ valstybės naudai 24,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Pažymėjo, kad ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad Statinio projektas ieškovei būtinas siekiant nustatyti vandens pratekėjimo priežastį. Iš teismui pateiktų 2021 m. gegužės 28 d., 2021 m. birželio 14 d. ieškovės nuomininko pretenzijų matyti, kad ieškovės nuomojamose patalpose per lubas laša vanduo. Ieškovės teigimu, siekdama išspręsti kilusią problemą, ieškovė kreipėsi į statybų ekspertą (D. K.), kuris informavo, kad pilnai ekspertizei atlikti ir priežasties tiksliam nustatymui yra reikalingas statybos projektas. Pažymėjo, kad šių nurodytų aplinkybių, išskyrus ieškovės atstovo ir vadovo paaiškinimų, nepatvirtina jokie kiti įrodymai, t. y. byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovė kreipėsi į nurodomą ekspertą ir ekspertas yra nurodęs, kad be statinio projekto nėra galimybės atlikti statinio ekspertizės ir nustatyti vandens pratekėjimo priežasties (CPK 178 straipsnis). Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės nuosavybės teisės yra pažeistos.

6. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo N. P. ieškovei siuntė stogo pirminių konstrukcijų brėžinius. Be to, bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė Statinio projektinę dokumentaciją – 2006 m. spalio 6 d. (duomenys neskelbtini) tunelio tęsinys ir administracinis-gyvenamasis-prekybinis kompleksas – projekto korektūra, kurioje, be kita ko, yra stogo brėžiniai (el. bylos priedas, b. l. 13-115). Ieškovės teigimu, šių dokumentų nepakanka, reikalingas pilnas Statinio projektas, t. y. ne tik techninis, bet ir darbo projektas. Pagal Statybos techninio reglamento Nr. 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ (galiojusį Projektavimo sutarties sudarymo metu), statinio techninis projektas yra sumanyto statyti statinio projekto etapas, kuris parengiamas kaip vientisas dokumentas ir kuriame pateikiamos: statinio bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų pagrindinių sprendinių techninės ir ekonominės charakteristikos visoms statinio projekto dalims; techninės specifikacijos; statybos darbų kiekių žiniaraščiai; statybos produktų kainos skaičiavimai; projektiniai sprendiniai (aiškinamasis raštas, skaičiavimai, brėžiniai), konstrukcinė dalis ir kt. (7.2., 77 punktai), o statinio darbo projektas yra statinio projekto dalis, kuriame techninio projekto sprendiniai detalizuojami tiek, kad būtų įgyvendinta darbo projekto paskirtis (7.3, 89 punktai). Taigi statinio darbo projekte detalizuojamas techninis projektas.

7. Iš byloje pateiktos 2004 m. vasario 17 d. Projektavimo darbų sutarties, sudarytos su UAB „Ranga IV investicijos“, 5 punkto nuostatų matyti, kad atsakovė įsipareigojo užsakovui – trečiajam asmeniui UAB „Ranga IV investicijos“, perduoti statinių eskizinį projektą, techninį projektą, pilną darbo projektą keturiais egzemplioriais popierine forma ir skaitmeninėje laikmenoje. Pagal Projektavimo darbų sutarties 11.2 punktą, projektavimo darbų ir projektinės dokumentacijos priėmimas vykdomas sudarant perdavimo-priėmimo aktą, po kurio pasirašymo projektuotojas turi teisę pateikti užsakovui apmokėti sąskaitą už atliktus darbus. Byloje nėra pateiktas minėtos dokumentacijos perdavimo-priėmimo aktas, tačiau, sistemiškai vertinant sutarties nuostatas, kad apmokėjimas už darbą atliekamas perdavus darbus ir projektinę dokumentaciją (8.5, 11.2 punktai), įvertinus faktines aplinkybes, kad Projektavimo sutartis įvykdyta, darytina išvada, kad visa Statinio projektinė dokumentacija pagal Projektavimo darbų sutartį perduota UAB „Ranga IV investicijos“ ir tapo UAB „Ranga IV investicijos“ nuosavybe. Bylos duomenimis, ieškovė kreipėsi į UAB „Ranga IV investicijos“ bankroto administratorę, prašydama pateikti Statinių brėžinius ir visą su tuo susijusią techninę dokumentaciją, patikslinusi prašė pateikti statybos techninį projektą (DOK-231209 priedas Nr. 1, 2). Kaip matyti iš UAB „Ranga IV investicijos“ bankroto administratorės atsakymo, tarp administratoriui perduotų įmonės dokumentų prašomo techninio projekto nerado. Taigi, priešingai nei nurodo ieškovė, iš pateikto bankroto administratorės atsakymo nėra pagrindo spręsti, kad projektinė dokumentacija statytojui nebuvo perduota, nes, kaip matyti iš UAB „Ranga IV investicijos“ bankroto administratorės elektroninio laiško, prašomo techninio dokumento tarp perduotų įmonės dokumentų nerado.

8. Teismo vertinimu, pasikeitus projektinės dokumentacijos saugojimo terminų reglamentavimui, atsižvelgiant į pasikeitusį lengvesnį teisinį režimą, neteisinga reikalauti, kad, nesant reikalavimo saugoti nuolat, projektuotojo pareiga saugoti nesikeistų, t. y. projektuotojas Statinio projektą nuo teisės normų pakeitimo privalėjo saugoti pagal naują tvarką. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje nekeliamas projektuotojo atsakomybės klausimas dėl Statinio projekto saugojimo, o nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisių gynimo, t. y. nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovės veiksmai (neveikimas) pažeidžia ieškovės kaip savininkės teises. Įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė, būdama projektuotoja, pažeidžia ieškovės nuosavybės teises (t. y. riboja galimybę atlikti Statinio remontą) (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė nuosavybės teisių pažeidimo fakto, jos nurodomos aplinkybės yra formalaus pobūdžio, nelėmė konkrečių neigiamų pasekmių atsiradimo ieškovei, be to, bylos nagrinėjimo metu pateikus Statinio techninį projektą, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimai dėl dokumentų pateikimo yra įvykdyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė UAB „Novecorum“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, t. y. įpareigoti atsakovę UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ perduoti ieškovei UAB „Novecorum“ statinio projektą „(duomenys neskelbtini) tunelio tęsinys ir administracinis – gyvenamasis – prekybinis kompleksas“ ir 2006 m. rugsėjo 14 d. projekto korektūrą V-1 (jo techninį ir darbo projektus) arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

10.1. Pažymėjo, kad pareikšdama ieškinį ieškovė paaiškino priežastis, dėl kurių reikalauja iš atsakovės perduoti jai projekto brėžinius, t. y. paaiškino, kad šiuo metu susidūrė su vandens pratekėjimo į Pastatą problema, kurios iš esmės negali išspręsti be Projekto (neturint Projekto nėra galimybės atlikti pilnos Pastato ekspertizės vandens pratekėjimo priežasčiai nustatyti). Aplinkybes, kad Pastate yra vandens pratekėjimo problema ieškovė įrodinėjo pateiktais rašytiniais įrodymais (nuomininkų raštais, kurie adresuoti ieškovei), taip pat ieškovės vadovo paaiškinimas teismo posėdžio metu. Projektas yra reikalingas išspręsti ne tik šiuo metu iškilusią vandens pratekėjimo problemą, tačiau gali būti reikalingas ir ateityje (pvz., rekonstruojant Pastatą, įvykus Pastato avarijai, ar kitais atvejais, kurių visų numatyti ar prognozuoti tiesiog neįmanoma). Be Projekto nėra galimybės atlikti Pastato rekonstrukcijos.

10.2. Nurodė, kad teismas vertindamas galimybę atlikti Pastato ekspertizę ir nustatyti vandens pratekėjimo priežastis neturint Projekto, iš esmės nesivadovavo jokiais teisės aktais reglamentuojančiais statinio ekspertizės atlikimą, apsiribojo vien vertinimu, ar ieškovė pateikė įrodymus, jog kreipėsi į ekspertą ir ar šis ekspertas buvo nurodęs, jog Projektas jam yra būtinas. Atkreipė dėmesį, kad trečiasis asmuo N. P. (taip pat projektuotojas), pasisakydamas dėl Pastato ekspertizės, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ji yra reikalinga (neneigė jos atlikimo būtinybės). Be to, jis (galimai ir dėl to, kad turi priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi), nurodė, kad Projektas galėtų būti kaip pagalbinė medžiaga ekspertizei, bet ne pagrindinė, tačiau iš esmės nepaneigė, jog jis yra svarbus ekspertizės atlikimui ir nenurodė, kad jis išvis nėra reikalingas. Be to, pažymėjo, kad ieškovės atstovo ir vadovo paaiškinimai pripažįstami įrodymais, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovė kreipėsi į ekspertą ir ekspertas yra nurodęs, kad be Projekto nėra galimybės atlikti Pastato ekspertizės ir nustatyti vandens pratekėjimo priežasties. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų abejoti šių paaiškinimu tikrumu, ar patikimumu.

10.3. Nurodė, kad teismas išvadą, jog Projektas buvo perduotas buvusiam Pastato savininkui UAB „Ranga IV Investicijos“ padarė ne tik nesant šios aplinkybės pagrindžiančių įrodymų (priėmimo – perdavimo akto), tačiau esant ir šias nurodytas aplinkybes paneigiančiam buvusio savininko BUAB „Ranga IV Investicijos“ administratorės atsakymui.

10.4. Atsakovė ne tik neginčijo jos pareigos perduoti ieškovei Projektą, bet ir pareigos Projektą saugoti (ginčo šiuo klausimu tarp šalių nebuvo). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, nepaisant to, jog tarp šalių nebuvo kilęs ginčas dėl Projekto saugojimo pareigos, teismas išeidamas už ieškinio ribų, vertino teisinį reglamentavimą nustatantį pareigą saugoti Projektą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad Projektas buvo perduotas buvusiam savininkui UAB „Ranga IV Investicijos“ arba tuo labiau ieškovei, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovės pareiga saugoti Projektą yra pasibaigusi. Net ir laikant, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui nebeliko reikalavimo, kad projektuotojas (atsakovė) saugotų Projektą nuolat, tačiau esant reikalavimui saugoti projektinę dokumentaciją iki jos perdavimo naujam turto valdytojui, nagrinėjamu atveju teisinio reglamentavimo pasikeitimai neturi jokios reikšmės, t. y. nepaneigia atsakovės pareigos perduoti ieškovei Projektą tokiu būdu pašalinant jos nuosavybės teisės pažeidimą.

10.5. Be to, ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė turi turėti ir saugoti projektą savo archyve. Tokį faktą nurodė ir trečiais asmuo N. P., kuris buvo statinio projekto vadovas. Savo atsakyme N. P. pažymėjo, kad pas atsakovę archyve turi būti saugoma projekto kopija. Faktą, kad būtent atsakovė, kaip projektuota, disponuoja projektu patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo 2021 m. liepos 26 d. atsakyme.

10.6. Pažymėjo, kad techninis projektas yra tik pirminis projektas, kuris rengiamas ir teikiamas siekiant gauti statybos leidimą.

Atsiliepimas

11. Atsakovė „Architektūros kūrybinė grupė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

12.1. Nurodė, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas atsakė į visus esminius, būtinus bylai teisingai išnagrinėti, klausimus, o kiti ieškovės argumentai (pvz. dėl nuostatų Statybos techninio reglamento Nr. 1.05.06:2002 „STATINIO PROJEKTAVIMAS“, kurios galiojo ginčui neaktualiu laikotarpiu ir kt.) nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teismas visiškai pagrįstai dėl jų plačiau nepasisakė.

12.2. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimų, neįrodė, kad jos kaip savininkės teisės yra pažeistos ir dėl to kalta yra atsakovė, kad vandens pratekėjimo problemos negali išspręsti be projekto, kad buvo kreiptasi į ekspertą ir kt., o iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo, įtvirtinto CPK 178 str., išplaukia, kad ,,įrodinėja tas, kas teigia, o ne kas neigia“.

Šalies argumentai

12.3. Ieškovės, niekuo nepagrįsti teiginiai, negalėjo būti vertinami kaip pakankamas įrodymas, nei ieškovės vadovo, nei atstovo deklaratyvių teiginių, kad buvo kreiptasi į ekspertą, kad jis nurodė ieškovės dėstomas aplinkybes, nepatvirtino jokie įrodymai (pvz. ieškovės kreipimasis, eksperto išvada, sutartis su ekspertu ir kt.), ką visiškai pagrįstai akcentavo ir teismas. Be to, ieškovė negalėjo nurodyti kokiu formatu vyko jos ir eksperto pokalbis, kas konkrečiai buvo klausiama ir kas buvo atsakoma, nurodė, kad buvo tik konsultacinis pokalbis telefonu, kas verčia abejoti, kad toks pokalbis apskritai vyko ir, kad ekspertas vien iš telefoninio pokalbio metu nurodytų aplinkybių, nevertinęs jokių kitų duomenų, galėjo padaryti vienareikšmišką išvadą, jog be statinio projekto nėra galimybės atlikti statinio ekspertizės ir nustatyti vandens pratekėjimo priežasties. Negana to, savaime aišku, kad ieškovės vadovas ir atstovas yra suinteresuoti bylos baigtimi, tad vien jų paaiškinimai ir parodymai negali būti laikomi pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais ieškinio pagrįstumą.

12.4. Pažymėjo, kad atsakovė ne kartą, aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė, kad nepateikė ieškovės prašomo Statybos projekto (statinio projekto „(duomenys neskelbtini) Tunelio tęsinys ir administracinis-gyvenamasis-prekybinis kompleksas“ ir 2006 m. rugsėjo 14 d. projekto korektūros V-1 (jo techninį ir darbo projektus), kadangi jų neturi. Atsakovė dar su atsiliepimu į ieškinį pateikė į bylą 2004 m. vasario 17 d. projektavimo darbų sutartį su UAB „Ranga IV investicijos“, iš kurios 5 ir 13 punkto nuostatų, matyti, kad atsakovė perdavė UAB „Ranga IV investicijos“ sutartyje išvardintų statinių eskizinį projektą, techninį projektą, pilną darbo projektą, brėžinius ir medžiagą, UAB „Ranga IV investicijos“ perdavimo faktą patvirtino pasirašydama sutartį, priimdama darbus, nereikšdama jokių pretenzijų.

12.5. Be to, paaiškino, kad atsakovė nėra ieškovės nuosavybės objekto projektuotoja - iš į bylą pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo, pateikto projekto, deklaracijos, pažymos, akivaizdu, kad ieškovės nuosavybės objekto projektuotojas yra pasikeitęs nuo 2013 metų ir projekto autorius yra tas, kurio projektas yra pateiktas į bylą.

12.6. Pažymėjo, kad bankroto administratorė, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nenurodė, kad atsakovė Statybos projekto nebuvo perdavusi, tiesiog šiuo metu jo bankroto administratorės žinioje nėra, Statybos projektą perduoti miesto savivaldybei ir/ar kažkam kitam galėjo ir UAB „Ranga IV investicijos“, bankroto administratorė nesukonkretina kas ir kam perdavė prašomus dokumentus.

12.7. Nurodė, kad atsakovė, kaip projektuotoja, neprivalo saugoti Statinio projekto originalo, kadangi vadovaujantis aktualia, t. y. projektavimo sutarties sudarymo metu ir projektinės dokumentacijos rengimo metu galiojusia Statybos techninio reglamento Nr. 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ redakcija, o būtent - 115 punktu Statinio projektas komplektuojamas ir perduodamas (statinio projekto kopijos) statytojui ar kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims projektavimo užduoties ir sutarties nustatyta tvarka, Statinio projekto originalus saugo projektuotojas archyvų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (116 punktas). Pagal Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 15 d. Įsakymu Nr. 38 patvirtintą Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę, statinių projektai jų parengimo ir patvirtinimo vietoje turi būti saugojami nuolat (187 punktas). Nuo 2011 m. kovo 18 d. neteko galios Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymas Nr. 38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtinta Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, kuria nustatyta, jog statinių statybos (rekonstravimo) projektai, ekspertų išvados, priėmimo eksploatuoti aktai ir kita saugojami iki perdavimo naujam turto valdytojui (10.44 punktas). Pagal minėtos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 3 punktą, Rodyklėje nustatyti minimalūs dokumentų saugojimo terminai taikomi ir anksčiau sudarytiems dokumentams, kurių saugojimo procesas tęsiasi. Teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad pasikeitus projektinės dokumentacijos saugojimo terminų reglamentavimui, atsižvelgiant į pasikeitusį lengvesnį teisinį režimą, būtų neteisinga reikalauti, kad, nesant reikalavimo saugoti nuolat, projektuotojo pareiga saugoti nesikeistų, t. y. projektuotojas Statinio projektą nuo teisės normų pakeitimo privalėjo saugoti pagal naują tvarką. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė perdavė visus dokumentus UAB „Ranga IV investicijos“, pastaroji jokių pretenzijų atsakovei nereiškė ir nereiškia.

12.8. Be to, ieškovė sąmoningai nutyli, kad nagrinėjamoje byloje nekeliamas projektuotojo atsakomybės klausimas dėl Statinio projekto saugojimo, o nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisių gynimo, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovės veiksmai (neveikimas) pažeidžia ieškovės, kaip savininkės, teises. O konkrečiu atveju, kaip minėta aukščiau, šios aplinkybės neįrodytos, neįrodyta, kad atsakovė riboja galimybę atlikti Statinio remontą, kad remonto atlikimui apskritai reikalingas ginčo Projektas.

12.9. Pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų, akivaizdu, kad tam, kad nustatyti stogo defektus Projektas nėra būtinas ar Projektas yra vienintelis reikalingas dokumentas - defektai (pastaba - vandens prasiskverbimas nebūtinai gali būti per stogą, galimas kondensato kaupimasis, inžinerinių tinklų gedimai ir kt.) gali būti nustatomi iš statinio ekspertizės, apie ką ieškovės atstovui dar 2021 m. vasario-kovo mėnesiais elektroniniu paštu pranešė atsakovės projektų vadovas, t. y. tretysis asmuo N. P., ieškovei nusiuntęs ir stogo pirminių konstrukcijų brėžinius bei aiškiai nurodęs, kad restoranas įrengtas ne pagal pirminį projektą, kad restorano projektą ruošė kitas projektuotojas (kas matyti ir iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro išrašo, ką patvirtino ir ieškovės atstovas, nurodęs, kad ieškovė keitė konstrukcijas), tad nei tretysis asmuo, nei atsakovė šios projektinės dokumentacijos neturi ir neprivalo turėti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimo (toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo atmestas ieškovės UAB „Novecorum“ ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ perduoti ieškovei statinio projektą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Byloje nustatyta, kad ieškovei UAB „Novecorum“ nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - pastatas (restoranas), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), įgytas iš UAB „Ranga IV Investicijos“ 2012 m. spalio 16 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei priklausančiose ir jos nuomojamose patalpose per lubas laša vanduo. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę, kaip Pastato projektuotoją, perduoti ieškovei statinio projektą, kadangi ieškovei įsigijus Pastatą iš ankstesnio savininko UAB „Ranga IV investicijos“ nebuvo perduotas Pastato projektas, kuris reikalingas siekiant atlikti ekspertizę nustatant vandens pratekėjimo priežastį. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, kaip nepagrįstą. Ieškovė nesutikdama su skundžiamu sprendimu pateikė apeliacinį skundą.

16. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas išvadą, jog Projektas buvo perduotas buvusiam Pastato savininkui UAB „Ranga IV Investicijos“ padarė ne tik nesant šios aplinkybės pagrindžiančių įrodymų (priėmimo – perdavimo akto), tačiau esant ir šias nurodytas aplinkybes paneigiančiam buvusio savininko BUAB „Ranga IV Investicijos“ administratorės atsakymui. Taip pat pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovės pareiga saugoti Projektą yra pasibaigusi.

17. Tuo tarpu atsakovė nurodo, jog nepateikė ieškovės prašomo statinio projekto „(duomenys neskelbtini) Tunelio tęsinys ir administracinis-gyvenamasis-prekybinis kompleksas“ ir 2006 m. rugsėjo 14 d. projekto korektūros V-1 (jo techninį ir darbo projektus), kadangi jų neturi. Nurodė, kad atsakovė perdavė statinių eskizinį projektą, techninį projektą, pilną darbo projektą, brėžinius ir medžiagą, buvusiam pastato savininkui UAB „Ranga IV investicijos“. Be to, paaiškino, kad atsakovė, kaip projektuotoja, neprivalo saugoti statinio projekto.

18. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kurių pagrindu ieškovės ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę perduoti statinio projektą, atmetė.

20. Pažymėtina, kad iš byloje esančios 2004 m. vasario 17 d. Projektavimo darbų sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir buvusio pastato savininko UAB „Ranga IV investicijos“ 5 punkto nuostatų nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo užsakovui UAB „Ranga IV investicijos“, perduoti statinių eskizinį projektą, techninį projektą, pilną darbo projektą keturiais egzemplioriais popierine forma ir skaitmeninėje laikmenoje. Pagal minėtos sutarties 11.2 punktą, projektavimo darbų ir projektinės dokumentacijos priėmimas vykdomas sudarant perdavimo-priėmimo aktą, po kurio pasirašymo projektuotojas turi teisę pateikti užsakovui apmokėti sąskaitą už atliktus darbus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nors byloje nėra pateikto dokumentacijos perdavimo-priėmimo akto, tačiau, sistemiškai vertinant sutarties nuostatas, kad apmokėjimas už darbą atliekamas perdavus darbus ir projektinę dokumentaciją (8.5, 11.2 punktai), bei įvertinus tai, kad Projektavimo sutartis yra įvykdyta, pritartina išvadai, kad labiau tikėtina, jog visa Statinio projektinė dokumentacija pagal Projektavimo darbų sutartį buvo perduota UAB „Ranga IV investicijos“ ir tapo UAB „Ranga IV investicijos“ nuosavybe.

21. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad aplinkybę, jog atsakovė yra perdavusi statinio projektinę dokumentaciją UAB „Ranga IV investicijos“ paneigia buvusio savininko BUAB „Ranga IV Investicijos“ bankroto administratorės atsakymas. Pažymėtina, kad byloje pateiktame UAB „Ranga IV investicijos“ bankroto administratorės atsakyme pažymėta, jog „peržiūrėję visus administratoriui perduotus įmonės dokumentus, tarp jų Jūsų prašomo techninio projekto neradome“. Kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, šio atsakymo turinio negalima vertinti kaip įrodymo, jog atsakovė neperdavė Projekto buvusiam savininkui. Kaip matyti iš UAB „Ranga IV investicijos“ bankroto administratorės elektroninio laiško, prašomo techninio dokumento tarp perduotų įmonės dokumentų nerado.

22. Kolegija sutinka su atsakove, kad ji, kaip statinio projektuotoja, pasikeitus projektinės dokumentacijos saugojimo terminų reglamentavimui, neturėjo pareigos išsaugoti statinio projekto. Kaip pagrįstai nustatyta skundžiamame sprendime, pagal Statybos techninio reglamento Nr. 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ (redakcija, galiojusi Projektavimo sutarties sudarymo metu ir projektinės dokumentacijos rengimo metu), 115 punktą Statinio projektas komplektuojamas ir perduodamas (statinio projekto kopijos) statytojui ar kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims projektavimo užduoties ir sutarties nustatyta tvarka, Statinio projekto originalus saugo projektuotojas archyvų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (116 punktas). Pagal Lietuvos archyvų departamento prie LR Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 15 d. Įsakymu Nr. 38 patvirtintą Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę, statinių projektai jų parengimo ir patvirtinimo vietoje turi būti saugojami nuolat (187 punktas). Tačiau nuo 2011 m. kovo 18 d. neteko galios Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymas Nr. 38 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtinta Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė, kuria nustatyta, jog statinių statybos (rekonstravimo) projektai, ekspertų išvados, priėmimo eksploatuoti aktai ir kita saugojami iki perdavimo naujam turto valdytojui (10.44 punktas). Pagal minėtos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 3 punktą, Rodyklėje nustatyti minimalūs dokumentų saugojimo terminai taikomi ir anksčiau sudarytiems dokumentams, kurių saugojimo procesas tęsiasi. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, sutiktina su skundžiamu sprendimu, kad pasikeitus projektinės dokumentacijos saugojimo terminų reglamentavimui, t. y., nesant reikalavimo statinių projektų saugoti nuolat, neteisinga reikalauti, kad projektuotojo pareiga saugoti dokumentaciją nesikeistų.

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

24. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad labiau tikėtina, jog atsakovė perdavė ginčo projektą buvusiam pastato savininkui UAB „Ranga IV investicijos“ bei tai, kad, pasikeitus projektinės dokumentacijos saugojimo terminų reglamentavimui, projektuotojas neprivalo šių dokumentų saugoti nuolat, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovei nekilo pareiga perduoti ieškovei UAB „Novecorum“ statinio projektą „(duomenys neskelbtini) tunelio tęsinys ir administracinis - gyvenamasis - prekybinis kompleksas“ ir 2006 m. rugsėjo 14 d. projekto korektūrą V-1 (jo techninį ir darbo projektus). Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).

26. Atmetus ieškovės UAB „Novecorum“ apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su suteikta teisine pagalba, apeliacinės instancijos teisme apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Atsakovė UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ pateikė įrodymus, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Novecorum“ 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės UAB „Architektūros kūrybinė grupė“ naudai.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėEglė SurgailienėRūta Veniulytė-Jankūnienė