- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- T-203-334/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00707-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- D. K.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. K. prašymą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės sumažinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nuteistasis D. K. kreipėsi į teismą su prašymu sumažinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-31 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015-01-01 pasikeitė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnis.
Prokuroras nuteistojo prašymą prašė atmesti kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad padarytos sunkios nusikalstamos veikos, tai yra sukčiavimas stambiu mastu, panaudojant elektronines mokėjimo priemones, jų kodus; šie straipsniai nesusiję su jokia verte, todėl Lietuvos Respublikos BK 190 str. nustatyta vertė šių veikų neapima, todėl prašymas turi būti atmestas ir netenkintas.
Nuteistojo gynėja advokatė nurodė, kad kadangi Lietuvos Respublikos BK 190 str. įstatymo pakeitimai neliečia straipsnių, pagal kuriuos nuteistas D. K. (BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.), todėl klausimą palieka spręsti teismui.
Nuteistasis D. K. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką asmuo informuotas tinkamai, todėl prašymas nagrinėtinas nuteistajam nedalyvaujant.
Prašymas atmestinas.
Nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-31 nuosprendžiu D. K. buvo pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-15 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant ir D. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams. Į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-05-15 nuosprendžiu paskirtą ir atliktą bausmę.
Nuo 2015-01-01 įsigaliojusi BK 190 str. 1 d. redakcija (2014-12-18 įstatymas Nr. XII-1481), pakeitė iki tol buvusį turto vertės išaiškinimą, nustatydama, jog turtas yra nedidelės vertės kuomet vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Atitinkamai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur.
Nuteistasis D. K. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-31 nuosprendžiu jam paskirtą bausmę sumažinti atsižvelgiant į minėtus įstatymo pakeitimus. Kaip minėta, D. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., t.y. už sukčiavimą stambiu mastu, panaudojant elektronines mokėjimo priemones, jų kodus.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos kvalifikuojantys požymiai yra didelė turto vertė arba sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje. Taigi, pagal minėtą įstatymo redakciją, jeigu nuteistasis apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą, šiuo atveju įsigalioję įstatymai (BK 190 str. pakeitimai), pakeitę turto vertės išaiškinimą, nei šios veikos, nei veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., kvalifikavimui reikšmės neturi. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti nuteistojo D. K. prašymo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo D. K. prašymas atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 362 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistojo D. K. prašymą.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.