Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės sumažinimo ar vykdymo tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų, į kurios laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikta dalis. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendį, perkvalifikuodamas D. K. padarytą nusikaltimą iš BK 260 straipsnio 3 dalį į BK 260 straipsnio 1 dalį ir šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrino su laisvės atėmimo bausmėmis, paskirtomis Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei D. K. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams ir 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, į paskirtą bausmę įskaitant bausmę, atliktą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendį.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi nutarė Vilniaus pataisos namų teikimą tenkinti ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir nutarta nuteistajam D. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, į paskirtą bausmę įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendį, o bausmės pradžią skaičiuojant nuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi sumažinto 2014-07-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi D. K. paskirtą galutinę subendrintą bausmę ir nustatė - laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gauti nuteistojo D. K. prašymai dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės sumažinimo ar vykdymo tvarkos pakeitimo, kuriais jis prašo teismo įvertinti galimybę jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, taip pat lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą amnestiją. Tokius savo prašymus nuteistasis grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo gerokai pasunkintos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygos, nurodomos konkrečios aplinkybės, rodančios sudėtingas bausmės atlikimo sąlygas įkalinimo įstaigoje, taip pat prašoma teismo atsižvelgti į sudėtingą jo šeimyninę padėtį.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo prašymą nepateikė.

Prašymai netenkinami.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ str. numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

BK 3 str. 1 d. numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 str. 2 d. numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistojo atžvilgiu pažymėtina, kad 2017 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Už nusikaltimus D. K. paskirta galutinė bausmė – 8 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, viršija BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytą maksimalią ketverių metų bausmės, paskirtos už tyčinius nusikaltimus, ribą.

Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tuo tarpu to paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taigi, šios įstatymo nuostatos įtvirtina aiškią tokių prašymų dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, pagal kurią teismui nėra suteikta galimybė nagrinėti tokį nuteistojo prašymą be pirminio Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, esančios įkalinimo įstaigoje, sprendimo dėl nuteistajam tokio pobūdžio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

Dėl amnestijos taikymo tvarkos pažymėtina, kad 2018 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto Nr. XIII-1640 17 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Taip pat kreiptina dėmesys į tai, kad šios įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šį įstatymą taiko amnestijos komisijos – asmenims, pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį atliekantiems laisvės atėmimo ar arešto bausmę, o teismai – šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais (asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 2018 m. spalio 1 d. Asmenims, padariusiems trunkamuosius ar tęstinius nusikaltimus, amnestija taikoma tik tuo atveju, jei šie nusikaltimai buvo baigti iki 2018 m. spalio 1 d., taip pat kai byla nagrinėjama kasacine tvarka). Tuo tarpu šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius jam pavaldžiose įstaigose sudaro amnestijos komisijas, tvirtina jų personalinę sudėtį ir darbo reglamentą. Taigi, kaip matyti iš šių įstatymo nuostatų, amnestijos taikymo klausimas nuteistojo D. K. atžvilgiu galės būti svarstomas tik po minėto įstatymo įsiteisėjimo (nuo 2019 m. sausio 1 d.) specialiai sudarytos amnestijos komisijos, kadangi nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal jau įsiteisėjusius teismo nuosprendžius.

Be jau minėtų aplinybių, nuteistasis teismui pateiktuose prašymuose nurodo konkrečias aplinkybes, galimai rodančias nepagrįstai sudėtingas bausmės atlikimo sąlygas įkalinimo įstaigoje, taip pat nuteistasis mini Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 1R-213, kuriuo buvo pakeistos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, priimtos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, ir kuriuo buvo gerokai pasunkintos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygos. Tačiau teismas pažymi, kad šios patvirtintos taisyklės yra skirtos būtent Pataisos įstaigų veiklai relgmentuoti, o šių taisyklių 12 punkte numatyta, kad inspektuoti (tikrinti) pataisos įstaigų ir šių įstaigų pareigūnų veiklą turi teisę teisingumo ministras, teisingumo viceministrai, Teisingumo ministerijos kancleris bei jų pavedimu arba nagrinėdami pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) ir skundus Teisingumo ministerijos valstybės tarnautojai, taip pat Kalėjimų departamento direktorius ir jo pavaduotojai bei jų pavedimu arba nagrinėdami pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) ir skundus Kalėjimų departamento pareigūnai ir kiti valstybės tarnautojai. Taigi, kaip matyti, jei nuteistasis patiria konkrečių neteisėtų ir nepagrįstų apsunkinimų, atliekant jam paskirtą bausmę pataisos įstaigoje, ir yra nepatenkintas bausmės atlikimo sąlygomis įkalinimo įstaigoje, jis turi teisę pateikti skundą minėtoms institucijos ir pareigūnams, kurie būtų išspręsti įstatymo nustatyta tvarka, todėl tokių klausimų išsprendimas nepriskirtinas teismų kompetencijai, sprendžiant juos BPK nustatyta tvarka.

Remiantis prieš tai išdėstytais motyvais ir esant tokioms aplinkybės, teismas neturi pagrindo tenkinti nuteistojo prašymų ir jie yra atmestini.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. K. prašymus atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismą.