- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-906/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00204-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Latvijas Tilti“
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Latvijas Tilti“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1105-253/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Dredging“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Latvijas Tilti“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1 579 070,30 Lt skolos, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7,34 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. kovo 31 d. rangovas UAB „Baltic Dredging“ ir užsakovas AB „Latvijas Tilti“ sudarė sutartį Nr. 31/03/2011 dėl Klaipėdos uosto gilinimo darbų. Generaliniu rangos darbų užsakovu buvo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Rangos sutarties 1.1 punktu ieškovas įsipareigojo savo sąskaita ir rizika atlikti uosto ekvatorijos gilinimo darbus (dumblo kasimo darbai ir pervežimas į techninėje užduotyje nurodytą vietą už uosto teritorijos ribų). Sutarties 3.1 punkte buvo nustatyta atliktų darbų apmokėjimo tvarka ir kaina – už 1 kub. m mokėti 13,61 EUR. Ieškovas atliko darbus, tačiau atsakovas už atliktus darbus pilnai neatsiskaitė. Sutartyje numatyta, kad atsakovo užsakytas iškasto grunto kiekis nustatomas batimetriniais matavimais, kuriuos atlieka generalinis užsakovas. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenimis, iškasto grunto (dumblo) kiekis sudaro 40 523 kub. m., todėl likusi nesumokėta už atliktus darbus suma sudaro 687 702,70 Lt.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja apmokėti sąskaitą faktūrą už darbus pagal 2010 m. gruodžio 21 d. sudarytą sutartį, nes pagal ją visiškai atsiskaityta. Darbai pagal ginčo sutartį buvo vykdomi atskirai. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas pagal 2011 m. kovo 31 d. sutartį yra atlikęs ir atsakovui perdavęs darbų už 241 536,59 EUR, o atsakovas avansu yra sumokėjęs 258 678 EUR sumą, t. y. permoka sudaro 17 241,41 EUR. 2011 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaita faktūra 401 314,19 EUR sumai bei tos pačios dienos atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktas nepasirašyti nė vienos šalies. Ieškovui netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus, atsakovas 2011 m. rugsėjo 26 d. vienašališkai nutraukė ginčo sutartį. Ieškovui netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, atsakovas buvo priverstas su trečiųjų asmenų pagalba atlikti ginčo sutartyje nurodytus darbus bei juos perduoti užsakovui. Triplike papildomai nurodė, kad atsakovas neturi pareigos mokėti už ieškovo neatliktus ir atsakovui neperduotus darbus. Mano, kad generalinio rangovo pateikti duomenys nepatvirtina, jog ieškovo iškasto grunto kiekis sudaro 40 523 kub. m.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo AB „Latvijas Tilti“ ieškovui BUAB „Baltic Dredging“ 687 702,70 Lt už atliktus grunto kasimo darbus ir 7,34 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 687 702,70 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo AB „Latvijas Tilti“ 10 877 Lt žyminio mokesčio ir 31,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nustatė, kad 2011 m. kovo 31 d. rangovas UAB „Baltic Dredging“ ir užsakovas AB „Latvijas Tilti“ sudarė sutartį Nr. 31/03/2011 dėl Klaipėdos uosto gilinimo darbų. Sutartis vienašališkai nutraukta atsakovo iniciatyva 2011 m. rugsėjo 26 d. dėl numatytų darbų atlikimo masto ir terminų pažeidimo. 2011 m. liepos 31 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktu atsakovas priėmė iš ieškovo darbų už 241 526,58 EUR sumą. Byloje neginčytinai nustatyta, kad po 2011 m. kovo 31 d. sutarties tarp šalių pasirašymo, atsakovas pagal šią sutartį ieškovui yra sumokėjęs 258 768 EUR. Byloje iš esmės kilo ginčas: kokį grunto kiekį iškasė ieškovas nuo sutarties tarp šalių pasirašymo iki jos vienašališko nutraukimo ir ar atsakovui kilo pareiga apmokėti už darbus, kai ieškovas tinkamai neįformino atliktų darbų priėmimo ir perdavimo akto.
Teismas nustatė, kad sutartiniai rangos teisiniai santykiai tarp šalių nutrūko iki galutinio darbų užbaigimo; sutarties nutraukimo teisėtumas ieškovo nekvestionuojamas. Jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 str.). Tam, kad darbų priėmimą pradėtų užsakovas, visų pirma jam apie darbų perdavimą turėtų pranešti rangovas. Nagrinėjamu atveju pats atsakovas, nutraukdamas sutartinius santykius, 2011 m. rugsėjo 26 d. rašte nurodė, kad galutinis atsiskaitymas bus po to, kai bus nustatytas iškasto grunto kiekis, atsižvelgiant į UAB „Poyry“ techninės priežiūros atliktus matavimų rezultatus. Teismas, įvertinęs 2011 m. spalio 27 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos raštą ir 2011 m. spalio 25 d. ataskaitą, nustatė, kad atlikus batimetrinius matavimus nustatyta, kad bendras faktiškai iškasto grunto kiekis pagal techninę užduotį yra 42 594 kub. m, ir nesutiko su atsakovo argumentais, kad neįrodyta, jog šį grunto kiekį iškasė ieškovas, kadangi sutarties 12.3 p. šalys susitarė, kad užsakytas iškasto grunto kiekis nustatomas batimetriniais matavimais, kurie atliekami ne vėliau kaip per 30 dienų darbams pasibaigus. Nutraukus sutartį 2011 m. rugsėjo 26 d., batimetriniai matavimai atlikti 2011 m. rugsėjo 29 d., t. y. pagal šalių pasirašytos sutarties 12.3 p. reikalavimus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šį grunto kiekį iškasė jis pats ar kitas rangovas. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys faktiškai nevykdė tinkamo atliktų darbų perdavimo–priėmimo. Tačiau, teismo vertinimu, tai nešalina atsakovo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais dėl ieškovo atliktų darbų fakto ir masto. Ieškovas nurodė, kad, pagal į bylą pateiktus duomenis, jis pagal sutartį atliko darbų už 1 904 281 Lt (551 518,03 EUR). Kadangi atsakovas yra sumokėjęs 1 216 578,75 Lt, nesumokėtą už atliktus grunto kasimo darbus sumą, sudarančią 687 702,70 Lt, teismas priteisė iš atsakovo.
Teismas netenkino reikalavimo dėl delspinigių priteisimo pagal 2011 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BD-2011-01-D, konstatavęs, kad sąskaitos, už kurios, ieškovo nuomone, neapmokėjimą laiku prašoma priteisti delspinigius, apmokėjimo terminas baigėsi 2011 m. rugpjūčio 29 d., ir byloje esant nustatytai aplinkybei, kad iki nurodytos datos atsakovas buvo ieškovui sumokėjęs daugiau, negu nurodyta 2011 m. liepos 31 d. pateiktoje sąskaitoje. Kartu teismas pažymėjo, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. BD-2011-01-D nėra ieškovo pasirašyta.
Teismas, atmesdamas reikalavimą dėl skolos pagal 2011 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BD-2011-09/06 priteisimo, konstatavo, jog šio reikalavimo ieškovas nepagrindė, 2011 m. kovo 31 d. sutartyje nėra numatyta papildomų mokėjimų už mechanizmų nuomą, atvirkščiai, yra numatyta, kad užsakovas, t. y. atsakovas, papildomai nemoka už rangovo įrangos mobilizavimą, demobilizavimą ir priverstines prastovas (sutarties 3.3 p.).
Procesines palūkanas teismas priteisė pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, atsižvelgęs į tai, kas šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priimti naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Teismo išvados apie ieškovo atliktų darbų vertę 1 904 281 Lt sumai, atsakovo atliktus mokėjimus ieškovui 1 216 578,75 Lt sumai bei atsakovo skolą 687 702,70 Lt nepagrįstos. Teismas, sutikdamas su ieškovo pozicija dėl pagal 2011 m. kovo 31 d. sutartį atliktų darbų 1 904 281 Lt sumai, nenurodė nei vieno byloje esančio tai patvirtinančio įrodymo. Nei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2011 m. spalio 27 d. raštas, nei 2012 m. gegužės 7 d. ataskaita nepatvirtina, jog tokį kiekį darbų atliko ieškovas. Ieškovas nepagrįstai rėmėsi generalinio užsakovo nustatytais duomenimis apie atliktus darbus bare D, kadangi pagal 2011 m. kovo 31 d. sutartį darbai vykdyti tik bare A.Pažeistos įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės. Dublike pakeitęs ieškinyje išdėstytą poziciją dėl skolos dydžio ir nurodęs jo iškasto grunto kiekį – 40 523 kub. m, ieškovas šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str.). Tokio kiekio grunto ieškovas taip pat nėra perdavęs apeliantui. Pažymi, kad atsakovas neturėjo procesinės pareigos įrodinėti (paneiginėti) tų aplinkybių, kurių neįrodo pats ieškovas, juo labiau tų, kurios nėra bylos nagrinėjimo dalykas: nei kiek grunto iškasė pats atsakovas, nei kiek kiti atsakovo samdyti subrangovai. Taigi teismas, neturėjo teisės iš dalies tenkinti ieškinio vien tuo pagrindu, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovo dublike nurodytą grunto kiekį iškasė jis pats arba kad tai padarė kitas subrangovas.Nepagrįsta įrodymais ir priešinga šalių faktiniams santykiams teismo išvada, jog abi 2011 m. kovo 31 d. sutarties šalys faktiškai nevykdė atliktų darbų perdavimo-priėmimo pareigos. Šių aplinkybių ieškovas neteigė ir neįrodinėjo. Kadangi teismas atsisakė vadovautis atsakovo pateiktomis jo subrangovų vadovų pasirašytomis pažymomis apie atliktų grunto kasimo darbų kiekius, nesant pateiktoms sutartims ir darbų perdavimo-priėmimo aktams bei apmokėjimo duomenims, apeliantas šiuos įrodymus teikia apeliacinės instancijos teismui. Nors pareiga įrodyti ieškinio pagrindą tenka ieškovui, tačiau šie papildomi įrodymai paneigia ieškovo teiginius, kad visą užsakovo dokumentuose nurodytą grunto kiekį iškasė ieškovas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą; atsisakyti priimti ir grąžinti apeliantui kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovas skunde kalba tik dėl jo pasirašytų (ieškovo išrašytų) PVM sąskaitų faktūrų ir atliktų darbų aktuose nurodytų darbų apmokėjimo ir visiškai nepasisako dėl iš generalinio užsakovo gautų duomenų. Generalinio rangovo pateiktais duomenimis, ieškovo iškasto grunto (dumblo) kiekis sudaro 40 523 kub. m. Ieškovui ir atsakovui suderinus darbų kainą 13,61 EUR už 1 kub. m, ieškovas yra atlikęs kasimo darbų už 1 904 281 Lt (551 518,03 EUR). Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas atlikęs mokėjimus 1 216 578,75 Lt sumai, todėl neapmokėta yra 687 702,70 Lt už grunto kasimo darbus. Teismo sprendimas savo turiniu yra aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas, motyvuotas, įtikinamas, todėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų teismas nepažeidė. Pažymi, kad apeliacija yra ne bylos nagrinėjimas iš naujo, o tik priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas negali nustatinėti naujų bylos aplinkybių, kurios neišsiaiškintos pirmosios instancijos teisme, taip pat priimti, tirti ir vertinti naujų įrodymų, išskyrus CPK 314 straipsnyje numatytas išimtis. Dėl apelianto naujai pateiktų įrodymų ieškovas negalėjo rinkti juos paneigiančių įrodymų, tuo pažeistos ieškovo teisės. Apeliantas naujai pateiktų įrodymų nesieja su nagrinėjamu ginču, nepagrindžia, kad nurodyti jo subrangovai vykdė tuos pačius darbus, dėl kurių susitarta su ieškovu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo (rangovas) ir atsakovo (užsakovas) 2011 m. kovo 31 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 31/03/2011 dėl Klaipėdos uosto gilinimo darbų techninėje užduotyje nurodytame ruože (1 t., 10-25 b. l.). Sutartimi šalys susitarė apytikslį darbų kiekį (112 300 kub. m: 3 000 kub. m iki 2011 m. gegužės 1 d. ir ne mažiau kaip 109 300 kub. m iki 2011 m. spalio 1 d.) (sutarties 1.2 p.). Sutarties 3.1 p. šalys nustatė 1 kub. m grunto iškasimo vertę – 13,61 EUR ir, jog bendrą sutarties sumą šalys vertina pagal bendrą iškasto grunto kiekį. Nėra ginčo, kad 2011 m. liepos 31 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktu atsakovas priėmė iš ieškovo darbų už 241 526,58 EUR sumą; atsakovas pagal 2011 m. kovo 31 d. sutartį ieškovui yra sumokėjęs 258 768 EUR (1 t., 37, 38, 40–42 b. l.). 2011 m. rugsėjo 26 d. raštu (1 t., 126-127 b. l.) atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį ieškovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai konstatavo, jog byloje tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, kokį grunto kiekį iškasė ieškovas nuo sutarties tarp šalių pasirašymo iki jos vienašališko nutraukimo 2011 m. rugsėjo 26 d. ir ar atsakovui kilo pareiga apmokėti už darbus, kai ieškovas tinkamai neįformino atliktų darbų priėmimo ir perdavimo akto.
Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas neįrodė iškasto grunto kiekio, įrodinėjo, kad šiam darbui atlikti samdėsi kitus subrangovus, atlikusius grunto kasimo darbus. Pirmosios instancijos teismas atsakovo teiginius laikė neįrodytais, todėl atsakovas teikia naujus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, reglamentuojančią naujų įrodymų priėmimą, yra nurodęs, kad CPK 314 straipsnyje, pakartojus nuostatą, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, padaroma išlyga, jog draudimas priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau; kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, tačiau jie nereiškia absoliutaus draudimo esant svarbioms priežastims pateikti įrodymus vėliau, t. y. apeliacinėje instancijoje. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo klausimą, šių įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui turi būti esminė, t. y. nuo jų paprastai gali priklausyti bylos ginčo nagrinėjimo rezultatas. Sprendžiant dėl tokių įrodymų priėmimo vėliau, t. y. apeliacinės instancijos teisme, būtina atsižvelgti ir į tai, kad teismas ne formaliai nagrinėja ginčą, bet vykdo konstitucinį imperatyvą – vykdo teisingumą. Tai lemia, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013, 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014, kt.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas bylos aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia esant pagrindą priimti apelianto su apeliaciniu skundu naujai pateiktus įrodymus, kadangi jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Ieškovas nepagrįstai teigia, jog tokiu būdu pažeistos jo teisės, kadangi dėl apelianto naujai pateiktų įrodymų ieškovas negalėjo rinkti juos paneigiančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas naujus įrodymus pateikė su apeliaciniu skundu, ieškovui jie buvo išsiųsti, todėl savo poziciją dėl naujų įrodymų ieškovas pareiškė atsiliepime į atskirąjį skundą ir turėjo galimybę teikti apelianto įrodymus paneigiančius įrodymus.
Ginčo šalis siejo rangos teisiniai santykiai 2011 m. kovo 31 d. sutarties pagrindu. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Kaip minėta, byloje nustatyta, jog sutartimi šalys susitarė apytikslį darbų kiekį (sutarties 1.2 p.) bei 1 kub. m grunto iškasimo vertę – 13,61 EUR ir bendrą sutarties kainą šalys vertina pagal bendrą iškasto grunto kiekį (sutarties 3.1 p.). Sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad mokama remiantis iškasto grunto kiekiu pagal techninę užduotį ir šalių pasirašytą darbų perdavimo ir priėmimo aktą už praėjusį mėnesį.
Bylos duomenys liudija, kad 2011 m. liepos 31 d. atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktu atsakovas priėmė iš ieškovo darbų (17 743 kub. m) už 241 526,58 EUR sumą (aktas Nr. 1, 1 t., 44 b. l.), pagal šią sutartį atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 258 768 EUR (1 t., 37, 38, 40–42 b. l.). Kaip minėta 2011 m. rugsėjo 26 d. raštu (1 t., 126-127 b. l.) atsakovas sutartį vienašališkai nutraukė ieškovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Taigi iš esmės byloje kilo ginčas, kiek grunto ieškovas iškasė nuo 2011 m. liepos 31 d. darbų perdavimo iki 2011 m. rugsėjo 26 d. sutarties nutraukimo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 str.). Tam, kad darbų priėmimą pradėtų užsakovas visų pirma jam apie darbų perdavimą turėtų pranešti rangovas. Sutarties 12.3 punktu šalys susitarė, kad užsakytas iškasto grunto kiekis nustatomas batimetriniais matavimais, kuriuos atlieka Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija; matavimai atliekami ne vėliau kaip per 30 dienų darbams pasibaigus. Atsakovas, nutraukdamas sutartinius santykius, 2011 m. rugsėjo 26 d. rašte nurodė, kad galutinis atsiskaitymas bus po to, kai bus nustatytas iškasto grunto kiekis, atsižvelgiant į UAB „Poyry“ techninės priežiūros atliktus matavimų rezultatus (1 t., 126–127 b. l.). Tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 2011 m. spalio 27 d. raštas (1 t., 84 b. l.) bei 2011 m. spalio 25 d. ataskaita (2 t., 104 b. l.) patvirtina, jog bendrą faktiškai iškasto grunto kiekį pagal techninę užduotį – 42 594 kub. m – iškasė ieškovas. Minėti įrodymai patvirtina tik iškasto grunto kiekį, tačiau neįrodo, kad šį kiekį iškasė ieškovas. Be to, šių įrodymų turinys liudija grunto kasimo darbų kokybės trūkumus – neatitikimą projektiniams reikalavimams, ir atsiskaitymą ateityje tik už tinkamai atliktus darbus. Įrodymų, kad po 2011 m. liepos 31 d. atliktų darbų perdavimo iki sutarties nutraukimo ieškovas vykdė darbus ir perdavė juos atsakovui, nepateikta. Bylos duomenys liudija ieškovą netinkamai vykdžius sutartį; iš rašto, kuriuo nutraukta 2011 m. kovo 31 d. sutartis, turinio galima spręsti, kad jau 2011 m. rugsėjo 12 d. ieškovas pranešė, kad darbų nebevykdo (1 t., 126-127 b. l.). Nors toks pranešimas į bylą nepateiktas, tačiau darbų nutraukimo aplinkybių ieškovas neginčija. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai to neįvertino. Taip pat pažymėtina, kad apelianto naujai pateikti įrodymai patvirtina, jog dar iki sutarties su ieškovu nutraukimo, apeliantas buvo pasisamdęs ir kitus subrangovus (RAB „Aquatex“, UAB „Tramera“, RAB „Ekohidrotechnika un ko“) uosto gilinimo darbams ieškovo vykdytų darbų bare A atlikti (2 t., 148-152, 172-175 b. l.; 3 t., 48-51 b. l.). Taigi, net iki sutarties nutraukimo 2011 m. rugsėjo 26 d. darbus turėjo teisę atlikti ir atlikinėjo ir kiti asmenys. Todėl sutiktina su apeliantu, kad ieškovas neįrodė savo atliktų darbų kiekio, už kurį reikalauja apmokėjimo.
CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, kurio esmė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje, apibrėžiančiame šalių įrodinėjimo pareigą. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog įrodymų visuma patvirtina ieškovo atliktų darbų apimtį (42 594 kub. m), už kurią privalo atsiskaityti atsakovas; neteisingai paskirstęs įrodinėjimo pareigą, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog minėtą grunto kiekį iškasė jis pats ar kiti asmenys. Nurodytos aplinkybės lemia skundžiamos sprendimo dalies, kuria priteistas apmokėjimas už atliktus grunto kasimo darbus, panaikinimą ir priešingo sprendimo šioje dalyje – atmetant ieškinį – priėmimą, atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas, kurių, ieškinį atmetus, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo, o ieškovas, kaip bankrutavusi įmonė, nuo šių išlaidų mokėjimo yra atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 93 str., 96 str., 329 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo akcinės bendrovės „Latvijas Tilti“ ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Dredging“ priteista 687 702,70 Lt už atliktus grunto kasimo darbus ir 7,34 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 687 702,70 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo akcinės bendrovės „Latvijas Tilti“ priteista 10 877 Lt žyminio mokesčio ir 31,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, panaikinti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.