- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- e2-711-467/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00083-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės “Stiliaus namai”
- Atsakovas
- Ignalinos rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.4.1.9Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “Stiliaus namai” atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “Stiliaus namai” ieškinį atsakovei Ignalinos rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, sprendimo dėl pasiūlymo eilės sudarymo panaikinimo ir geriausio pasiūlymo nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Stiliaus namai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Ignalinos rajono savivaldybės administracijos (toliau –ir atsakovė) 2023 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. VPS-171 dėl pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo nustatymo; pripažinti viešajame pirkime Nr. 660650 „Palaikų pervežimo ir laikymo paslaugos“ sudarytą viešojo pirkimo sutartį Nr. R4-309 negaliojančia; priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi ir teismo išlaidas.
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pagal viešąjį pirkimą Nr. 660650 „Palaikų pervežimo ir laikymo paslaugos“ sudarytos pirkimo sutarties Nr. R4-309 vykdymą iki kol šioje byloje įsiteisės galutinis procesinis sprendimas. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Dėl procedūrų trukmės sutarties veikimo nesustabdžius, gali pasibaigti jos vykdymas ir ginčas bus nebeaktualus.
2.2. Ieškovas gali patirti žalą ir reikalaus jos atlyginimo, todėl gali kilti būtinumas neracionaliai naudoti viešąsias lėšas.
2.3. Šiuo atveju galimai nustatytų pirkimų sąlygų ir reikalavimų neatitinkantis subjektas apskritai negali teikti ginčo paslaugų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Šalies argumentai
4. Teismas sprendė, kad ieškovė ieškinyje nurodė teisinius argumentus kokius ir kodėl viešojo pirkimo procedūros sprendimus laiko nepagrįstais. Preliminariu teismo vertinimu, palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimo tikimybė egzistuoja ir šioje proceso stadijoje ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą prielaidų nėra.
Žemesnės instancijos teismas
5. Tačiau, teismo vertinimu, būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat nėra. Nupirktos paslaugos dėl jų specifikos turi būti teikiamos nepertraukiamai, o, sustabdžius sudarytos sutarties galiojimą, gali kilti pavojus, kad jos kažkurį laiką gali būti nebeteikiamos. Tas gali sukelti pavojų visuomenės sveikatai, trukdys policijos, prokuratūros, gelbėjimo tarnybos darbui, tai vertinama kaip svarbesnis visuomenės interesas nei abejonių dėl to, ar tinkamai atliktos pirkimo procedūros galimas pagrįstumas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė UAB „Stiliaus namai“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei sustabdyti pagal viešąjį pirkimą Nr. 660650 „Palaikų pervežimo ir laikymo paslaugos“ sudarytos pirkimo sutarties Nr. R4-309 vykdymą iki kol šioje byloje įsiteisės galutinis procesinis sprendimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nagrinėjamoje civilinėje byloje patenkinus ieškinį, jei ginčijamos sutarties vykdymas nebūtų sustabdytas, įvertinus bylinėjimosi trukmę ir tai, kad procesas gali užtrukti ilgą laiką, trečiasis asmuo iš esmės vykdytų ir būtų įvykdęs didele ar net visa apimtimi ginčijamą sutartį, tai reikštų, jog ieškinio patenkinimas nebeturėtų praktinės reikšmės.
6.2. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, jog nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai.
6.3. Kasacinis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus.
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino, kad preliminariu teismo vertinimu, palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimo tikimybė egzistuoja, tačiau konstatavo, jog nupirktos paslaugos dėl jų specifikos turi būti teikiamos nepertraukiamai, o sustabdžius sudarytos sutarties galiojimą gali kilti pavojus, kad jos kažkurį laiką gali būti nebeteikiamos. Tas gali sukelti pavojų visuomenės sveikatai, trukdys policijos, prokuratūros, gelbėjimo tarnybos darbui, o tai vertinama kaip svarbesnis visuomenės interesas, nei abejonių dėl to ar tinkamai atliktos pirkimo procedūros galimas pagrįstumas. Apeliantas su šiuo argumentu nesutinka, kadangi jau ieškinyje nurodoma, jog trečiasis asmuo neatitinka keliamų kvalifikacinių reikalavimų ir nustatytais terminais negali suteikti reikiamos paslaugos. Toks neatitikimas per se (savaime) kelia ar gali sukelti grėsmę ir pavojų visuomenės sveikatai, trukdys policijos, prokuratūros, gelbėjimo tarnybos darbui.
6.5. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ginčo paslaugos, taikius laikinąsias apsaugos priemones, kažkurį laiką gali būti nebeteikiamos. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatos leidžia tokiais atvejais pirkti vienkartines ar trumpesnio laikotarpio paslaugas, kurių atitinkama vertė ir pirkimo būdai būtų kitokie, o tai suteikia galimybę iš esmės reaguoti nedelsiant ir reikiamą paslaugą nupirkti nedelsiant.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirojo skundo netenkinti, o Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius atsikirtimus:
7.1. Nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi jame nurodyti tik formalūs argumentai. Ieškinio teiginiai dėl neteisingai nustatytos tiekėjų pasiūlymų eilės, trečiojo asmens nepajėgumą ir galimybių pirkimo sutarties vykdymui neturėjimą, atsakovo netinkamai įvykdytas pareigas įsitikinti tiekėjų pajėgumu ir pan. iš esmės yra paremti ne objektyviais rašytiniais įrodymais ir(ar) pagrįstais motyvais, o tik paties ieškovo subjektyviu įsitikinimu ir deklaratyviais teiginiais.
7.2. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gali kilti neigiamos pasekmės visuomenės viešajam interesui. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju pirkimo paslaugos dėl jų specifikos turi būti teikiamos nepertraukiamai ir itin skubiai. Priešingu atveju, jeigu pirkimo sutarties vykdymas būtų sustabdytas, kiltų neigiamų padarinių atsiradimo rizika visuomenės viešajam interesui. Atsakovas jau kurį laiką užtikrina, kad pirkimo paslaugos būtų netrukdomai įsigyjamos. Jeigu pirkimo sutarties vykdymas būtų sustabdytas, nesant kito paslaugų tiekėjo, tokių paslaugų teikimas sutriktų ir dėl to gali kilti neigiami padariniai visuomenės interesui, gali būti padaryta reali žala visuomenei. Jeigu pirkimo sutarties vykdymas būtų sustabdytas, atsakovas būtų priverstas įsigyti reikiamas paslaugas pagal vienkartinius (trumpalaikius) susitarimus už žymiai didesnę kainą negu kad pagal pirkimo sutartį sutartą kainą, dėl to būtų pažeistas esminis viešųjų pirkimų tikslas – racionaliai panaudoti valstybės biudžeto lėšas.
7.3. Nėra grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps nebeįmanomas. Pagal pirkimo sutarties sąlygas pirkimo paslaugų teikimo trukmė yra terminuota, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovui palankaus sprendimo atveju jo nebūtų galimybės įvykdyti ar ieškovas prarastų galimybę ginti pažeistas teises kitais CK įtvirtintais būdais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, reglamentuojančios apeliacinį procesą, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Atskirasis skundas paduotas dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
12. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
Dėl tikėtino ieškinio reikalavimo pagrįstumo
13. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
14. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-910-912/2022 18 punktas ir jame nurodyta praktika).
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas – ieškovė ieškinyje nurodė teisinius argumentus kokius ir kodėl viešojo pirkimo procedūros sprendimus laiko nepagrįstais, todėl, preliminariu teismo vertinimu, palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimo tikimybė egzistuoja ir šioje proceso stadijoje ieškinį vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą prielaidų nėra. Nors konkrečiai nutartyje teismas daugiau argumentų ir motyvų dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo nenurodė, tačiau apeliantė šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies iš esmės neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
16. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, toliau vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, be kita ko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiamą naudą, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tai reiškia, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti, kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t. y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
19. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė paskelbė pirkimą, kuriuo ji, kaip perkančioji organizacija, siekia įsigyti „Palaikų pervežimo ir laikymo paslaugas“. Pagal pirkimo dokumentus–techninę specifikaciją paslaugų teikėjas paslaugas privalo atlikti laiku, kokybiškai, vadovaujantis 2007 m. lapkričio 26 d. priimto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-331 patvirtintais Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatais, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3-172 patvirtintu Reikalavimų žmonių palaikams gabenti skirtoms transporto priemonėms aprašu, Lietuvos higienos norma HN 91:2013 „Žmogaus palaikų laidojimo paslaugų, kremavimo, balzamavimo veiklos visuomenės sveikatos saugos reikalavimais“, kitais galiojančių teisės aktų ir taisyklių reikalavimais. Paslaugų teikėjas turi užtikrinti paslaugos vykdymą pagal policijos pareigūnų, prokuratūros ir priešgaisrinės tarnybos iškvietimą – pranešimą, bet kuriuo paros metu, visomis savaitės dienomis, įskaitant poilsio bei švenčių dienas. Paslaugų teikėjas privalo atvykti savo specialiu transportu (skirtu tik palaikų transportavimui) į nurodytą žmogaus palaikų buvimo (įvykio) vietą ne vėliau kaip per 30 min. Ignalinos mieste ir į nurodytą žmogaus palaikų buvimo (įvykio) vietą ne vėliau kaip per 60 min. Ignalinos rajone po gauto iškvietimo, paimti palaikus ir juos pristatyti į Valstybinės teismo medicinos ekspertizės skyrių patologinės anatomijos tyrimams atlikti darbo dienomis darbo valandomis ir pasibaigus darbo laikui bei švenčių dienomis – į laikino laikymo vietą. Artimiausios pirmos darbo dienos ryte, pristatyti palaikus į Valstybinės teismo medicinos ekspertizės skyrių, teikti žmogaus palaikų laikymo šaldymo patalpoje paslaugą darbo dienomis bei poilsio ir švenčių dienomis visą parą, iškart po palaikymo pristatyti žmogaus palaikus į Valstybinės teismo medicinos ekspertizės skyrių (morgą) darbo dienomis nuo 7.30 iki 15.00 val.
20. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aptartos paslaugos dėl jų specifikos turi būti teikiamos nepertraukiamai, o sustabdžius sudarytos sutarties galiojimą gali kilti pavojus, jog jos kažkurį laiką gali būti nebeteikiamos. Tas gali sukelti pavojų visuomenės sveikatai, trukdys policijos, prokuratūros, gelbėjimo tarnybos darbui, tai vertinama kaip svarbesnis visuomenės interesas, nei abejonių dėl to, ar tinkamai atliktos pirkimo procedūros, galimas pagrįstumas. Apeliantės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, įvertinus bylinėjimosi trukmę ir tai, kad procesas gali užtrukti ilgą laiką, sukuria situaciją, kai trečiasis asmuo iš esmės vykdytų ir būtų įvykdęs didele ar net visa apimtimi ginčijamą sutartį, tai reikštų, jog ieškinio patenkinimas nebeturėtų praktinės reikšmės. Apeliantė teigia, kad dar ieškinyje nurodė, jog galimai nustatytų pirkimų sąlygų ir reikalavimų neatitinkantis subjektas nagrinėjamu atveju apskritai negali teikti tokias paslaugas, nes dėl to gali būti padaryta žala arba viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai. Trečiasis asmuo neatitinka keliamų kvalifikacinių reikalavimų ir nustatytais terminais ir laiku negali suteikti reikiamos paslaugos, o toks neatitikimas jau per se kelia ar gali sukelti grėsmę ir pavojų visuomenės sveikatai, trukdys policijos, prokuratūros, gelbėjimo tarnybos darbui. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
21. Jau minėta ir iš esmės dėl to nėra ginčo, kad perkamos paslaugos dėl jų specifikos turi būti teikiamos nepertraukiamai, o, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kiltų grėsmė numatytu laiku neįgyvendinti pirkimo objektu siekiamų tikslų, kitaip tariant, gali kilti pavojus, jog paslaugos tam tikrą laiką (galbūt ir neilgą) gali būti nebeteikiamos (nors VPĮ nuostatos ir leidžia tokiais atvejais pirkti vienkartines ar trumpesnio laikotarpio paslaugas, tačiau jų vertė ir pirkimo būdai jau būtų kitokie, be to, tai užimtų atitinkamą laikotarpį, lemtų papildomas išlaidas), o nepertraukiamas paslaugos teikimas akivaizdžiai atitinka valstybės ir visuomenės interesus, kurie šiuo atveju laikytini svarbesniais nei privatus ieškovės interesas. Taigi, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, neabejotinai valstybės ir visuomenės galimi praradimai būtų didesni nei ieškovės nuostoliai – negautos pajamos. Dėl šių priežasčių pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (sustabdyti viešojo pirkimo sutarties vykdymą) neigiamos pasekmės gali viršyti jos teikiamą naudą, todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikoma.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, neturi objektyvaus pagrindo daryti išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones taikyti buvo būtina, ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.