Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1208-230/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-06-20
Bylos Nr.: 2A-1208-230/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-20-3-00704-2013-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Jolita Cirulienė
Atsakovas: A. J.
Ieškovas: A. K.

Kategorijos

30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
30.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1208-230/2014Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00704-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 30.3; 30.10; 33; 35.4; 42.6; 42.8; 42.9; 45.1; 121.14; 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-840/2014 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui A. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovą kreiptis į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją dėl traktoriaus T-150, valstybinis Nr. 2644 LO, registro duomenų pakeitimo; 2) įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui traktoriaus T-150, valstybinis Nr. 2644 LO, dokumentus; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2013-01-23 su atsakovu sudarė traktoriaus pirkimo–pardavimo sutartį, kuria iš atsakovo įsigijo traktorių T-150, valstybinis Nr. 2644 LO, už 5 500 Lt. Sutarties sudarymo dieną jis atsakovui sumokėjo dalį traktoriaus kainos – 500 Lt, o likusią dalį 5 000 Lt atsakovui sumokėjo 2013-02-15. Traktorių atsakovas jam perdavė po savaitės nuo sutarties sudarymo dienos, tačiau perdavimo–priėmimo akto jie nepasirašė. Nei sutarties sudarymo dieną, nei traktoriaus perdavimo dieną, nei kurią kitą dieną atsakovas jam neatidavė ir iki šiol neatiduoda įsigyto traktoriaus nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, dėl ko jis negali registruoti traktoriaus savo vardu, t. y. nuosavybės teisių į jį, o atsakovas savo nuosavybės teisių į šį traktorių neišregistruoja. Atsakovas žodžiu, o 2013-06-07 ir raštu buvo prašomas atiduoti traktoriaus dokumentus ir pakeisti registro duomenis, tačiau dėl nežinomų priežasčių atsakovas atsisako tai padaryti, nors jis su atsakovu visiškai atsiskaitęs ir atsakovas jam pretenzijų dėl to neturi. Kadangi atsakovas neperduoda ieškovui įsigyto traktoriaus dokumentų, pagal teisės aktų nuostatas registre nurodytam traktoriaus savininkui – atsakovui privalu kreiptis į registrą dėl registro duomenų pakeitimo, nes pasikeitė traktoriaus savininkas ir daiktinės teisės į jį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovą perduoti ieškovui 2013-01-23 pirkimo–pardavimo sutartimi parduoto traktoriaus T-150, valstybinis Nr. 2644 LO, registracijos liudijimą. Įpareigojo atsakovą kreiptis į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją dėl 2013-01-23 pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovui parduoto traktoriaus T-150, valstybinis Nr. 2644 LO, registro duomenų pakeitimo. Priteisė iš atsakovo ieškovui 144 Lt žyminį mokestį ir 350 Lt išlaidų advokato pagalbai, o valstybei – 16,27 Lt pašto išlaidas.

Teismas nurodė, kad buvo pateiktos dvi traktoriaus pirkimo–pardavimo sutartys pagal Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtintą tokios sutarties formos pavyzdį, t. y. kai ranka užpildomos reikiamos sutarties grafos. Ieškovo pateiktoje sutartyje nurodyta, jog pirkėjas perka pardavėjui nuosavybės teise priklausantį „T-150 traktorių“ (įrašyta ranka), markė, modelis – „T-150“ (įrašyta ranka), tapatumo numeris „B/ N“ (įrašyta ranka), valstybinis Nr. „2644 LO“ (įrašyta ranka), registravimo dokumento Nr. – nenurodyta. Pardavėjas patvirtina, kad tapatumo numeris ir kiti techniniai ir eksploataciniai duomenys atitinka nurodytus registravimo dokumente. Technika perduodama pirkėjo nuosavybėn nuo sutarties pasirašymo momento. Šalys parduodamą techniką įkainojo „sumokėta 500 Lt, likusią dalį 5 000 Lt 2013-02-15 d. atsiskaitoma grynais“ (įrašyta ranka). Po šia sąlyga pasirašė abi šalys, taip pat abi šalys pasirašė ir po visos sutarties tekstu. Atsakovo pateiktoje sutartyje nurodyta, jog pirkėjas perka pardavėjui nuosavybės teise priklausantį „T-150 traktorių“ (įrašyta ranka), markė, modelis – „T-150“ (įrašyta ranka), tapatumo numeris – nenurodyta, valstybinis Nr. – nenurodyta, registravimo dokumento Nr. – nenurodyta. Pardavėjas patvirtina, kad tapatumo numeris ir kiti techniniai ir eksploataciniai duomenys atitinka nurodytus registravimo dokumente. Technika perduodama pirkėjo nuosavybėn nuo sutarties pasirašymo momento. Šalys parduodamą techniką įkainojo „sumokėta 500 Lt, likusią dalį 5 000 Lt atsiskaitoma grynais 2013-03-15 d.“ (įrašyta ranka, 2013 m. mėnesį nurodantis skaičius taisytas: iš 02 į 03). Po šia sąlyga pasirašė abi šalys, taip pat abi šalys pasirašė ir po visos sutarties tekstu. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas 2013-06-07 pateikė atsakovui pretenziją, kuria prašė atsakovą iki 2013-06-17 perduoti ieškovui nurodyto traktoriaus dokumentus, pretenzija atsakovui įteikta asmeniškai 2013-06-08. Iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2013-07-30 ir 2013-12-20 pažymų teismas nustatė, kad Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre atsakovo vardu yra registruotas ratinis traktorius T-150 K, valstybinis Nr. 2644 LO, pagamintas 1990 m., registruotas 1997-04-28 Kaišiadorių r. sav., registracijos liudijimas – 1923, registracijos statusas – įregistruota, identifikavimo kodas – 5000292756. Šie duomenys atitinka Kaišiadorių rajono savivaldybės išduotą Traktorių registro išrašą/ išrašo dalį, iš ko matyti, jog atsakovo A. J. vardu registruotas traktorius T-150 K, valstybinis Nr. 2644 LO, kurio identifikavimo kodas – 5000292756, neturi tapatumo numerio.

Teismas nurodė, jog ginčo dėl traktoriaus pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tarp šalių nėra, tačiau kilo ginčas dėl šios sutarties įvykdymo, todėl šalims skirtingai traktuojant sutarties sąlygų vykdymą, pirmiausia turi būti remiamasi LR CK 6.193–6.195 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išdėstytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Šiuo atveju buvo parduotas kilnojamasis daiktas – traktorius, kuriam privaloma teisinė registracija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-14 Nr. 247 nutarimu patvirtinti Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro nuostatai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006-10-02 įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintos Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės). Abi šalys patvirtino, jog pardavėjas – atsakovas – sutartą traktorių pirkėjui ? ieškovui ? perdavė, o pirkėjas su pardavėju visiškai už jį atsiskaitė, t. y. sumokėjo visą sutartą kainą. Ieškovas teigė, kad atsakovas iki šiol neįvykdė pirkimo–pardavimo sutarties, nes neperdavė jam traktoriaus registracijos liudijimo, o atsakovas pripažino, jog traktoriaus registracijos liudijimo ieškovui nedavė.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad atsakovas, pardavęs traktorių, kuriam teisinė registracija yra privaloma, ir jį perdavęs ieškovui, tačiau neperdavęs jam traktoriaus registracijos liudijimo, tinkamai neįvykdė 2013-01-23 pirkimo–pardavimo sutarties, todėl įpareigotinas ją įvykdyti tinkamai – perduoti ieškovui įsigyto traktoriaus registracijos liudijimą. Atsakovo argumentus, kad jis ieškovui pardavė maždaug prieš penkiolika metų atsarginėms dalims iš Juodiškių ŽŪB įsigytą, žemės ūkio technikos registre neįregistruotą ir valstybinių bei identifikavimo numerių neturintį traktorių T-150, o ne traktorių T-150, valstybinis Nr. 2644 LO, kurį jis su dokumentais jau anksčiau yra pardavęs kazachams, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes atsakovas jiems pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, kad valstybinis numeris ant ieškovui parduoto traktoriaus atsirado dėl traktorių kabinų sukeitimo, jis taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl jis su kazachais nesudarė traktoriaus T-150, valstybinis Nr. 2644 LO rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, nepranešė registrui apie parduotą registruotą traktorių ir jo neišregistravo, nenuėmė nuo ieškovui parduoto traktoriaus kabinos valstybinio numerio. Be to, pats atsakovas nurodė, kad jis nebuvo ieškovo įspėjęs nei dėl traktoriaus kabinos keitimo, nei dėl traktoriaus kėbulo keitimo, nes ieškovas pats matė, kokia perkamo traktoriaus kabina ir kėbulas. Teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į tai, kad ieškovas matė ant perkamos traktoriaus kabinos pritvirtintą valstybinį Nr. 2644 LO, ir kėbulą be tapatumo numerio, sprendė, kad ieškovas tikėjosi, jog perkamas traktorius yra registruotas teisės aktų nustatyta tvarka, o įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas pardavė, o ieškovas pirko būtent traktorių T-150 valstybinis Nr. 2644 LO, o ne žemės ūkio technikos registre neregistruotą ir valstybinio bei tapatumo numerių neturintį traktorių.

Pagal Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisykles traktoriaus savininkas jose nurodytais atvejais privalo kreiptis į savivaldybės administraciją dėl registro duomenų pakeitimo (pvz. pasikeičia traktoriaus savininkas arba daiktinės teisės, pasikeičia traktoriaus techniniai ir eksploataciniai duomenys, pasibaigia registracijos liudijimo galiojimo laikas ir pan.). Praradus registravimo dokumentą ir (arba) valstybinio numerio ženklą, išduodamas naujas registracijos liudijimas. Ieškovas, neturėdamas traktoriaus registracijos liudijimo, negali pats kreiptis į savivaldybės administraciją dėl Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenų pakeitimo, t. y. dėl daiktinių teisių į traktorių T-150, valstybinis Nr. 2644 LO, įregistravimo. Teismas nurodė, kad jei atsakovas yra praradęs traktoriaus registracijos liudijimą, jis gali kreiptis į savivaldybės administraciją dėl naujo registracijos liudijimo išdavimo. Todėl teismas būtent atsakovą įpareigojo kreiptis į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją dėl traktoriaus T-150, valstybinis Nr. 2644 LO, registro duomenų pakeitimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog sprendimas naikintinas, kadangi teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, neteisingai aiškino sutartį ir iš jos kylančius reikalavimus. Nurodo šiuos argumentus:

1) Teismas pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi juos tyrė nevisapusiškai, neatsižvelgdamas į jų visetą, ir juos įvertino neobjektyviai. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad apžiūrėjo perkamą traktorių. Jis buvo senas, ratinis, keistos žalios spalvos, traktoriaus kabina šviesi, jo identifikavimo numerio ant rėmo nėra, jis nutrintas. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai Z. K. ir D. K. , o liudytojas Z. K. dar papildomai parodė, kad apžiūrėjo traktorių, jis mėlynas, nuleisti ratai, kreivas, aplūžęs, 7–8 metai nejudantis, jis girdėjęs, kad skirtas atsarginėms dalims, identifikavimo numerio traktorius neturi. Tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, kad jis su ieškovu tarėsi ir jam pardavė būtent maždaug prieš penkiolika metų atsarginėms dalims iš Juodiškių ŽŪB įsigytą žemės ūkio technikos registre neįregistruotą ir valstybinių bei identifikavimo numerių neturintį traktorių T-l50, o ne traktorių T-150, valstybinis Nr. 2644 LO. Ieškovo nurodytas traktorius T-l50, kurio valstybinis Nr. 2644 LO, kartu su dokumentais yra parduotas anksčiau. Dėl to originalioje pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo įrašytas valstybinis numeris ir tik vėliau, kai ieškovas vietoj naudojimo atsarginėms dalims ėmėsi jį remontuoti, pats įsirašė į sutarties savo egzempliorių valstybinį numerį. Ieškovas traktorių išsigabeno atsakovui nedalyvaujant su kito traktoriaus valstybiniu numeriu, pats į sutartį įsirašė valstybinį numerį, ir dabar siekia įregistruoti jį naudojimui.

Žemesnės instancijos teismas

2) Teismas, aptardamas privalomą teisinę traktoriaus registraciją, paminėjo LR Vyriausybės 2006-03-14 Nr. 247 nutarimu patvirtintus Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro nuostatus bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006-10-02 įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintas Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisykles (toliau Taisyklės), tačiau šiais norminiais aktais nesivadovavo. Taisyklių sąvokose yra nurodyta, kad traktoriaus tapatumo numeris – unikalus kiekvienam traktoriui gamintojo suteikiamas tapatumą rodantis skaitmenų ir raidžių derinys. Taisyklių 27 punkte yra nurodyta, kad traktorius neregistruojamas, jeigu tapatumo numeris pažeistas. Traktorius be tapatumo numerio negali būti užregistruotas. Be to, traktorius yra motorinė transporto priemonė ir jai pagal analogiją turi būti taikomos Vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintos Motorinių transporto priemonių registracijos taisyklės, nustatančios, kad neregistruojamos neidentifikuotos transporto priemonės, kurių identifikavimo numeris ištrintas bei motorinės transporto priemonės, kurių pasibaigęs eksploatavimo terminas. Todėl parduotas traktorius negali būti įregistruotas, o gali būti panaudotas tik atsarginėms dalims ir teismas į bylą trečiuoju asmeniu turėjo įtraukti savivaldybės administraciją dėl traktoriaus be identifikavimo numerio registracijos. Be to, ieškovas byloje pareiškė du savarankiškus neturtinio pobūdžio reikalavimus, tačiau žyminį mokestį sumokėjo tik už vieną. Tokiu būdu teismas išnagrinėjo bylą esant netinkamai sumokėtam žyminiam mokesčiui.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles bei nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų. Visapusiškai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus, priimtas teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Tenkindamas ieškinį, teismas turėjo pakankamai pagrindo konstatuoti, kad 2013-01-23 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas pardavė, o ieškovas nusipirko būtent traktorių T-l50, valstybinis Nr. 2644 LO, o ne žemės ūkio technikos registre neįregistruotą ir valstybinio bei tapatumo numerių neturintį traktorių. Atsakovas teigdamas, kad traktorių perleido kaip metalo laužą, nes pasibaigęs jo eksploatavimo laikas, todėl naudotis juo pagal paskirtį nebuvo galima, nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas pagrįstai vadovavosi Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklėmis, kuriose aiškiai nurodoma, kad traktoriaus savininkas privalo kreiptis į savivaldybės administraciją dėl registro duomenų pakeitimo. Traktorius turi valstybinį numerį bei indentifikavimo kodą, yra įrašytas į viešą registrą, o jeigu atsakovas yra praradęs traktoriaus registravimo dokumentus, jam bus išduotas naujas registracijos liudijimas. Taigi, atsakovui nėra jokių kliūčių įvykdyti teismo sprendime nurodytus įpareigojimus, todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad teismo priimtas sprendimo įvykdymas yra neįmanomas. Kadangi ieškinio reikalavimai betarpiškai vienas su kitu susiję ir buvo suformuluoti atskirai tik dėl paties ieškinio reikalavimo aiškumo, todėl negali būti vertinami kaip du atskiri savarankiški reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo ir ginčo sutarties aiškinimo bei teisės normų, reglamentuojančių Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimą, taikymo ir aiškinimo.

Dėl įrodymų vertinimo ir sutarties aiškinimo

Nagrinėjamoje byloje yra aktualus šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties aiškinimas, kadangi tarp šalių kilo ginčas dėl parduoto traktoriaus identifikavimo, nes ieškovo pateiktame pirkimo–pardavimo sutarties egzemplioriuje nurodytas traktorius T-150, be tapatumo numerio, valstybinis numeris 2644 LO (b. l. 37), o atsakovo pateiktame sutarties egzemplioriuje nurodyta tik traktoriaus markė T-150, nenurodant nei tapatumo, nei valstybinio numerio (b. l. 27).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teisės normose (CK 6.193–6.195 straipsniuose) ir teismų praktikoje suformuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Via Unica“ v. UAB „Interselas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; 2010 m. lapkričio 2 d nutartis priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas, todėl tai yra susiję ir su tinkamu įrodymų vertinimu.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3–98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3–500/2010; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas egzistuoja, nei neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“; bylos Nr. 3K-3–416/2007; ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, aiškindamas pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, pagrįstai nustatė, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas pardavė, o ieškovas pirko būtent traktorių T-150, kurio valstybinis Nr. 2644 LO, įregistruotą žemės ūkio technikos registre, o ne kitą tos pačios markės traktorių, kuris, atsakovo teigimu, ieškovui buvo parduotas, kaip metalo laužas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant pirkimo–pardavimo sutarties objektą. Pirmiausia, tarp šalių nėra ginčo dėl traktoriaus markės, t. y., kad buvo parduotas traktorius T-150. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu turėjo kitą tos pačios markės, kaip jis teigia, žemės ūkio technikos registre neįregistruotą traktorių. Nors atsakovas teigė, kad jis ieškovui pardavė prieš penkiolika metų atsarginėms dalims iš Juodiškių ŽŪB įsigytą ir žemės ūkio technikos registre neregistruotą be valstybinių ir identifikavimo numerių traktorių T-150, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių nepateikė, t. y. savo atsikirtimų įrodymais nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovas neneigia, kad ant ieškovui parduoto traktoriaus kabinos buvo valstybinis numeris 2644 LO, tik tvirtina, kad šis numeris atsirado sukeitus traktorių kabinas, parduodant kitą (įregistruotą) traktorių kazachams, kuris buvęs išardytas atsarginėms detalėms. Tačiau ir šių atsikirtimų atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais. Tai, kad liudytojas Z. K. parodė, jog traktorius buvo prastos būklės, nejudantis ir galėjo būti panaudotas atsarginėms detalėms, ką nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, nepatvirtina atsakovo atsikirtimų, kad buvo parduotas kitas žemės ūkio technikos registre neįregistruotas traktorius. Nurodyti liudytojo Z. K. parodymai patvirtina tik parduoto traktoriaus techninę būklę, bet ne tai, kad buvo parduotas kitas žemės ūkio technikos registre neįregistruotas traktorius. Ir atvirkščiai, liudytojas Z. K. parodė, kad traktorius buvo su nurodytu valstybiniu numeriu, o atsakovas žadėjo vėliau atiduoti traktoriaus dokumentus, tačiau po to pradėjo reikalauti, kad būtų papildomai sumokėta 1 500 Lt. Nurodyta įrodymų visuma, leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad ieškovui buvo parduotas būtent traktorius T-150, kurio valstybinis numeris 2644 LO ir kuris yra įregistruotas žemės ūkio technikos registre. Pažymėtina, kad ir sutartyje, kurią yra pasirašiusios abi šalys, yra nurodyta, kad „tapatumo numeris ir kiti techniniai ir eksploataciniai duomenys atitinka nurodytus registravimo dokumente“, kas iš esmės patvirtina, kad pirkimo–pardavimo objektas – traktorius jo pardavimo metu turėjo registracijos dokumentą.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimą, taikymo ir aiškinimo

Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, įpareigojančiu jį perduoti ieškovui parduoto traktoriaus registracijos liudijimą ir kreiptis į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją dėl parduoto traktoriaus duomenų pakeitimo, teigia, kad toks teismo sprendimas yra neįvykdomas, kadangi nėra galimybės traktorių įregistruoti, nes traktorius be tapatumo numerio negali būti įregistruotas, ką numato LR žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintų Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau Taisyklės) 27 punktas. Tačiau šių Taisyklių 27 punkte numatyta, kad jeigu nustatoma, kad traktoriui registruoti pateikti dokumentai ar traktoriaus tapatumo numeris turi klastojimo žymių, traktorius arba jo savininkas (fizinis asmuo) yra ieškomi policijos, traktorius neregistruojamas, savivaldybės administracija informuoja policiją, t. y. šiame punkte nėra numatyta tai, ką teigia atsakovas (kad traktorius be tapatumo numerio negali būti įregistruotas). Pažymėtina, kad Taisyklių 23 punkte numatyta, kad pasitaikius atvejų, kai traktoriai neturi tapatumo numerio, registre nurodoma „Be numerio“, t. y. traktorius galio būti ir be tapatumo numerio. Be to, byloje nustatyta, kad ginčo traktorius jau nuo 1997-04-28 yra įregistruotas Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre ir jam yra išduotas registracijos liudijimas, jam suteiktas valstybinis numeris (b. l. 39, 51). Todėl traktoriaus registravimo faktas, jo nenuginčijus, negali būti kvestionuojamas, nes registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (1996 m. rugpjūčio 13 d. LR valstybės registrų įstatymo Nr. I-1490 14 straipsnio 6 dalis). Dėl šios priežasties atmestini apeliacinio skundo argumentai, grindžiami būtinybe įregistruoti transporto priemonę (traktorių) ir būtinybe laikytis teisės aktų, kurie keliami įregistruojant transporto priemonę, reikalavimų. Kadangi ginčo traktorius yra įregistruotas, todėl šiuo atveju gali būti kalbama tik apie registro duomenų keitimą, ką reglamentuoja Taisyklių III. Skyrius (Registro duomenų keitimas), kurio 35.1 punkte numatyta, kad traktoriaus savininkas arba registruojantis asmuo privalo kreiptis į savivaldybės administraciją dėl registro duomenų pakeitimo, kai pasikeičia traktoriaus savininkas arba daiktinės teisės į traktorių. Pagal Taisyklių 38 punktą yra galimi šie registro duomenų keitimo atvejai, kai pasikeičia traktoriaus savininkas arba daiktinės teisės į traktorių: 38.1. kai buvęs ir naujasis traktoriaus savininkas kreipiasi į savivaldybės administraciją atskirai: 38.1.1. buvęs traktoriaus savininkas pateikia savivaldybės administracijai šių taisyklių 19.2.1 (asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas) ir 19.2.2 (atstovavimą patvirtinantis dokumentas, kai traktorių registruoja savininko atstovas) punktuose nurodytus dokumentus ir 4 priede nustatytos formos pranešimą apie parduotą traktorių ar perleistas daiktines teises į jį; 38.1.2. kai yra įvykdyti 38.1.1 punkte numatyti veiksmai, naujasis traktoriaus savininkas pateikia šių taisyklių 19.2.4 punkte (dokumentai, patvirtinantys traktoriaus nuosavybės faktą) nurodytus dokumentus. Kai traktoriaus pirkėjas ir pardavėjas yra fiziniai asmenys, nuosavybės teisė į traktorių gali būti perleista pagal jų sudarytą sutartį. Mokėjimo dokumentai ir perdavimo–priėmimo aktas šiuo atveju pateikiami, tik jeigu tai numatyta sutarties sąlygose; 38.2. kai traktoriaus pardavėjas ir pirkėjas kreipiasi į savivaldybės administraciją kartu, pateikiami šių taisyklių 19.2.4 punkte išvardyti dokumentai arba, jeigu traktoriaus pardavėjas ir pirkėjas yra fiziniai asmenys, jie gali sudaryti šių taisyklių 3 priede numatytą pirkimo–pardavimo sutartį. Tai reiškia, kad registro duomenų pakeitimui, kai pasikeičia traktoriaus savininkas, pirkėjui ir pardavėjui kreipiantis atskirai yra būtinas buvusio traktoriaus savininko pranešimas apie parduotą traktorių, o to nedarydamas pardavėjas pažeidžia pirkėjo teises.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas teigia, jog ieškovas, paduodamas ieškinį, nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio, kadangi ieškiniu reiškė du savarankiškus neturtinio pobūdžio reikalavimus, tačiau žyminį mokestį sumokėjo tik už vieną reikalavimą. Todėl teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau to nepadarė. Kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus, kadangi pripažįsta, jog ieškiniu reiškiami reikalavimai yra tampriai susiję tarpusavyje, todėl negalima pripažinti juos savarankiškais. Abiem pareikštais reikalavimais siekiama apginti ieškovo teisę reikalauti registro duomenų pakeitimo tam, kad galėtų eksploatuoti nupirktą transporto priemonę – traktorių.

Atsakovo teigimu, sprendžiant klausimą dėl traktoriaus be identifikavimo numerio registravimo trečiuoju asmeniu turėjo būti įtraukta Kaišiadorių savivaldybės administracija. Tačiau nustačius, kad traktorius jau yra įregistruotas, apelianto nurodytas klausimas byloje nėra sprendžiamas, todėl nėra ir būtinybės įtraukti Kaišiadorių savivaldybės administraciją į šią bylą. Kitais byloje spręstais klausimais – dėl atsakovo įpareigojimo kreiptis į Kaišiadorių savivaldybės administraciją dėl registro duomenų pakeitimo nėra nusprendžiama dėl pastarosios teisių ir pareigų, todėl nėra jokio pagrindo į bylą įtraukti Kaišiadorių savivaldybės administraciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinio skundo motyvai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokiu būdu priėmus sprendimą ieškovo naudai, jo prašymu iš atsakovo priteistinos atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, kurios pagal pateiktus dokumentus sudaro 300 Lt (b. l. 85–86).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. J. ieškovui A. K. 300 Lt atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Jolita CirulienėNijolia IndreikienėVirginija Lozoraitytė