- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- 1-882-859/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27701-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Civilinis ieškovas
- L. J.
- Civilinis atsakovas
- (duomenys neskelbtini), "(duomenys neskelbtini)"
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Povilas Latvys
dalyvaujant nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. J. bei jos atstovui advokatui Vidučiui Vainiui,
civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) atstovei,
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje ir 144 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytų nusikalstamų veikų aplinkybės
A. B. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:
- jis, 2022 m. liepos 24 d., apie 22.00 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas vienintele savo judėjimo krypties (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies eismo juosta link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir priartėjęs prie ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas privalo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties“; 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad „jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“; 129 punkto reikalavimus, numatančius, kad „gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu“; 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta – kiekviena kryptimi į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį“; 20 punkto reikalavimus, numatančius, kad „motorinių transporto priemonių vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojas turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų“, tai yra jis vairuodamas automobilį artėdamas prie nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos, nepasirinko saugaus greičio, važiuodamas viršijant leistiną maksimalų 50 km/h greitį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, bei prieš įvažiuojant į nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją buvo neatsargus bei neatidus, neįsitikino, kad tęsti važiavimą yra saugu, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, tęsdamas važiavimą nesustojus prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, vairuojamu automobiliu įvažiavęs į nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją partrenkė jo judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės į dešinę pusę (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja kelią kertančią pėsčiąją L. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 281 straipsnio 3 dalyje.
A. B. sukėlęs pavojų žmogaus gyvybei, nesuteikė pirmosios pagalbos ir jam nepagelbėjo:
- jis, 2022 m. liepos mėn. 24 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties (duomenys neskelbtini) pastatu, savo veiksmais sukėlęs pavojų pėsčiosios L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvybei, nesuteikė pirmosios pagalbos, jai nepagelbėjo, nors turėjo galimybę tai padaryti, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Padarė nusikalstamą veiką, numatyta BK 144 straipsnyje.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo (BPK 273 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis nebuvo kaltinamas padaręs labai sunkius nusikaltimus, o po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus. Prokuroras sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, liudytojai nebūtų apklausiami, nes veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Kaltinamojo gynėjas neprieštaravo sutrumpintam įrodymų tyrimui. Teismas, nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje 2023 m. gegužės 18 d. pripažino padaręs nusikalstamas veikas, Dėl padaryto labai gailisi. Sutiko duoti parodymus tuoj pat ir parodė, kad dėl jo kaltės įvyko nelaimingas atsitikimas, jis partrenkė moterį. Važiavo asmeniniu automobiliu Volkswagen Passat. (duomenys neskelbtini) liepos mėnesio 2022 metais 10 val. vakare. Buvo šviesu. Važiavo, žvilgtelėjo į telefoną, pamatė pėsčiųjų perėja, gal liko 2/3 m, pamatė moterį. Jau baiginėjo praeiti kelią arčiau vairuotojo pusės. Pastebėjo, atleido greičio pedalą, pradėjo stabdyti, bet buvo per vėlu. Ji nugriuvo. Atsimena buvo smūgis, garsas. Nematė kas buvo su moterimi. Ant kapoto užkrito ir persivertė palink kairę pusę ir nukrito ant važiuojamosios dalies. Kitų automobilių nebuvo. Pasimetė. Reikėtų sustoti, padėti. Nesustojo, buvo strese, nesuvokė. Nuvažiavo iki namų (duomenys neskelbtini). Paliko automobilį, pastatė į garažą. Neapžiūrinėjo. Stiklas tik buvo trukęs priekinis. Kitą dieną suremontavo, išėmė stiklą. Pats nelabai suvokė ką daro. Dabar jau atsigavęs, dabar suvokia. Nesuvokimo būsena trūko 3 savaites - mėnesį. Paskui atvažiavo policijos pareigūnai, atidarė garažą. Prieš tai galvojo pats prisipažinti. Gailisi. Po policijos apklausos bandė susisiekti su nukentėjusiąja.
Greitis buvo 60 km/h ar 70km/h. Leistinas greitis buvo 50km/h. Šie KET punktai suprantami, juos pripažįsta. Po eismo įvykio po dviejų savaičių bandė susisiekti su nukentėjusiąja. Per ligonine nieko nepasakė, tada internete per Facebook rado jos sūnų, susirašė su juo ir tą pačią dieną susitiko parduotuvės aikštelėje. Asmeniškai atsiprašė, prašė pasakyti adresą, kur galėtų nuvykti, padėti. Siūlė suteikti pagalbos. Klausė, gal reikia pinigų sumokėti už gydymą. Kai susitiko su nukentėjusiosios sūnumi klausė kiek pinigų. Sakė, kad gali 9 000 sumokėti, sakė permažai. Siūlė 15 000 gal 20 000, paskolą paimtų. Nesutiko. Tada pasiūlė 30 000, irgi nesutiko. Sakė 50 000. Su nukentėjusiąja neleido susitikti. Bandė ieškoti būdų. Ta gatve važiavo pirmą kartą. Buvo nežinioje. Buvo baimė dėl to įvykio. Stiklo tiesiog nekeitė. Draugui pasakė, kad partrenkė stirną. Atsiprašė per teismo posėdį ir prieš. Gali vairuoti automobilį. Už alkoholio vartojimą nėra baustas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų teisiamajame posėdyje ir ikiteisminiame tyrime, jo kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje ir 144 straipsnyje, patvirtina ir ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).
Ikiteisminiame tyrime, 2022 m. rugpjūčio 3 d. bei dalyvaujant gynėjui 2022 m. spalio 25 d., apklaustas įtariamuoju A. B. kaltu prisipažino. Davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir teisiamajame posėdyje (1 t., b. l. 146-148; 149, 151-152, 153-155; 157-158, 159-161).
Ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji L. J. 2022 m. rugpjūčio 3 d. parodė, kad 2022 m. liepos 24 d., apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu R. G. išėjo iš kavinės-baro „(duomenys neskelbtini)“ ir atsisėdo ant suoliuko, pasėdėjo keletą minučių. R. G. atsistojo pirmas ir pradėjo eiti gatve, iš paskos atsistojo ji ir pasuko į kairę pusę, kad pereitų pėsčiųjų perėją priešais „(duomenys neskelbtini)“. Apsižvalgė į abi puses, gatvė buvo tuščia, nebuvo nei automobilių, nei žmonių. Pusę gatvės perėjo iki salelės ir toliau ėjo, staiga šalia savęs pamatė juodą šešėlį, panašų į automobilio bamperį ir parkrito ant žemės, parkritusi atsirėmė alkūnėmis ir pakėlusi galvą pamatė, kad nuvažiuoja juodos spalvos automobilis, galimai buvo „Volksvagen“ markės ženklas. Automobilio valstybinių numerių neįsidėmėjo, kadangi viskas įvyko staigiai ir greitai. Taip pat nematė kas vairavo automobilį. R. G. išgirdęs trenksmą pribėgo, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Dėl šoko būsenos iš pradžių fizinio skausmo nepajuto, vėliau atvykus greitajai medicinos pagalbai pajuto, kad nejaučia kojų ir skausmą jose. Tą dieną minėtoje kavinėje vartojo alkoholinius gėrimus - degtinę, išgėrė apie 100 g. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje traumatologijos skyriuje gydytojai nustatė kairės kojos blauzdikaulio lūžį ties čiurna, kuriai buvo daryta operacija ir sutvirtinta koja, bei dešinės kojos blauzdikaulio lūžį, ties keliu, kadangi dešinėje kojoje daug sumušimų ir prisikaupė skysčių, dešinės kojos operacijos negali atlikti, ji bus atlikta vėliau. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neturi (b. l. 112-114, I tomas). Papildomai apklausta 2022 m. spalio 5 d. nukentėjusioji parodė, kad nuo 2022 m. rugpjūčio yra gydoma ir guli slaugos centre "(duomenys neskelbtini)". Visas gydymas šioje įstaigoje yra mokamas. Iki šiol negali savarankiškai vaikščioti, gydymas yra labai ilgas ir komplikuotas. Kokia yra jai padaryta moralinė ir materialinė žala dabar dar negali pasakyti, tik 2022 m. spalio 18 d. jai bus konsultacija pas chirurgą-traumatologą, nėra aišku kaip gyja dešinioji koja. Neaišku kokia bus sveikatos būklė po šio įvykio. Civilinį ieškinį pareikš ikiteisminio tyrimo pabaigoje, kai su savo teisininku paskaičiuos kiek jai kainavo gydymas, reabilitacija, slauga. Iki šiol psichologiškai yra labai sunku, kadangi nevaikšto, kankina nemiga ir pastoviai prisimena tą įvykį, kaip automobilis ją partrenkė ir net nepristabdė, nesustojo ir paliko likimo valiai. Sutinka, kad telefono numeris būtu perduotas įtariamojo advokatui, kadangi iki šiol asmuo, kuris ją partrenkė, nerodė jokios iniciatyvos susitikti, bendrauti, ar atsiprašyti. Renka visas sąskaitas susijusias su gydymo išlaidas, kurias pateiks vėliau ( b. l. 115-118, I tomas).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2888/2022 (01) nurodyta, kad vadovaujantis L. J., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą:
1. L. J. kūne konstatuoti dešinio blauzdikaulio proksimalinio galo skeveldrinis lūžis su poslinkiais, apimantis diafizę (kūno), metafizę ir lateralinį krumplį, šeivikaulio proksimalinio galo skeveldrinis sąnarinis lūžis su poslinkiais, kairės čiurnos lateralinės kulkšnies lūžiai, dešinio žasto ir dilbio nubrozdinimai, kairio kelio, čiurnos ir pėdos nubrozdinimai, kairės krūtinės ląstos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2022-07-25, galimai 6 val. laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai padaryti kietais bukais paviršiais, galimai užduotyje nurodytu būdu, nukentėjus eismo įvykio metu.
2. L. J. kūne konstatuoti sužalojimai dėl dešinio blauzdikaulio kūno lūžio, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13 punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. ( b. l. 131-133, 134-135 I tomas).
Drager rezultatų patikrinimo Nr. 3139 nurodyta, kad L. J., patikrinimo metu nustatytas 1.00 promilės neblaivumas (b. l. 14-15, I tomas).
Liudytojas R. G. 2022 m. liepos 26 d. parodė, kad 2022 m. liepos 24 d., apie 22 val., jis kartu su savo sugyventinė L. J., gim. (duomenys neskelbtini), ėjo link namų, adresu (duomenys neskelbtini). Jis ėjo tiesiai šaligatviu link sankryžos (duomenys neskelbtini) ir manė, kad jam iš paskos eina L. Išgirdęs buką garsą (toks tartum būtų partrenktas žmogus) atsisuko pažiūrėti kas nutiko ir pamatė, kad L. guli ant žemės pėsčiųjų perėjoje, šalia pastato (duomenys neskelbtini), o ją partrenkęs automobilis, padidinęs greitį, nuvažiavo toliau link (duomenys neskelbtini). Jis įsitikinęs, kad minėto automobilio vairuotojas viršijo greitį, kadangi net negirdėjo, kad bandytų stabdyti automobilį. Jis po gauto šoko, minėto automobilio valstybinių numerių neįsidėmėjo, automobilis buvo (duomenys neskelbtini) spalvos, galimai tai galėtų būti "WV Passat" (duomenys neskelbtini) kartos, bet nėra tuo įsitikinęs, kadangi po įvykio pribėgę žmonės nurodė, kad automobilis galėjo būti "Audi". Po įvykio iškart buvo iškviesti policijos pareigūnai, bei greitoji pagalba. Atvykus policijos pareigūnams girdėjo, kaip jam nepažįstamas vyriškis nurodė fragmentą valstybinių numerių. Šiam momentui, sugyventinė L. randasi ligoninėje, bei kaip jam yra žinoma iš daktarų, jos laukia dar ne viena operacija (b. l. 106-108, I tomas).
Liudytojas L. D. parodė, kad 2022 m. liepos 24 d., apie 22 val., važiuodamas namo adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiu automobilių BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) matė kaip buvo nutrenkta moteris nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, adresu (duomenys neskelbtini). Važiuodamas sustojo prieš pėsčiųjų perėją, kad praleisti moterį, tuo metu pastebėjo, kad iš priešingos pusės atvažiuoja automobilis, tiksliai nei automobilio modelio nei valstybinių numerių nepastebėjo. Pastebėjo tik, kad minėtas automobilis buvo (duomenys neskelbtini) spalvos, galimai sedanas, jo manymu tai galėtų būti "WV Passat" (duomenys neskelbtini) kartos, bet nėra tuo įsitikinęs (b. l. 98-99, I tomas). Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir 2022 m. liepos 24 d. paaiškinime (1 t., b. l. 95).
Liudytojas A. S. 2022 m. liepos 27 d. parodė, kad 2022 m. liepos 24 d., apie 22 val., jis važiuodamas namo adresu (duomenys neskelbtini), jam priklausančiu automobiliu "Seat Alhambra", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad iš priešingos pusės atvažiuoja automobilis, tiksliai nei modelio automobilio, nei valstybinių numerių nepastebėjo, pastebėjo tik, kad minėtas automobilis buvo (duomenys neskelbtini) spalvos, galimai sedanas, jo manymu tai galėtu būti AUDI, bet nėra tuo įsitikinęs. Atkreipė dėmesį, kadangi minėtas automobilis važiavo per vidurį važiuojamosios kelio dalies, bei jam pasirodė, kad automobilis viršijo greitį. Pravažiavus apie 100 metrų, pastebėjo ant pėsčiųjų perėjos partrenktą moterį (b. l. 102-103, I tomas).
Pranešimas apie eismo įvykį užfiksuotas 2022 m. liepos 24 d. 22:04 val. (1 t., b. l. 11-12). Į įvykį atvykęs policijos ekipažas užfiksavo galimą KET pažeidimą, kai pėsčiųjų perėjoje, (duomenys neskelbtini) 2022 m. liepos 24 d., apie 22:04 val., buvo partrenkta pėsčioji nukentėjusioji L. J., kuri, ekipažui atvykus, jau buvo GMP automobilyje, jai buvo suteikiama pagalba. Įvykio liudytojai: R. G. N. valstybinius Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio, partrenkusio pėsčiąją; A. S., kuris važiuodamas matė dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį VW ar Audi, su kuriuo vos nesusidūrė. Nukentėjusioji išvežta į Lazdynų ligoninę (1 t., b. l. 13).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole 2022 m. liepos 24-25 d. užfiksuota eismo įvykio vieta nereguliuojamoji pėsčiųjų perėja (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės kryptimi, Vilniuje. Apžiūrima vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Leistinas greitis 50 km/h. Priešpriešines eismo juostas skiria siaura ištisinė linija. Ant važiuojamosios dalies matosi raudonos spalvos skystis, bei rasta pasišalinusio automobilio detalė (b. l. 16-32, I tomas).
Ikiteisminiame tyrime buvo peržiūrėti vaizdo įrašai dėl tiriamo eismo įvykio (39-40, 41-42; 43-44, 45-48; 49-5051, 52-53, 54-55), atliktas tyrimas ieškant eismo įvykio kaltininką (1 t., b. l. 56-60).
Teisiamajame posėdyje 2023 m. gegužės 18 d., vykdant BPK 291 straipsnio reikalavimus, kaltinamojo gynėjo prašymu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, iš kurių, be kita ko, nustatyta: - įrašas ch09_...0700.MP4 - 22-07-24 22:07:03 - Dalis pėsčiosios perėjos. Automobilis (duomenys neskelbtini) spalvos artėja prie pėsčiųjų perėjos. Praktiškai nestabdomas. <...> 22:07:11 Pėsčioji įžengusi į automobilio važiavimo juosta pėsčiųjų perėjoje, apsirengusi šviesiai, žaliomis kelnėmis, nešanti rankinę. Automobilis faktiškai nestabdęs partrenkė ją. Smūgis į dešinę pusę nukentėjusiosios. Gan stipriai nukentėjusioji pakilo ore, faktiškai automobilis ją nuneša savo korpusu. Pėsčiųjų perėja su pakilimu. Aplankas „vaizdo įrašai 1-822-859/2023“ Wetransfer zip file (įrašų laikmena voke prie 2 t. viršelio).
Galimas eismo įvykio kaltininkas – A. B., nustatytas 2022 m. rugpjūčio 3 d. (1 t., b. l. 6-7). 2022 m. rugpjūčio 3 d. iš pastarojo pareikalautas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 81). Automobilis buvo pateiktas tą pačią dieną (1 t., b. l. 82-84 bei po apžiūros grąžintas (1 t., b. l. 85).
Įvykio vietos apžiūros protokole 2022 m. rugpjūčio 3 d. nurodyta, kad apžiūros objektas yra automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis požeminiame garaže, adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu požeminio garažo vartai atidaryti. Įėjus į požeminį garažą, dešinėje ketvirtas garažas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu garažo durys (kairė pusė) atidarytos (žr. foto lentelę). Garažo durys medinės dengtos metalu iš išorinės pusės, rakinamos viena įleidžiamąja spyna. Įėjus į garažą, vidury garažo patalpos yra lengvasis automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi galine dalimi į garažo duris, priekine dalimi į garažo galinę sieną (žr. foto lentelę). Automobilis (duomenys neskelbtini) spalvos. Automobilio kėbulas padegtas dulkių ir purvo sluoksniu yra valymo žymės. Ant automobilio bagažinės dangčio yra sudėti darbiniai rūbai, pilkos spalvos rankšluostis su rudos spalvos dėmėmis, rankšluostis paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 1. Ant automobilio stogo yra plastikinių maišų rulonas, automobilio salono valymo servetėlės, dantų šepetėlis, medžiagos skiautės (žr. foto lentelę). Ant automobilio galinio stiklo, kairės pusės, viršutinės dalies yra 2 vnt. plaukų, kurie paimti ir supakuoti į voką Nr. 2. Ant automobilio kairės pusės, galinių (keleivio) durelių lango stiklo dvejose vietose yra raudonos spalvos dėmės (žr. foto lentelę), nuo kurių paimtos nuoplovos su galimais biologinės kilmės pėdsakais, nuoplova Nr.1 , paimta ir supakuota į voką Nr. 3, nuoplova Nr.2, paimta ir supakuota į voką Nr. 4, ant minėtų durelių lango apatinės dalies metalinės apdailos yra raudonos spalvos dėmė (žr. foto lentelę), nuo kurios paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais, nuoplova Nr.3 , paimta ir supakuota į voką Nr. 5. Kairės ir dešinės pusės priekinių durelių langų stiklai yra nuleisti. Automobilio priekinėje dalyje, kairėje pusėje nėra plastikinės detalės (žr. foto lentelę). Automobilio priekinio stiklo nėra, tuščia ertmė, iš dešinės pusės stiklo rėmo krašto paimta stiklo šukė, kuri supakuota į voką Nr.9. Automobilio salonas yra galimai dirbtinės odos. Nuo vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies paimtas odorologinis kvapo pėdsakas, kuris supakuotas į stiklainį Nr. 6 ir užplombuotas, plombos Nr.028737 Iš automobilio salono paimtas foninis kvapo pėdsakas, kuris supakuotas į stiklainį Nr. 7 ir užplombuotas, plombos Nr.028736. Automobilio salono priekinėje dalyje yra tuščios ertmės iš kurių kyšo laidai (žr. foto lentelę). Nuo automobilio vairo paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 8. Automobilio galinėje dalyje kairės pusės sėdynė yra atlenkta ant dešinės pusės sėdynės sėdimosios dalies yra prietaisų skydelis, multimedijos blokas ir kitos priekinio skydo detalės (žr. foto lentelę). Garaže nuo įėjimo prie kairės sienos yra atremta mašinos apdailos, priekinės panelės dalis (žr. foto lentelę), dulkių siurblio siurbimo dalis, darbiniai batai, tuščios skardinės talpos, šildytuvas, pramoninis dulkių siurblys, prie galinės sienos yra spinta, kairiosios durelės atidarytos, lentynose talpos, įvairūs įrankiai ir antgaliai (žr. foto lentelę). Ant spintos viršutinės dalies yra sudėti 4 vnt. automobilinių lempų raudonos spalvos dėmės (žr. foto lentelę), muzikos kolonėlė. Nuo įėjimo prie dešinės sienos yra atremta automobilio salono priekinės dalies detalė (žr. foto lentelę). Garažo patalpos vidury yra laiptai į duobę (žr. foto lentelę). Daugiau pėdsakų ar objektų turinčių reikšmės tolimesniam tyrimui neaptikta. Garažo durys užplombuotos, plombos Nr. 0098018 (plastikinė), užklijuota "Policija" Nr. 004198. Teritorija neaptverta, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima ( b. l. 61-78, I tomas). Paimti daiktai saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyryje (1 t., b. l. 79, 80).
Šie teismo aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).
BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Aptariamo straipsnio dalies norma yra blanketinė, todėl svarbu įvertinti ir aktualius šiai bylai KET reikalavimus:
- 20 punktas - "motorinių transporto priemonių vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojas turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų"
- 30 punktas - "artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta - kiekviena kryptimi į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį";
- 127 punktas - "vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas privalo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties";
- 128 punktas - "jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams";
- 129 punktas - "gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu" (KET 2019 m. rugsėjo 15 d. redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 1 d.).
BK 144 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą.
Specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiosios sveikata eismo įvykyje buvo sutrikdyta sunkiai. Toks sveikatos sutrikdymas padarytas eismo įvykyje 2022 m. liepos 24 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) įrengtoje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Eismo įvykį sukėlė kaltinamasis A. B., vairuodamas automobilį "VW Passat", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pėsčiųjų perėjos partrenkdamas nukentėjusiąją L. J. Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, nes nesilaikė KET 20, 30, 127-129 punktų reikalavimų.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių, teismas konstatuoja, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, nes būtent dėl jo neatsargaus ir pavojingo elgesio, pažeidžiant KET reikalavimus, įvyko šioje byloje konstatuotas eismo įvykis ir nukentėjusiajai atsirado neigiamos pasekmės – sunkiai sutrikdyta jos sveikata. Padarytas nusikalstamas veikas be kaltinamojo parodymų neginčitinai įrodo nukentėjusiosios, liudytojų L. D., A. S. ir R. G. parodymai, kuriais patvirtinama aplinkybė, jog kaltinamasis, vairuodamas automobilį, važiavo dideliu greičiu ir pėsčiųjų perėjoje nustatytoje vietoje partrenkė perėja ėjusią pėsčiąją nukentėjusiąją. Teisme peržiūrėtas vaizdo įrašas patvirtina nukentėjusiosios partrenkimo pėsčiųjų perėjoje greitai važiuojančiu automobiliu, kuris po įvykio nesustojo. Apžiūrėjus byloje automobilį "VW Passat", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti po eismo įvykio automobilio apgadinimai ir likę įvykio pėdsakai. Galiausiai, iš visų surinktų įrodymų teisingai buvo nustatytas šis eismo įvykyje dalyvavęs automobilis, kurio didžiąją dalį valstybinio numerio dar 2022 m. liepos 24 d. įvykio vietoje pranešė liudytojas R. G.
Be to, liudytojai ir nukentėjusioji, kaip ir pats kaltinamasis, patvirtino ir vairuotojo pasišalinimą iš įvykio vietos. Tai patvirtina ir jau aptartas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios partrenkimas kaltinamojo vairuotu automobiliu. Kaltinamasis savo tokį elgesį kaltinamasis motyvavo patirtu dėl įvykio šoku. Visgi, teismo neįtikino kaltinamojo tokia nurodoma aplinkybė, dėl kurios jis, sukėlęs pavojų nukentėjusiosios gyvybei, todėl turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu, šiam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Todėl jis padarė ir tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 144 straipsnyje.
Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius instituto taikymo negalimumo (BK 38 straipsnis).
Kaltinamasis ir nukentėjusioji 2023 m. birželio 5 d. pasirašė taikos sutartį, kuria kaltinamasis susitarė dėl žalos nukentėjusiajai atlyginimo. Visgi, taikyti BK 38 straipsnio nuostatas nėra pagrindo, nes šiuo nuosprendžiu konstatuota, kad A. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje ir 144 straipsnyje. Gi pagal BK 38 straipsnį nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Taigi, tik toks asmuo, kuris padarė vieną iš nurodytų nusikalstamų veikų, o ne dvi, kai nustatyta šiuo nuosprendžiu.
Dėl išdėstyto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.
III. Bausmės skyrimo motyvai
Kaltinamasis padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje ir vieną tyčinę nusikalstamą veiką – baigtą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 144 straipsnyje.
Už BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą įstatymo leidėjas nustatė tokias alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
Už BK 144 straipsnyje numatytą nusikaltimą įstatymo leidėjas nustatė tokias alternatyvias bausmes: viešuosius darbus arba baudą arba laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dviejų metų.
Kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 1162-163). Baustas už administracinius nusižengimus, pagrinde už KET pažeidimus (1 t., b. l. 164-169). Kaltinamasis dirba. Charakterizuojamas darbovietės teigiamai (1 t., b. l. 190), turi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 191-192). Pateikė medicininius duomenis apie savo mamą (1 t., b. l. 194), kuria, kaltinamojo teigimu, rūpinasi. Visgi, iš pateiktų duomenų nustatyta ir tai, kad kaltinamojo mama gyvena (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 195-196, 197). Viso šiuo baudžiamojo proceso kaltu prisipažino ir geranoriškai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Vertintina ir tai, kad kaltinamasis teisme sutiko susitaikyti su nukentėjusiąją, ką ir padarė pasirašydamas minėtą 2023 m. birželio 5 d. taikos sutarti, kuria įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Nustatyta ir tai, kad kaltinamasis geranoriškai susitarė ir dėl regresu iš jo išieškomos žalos draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 183-185, 186-189).
Visos aptartos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės bei tai, kokius nusikaltimus padarė kaltinamasis, vertinant kiekvieną jų padarymo seką ir priežastis, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis (BK 41 straipsnio ) bus pasiekti parinkus kaltinamajam griežtesnes BK 281 straipsnio 3 dalyje ir BK 144 straipsniuose numatytas alternatyvias bausmių rūšis. Ir štai kodėl. Minėta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarė pirmiausia pažeisdamas šiuo nuosprendžiu konstatuotus KET reikalavimus. Taip, vairuodamas, gan ženkliai (važiuodamas apie 60-70 km/h) viršijo leistiną greitį mieste, kur didžiausias leistinas greitis yra 50 km/h. Tokiu greičiu vairuodamas automobilį naudojo telefoną. Taigi, nebuvo dėmesingas ir net nežiūrėjo į kelią. Tokie pažeidimai sąlygojo kitus, dėl kurių kaltinamasis laiku nepamatė į perėją įeinančią ir ja ėjusią pėsčiąją nukentėjusiąją, kurią jis ir partrenkė pėsčiųjų perėjoje, kai ji buvo ją beveik perėjusi (kaltinamojo važiuotą kelio eismo juostą). Gi po kaltinamojo sukelto vieno pavojingiausių eismo įvykių, per kurį buvo sunkiai sužalota nukentėjusioji, kaltinamasis vairuojamo automobilio nesustabdė, nukentėjusiajai pagalbos jokios nesuteikė. Taigi, padarė ir kitą nusikaltimą, numatytą BK 144 straipsnyje. Konkrečiu atveju pakako tik kaltinamajam sustoti ir nedelsiant iškviesti specialiąsias tarnybas, ypač greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamojo teiginiai apie jo pačio patirtą šoką, dėl ko jis nesustojo, konkrečiu atveju negali būti laikomas kaip pateisinamas pagrindas, dėl kurio kaltinamasis nesustojo. Vėl gi, BK 144 straipsnis nustato atsakomybę ne už tai, kad kaltinamasis nesustojo, o už tai, kad jis, sukėlęs pavojų nukentėjusiajai jai nepagelbėjo, kai nukentėjusiajai grėsė pavojus gyvybei. Kaltinamasis tikrai turėjo galimybę tokią pagalbą suteikti. Taigi, pirmiausia pakaktų pranešti apie įvykį 112 linija, kur profesionalūs operatoriai praneštu ir medikams. Gi to kaltinamasis nepadarė, o vertinant jo elgesį po įvykio, jis siekė išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Taigi, jam net nerūpėjo nukentėjusiosios būklė po jos partrenkimo, nors pagal tai, kaip nukentėjusioji buvo partrenkta, privalėjo nedelsiant rūpintis ne savo ateitimi, o nukentėjusiosios gyvybe. Tokią išvadą teismas dar ir iš peržiūrėto vaizdo įrašo aplinkybių, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusioji buvo kaltinamojo vairuoto automobilio partrenkta.
Pažymėtina, kad net ir pritarus kaltinamajam ir dėl jo pačio patirto šoko, kaltinamojo veiksmai po įvykio, kai jis tęsdamas vairavimą neprarado nuovokos laike ir erdvėje, nes grįžo savo vairuotu automobiliu į jam žinomą vietą, paneigia šoko būsenos faktorių tiek, kad jis būtų pateisintas kaltinamojo neteisėtas elgesys aptariamu atveju. Taigi, kaltinamasis, net ir paveiktas pirminiu šoku, turėjo visas galimybes nedelsiant sugrįžti prie nukentėjusiosios ir užtikrinti jai reikiamos pagalbos tarnybų iškvietimą. Gi to kaltinamasis nepadarė, o kaip nustatyta iš bylos duomenų ir pačio kaltinamojo parodymų, jo didžiausias rūpestis buvo faktiškai paslėpti automobilį ir pašalinti eismo įvykio pėdsakus (pvz. pakeisti priekinį stiklą). Tai taip pat paneigia kaltinamojo byloje keltą šoko faktoriaus įtaką veikos padarymui.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas parenka kaltinamajam tokias bausmių rūšis: už BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą – terminuoto laisvės atėmimo bausmę 7 (septyniems) mėnesiams, už BK 144 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką - terminuoto laisvės atėmimo bausmę 5 (penkiems) mėnesiams. Bausmių dydis parinktas vertinant jau aptartas aplinkybes. Bausmių dydis yra mažesnis, nei atitinkamo straipsnio parinktos bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys, 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys), paskiriant galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Pridedama minimaliai galima bausmės dalis už nusikalstamą veiką, numatytą BK 144 straipsnį, t. y. 3 (trys) mėnesiai įvertinus jau aptartas aplinkybes ir tai, kai BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas konkrečiu atveju buvo sąlyga padaryta nusikaltimui, numatytas BK 144 straipsnyje. Teismo vertinimu net ir pridėjus tik mažiausiai galimą laisvės atėmimo bausmės terminą bendrasis subendrintos šios bausmės terminas 9 (devyniems) mėnesiams yra pakankamas, bausmės tikslams pasiekti.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo.
Minėta, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, padaryti nusikaltimai, vienas kurių neatsargus (BK 281 straipsnio 3 dalis), o kitas nesunkus (BK 144 straipsnis), veikų padarymo aplinkybės, kurios aptartos šiame nuosprendyje ir kaltinamojo elgesys viso šio baudžiamojo proceso metu, kai jis ne tik prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, bet ir galiausiai susitaikė su nukentėjusiąją dėl jos pareikšto byloje civilinio ieškinio bei susitarė dėl žalos atlyginimo, sudaro pagrindą taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnyje įtvirtintą bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Konkrečiu atveju, šio instituto taikymas nėra ribojamas padarytų nusikalstamų veikų skaičiumi (BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalys). Bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, paskiriant šias pareigas: tęsti darbą, o šį praradus, pradėti dirbti; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktai).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.
Įvertinęs šiuo nuosprendžiu konstatuotas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, Kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei jam taikytiną bausmės vykdymo atidėjimo institutą, ypač vertinant kaltinamojo turtinę padėtį ir prisiimtus įsipareigojimus, du kurių Draudikui ir nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei dėl šiuo nuosprendžiu konstatuotų nusikaltimų sukeltų žalų, teismas konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK 68 ir 72 straipsniuose skyrimas (atitinkamai, uždraudimas naudotis specialiąja teise ir/ar turto (automobilio) konfiskavimas), būtų nepagrįstai pertekliniai. Prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o svarbiausia, įspraustų kaltinamąjį į dar sudėtingesnę, sunkiai pakeliamų įsipareigojimų virtinę. Gi tai prieštarautų baudžiamojo poveikio priemonių paskirčiai padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Todėl baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos.
Dėl aptarto, bei vertinant veikų padarymo aplinkybes kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų fondą (BK 71 straipsnis). Teismas nustato 20 MGL (1 000 EUR (vienas tūkstantis eurų)) įmokos dydį, kurią nustato sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 71 straipsnio 3 dalis).
Dėl kardomųjų priemonių.
Kaltinamajam baudžiamajame procese taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 170-171), naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Dėl daiktų.
Įvykio vietos apžiūros protokole 2022 m. rugpjūčio 3 d. nurodyti paimti daiktai (b. l. 61-78, I tomas), saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyryje (1 t., b. l. 79, 80). Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai sunaikintini kaip menkaverčiai.
IV. Civilinio ieškinio esmė, teismo išvados
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. J. 2023 m. kovo 23 d. ieškiniu (2 t., b. l. 25, 26-37, kurį patikslino 2023 m. gegužės 18 d., reikalavo iš kaltinamojo A. B. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) 21 167,20 EUR turtinės ir 20 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, bei visų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
(duomenys neskelbtini) "(duomenys neskelbtini)" 2022 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. ITCA/22/020663 informavo, kad nukentėjusiajai L. J. yra išmokėjusi 6 000 EUR neturtinės žalos, 937.04 EUR negautų pajamų, 5 011.80 EUR gydymosi išlaidų. iš viso išmokėta 11 948.84 EUR. Papildomai ruošiamas mokėjimas 836.80 EUR negautų pajamų ir 49.29 EUR gydymo išlaidų (1 t., b. l. 214, I tomas). Atsiliepime 2023 m. birželio 2 d. nesutinka su patikslinto ieškinio reikalavimu dėl neturtinės žalos.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. J. bei kaltinamasis A. B. 2023 m. birželio 5 d. pasirašė taikos sutartį, kurią pateikė teismui. Iki šios sutarties pasirašymo teisiamajame posėdyje dalyvavo ir (duomenys neskelbtini) "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) atstovė.
Teisiamajame posėdyje 2023 m. birželio 5 d. nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. J. bei kaltinamasis A. B. patvirtino savo ketinimus nurodę išsamiai pasirašytoje taikos sutartyje. Teismo posėdyje teismui išaiškinus taikos sutarties pasirašymo ir ieškinio dalies atsisakymo pasekmes, šalys patvirtino, kad išaiškinimas suprastas. Dėl nustatyto, teismas neturi pagrindo netenkinti nukentėjusiosios ir kaltinamojo bei, atitinkamai, jų atstovo ir gynėjo prašymą patvirtinti taikos sutartį, todėl taikos sutartis tvirtintina tokiomis sąlygomis: „<...> 1. A. B. įsipareigoja atlyginti L. J. 15 000 EUR (penkiolika tūkstančių eurų) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2. Taikos sutartis sudaryta išreiškiant tikrąją šalių valią, sudarant tolimesnių pakeitimų taikos sutartyje. 3. Šalys įvykdžiusios šią taikos sutartį ateityje turtinių ir neturtinių pretenzijų nereikš. 4. A. B. atlygino baudžiamojoje byloje patirtas L. J. atstovavimo išlaidas.“.
Dėl paminėto, teismas priima žodžiu išreikštą posėdyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atsisakymą nuo kitos dalies papildomo ieškinio reikalavimų, neaptartų pateiktoje taikos sutartyje, ir bylą atsisakyto ieškinio reikalavimo dalyje nutraukia.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2022 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 3S-11399 informavo, kad draudimo bendrovei išsiuntė pretenziją Nr. 13185 dėl 8250.47 EUR turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 201, 202-203204, 205).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 7 (septynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys), ir paskirti A. B. galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros (BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalys), įpareigojant A. B. per bausmės vykdymo atidėjimą: 1) tęsti darbą, o šį praradus, pradėti dirbti; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 10 punktai).
Paskirti A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų fondą, įpareigojant A. B. sumokėti į šį fondą 20 MGL (1 000 EUR (vienas tūkstantis eurų)) įmokos dydį per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 71 straipsnio 3 dalis).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. B. baudžiamajame procese taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius daiktus, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyryje: 1. Automobilio detalė, vokas Nr. 1; Rankšluostis įpakavime Nr. 1; Plaukai nuo a/m įpakavime Nr. 2; Aštuonios nuoplovos įpakavime Nr. 3; Nuoplovą įpakavime Nr. 8; Stiklo šukės įpakavime Nr. 9 (1 t., b. l. 79, 80).
Patvirtinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. J. ir kaltinamojo A. B. 2023 m. birželio 5 d. pasirašytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis: „<...> 1. A. B. įsipareigoja atlyginti L. J. 15 000 EUR (penkiolika tūkstančių eurų) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2. Taikos sutartis sudaryta išreiškiant tikrąją šalių valią, sudarant tolimesnių pakeitimų taikos sutartyje. 3. Šalys įvykdžiusios šią taikos sutartį ateityje turtinių ir neturtinių pretenzijų nereikš. 4. A. B. atlygino baudžiamojoje byloje patirtas L. J. atstovavimo išlaidas.“.
Priimti žodžiu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės teisiamajame posėdyje 2023 m. birželio 5 d. išreikštą patikslinto 2023 m. gegužės 18 d. ieškinio reikalavimų dalies, nenurodytos teismo patvirtintoje taikos sutartyje, atsisakymą ir bylą atsisakyto ieškinio reikalavimų dalyje nutraukti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.