Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

teismo psichiatrijos ekspertėms Vilmai Joneliukštienei ir Aurelijai Survilaitei (per „Zoom“),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B. (M. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2016 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 1 metų 4 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams (bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad supranta, kuo kaltinamas, nieko neprisimena, neturi, ką pasakyti. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jų nei patvirtino, nei paneigė. Nurodė, kad norėtų, kad žalos atlyginimas būtų išdėstytas, kadangi viską iš karto atlyginti neturi galimybės.

3. 2024 m. lapkričio 18 d. duodamas parodymus kaltinamasis nurodė, kad dėl kaltės pasisakyti negali, nežino. Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose nėra įrašytas. Parodymų neduos, nežino ką sakyti, neprisimena (b. l. 144-145).

4. 2025 m. rugpjūčio 18 d. papildomi apklaustas M. B. parodė, kad savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta iš dalies. Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies neprisipažįsta, o dėl BK 187 straipsnio 1 dalies prisipažįsta. Prisimena tik tiek, kad M. J. pažįsta. Kiek prisimena, tarp jo ir M. dėl kažkokios priežasties įvyko konfliktas, bet dėl ko, jis nežino, pasakyti negali ir nelabai gali paaiškinti savo poelgio. Kiek prisimena, žodinio konflikto metu jis paėmė iš savo namų metalinį kapoklį ir juo apgadino automobilį (b. l. 149-151).

5. Nukentėjusysis M. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, kaltinamasis yra jo sugyventinės J. kaimynas. Įvykio dieną paprašė kaimyno atvežti alaus. Kai atvežė alaus, pavaišino alumi ir kaimyną. Jis (nukentėjusysis) sėdėjo, kažką galvojo, o J. kažką žiūrėjo telefone. Kaltinamasis kažką kalbėjo, iš pradžių nesuprato, ką jis kalba ir su kuo kalba, kaltinamasis sakė: „ką tu galvoji tau sūnus padės?“. Paklausus kaimyno, su kuo jis kalbasi, jis atsakė, kad „su tavimi“. Kaimynas buvo agresyviai nusiteikęs, todėl paprašė jo išeiti. Atidarius duris ir paprašius išeiti, kaltinamasis atsisuko, paėmė ant stalo gulėjusį virtuvinį ilgą peilį ir puolė, nukentėjusysis griebė kaltinamajam už rankos, kad atimtų peilį, kaltinamasis įpjovė jam ranką ir pastūmė, tada jis (nukentėjusysis) užsikabino už slenksčio ir abu krito. Prašė J., kad atimtų iš kaltinamojo peilį. Kai krito, kaltinamasis su peiliu jam dar sužalojo krūtinę. Išvijus kaimyną iš namų, kalbėjosi su J. ir nesuprato, kas įvyko, ir staiga per langą pamatė, kad kaltinamasis atbėgo ir pradėjo daužyti mašiną. Pirmą kartą, kai kaltinamasis atbėgo, pamatė jį laikantį plytą, vėliau išėjo ir grįžo su kapokliu. Kaltinamasis išmušė darbinės mašinos priekinį stiklą, galinį stiklą, bagažinės stiklą, įlenkė mašinos priekines ir galines duris bei bagažinę. Galėjo būti 6 smūgiai, tiksliai pasakyti negali. Kodėl kaltinamasis apgadino automobilį, nežino. Kaltinamasis matydavo, kad būtent jis (nukentėjusysis) nuolat važinėja šiuo automobiliu. Pamatęs antrą kartą ateinantį kaltinamąjį, iškvietė policiją, pasakė, kad buvo užpuolimas, apgadintas automobilis. Medikai nustatė nubrozdinimus, mėlynes. Kaltinamasis buvo agresyvus, anksčiau jo tokio nėra matęs. Įvykio dieną kaltinamasis kartu vartojo alų. Anksčiau kartu alkoholio nėra vartoję, jokie priešiški santykiai jų nesiejo. Civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos neteikė, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo neprašo.

6. 2024 m. rugpjūčio 27 d. nukentėjusysis M. J. parodė, kad su M. B. yra pažįstami, ryšių dažnai nepalaiko, konfliktų anksčiau nėra turėję. 2024 m. rugpjūčio 18 d. apie 14.10 val. buvo adresu (duomenys neskelbtini), pas ten gyvenančią sugyventinę J. J.. Apie 14.00 val. prasitarė J. J., kad galbūt norėtų išgerti alaus. Ji jam pasakė, kad paprašytų kaimyno M. B. nuvažiuoti paspirtuku ir nupirkti (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje alaus. M. B. tuo metu buvo gyvenamojo namo kieme, todėl jis davė pinigų ir paprašė jo, kad nuvažiuotų nupirkti alaus. Kaltinamasis paspirtuku atvežė 4 butelius alaus. Kartu su juo J. J. gyvenamajame name, virtuvėje, gėrė atvežtą alų. Alų gėrė apie 10 minučių, M. B. net neprisėdo, gėrė alų stovėdamas, J. J. alkoholio nevartojo, buvo kartu virtuvėje, sėdėjo šalia jo. Turėjo savų minčių, todėl neklausė, ką M. B. kalba, bet girdėjo, kad kažką šneka. Atkreipė dėmesį tik tada, kai jo paklausė, ar galvoja, kad jam sūnus padės, nes jis turi sūnų. Tada M. paklausė, ar šis tai jam sako, į ką pastarasis labai agresyviai atsakė, kad taip. M. buvo agresyviai nusiteikęs, todėl, norėdamas išvengti tolesnio konflikto, pasakė jam kad jau laikas namo. Tuo metu atsistojo, o M. B., pasisukęs prie stalo, paėmė ant jo gulėjusį peilį į rankas ir staigiu judesiu nukreipė į jį. Jis sugriebė jam už rankos, užkabino peilį, todėl įsipjovė dešinės rankos pirštą. Pastarojo užmojis buvo labai stiprus, todėl nesulaikė peilio ir pastarasis juo jam įpjovė į krūtinę, sužalota krūtinė dešinėje pusėje, likęs randas. Bandydamas atsitraukti, užsikabino už durų slenksčio, todėl abu griuvo ant žemės, jis užrėkė J., kad pastaroji atimtų iš M. peilį. J. pribėgusi atėmė peilį. Kadangi M. B. buvo visiškai neadekvatus ir labai agresyvus, jis, norėdamas šį nuraminti, vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą ir išmetė iš namo į kiemą bei uždarė namo duris. M. B. pabėgo namo, o po poros sekundžių, jam būnant virtuvėje, per langą pamatė, kad pastarasis grįžo į gyvenamojo namo kiemą ir pradėjo daužyti ten stovėjusį (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „VW Amarok“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio dienai buvo jam patikėtas, kadangi dirba minėtoje įmonėje. M. B. iš karto metė plytą į automobilį, pataikė į kairės pusės galinių durelių langą ir jį išdaužė. Po šio įvykio vėl nubėgo namo. Išėjęs į kiemą, pamatė išdaužtą automobilio langą. Grįžęs J. J. pasakė, kad kvies policiją, nes M. sudažė automobilio langą. Būdamas namuose, pamatė, kad M. B. vėl grįžo į kiemą ir pradėjo metaliniu kapokliu ar grėbliu daužyti automobilį, apgadino priekinį kairės pusės stiklą, kairės pusės galines ir priekines dureles, langus išdaužė, dureles įlenkė ir nubrozdino. Kiek smūgių sudavė į automobilį, nepasakys, tačiau tikrai ne mažiau nei 8. Peilis, kuriuo jį užpuolė, liko pas J. J. namuose, betoninė plyta ir kapoklis yra likę gyvenamojo namo kieme, o metalinio strypo nerado, nežino, iš kur šis jį paėmė ir kur vėliau dėjo. Po įvykio iškvietė policiją, vėliau atvyko ir greitoji medicinos pagalba. Greitosios medicinos pagalbos medikai jį apžiūrėjo, užfiksavo sužalojimą, į medicinos įstaigą pristatytas nebuvo. Policijos pareigūnai aiškinosi aplinkybes dėl apgadinto automobilio ir jo sužalojimo. Pareiškimą pateikė per „epolicija“. Dėl įpjovimo pajuto fizinį skausmą, yra nedarbingas (b. l. 46-49).

7. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. N. paaiškino, kad buvo rytas, ji miegojo, prabudusi išgirdo garsą, atsistojo ir koridoriuje pamatė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju mušasi ant grindų. Kai kaltinamasis su nukentėjusiuoju gulėjo ant grindų, ji paėmė peilį, kuris gulėjo šalia jų ir padėjo ant stalo. Nukentėjusysis sakė, kad išvarė kaltinamąjį iš namų, o kodėl išvarė, nežino. Nukentėjusysis ir kaltinamasis virtuvėje gėrė alų. Konflikto pradžios nematė. Kai kaltinamasis daužė mašiną, ji taip pat nematė, pamatė tik tada, kai ji jau buvo išdaužytais stiklais. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, bet ji ten nedalyvavo. Kaltinamasis yra jos kaimynas, kaimynystėje su kaltinamuoju gyvena jau trejus metus, kitų kaimynų aplinkui nėra. Iki įvykio jokios agresijos iš kaltinamojo pusės nematydavo, pastebėdavo tik tai, kad kaltinamasis vienas vaikščiodavo ir juokdavosi. M. J. buvo padarytas sužalojimas peiliu, tiksliai kurioje vietoje, pasakyti negali. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja nurodė, kad pati nieko nematė, viską žino iš nukentėjusiojo pasakojimų. Po įvykio apie mėnesį nekalbėjo su kaltinamuoju, dabar jau bendrauja. Ką atsimena, tą ir pasakė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu sako tai, ką matė, ir ką pamena, Kad mušėsi, matė, bet kaip daužė mašiną, nematė. Mašina yra darbinė, su ja važinėja M., anksčiau irgi šiuo automobiliu pas ją atvažiuodavo.

8. 2024 m. rugpjūčio 27 d. apklausta liudytoja J. N. parodė, kad su M. B. yra kaimynai, palaiko draugiškus santykius, konfliktų anksčiau nėra turėjusi. M. J. yra jos sugyventinis. 2024 m. rugpjūčio 18 d. apie 14.10 val. buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su ja buvo ir ryte automobiliu „VW Amarok“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvykęs M. J.. M. J. prasitarė, kad norėtų išgerti alaus, ji jam pasiūlė paprašyti kaimyno M. B., kad nuvažiuotų paspirtuku į (duomenys neskelbtini) parduotuvę nupirkti. M. J. davė M. B. pinigų, o pastarasis paspirtuku atvežė, jei neklysta, 4 butelius alaus. M. J. kartu su M. B. gėrė alų jos gyvenamojo namo virtuvėje, ji tuo metu sėdėjo šalia M. J., tačiau alaus negėrė. Alų gėrė apie 10 minučių, ji, naršydama socialiniame tinkle, išėjo kelioms minutėms į kitą kambarį ir išgirdusi riksmą virtuvėje grįžo. Grįžusi pamatė, kad gyvenamojo namo prieškambaryje ant grindų grūmėsi M. J. ir M. B.. M. J. buvo iš viršaus, laikė prispaustą prie žemės M. B. ranką, kurioje šis laikė užspaudęs peilį. M. J. suriko, kad atimtų peilį, po ko ji ištraukė iš M. B. rankos peilį ir padėjo kitur. Jai atėmus peilį, M. J. trenkė ranka M. B. vieną kartą ranka į veidą, kad pastarasis atsigautų, nes atrodė neadekvatus, ir išmetė iš namų į kiemą. Po įvykusių muštynių matė nubrozdinimus ant M. J. kaklo, šono, rankų, taip pat matė įpjovimo žymes ant rankos ir krūtinės. Ant M. B. nematė jokių sužalojimų. Konflikto pradžios nematė, iš pradžių vyrai buvo taikiai nusiteikę, gėrė kartu alų, niekada nėra nekonfliktavę. M. J. sakė, kad kaimynas peiliu užpuolė jį be jokios priežasties. M. B. pabėgo namo, o po poros sekundžių per virtuvės langą pamatė, kad pastarasis grįžo į namo kiemą ir pradėjo daužyti ten stovėjusį (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „VW Amarok“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio dieną buvo patikėtas M. J.. Iš karto metė plytą, o vėliau, nubėgęs namo, paėmė kapoklį bei dar kažkokį strypą ir toliau daužė automobilį. Apgadino automobilio kairės pusės abejas dureles bei išdaužė langus. Kiek smūgių sudavė į automobilį, nepasakys. Peilis, kuriuo buvo užpultas M. J., liko pas ją, kieme taip pat liko ir kapoklis bei plyta, o metalinio strypo nerado kieme, nežino, iš kur šis jį paėmė ir kur vėliau dėjo. Po įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Greitosios medicinos pagalbos medikai apžiūrėjo abu vyrus, užfiksavo sužalojimą ant M. J. kūno, o policija aiškinosi aplinkybes dėl apgadinto automobilio ir jo sužalojimo (b. l. 81-84).

9. 2026 m. sausio 12 d. teisiamojo posėdžio metu teismo psichiatrijos ekspertės nurodė, kad palaiko ekspertizės išvadą. Paaiškino, kad, atlikus ekspertizę, nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis turėtų kokį nors kitą psichikos sutrikimą, konstatuotas tik (duomenys neskelbtini). Buvo atliktas intelekto vertinimas – intelekto rodiklis buvo ne visai mažas, apie 59 balai. Kaltinamojo intelektiniai gebėjimai nors ir žemi, bet pakankami suvokti jo nederamų veiksmų esmę ir numatyti galimas pasekmes. Kaltinamasis augo socialiai nepalankioje aplinkoje, mokykloje įgytos žinios pakankamai menkos. Alkoholio vartojimas sumažina impulsų kontrolės galimybę ir veiksmų kontrolę. Veiksmai gali tapti impulsyvesni. Ypač konfliktinėse situacijose atveju asmuo gali rinktis mažiau socialiai priimtinus būdus spręsti konfliktą. Kaltinamasis gali dalyvauti teismo procese.

10. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariate (toliau – Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK) 2024 m. rugpjūčio 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33402-24 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d. apie 14.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu M. B. peiliu įpjovė M. J. krūtinę bei apgadino (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „VW Amarok“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-7).

11. 2024 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK Veiklos vyr. tyrėjos Reginos Milinavičienės tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad jos žinioje yra ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33402-24, kuris pradėtas ir atliekamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 14.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu M. B. peiliu įpjovė M. J. krūtinę bei apgadino (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „VW Amarok“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 30 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl žalos atlyginimo, prie kurio pridėta sąmata 3 593,70 Eur sumai (b. l. 28-29).

12. 2024 m. rugpjūčio 27 d. M. J. protokole – pareiškime, nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d. apie 14.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu M. B. peiliu įpjovė jam į krūtinę bei, išbėgęs į kiemą, betonine plyta, kapokliu bei metaliniu strypu apgadino (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „VW Amarok“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvykio dieną buvo jam patikėtas, kadangi dirba minėtoje įmonėje (b. l. 18-27).

13. 2024 m. rugpjūčio 27 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas asmuo yra M. J., kuris buvo apsirengęs juodos spalvos šortais bei žalios spalvos marškinėliais. Dešinėje pusėje arčiau krūtinės matosi skylė. Pakėlus marškinėlius, prie krūtinės matosi įpjovimo žymė. Apžiūros metu dešinėje rankos pusėje ant pirštų matėsi žymė nuo įpjovimo. Daugiau sužalojimu nenustatyta. (b. l. 55-59).

14. 2024 m. rugpjūčio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas objektas yra vietovė, kur buvo įvykdyta nusikalstama veika. Važiojant pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) sankryžoje link (duomenys neskelbtini), kitoje kelio pusėje yra keliukas vedantis į namą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Pravažiavus apie 30 metrų nuo pagrindinio kelio iš kairės pusės yra vieno aukšto mūrinis namas. Apie 3 metrus iki namo kairėje pusėje ant žemės matosi kapoklis. Užėjus į namą pro pagrindinės duris, patenkama į prieškambarį, kairėje pusėje yra durys, vedančios į virtuvę, kurioje ant stalo guli virtuvinis peilis su juodos spalvos rankena. Išėjus iš namo apie 15 metrų yra krūmai, už kurių buvo rasta raudonos spalvos plyta. Apie 17 metrų nuo namo ant žemės matosi stiklo šukės, galimai nuo automobilio (b. l. 30-38).

15. 2024 m. rugpjūčio 27 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra kapoklis juodos-oranžinės spalvos, virtuvinis peilis juodos-pilkos spalvos bei raudonos spalvos plyta (b. l. 71-76).

16. 2024 m. rugpjūčio 27 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra lengvasis automobilis „VW Amarok“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 27 d. (duomenys neskelbtini), kartu dalyvaujant M. J., buvo apžiūrėtas lengvasis automobilis „VW Amarok“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis baltos spalvos, iš visų pusių automobilio detalės parūdijusios. Automobilio vairuotojo langas išdaužtas, automobilyje matosi stiklo šukės. Vairuotojo durelėse matosi 3 įbrėžimai, diametru nuo 3 iki 5 cm, matosi įlinkimo žymės. Iš kairės keleivio pusės lango stiklas taip pat išdaužtas, durelėse matosi įlinkimo žymė, durelių viršutinėje dalyje matosi įlinkimas. Bagažinės kairės pusės langas tai pat išdaužtas, lango viršuje yra įlenkimas. Apžiūros metu daugiau įlenkimų dėl minėto įvykio nenustatyta (b. l. 67-70).

17. (Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad M. J. nustatyti šie sužalojimai: dvi žaizdos dešinėje krūtinės pusėje, odos nubrozdinimas nugaroje. Sužalojimai atitinka 1-2 savaičių laikotarpį. Žaizdų mechanizmo patikslinti nebeįmanoma, kadangi jos yra sugijusios. Linijinės žaizdos gali suformuluoti tiek traumuojant odą aštriu daiktu (pvz. peiliu), tiek ir kieto-buko daikto smailiu galu/kampu. Odos nubrozdinimas nugaroje galėjo būti padarytas kontaktuojant su bet kokiu kietu-buku daiktu, nebūdinga smūgio sudavimui kumščiu. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nukentėjusiojo pateiktomis įvykio aplinkybėms. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Žaizdos dešinėje krūtinės pusėje galėjo būti padarytos 2 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimas nugaroje galėjo būti padarytas 1 trauminiu poveikiu (b. l. 60-65).

18. 2024 m. lapkričio 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos virtuvinis peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (b. l. 39-44).

19. (Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad M. B. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 108-111).

20. (Duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad įvertinus turimus duomenis, M. B. tiek byloje nagrinėjamų įvykių metu, tiek ir šiuo metu konstatuojama – (duomenys neskelbtini); dėl savo psichikos būklės M. B. galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. B. gali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, jis gali suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę. M. B. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (b. l. 133-136).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Dėl nusikalstamos veikos nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

21. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

22. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

23. M. B. yra kaltinamas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu, kadangi žodinio konflikto su M. J. metu paėmė ant stalo gulėjusį buitinės paskirties virtuvinį peilį ir staigiu judesiu nukreipė jį į M. J., kuris gindamasis sugriebė jam už rankos ir peilio ašmenimis įsipjovė dešinės rankos pirštą bei įpjovė nukentėjusiajam M. J. krūtinę, po ko, abiem nugriuvus ir grumiantis ant grindų, padarė nukentėjusiajam dvi žaizdas dešinėje krūtinės pusėje, odos nubrozdinimą nugaroje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

24. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie, vadovaujantis BPK 20 straipsniu, pripažintini įrodymais, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

25. Kaltinamasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nepripažino, teisiamojo posėdžio metu parodymų nedavė, nurodė, kad nieko neprisimena ir neturi, ką pasakyti. Tuo tarpu nukentėjusysis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d., būnant pas sugyventinę J. N. (J.) namuose, kaltinamajam atvežus alaus ir kartu jį vartojant, pastarasis pradėjo neaiškiai kalbėti, tapo agresyvus, dėl ko nukentėjusysis parašė jo išeiti, tačiau kaltinamasis, pasisukęs prie stalo, paėmė ant jo gulėjusį peilį ir staigiu judesiu nukreipė į nukentėjusįjį, sureagavęs į tai, kas vyksta, nukentėjusysis sugriebė peilį ir įsipjovė ranką, nesulaikęs peilio ir kaltinamajam užsimojus, pastarasis įpjovė nukentėjusiam į krutinę, užsikabinę už durų slenksčio kartu griuvo.

26. Teismas neįžvelgia pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais ne tik dėl to, kad jie išliko nuoseklūs viso proceso metu, bet ir dėl to, kad jie neprieštarauja bei iš esmės atitinka kitą bylos medžiagą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nėra jokių tarpusavio santykių, išskyrus tai, kad kaltinamasis yra jo sugyventinės kaimynas, anksčiau jokių konfliktų nėra buvę. Taip pat bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad, bendraudamas su į įvykio vietą atvykusiais pareigūnais ar apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis būtų melavęs ar turėjęs tikslą apšmeižti kaltinamąjį. Be to, nukentėjusysis nereiškė civilinio ieškinio, taigi, jo veiksmuose neįžvelgtinas joks naudos siekimas iš kaltinamojo, dėl ko galėtų kilti abejonės dėl jo parodymų teisingumo.

27. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytoja J. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad matė grumtynes tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, ji paėmė šalia jų ant grindų gulėjusį peilį, matė sužalojimus ant nukentėjusiojo kūno; 2024 m. rugpjūčio 27 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota prie krūtinės esanti įpjovimo žymė ir dešinėje rankos pusėje ant pirštų žymė nuo įpjovimo; 2024 m. rugpjūčio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas virtuvėje ant stalo gulintis virtuvinis peilis su juodos spalvos rankena; 2024 m. spalio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad M. J. nustatyti šie sužalojimai: dvi žaizdos dešinėje krūtinės pusėje, odos nubrozdinimas nugaroje, sužalojimų pobūdis neprieštarauja nukentėjusiojo pateiktomis įvykio aplinkybėms, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, žaizdos dešinėje krūtinės pusėje galėjo būti padarytos 2 trauminiais poveikiais, odos nubrozdinimas nugaroje galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu; pranešimas apie Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK 2024 m. rugpjūčio 27 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-33402-24; 2024 m. rugpjūčio 27 d. nukentėjusiojo protokolas – pareiškimas, kuriame nurodoma, kad kaltinamasis peiliu įpjovė jam į krūtinę.

28. (Duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad, įvertinus turimus duomenis, M. B. tiek byloje nagrinėjamų įvykių metu, tiek ekspertizės atlikimo metu, konstatuojama – (duomenys neskelbtini); dėl savo psichikos būklės M. B. galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. B. gali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, jis gali suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę. M. B. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu dar kartą patvirtino ekspertės, nurodydamos, kad kaltinamojo intelektiniai gebėjimai nors ir žemi, bet pakankami suvokti jo nederamų veiksmų esmę ir numatyti galimas pasekmes.

30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamojo M. B. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl jis pripažintinas kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo.

Dėl nusikalstamos veikos nustatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

32. Įvertinus pirmiau nurodytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir vadovaujantis jais nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad M. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, t. y. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sugadino svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „VW Amarok“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M. J..

36. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės individualizavimas

39. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

40. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018).

41. Taigi, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus, gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

43. Teismas, skirdamas kaltinamajam M. B. bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei (BK 187 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis); teistas 1 kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 1 metų 4 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams (bausmė atlikta) (b. l. 165-166); Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi probuojamojo M. B. priežiūra nutraukta prieš terminą (b. l. 167); per paskutinius penkerius metus užfiksuoti du administraciniai nusižengimai (kelių eismo taisyklių pažeidimai), sprendimai dėl šių nusižengimų nepriimti (b. l. 168). Kaltinamasis (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 169), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 170-171). Kaltinamasis nesigydė psichiatrinėse ligoninėse, nėra įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą (b. l. 97-100). Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

44. Įvertinęs visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kilusias pasekmes ir apgadinto turto vertę, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę - už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, abiem atvejais įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo metu: 1) per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padaryta turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

45. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajam skirtos bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (1 metų 6 mėnesių) iš dalies pridedant švelnesnę šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę (1 metų 3 mėnesių), ir skiriant subendrintą laisvės apribojimo 1 metams ir 9 mėnesiams bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo metu: 1) per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

46. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Taigi pagal šio straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltas.

47. Kaltinamojo M. B. baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis) ir ši baudžiamoji byla neužbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, nepaisant to, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino dėl vienos veikos padarymo, šiuo konkrečiu atveju taikyti BK 64¹ straipsnį ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu nėra teisinio pagrindo (BK 64¹ straipsnio 2 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

48. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė, vadovaujantis BK 72⁵ bei BK 72² straipsniais, kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir smurtinį elgesį keičiančiose programose.

49. Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai

50. Taip pat teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais (BK 72² straipsnis).

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, Nr. 2K-35-719/2022)

52. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nors byloje nėra užfiksuotas kaltinamojo neblaivumo laipsnis, tačiau iš byloje esančių duomenų – nukentėjusiojo ir liudytojos parodymų, matyti, kad įvykio dieną kaltinamasis kartu su nukentėjusiuoju vartojo alų), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (pasak nukentėjusiojo, išgėrus alaus kaltinamasis tapo agresyvus, jo elgesys pasikeitė), taip pat įvertinus nusikalstamos veikos smurtinį pobūdį, kaltinamasis įpareigojamas per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose bei smurtinį elgesį keičiančiose programose.

53. Teismo vertinimu, tokios baudžiamojo poveikio priemonės yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai.

V. Dėl civilinio ieškinio

54. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuojama, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

55. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

56. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini), kuri ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinta civiline ieškove, pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 593,70 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 85-88). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d. įvykus konfliktui tarp jų įmonės darbuotojo M. J. ir M. B. buvo apgadintas (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis „VW Amarok“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu pridedamas autoserviso pasiūlymas (sąmata) remonto darbams 3 593,70 Eur sumai. Prašoma, kad kaltininkas atlygintų padarytą žalą.

57. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad civiliniam ieškovui buvo padaryta žala dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų. Reikalavimas atlygtini nusikalstama veika padarytą turtinę žalą yra pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, reikalavimo suma nėra neproporcingai didelė, be to, kaltinamasis civilinio ieškinio neginčijo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas - iš kaltinamojo priteistinas 3 593,70 Eur turtinės žalos atlyginimas.

58. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė teismo žalos atlyginimą išdėstyti.

59. BPK 113 straipsnyje numatyta, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja CPK, todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis CPK normomis.

60. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, analogiškai sprendžiama ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gavus kaltinamojo prašymą dėl žalos mokėjimo išdėstymo.

61. Tai, kad kaltinamasis prašė išdėstyti žalos atlyginimą, šiuo atveju patvirtina, kad asmuo suinteresuotas atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, tokios pareigos nevengia. Šiuo metu kaltinamasis nedirba, pastovių pajamų neturi, registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl suprantama, kad jo galimybės iš karto atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą yra ribotos.

62. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, būtų teisinga priteistą žalos atlyginimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant M. B. civiliniam ieškovui 11 mėnesių kas mėnesį mokėti po 300 Eur, o paskutinį mėnesį 293,70 Eur.

63. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pateikė raštą, kad civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 95).

VI. Dėl kitų klausimų

64. 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu kaltinamajam M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 152-153).

65. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, 1 vnt., IBPS-V-3104523-24; kapoklis, 1 vnt., IBPS-V-2347733-24(1); plyta, 1 vnt., IBPS-V-2347733-24(3), perduoti saugoti į daiktų saugyklą, esančią adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k. Vilniaus r. (b. l. 77), 2025 m. balandžio 10 d. perdavimo ir priėmimo aktu (b. l. 78), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

M. B. (M. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

M. B. (M. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. B. (M. B.) šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnę šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo metu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktais, 72² ir 72⁵ straipsniais, įpareigoti M. B. (M. B.) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ar kursuose bei smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo M. B. (M. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 593,70 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt trijų Eur 70 ct) turtinės žalos atlyginimą.

Išdėstyti priteistos 3 593,70 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt trijų Eur 70 ct) žalos atlyginimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant M. B. (M. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinei ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „DVU BALTIC“, juridinio asmens kodas 302620800, 11 (vienuolika) mėnesių kiekvieną mėnesį mokėti po 300 (tris šimtus) Eur, o paskutinį mėnesį - 293,70 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris Eur 70 ct). Kaltinamasis įpareigojamas teismui pateikti duomenis apie atliktus mokėjimus.

M. B. (M. B.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį, 1 vnt., IBPS-V-3104523-24; kapoklį, 1 vnt., IBPS-V-2347733-24(1); plytą, 1 vnt., IBPS-V-2347733-24(3), perduotus saugoti į daiktų saugyklą, esančią adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k. Vilniaus r., 2025 m. balandžio 10 d. perdavimo ir priėmimo aktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, juos sunaikinti.

M. B. (M. B.) išaiškinti, kad nuteistasis, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, privalo:

1) susisiekti pagal gyvenamąją vietą su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, ši bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiems nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo patvirtintos kopijos jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.