Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro A. Survilos (toliau ir – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams ir pagal BK 144 straipsnį – laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir A. B. paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, atidėtas 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. B. per bausmės vykdymo atidėjimą: 1) tęsti darbą, o šį praradus, pradėti dirbti; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktai).

A. B. skirta BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 EUR) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šį įmokos dydį sumokėti į fondą per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 71 straipsnio 3 dalis).

Patvirtinta tapt nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. J. bei kaltinamojo A. B. 2023 m. birželio 5 d. pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią A. B. įsipareigojo atlyginti L. J. 15 000 EUR (penkiolika tūkstančių eurų) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. B. nuteistas už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent už tai, kad jis, 2022 m. liepos 24 d., apie 22.00 val., Vilniuje vairuojamu automobiliu VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties Dzūkų gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo juosta link Liepkalnio gatvės pusės ir priartėjęs prie ties Dzūkų gatvės pastatu Nr. 43 įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127, 128, 129, 30, 20 punktų reikalavimus, tai yra jis, vairuodamas automobilį, artėdamas prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos, nepasirinko saugaus greičio, važiuodamas viršijant leistiną maksimalų 50 km/h greitį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis bei prieš įvažiuodamas į nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją buvo neatsargus bei neatidus, neįsitikino, kad tęsti važiavimą yra saugu, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, tęsdamas važiavimą nesustojęs prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, vairuojamu automobiliu įvažiavęs į nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją partrenkė jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės į dešinę pusę Dzūkų gatvės kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja kelią kertančią pėsčiąją L. J., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

2. Taip pat, A. B. nuteistas už tai, kad, sukėlęs pavojų žmogaus gyvybei, nesuteikė pirmosios pagalbos ir jam nepagelbėjo, o būtent už tai, kad jis, 2022 m. liepos 24 d., apie 22.00 val., Vilniuje, Dzūkų g., ties 19 pastatu, savo veiksmais sukėlęs pavojų pėsčiosios L. J. gyvybei, nesuteikė pirmosios pagalbos, jai nepagelbėjo, nors turėjo galimybę tai padaryti, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones netaikymo ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai neskyrė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise. Pasak prokuroro, baudžiamosios bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. B., vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė KET reikalavimų ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje. Be to, nuteistasis ne tik sukėlė eismo įvykį, kurio metu sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, tačiau nesuteikė jai pirmosios pagalbos, nors galėjo tą padaryti, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 144 straipsnyje. Prokuroro įsitikinimu, šios aplinkybės neabejotinai teismui leidžia paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, netaikydamas A. B. minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, prokuroro vertinimu, nepagrįstai suteikė išimtinę reikšmę A. B. teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms, jo turtinei padėčiai bei finansiniams įsipareigojimams. Pasak apelianto, sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo (netaikymo), atsižvelgtina į reikšmingų aplinkybių visumą, nesuteikiant nei vienai aplinkybei išskirtinės reikšmės. Nors A. B. charakterizuojamas teigiamai, tačiau, kaip minėta, jis padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 3 dalis) ir vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 144 straipsnis), t. y. vairuodamas automobilį pažeidė KET, dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir nesuteikė jai pirmosios pagalbos, nors turėjo galimybę tai padaryti, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad nagrinėjamu atveju A. B. pažeidė net 5 KET punktus (20, 30, 127, 128, 129), gana ženkliai viršijo leistiną važiavimo greitį, naudojo telefoną vairuodamas, moterį partrenkė pėsčiųjų perėjoje jau beveik jai praėjus ir sukėlė jai sunkų sveikatos sutrikdymą, o po to pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti už tai jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

3.2. Vertindamas A. B. neteisėtais veiksmais sukeltų padarinių pavojingumą, prokuroras apeliaciniame skunde atsižvelgia į tai, kad, jeigu nagrinėjamu atveju nukentėjusioji nebūtų patyrusi sužalojimų, A. B. kiltų administracinė atsakomybė už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET) vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Prokuroro teigimu, net taikant administracinę atsakomybę, kuri taikytina esant mažiau pavojingiems asmens veiksmams bei nekilus tokiems pavojingiems padariniams, numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

3.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010). Anot apelianto, nors šiuo atveju nuteistasis baudžiamojon atsakomybėn už KET pažeidimus traukiamas pirmą kartą, A. B. anksčiau yra ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus (tarp jų – kelis kartus ir už greičio viršijimą), o bylai reikšmingo eismo įvykio metu padarė net penkis KET pažeidimus. Kaip nustatyta bylos duomenimis, A. B. važiavo 60-70 km/h greičiu, kai leistinas greitis yra 50 km/h, naudojosi mobiliuoju telefonu, todėl nebuvo dėmesingas ir net nežiūrėjo į kelią, dėl ko sukėlė eismo įvykį. A. B. elgiantis atsargiai, imantis visų būtinų atsargumo priemonių, jis būtų pastebėjęs ir praleidęs nukentėjusiąją, todėl eismo įvykis, sukėlęs sunkias pasekmes, nebūtų įvykęs. Dėl to, prokuroro vertinimu, akivaizdu, kad A. B. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET taisykles, taip keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Apelianto įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kokio sunkumo padarinius sukėlė A. B. padarytos nusikalstamos veikos, nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – taikymas yra proporcingas ir adekvatus padarytoms nusikalstamoms veikoms.

3.4. Be to, prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad atsižvelgus į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, kai dėl to padaroma žala kitų asmenų sveikatai, pavojingumą, nei kaltininko turimi kreditiniai įsipareigojimai, nei jo darbinė veikla, nei jo teigiamas charakterizavimas, nelaikytini pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės, kuria naudodamasis kaltininkas ir padarė baudžiamajame įstatyme uždraustas veikas. Pasak prokuroro, aplinkybės, susijusios su nuteistojo turtine padėtimi, turimais kreditiniais įsipareigojimais, egzistavo ir veikos padarymo metu, todėl jos nėra išskirtinės bei negali būti laikomos pakankamu pagrindu neskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Tokiu pagrindu nėra ir naujai atsiradę turtiniai įsipareigojimai dėl žalos atlyginimo, nes tai yra natūrali pasekmė, kilusi dėl nusikalstamų A. B. veiksmų ir sužalojimo nukentėjusiajai sukėlimo. Anot apelianto, atsižvelgtina ir į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones nėra tiesiogiai susijusi su asmens finansais ir šiuo aspektu asmeniui suvaržymų nesukelia bei finansinės padėties neblogina. Šiuo atveju A. B., padariusiam dvi nusikalstamas veikas, reali laisvės atėmimo bausmė nėra taikoma (vykdymas atidėtas), todėl vertintina, kad dėl nusikalstamų veikų padarymo jam kilo gana švelnios neigiamos pasekmės. Apeliaciniame skunde pažymima, kad neigiami padariniai, teisių ir laisvių apribojimas yra natūralus neteisėto nusikalstamo elgesio rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, tiek įsipareigojimai atlyginti nukentėjusiajai kilusią žalą, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, pasak prokuroro, šiuo atveju vertinami, kaip natūralus neteisėto nusikalstamo elgesio rezultatas ir nesudaro pagrindo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones. Todėl, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – taikymas šiuo atveju nebūtų nepagrįstai neproporcinga priemonė.

4. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis A. B. ir jo gynėjas advokatas P. Latvys prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-882-859/2023 nepakeistą.

4.1. Nuteistojo ir jo gynėjo įsitikinimu, apylinkės teismas baudžiamąją bylą Nr. 1-882-859/2023 išnagrinėjo pilnai, visapusiškai ir objektyviai, priimdamas nuosprendį vadovavosi nustatytomis ir išnagrinėtomis byloje faktinėmis aplinkybėmis bei teisingumo principu ir tinkamai A. B. pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

4.2. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad, nors prokuroras apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET) vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, šiuo atveju įstatymo norma policijos pareigūnui suteikia diskrecijos teisę spręsti klausimą, ar tikslinga KET pažeidėjui taikyti ANK 426 straipsnio 7 dalį, kuri numato uždrausti vairuoti transporto priemones nuo vienerių iki trejų metų.

4.3. Atsiliepime pažymima, kad, jeigu A. B. būtų uždrausta teisė vairuoti transporto priemones, su juo iš karto būtų nutraukta darbo sutartis, o tai labai paveiktų jo turtinę padėtį ir prisiimtus įsipareigojimus nukentėjusiajai (su nukentėjusiąja 2023 m. birželio 5 d. pasirašyta taikos sutartis dėl 15 000 Eur žalos atlyginimo), draudikų biurui (2023 m. sausio 10 d. susitarimas dėl 16 033,66 Eur (regresinio reikalavimo suma ir susitarimo administravimo mokestis) grąžinimo) ir bankui „Luminor“ (pagal 2021 m. spalio 20 d. kredito sutartį A. B. iš banko yra paėmęs 70 805 Eur kreditą, o bendra mokama kredito suma – 96 787,21 Eur). Nuteistojo ir jo gynėjo manymu, tai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.

4.4. Taip pat atsiliepime teigiama, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o uždraudus naudotis specialia teise būtų sunkiau įgyvendinama baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat įpareigojimas dirbti. Be to, nuteistojo ir jo gynėjo įsitikinimu, šiuo atveju uždraudimas naudotis specialia teise prieštarautų proporcingumo principui, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmenų teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Nuteistojo ir jo gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė turės A. B. pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį.

5. Teismo posėdžio metu prokuroras palaikė savo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, nes, prokuroro įsitikinimu, baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, šiuo atveju A. B. privalo būti paskirta. Papildomai nurodė, jog prašo pakeisti A. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių asmenų fondą, į kitą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Gynėjo įsitikinimu, apylinkės teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo pilnai, visapusiškai ir objektyviai, priimdamas nuosprendį vadovavosi nustatytomis ir išnagrinėtomis byloje faktinėmis aplinkybėmis bei teisingumo principu ir tinkamai A. B. pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl nuteistajam A. B. nepaskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ir prašo šią baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajam paskirti – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras papildomai pažymėjo, jog BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę jis prašo skirti vietoj A. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Būtent šiuo klausimu teisėjų kolegija ir pasisako.

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas sprendimą neskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, motyvavo tuo, kad, įvertinus nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, A. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis bei jam taikytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą, o ypač įvertinus A. B. turtinę padėtį ir prisiimtus įsipareigojimus, iš kurių du – draudikui ir nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei dėl nuosprendžiu konstatuotų nusikaltimų sukeltų žalų, BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimas būtų nepagrįstai perteklinis. Apylinkės teismo nuomone, minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas A. B. prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o svarbiausia, įspraustų jį į dar sudėtingesnę, sunkiai pakeliamų įsipareigojimų virtinę, o tai prieštarautų baudžiamojo poveikio priemonių paskirčiai padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

8. Prokuroras su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde pažymėdamas, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas A. B. minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nepagrįstai suteikė išimtinę reikšmę A. B. teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms, jo turtinei padėčiai bei finansiniams įsipareigojimams ir neatsižvelgė į reikšmingų aplinkybių visumą. Anot prokuroro, nuteistasis ne tik sukėlė eismo įvykį, kurio metu sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, tačiau nesuteikė jai pirmosios pagalbos, nors galėjo tą padaryti, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. A. B. pažeidė net 5 KET punktus (20, 30, 127, 128, 129), gana ženkliai viršijo leistiną važiavimo greitį, naudojo telefoną vairuodamas, moterį partrenkė pėsčiųjų perėjoje jau beveik jai praėjus ir sukėlė jai sunkų sveikatos sutrikdymą, o po to pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti už tai jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Prokuroro įsitikinimu, šios aplinkybės neabejotinai teismui leidžia paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, kurios paskyrimas šiuo atveju nebūtų nepagrįstai neproporcinga priemonė. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nesutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentais.

9. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). Viena iš BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių, kuri gali būti skiriama kartu su bausme, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.

10. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas, kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz. LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-261-489/2018 ir kt.). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios bylos aplinkybių visumą.

11. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad A. B. vairavo transporto priemonę pažeisdamas 5 svarbius KET punktus (20, 30, 127, 128, 129) ir nors, kaip konstatuota skundžiamame nuosprendyje, A. B. automobilį vairavo blaivus (pažymėtina, kad jo blaivumas visgi nebuvo nustatytas, nes jis pasišalino iš įvykio vietos), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal teismų praktiką minėtuose BK straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis blaivus ar neblaivus vairavo automobilį. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti nuteistąjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

12. Bylos duomenimis, A. B. neteistas, po nagrinėjamo įvykio naujų pažeidimų nepadarė, tačiau anksčiau ne vieną kartą buvo baustas administracine tvarka, iš jų net 6 kartus už savo pobūdžiu šiurkščius KET pažeidimus – nustatyto greičio viršijimą ir kitus KET pažeidimus. Ir nors, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašų apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (1 t., b. l. 164–169, 2 t. 141), visas skirtas baudas yra sumokėjęs, tai neduoda pagrindo daryti išvadą, jog A. B. yra drausmingas vairuotojas. Priešingai, anksčiau jo padaryti pasikartojantys nustatyto greičio viršijimo atvejai, kurie teismų praktikoje vertinami kaip tyčiniai ir savo pobūdžiu šiurkštūs pažeidimai, ir kiti KET pažeidimai leidžia daryti išvadą, kad A. B. 2022 m. liepos 24 d. sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalotas žmogus, nebuvo atsitiktinis, o yra jo sistemingų KET pažeidimų pasekmė. Nors A. B. teisiamas pirmą kartą, padarė vieną neatsargų nusikaltimą, dėl kurio nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, susitaikė su nukentėjusiąja pasirašydamas taikos sutartį, kuria įsipareigojo atlyginti jai padarytą žalą ir kurią patvirtino pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat susitarė ir su draudimo bendrove dėl regreso tvarka iš jo išieškomos žalos, tačiau visos šios aplinkybės buvo pagrindas taikyti A. B. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o ne svarstyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo (neskyrimo) klausimą.

13. Nors A. B., kaip pažymėta skundžiamame nuosprendyje, padarė neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 3 dalis), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. B. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Nagrinėjamu atveju A. B., vairuodamas automobilį tamsiu paros metu, apšviestame gatvės ruože, artėdamas prie papildomai apšviestos, kelio ženklais ir horizontalaus kelio ženklinimo linijomis pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos važiavo viršydamas leistiną greitį, vairuodamas naudojosi mobiliuoju telefonu, tai yra nebuvo dėmesingas ir net nežiūrėjo į kelią, prieš perėją greičio nesulėtino ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ bei partrenkė jam iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja važiuojamąją dalį kirtusią L. J., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Be to, šiuo atveju nuteistasis ne tik sukėlė eismo įvykį, kurio metu sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. J. sveikatą, tačiau ir nesuteikė jai pirmosios pagalbos, niekaip jai nepadėjo, nors galėjo tą padaryti, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl tokiais savo veiksmais padarė ir nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 144 straipsnyje. Svarbu pažymėti, kad A. B., kaip aktualaus eismo įvykio kaltininkas, nustatytas tik 2022 m. rugpjūčio 3 d., tai yra praėjus daugiau nei savaitei po eismo įvykio. Be to, iš bylos duomenų ir paties A. B. parodymų matyti, kad jis pats apie eismo įvykį niekam nepranešė, nepapasakojo, netgi stengėsi paslėpti automobilį ir pašalinti eismo įvykio pėdsakus (pvz. pakeisti priekinį stiklą). Šių ir anksčiau aptartų duomenų, apibūdinančių A. B. asmenybę (praeityje ne kartą baustas už savo pobūdžiu šiurkščius KET pažeidimus – nustatyto greičio viršijimą, taip pat kitus KET pažeidimus), kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju neskirti A. B., kuriam atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – neturėjo jokio pagrindo.

14. Apylinkės teismo išvada, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas A. B. būtų perteklinis, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o svarbiausia, įspraustų jį į dar sudėtingesnę, sunkiai pakeliamų įsipareigojimų virtinę (dėl prisiimtų įsipareigojimų), nėra pagrįsta ir teisinga. Tai, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones sukels tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų A. B. (pvz. negalės vairuoti transporto priemonės dirbdamas ir pan.), nereiškia, kad baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas jo padarytai nusikalstamai veikai (veikoms). Ir nors A. B. anksčiau nebuvo teistas, kaltę pripažino ir gailisi, susitarė su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo, tačiau, priešingai nei sprendė apylinkės teismas, nei A. B. asmenybė (teigiamas jo charakterizavimas), nei jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nei jo interesai (turimi kreditiniai įsipareigojimai, darbinė veikla) ir (ar) pan. patys savaime negali būti laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, šiuo atveju panaikinančiomis pagrindą taikyti BK 68 straipsnio nuostatas. Be to, kaip teisingai nurodo prokuroras apeliaciniame skunde, aplinkybės, susijusios su nuteistojo turtine padėtimi, turimais kreditiniais įsipareigojimais, kurias akcentuoja gynyba, egzistavo ir veikų padarymo metu, todėl jos nėra išskirtinės bei negali būti laikomos pakankamu pagrindu neskirti baudžiamojo poveikio priemonės. Tokiu pagrindu nėra ir naujai atsiradę turtiniai įsipareigojimai dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai, nes tai yra natūrali pasekmė, kilusi dėl nusikalstamų A. B. veiksmų ir nukentėjusiajai padarytų sužalojimų. Nagrinėjamu atveju siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio KET pažeidimų ir siekis pataisyti A. B. nusveria jo patiriamus nepatogumus. Pažymėtina, kad tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukels tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, dar nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarautų teisingumo principui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-85/2010, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-20/2011 ir kt.).

15. Nuteistojo gynėjas atsiliepime ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu akcentavo, kad uždraudus A. B. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones su juo iš karto bus nutraukta darbo sutartis (teismo posėdžio metu pateikė ir tai patvirtinantį prašymą iš darbovietės (2 t., b. l. 138)) ir tai labai paveiks jo turtinę padėtį ir prisiimtus įsipareigojimus nukentėjusiajai, draudikų biurui bei bankui, dėl to tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas prieštaraus teisingumo ir protingumo principams. Visgi teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – nėra tiesiogiai susijusi su asmens finansais ir šiuo aspektu asmeniui suvaržymų nesukelia bei finansinės padėties neblogina. Be to, nors nuteistojo gynėjas ir pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis, kad paskyrus A. B. minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, su juo bus nutraukta darbo sutartis, tačiau iš šių duomenų taip pat matyti, kad A. B. dirbamas darbas nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, todėl ir laikinas teisės vairuoti transporto priemones netekimas neturėtų būti priežastimi su juo nutraukti darbo sutartį. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus, tokios poveikio priemonės taikymu siekiama asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo. Siekiant priversti A. B. laikytis įstatymų ir užkirsti jam kelią daryti naujas nusikalstamas veikas naudojantis teise vairuoti kelių transporto priemones, vien bausmė, kurios vykdymas atidėtas, nebus pakankamai efektyvi, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti nuteistajam kartu su bausme būtina skirti minimą baudžiamojo poveikio priemonę.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, neskirdamas A. B. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), įvertino ne visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias A. B. padarytas nusikalstamas veikas (padarytus KET pažeidimus, veikų pavojingumą ir pan.), jo asmenybę ir, spręsdamas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – (ne)paskyrimo klausimą, šį klausimą išsprendė netinkamai. Todėl, įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas pakeisti skundžiamą nuosprendį BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu, ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti nuteistajam A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Dvejų metų, tai yra trumpesnis nei įstatymo nustatytas vidurkis, uždraudimo naudotis specialia teise terminas, kurį nustatyti apeliaciniu skundu prašo prokuroras, manytina, bus adekvatus A. B. padarytoms nusikalstamoms veikoms, šioje byloje nustatytoms aplinkybėms ir nuteistojo asmenybei, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

17. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs neskirti A. B. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise bei įvertinęs nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nusprendė paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis). Nors prokuroras apeliaciniu skundu neprašė šios baudžiamojo poveikio priemonės A. B. panaikinti, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pažymėjo, kad uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones jis prašo nuteistajam paskirti vietoj įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pirmosios instancijos teisme prokuroras neprašė skirti A. B. įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią baudžiamojo poveikio priemonę pirmosios instancijos teismas paskyrė A. B. savo iniciatyva dėl to, kad neskyrė jam BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise. Teisėjų kolegija pastebi, kad būtent įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra tiesiogiai susijusi su asmens finansais ir šiuo aspektu sukelia asmeniui suvaržymus bei blogina jo finansinę padėtį, kurią akcentuoja nuteistojo gynėjas atsiliepime į apeliacinį skundą ir kurią išskyrė apylinkės teismas, neskirdamas A. B. uždraudimo naudotis specialia teise. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į prokuroro apeliacinės instancijos teisme išreikštą poziciją ir tai, kad šia nutartimi A. B. yra skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, o A. B. įsipareigojo atlyginti 15 000 Eur žalą, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas panaikinti A. B. skirtą, BK 71 straipsnyje numatytą, baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Artūro Survilos apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 13 d. nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Panaikinti A. B. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 EUR) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.