Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2403-1123/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-23
Bylos Nr.
1-2403-1123/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
E. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2403-1123/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11623-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Ievai Paukštienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,kaltinamajam E. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) 2016 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesiams laisvės apribojimo;

2) 2021 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės apribojimo, įpareigojant jam paskirtos laisvės apribojimo laikotarpiu toliau tęsti darbą, o jo netekus per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. N. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis, 2021 m. balandžio 14 d., apie 11.37 val., bendro naudojimo patalpoje, laiptinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), su savo dešinės rankos kumščiu L. G. sudavė vienu trauminiu poveikiu į veido sritį, o tiksliau į nosį, dėl ko L. G. nukrito, taip jam sukeldamas stiprų fizinį skausmą, padaręs žaizdą nosyje, atvirą nosikaulių lūžį ir poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais E. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. N. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną jie su R. K. sėdėjo namuose ir paskambino M. G., kad R. K. atvežtų kelnes. Jis išgirdo M. G. pokalbį, kadangi R. K. kalbėjo per garsiakalbį, M. G. labai kišasi į asmeninį gyvenimą, jis išgirdo, kad kalba apie jį, tada priėjo ir paklausė, kodėl M. G. kišasi į jo asmeninį gyvenimą, tada M. G. draugas L. G. irgi priėjo prie M. G. ir įsikišo į pokalbį, pasakė, kad gal nori atvažiuoti išsiaiškinti, jis pasakė, kad gali atvažiuoti, suprato tai kaip grasinimą. L. G. pasakė, kad kaip atvažiuos, taip ir išvažiuos. Iš jo pusės konflikto nebuvo, iš L. G. pusės turbūt buvo. Jis su R. K. atvažiavo, paklausė M. G., kur L. G.. M. G. pasakė, kad tuoj ateis. Jiems atvažiavus L. G. stovėjo laiptinėje, pačioje apačioje. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, jis L. G. pasakė „einam į lauką išsiaiškinti“, nes ten netoliese dirbo kažkokie statybininkai. L. G. pasakė, kad neis į lauką. Jis pamatė beisbolo lazdą L. G. rankose. Tada jis trenkė L. G. iš kumščio į nosį, nes išsigando, kad L. G. gali jam su lazda trenkti. Sudavė ranka vieną kartą iš dešinės. L. G. nukrito ant tų laiptų ir išsitraukė ašarines dujas ir papurškė jam į akis. M. G. taip pat jam papurškė į akis. Jo regėjimas suprastėjo 0,3 dėl ašarinių dujų. Viskas vyko laiptinėje, (duomenys neskelbtini). M. G. gyvena su L. G., jie yra R. K. draugai, jis jų nepažįsta. Jie su R. K. yra pora. Pas M. G. jie nuvažiavo atiduoti jam kelnių. Jis M. G. paklausė kur L. G., kai atvažiavo. Nukentėjusysis rankoje turėjo lazdą, po to iš L. G. rankų jis pagriebė lazdą, tai padarė, kad jam nieko nepadarytų, nes jie buvo dviese, o jis tik vienas. Mano, kad turbūt ir nukentėjusysis turėjo baimę eidamas su juo susitikti ir matyt dėl to pasiėmė lazdą. Jis yra teistas anksčiau už smurtą, 2016 metais irgi buvo teistas, probacija buvo. Birželį buvo teistas už sužalojimus, ne ant tų žmonių papuolė ir tiek. Jis negeria, visą gyvenimą sportuoja. Jis savo poelgį vertina kritiškai, supranta, kad negerai pasielgė. Po šio įvykio nei su M. G., nei su L. G. nebendrauja, kiek žino, R. K. irgi nebendrauja su jais. M. G. gal vieną kartą buvo parašęs per visą laiką. Jis pripažįsta civilinį ieškinį, bet nesutinka dėl jo dydžio, mano, kad 1000-1500 Eur suma būtų protinga. Ligonių kasos ieškinį pripažįsta pilnai. Jis pats niekada neturėjo nosies lūžio, yra turėjęs rankos lūžį, dėl to gydymas tęsėsi gal 6 savaites.

Ikiteisminio tyrimo metu E. N. parodė, kad jis gyvena kartu su savo sugyventine R. K., adresu (duomenys neskelbtini). L. G. jis matė pirmą kartą įvykio metu, anksčiau jo nepažinojo. Apie įvykį, kuris įvyko 2021 m. balandžio 14 d., apie 11.37 val., adresu (duomenys neskelbtini), jis nori parodyti kad tą dieną, apie 09.00 val. R. K. susisiekė su M. G., kuris gyvena su L. G., adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti kelnes, kurias pamiršo. Tada į pokalbį įsikišo L. G. ir pasakė „atvažiuosi, gausi (necenzūrinis žodis) ir išvažiuosi“, dėl ko jis supyko ir nusprendė važiuoti kartu su R. K.. Jie atvyko apie 11.00 val., pastebėjo, kad L. G. su M. G. stovi laiptinės apačioje laikydamas savo rankose nestandartinio dydžio sidabrinės spalvos beisbolo lazdą, jis paklausė, kodėl jis laiko beisbolo lazdą savo rankose, į ką L. G. jam atsakė „Išsiaiškisnime“. Tada jis paklausė jo, ką jis norėjo išsiaiškinti, tada jis jam pasiūlė išeiti į lauką, žinodamas, kad lauke jis jam nieko negalės padaryti, nes pamatys lauke esantys statybininkai. L. G. paaiškino, kad nori išsiaiškinti būtent laiptinėje. L. G. priartėjo prie pat jo, dėl ko jis išsigando ir nelaukdamas sudavė su savo dešinės rankos kumščiu L. G. į veido sritį, į nosį, dėl ko jis nukrito ant grindų, jis iš karto čiupo beisbolo lazdą, tuo metu L. G. pripurškė jam į akis ašarines dujas, tada M. G. su ašarinių dujų balionėliu trenkė jam į dešinės akies antakį ir iš karto pripurškė jam dujų į dešinę akį. Tada jis nustūmė M. G., išbėgo iš laiptinės ir nubėgo prie statybininkų, paaiškinęs jiems, kad jį bandė užpulti ir pripurškė su ašarinėmis dujomis į akis. Tada R. K. pribėgo prie jo ir iškvietė GMP. Dėl ašarinių dujų purškimo į akis, jam suprastėjo rega iki +0,3, nors buvo +0,7. Prideda prie savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo tris nuotraukas, kuriose jo dešiniosios akies sužalojimai. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 132-133, 136-137).

Kadangi kaltinamasis E. N. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, kad byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nukentėjusysis L. G. protokole-pareiškime paaiškino, kad 2021 m. balandžio 14 d. apie 11.35 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje E. N. rankos kumščiu trenkė jam į nosį, taip sukėlė jam fizinį skausmą, padarė nosies žaizdą bei sulaužė nosies kaulą (b. l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis L. G. parodė, kad jis adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su M. G.. 2021 m. balandžio 13 d. pas juos į svečius atvažiavo R. K.. Kol ji svečiavosi jis girdėjo, kaip jos sugyventinis E. N. skambino jai ir M. G., ką jie kalbėjo jis negirdėjo, tačiau minėjo, kad E. N. paskambinęs grasino. R. K. pasisvečiavo ir apie 23.40 val. išvažiavo namo. 2021 m. balandžio 14 d. apie 11.00 val. jis girdėjo, kaip R. K. paskambino M. G. ir pasakė, kad nori atvažiuoti ir grąžinti kelnes. Po keleto minučių M. G. pradėjo skambinti R. K. sugyventinis E. N. ir klausė „ar labai jie kieti, tuoj kieti nebūsit ir jis tuoj atvažiuoja“. Maždaug po 10 min. R. K. paskambino M. G. ir pasakė, kad ji su E. N. jau atvažiavo ir yra prie namo ir kvietė juos ateiti. Jis kartu su M. G. išėjo iš buto ir nusileido prie lauko įėjimo. Pirmo aukšto laiptinėje jis pamatė, kad E. N. artėjo prie jo ir jis atitraukė, o R. K. stovėjo tarpduryje. Jis pamatė, kad E. N. nusiima striukę ir ją paduoda R. K. ir iš karto pajuto stiprų smūgį į veidą, o tiksliau į nosį, nuo kurio nukrito ant žemės. Tai pamatęs M. G. papurškė ašarinių dujų E. N. (ašarinės dujos buvo įsigytos parduotuvėje „Oksalis“ prie Žaliojo tilto ir visą laiką nešiojamos striukės kišenėje, savigynos tikslais). E. N. išbėgo pro duris iš laiptinės, o jie su M. G. lipo laiptais atgal į butą. Tuo metu M. skambino Nr. 112 ir kvietė policijos bei greitosios medicinos pagalbą. Kodėl jam E. N. smogė į nosį jis nežino (b. l. 28).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis L. G. paaiškino, kad jis turi pretenzijų E. N. už jam padarytą fizinę žalą. Skausmą, kurį jis patyrė įvykio metu, jis vertina 10 balais iš 10. Po įvykio jį išvežė GMP į (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 30 d. jam darė nosies kaulo lūžio operaciją, tyrimą dėl sumušimo jis darė 2021 m. balandžio 16 d. Nori reikšti civilinį ieškinį dėl jam patirtos fizinės bei moralinės žalos. Prie jo papildomos apklausos prideda pareiškimą dėl civilinio ieškinio (b. l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis L. G. paaiškino, kad įvykio metu su savimi turėjo tik ašarinių dujų balionėlį „Perfecta“, pirktą parduotuvėje „Oksalis“. Kitų pirktų daiktų savigynos tikslams jis niekada neturėjo ir įsigyti neplanavo. Įvykio metu jis pastebėjo, kad E. N. nusiima striukę ir ją paduoda R. K. ir iš karto pajuto netikėtą stiprų smūgį į veidą, o tiksliau į nosį, nuo kurio nukrito ant žemės, po ko M. G. papurškė ašarinių dujų E. N. į akis. Jis, krisdamas ant žemės nuo suduoto smūgio, galėjo nenorėdamas, netyčia papurkšti E. N. į akis, tiksliai pasakyti negali, tačiau jokio smurto prieš E. N. jis nenaudojo ir naudoti nenorėjo. Nori parodyti, kad E. N. pirmas pradėjo žodinį konfliktą mobiliuoju telefonu ir pirmas sudavė jam į veido sritį, į nosį, po ko buvo panaudotos ašarinės dujos savigynos tikslams (b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. G. paaiškino, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su šio buto savininku L. G.. 2021 m. balandžio 14 d. apie 11.00 val. jam paskambino draugė R. K., kuri pasakė, kad atvažiuoja pas jį ir nori grąžinti pasiskolintas kelnes, kadangi 2021 m. balandžio 13 d. ji lankėsi pas juos svečiuose. Maždaug po 5 min. jam paskambino R. K. draugas (sugyventinis) E. N. tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pasakė, kad atvažiuos kartu, nes nori su juo pasikalbėti, neva dėl to, kad jis per daug kišasi į jų santykius. Apie 11.30 val. jam R. K. paskambino ir pasakė, kad jau atvyko ir yra prie namo. Kadangi jis jo bijojo, nes anksčiau yra kilę konfliktinių situacijų, su savimi jis pasikvietė į lauką išeiti L. G. bei pasiėmė ir į kišenę įsidėjo dujų balionėlį, kurį turi jau labai seniai ir kur įsigijo neprisimena. Kai nusileido į pirmą aukštą, sutiko E. N., kuris stovėjo prie pašto dėžučių, ir R. K., kuri buvo tarpduryje. Jis nuėjo link R. K., o L. G. liko už jo. Girdėjo kaip E. N. kažką pasakė L. G., tačiau ką jis negirdėjo. Kai atsisuko, pamatė, kad L. G. yra nukritęs ant laiptų ir jam kraujavo nosis, tuo tarpu jis iš kišenės išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė E. N. į akis, kadangi suprato, kad jis trenkė L. G.. Paėmęs telefoną jis iš karto paskambino į bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112 ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją ir visi nubėgo atgal į butą. Kai atbėgo į butą su jais kartu nebuvo R. K., maždaug po 10 min., kai ji atėjo, pasakė, kad E. N. Greitoji medicinos pagalba išvežė į (duomenys neskelbtini), kadangi dėl pripurkštų dujų jis nieko nematė (b. l. 54).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas M. G. parodė, kad įvyko metu su savimi savigynos tikslams turėjo tik ašarinį dujų balionėlį „Perfecta“, pirktą parduotuvėje „Oksalis“, daugiau jokių kietų, bukų, žalojančių daiktų ir kitų draudžiamų daiktų jis su savimi neturėjo ir prieš E. N. panaudoti negalėjo. Jo draugas L. G. su savimi bukų, kietų daiktų, ar kitų draudžiamų ar žalojančių daiktų su savimi įvykio metu neturėjo ir įsigyti neplanavo (b. l. 57).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. K. paaiškino, kad ji 2021 m. balandžio 13 d. atvažiavo į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), pas savo draugus L. G. ir M. G.. Maždaug apie 22.00 val. ji pasisvečiavusi pas juos grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 14 d. apie 9.00 val. ji paskambino M. G. ir pasakė, kad atvažiuos pas juos, nes nori grąžinti kelnes. M. G. žodžiais priekabiai kalbėjo apie E. N. ir šį jos pokalbį jis girdėjo, todėl paėmęs ragelį su M. G. pasikalbėjo ir E. N., pasiūlė atvažiuoti ir pasikalbėti, tuo tarpu į pokalbį įsikišo ir L. G., kuris pasakė, kad „kaip atvažiuosi tai ir greitai išvažiuosi“. Maždaug apie 10.30 val. ji kartu su E. N. atvažiavo ir ėjo link namo ir apie tai pranešė M. G.. Kai tik užėjo į laiptinę ten jau L. G. stovėjo su beisbolo lazda ir stovėjo M. G.. M. G. priėjo prie jos paimti kelnes, o E. N. priėjo prie L. G. ir jie kažką kalbėjosi, tačiau ką ji negirdėjo. Tuomet ji pamatė, kaip E. N. užsimojo dešine ranka ir trenkė L. G. į nosį, kuris nuo smūgio nukrito ant laiptų, tuo tarpu pats L. G. turėdamas rankose beisbolo lazdą bandė trenkti E. N., tačiau jis ją atėmė. Tuomet tai pamatė M. G., kuris pribėgo prie E. N. ir pripurškė dujų į akis. E. N. susiėmęs už veido išbėgo į lauką, o L. G., M. G. ir ji bėgo į butą. Jai pakilus vienu aukštu aukščiau per laiptinės langą pamatė, kad E. N. būdamas lauke griuvinėjo, tuomet ji suprato, kad kažkas yra negerai ir grįžo pas jį. E. N. rėkė, kad jam labai skauda akis ir jis nieko nemato. Tuomet ji paskambino Nr. 112 ir kvietė greitąją pagalbą, jai bekalbant su darbuotojais jau atvažiavo greitoji, kurios medikai apžiūrėjo E. N. ir nusprendė apžiūrai vežti į (duomenys neskelbtini) (b. l. 63).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. D. paaiškino, kad 2021 m. balandžio 14 d. apie 11:37 val. kartu su vyresn. tyrėja I. M. gavo pranešimą iš OVS dėl smurto. Atvykę į įvykio vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pamatė tris asmenis – du vaikinus ir vieną merginą. Nukentėjusysis L. G. jiems paaiškino, kad E. N. savo rankos kumščiu sudavė jam į veido sritį, o tiksliau į nosį. L. G. veidas buvo kruvinas, iš nosies matėsi bėgantis kraujas. Buvo papildomai iškviestas GMP ekipažas. Apklausus vaikiną liudytoją, jis paaiškino, kad įvykis įvyko laiptinėje, pirmame aukšte, kad tarp merginos vaikino ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio metu minėtas merginos vaikinas nukentėjusiajam sudavė į veido sritį, o jis gindamas savo draugą panaudojo dujų balionėlį, purkšdamas jam į akis. Tada minėtas vaikinas pasišalino, o liudytojai su L. G. grįžo į butą ir iškvietė policijos pareigūnus ir GMP. Dėl didelio darbo krūvio viso įvykio tikslumo galimybės prisiminti nėra. Filmuota „BODYCAM“ 1206. E. N. sulaikytas nebuvo, nes prieš jiems atvykstant jį išvežė į (duomenys neskelbtini). Buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, apklausti du liudytojai, kurie galimai matė įvykį (b. l. 68).

2021 m. balandžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta įvykio vietos apžiūra (b. l. 98-106).

2021 m. birželio 4 d. objektų (garso įrašų) apžiūros protokoluose užfiksuota, kad atlikta skambučių į BPC apžiūra (b. l. 111-115).

2021 m. birželio 17 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta vaizdo įrašo iš įvykio vietos apžiūra (b. l. 116-118).

2021 m. balandžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. G 900/2021 (01) nurodyta, kad L. G. nustatyti šie sužalojimai: žaizda nosyje, atviras nosikaulių lūžis ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Sužalojimai padaryti kietu-buku daiktu, galimai nurodyto įvykio metu. Visi nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti to paties įvykio metu, vienu trauminiu poveikiu į nosies sritį. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktas). Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgį į nosį, tiek ir griūvant bei atsitrenkant nosimi. Sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus (ne daugiau kaip kelios valandos) iki kreipimosi į (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 14 d. Bet kokie sužalojimai sukelia fizinį skausmą, todėl L. G. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 48-49).

2021 m. gegužės 26 d. Specialisto išvadoje Nr. G 1113/2021 (01) nustatyta, kad E. N. nustatyti šie sužalojimai: dešinės plaštakos III-o piršto žaizda bei II-o laipsnio dešinės akies ir I-o laipsnio kairės akies ragenos ir junginės maišelio nudegimas. Dešinės plaštakos III-o piršto žaizdos mechanizmui nurodyti medicinos dokumentų duomenų nepakanka. II-o laipsnio dešinės akies ir I-o laipsnio kairės akies ragenos ir junginės maišelio nudegimas galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis, t. y. papurškus ašarinių dujų. Dešinės plaštakos III-o piršto žaizda padaryta 1 trauminiu poveikiu. Dešinės plaštakos III-o piršto žaizdos padarymo laikui nurodyti medicinos dokumentų nepakanka. II-o laipsnio dešinės akies ir I-o laipsnio kairės akies ragenos ir junginės maišelio nudegimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio metu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai iš jų atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Medicinos dokumentuose neaprašyta požymių, kuriais būtų galima identifikuoti žalojusių objektų kiekį, dydį, formą. Medicinos dokumentuose neaprašyta požymių arba kitų kūno sričių sužalojimų, kuriais remiantis galima būtų patikslinti dešinės plaštakos III-o piršto žaizdos padarymo aplinkybes. Nurodyta žaizdos lokalizacija nėra būdinga sužalojimui pačiam suduodant smūgį kumščiu (b. l. 141-142)

2021 m. gegužės 14 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad įtariamasis E. N. pateikė 3 nuotraukas (b. l. 143-147).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Aptarta nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad E. N. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino E. N. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, E. N. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad bylai aktualiu laiku ir vietoje jis sudavė su dešinės rankos kumščiu vieną smūgį L. G. į veido sritį, o tiksliau į nosį. Tai, kad E. N. aptariamomis aplinkybėmis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį L. G., be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: nukentėjusiojo L. G. bei liudytojų M. G., M. D., R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2021 m. gegužės 26 d. specialisto išvada, 2021 m. balandžio 16 d. specialisto išvada, bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti. Remiantis 2021 m. balandžio 16 d. specialisto išvados duomenimis, dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiajam L. G. buvo padaryti sužalojimai – žaizda nosyje, atviras nosikaulių lūžis ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kurie atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. N. 2021 m. balandžio 14 d., apie 11.37 val., bendro naudojimo patalpoje, laiptinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), su savo dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam L. G. sudavė vienu trauminiu poveikiu į veido sritį, o tiksliau į nosį, dėl ko L. G. nukrito, taip nukentėjusiajam sukeldamas stiprų fizinį skausmą, padaręs žaizdą nosyje, atvirą nosikaulių lūžį ir poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau teistas ( b. l. 161-163), baustas administracine tvarka ( b. l. 157-160), aktualiais SODRA duomenimis nedirbantis, paties teigimu registruotas Užimtumo tarnyboje.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. N. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis artimas šios bausmės rūšies vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas yra smurtinio pobūdžio, teismo vertinimu, teigiamą poveikį ateityje nebenusikalsti kaltinamajam turės įpareigojimai dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), taip pat draudimai lankytis vietose, kur gyvena nukentėjusysis (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas), bendrauti su nukentėjusiuoju (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas), vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis E. N. paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų laisvės apribojimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridedamos bausmės dalį nustatant lygią pusei pridedamos laisvės apribojimo bausmės, ir paskirtina galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė su aukščiau minėtais įpareigojimais.

Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaitytina E. N. pagal 2021 m. birželio 8 d. nuosprendį jau atlikta bausmės dalis bei minėtu nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

Kaltinamajam E. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 340,91 Eur dydžio civilinį ieškinį, taip pat prašydama priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 89-92). Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis E. N. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam L. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė tuo, kad L. G. buvo padaryti žaizda nosyje, atviras nosikaulių lūžis ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Vilniaus teritorinės ligonių kasos kartu su ieškiniu pateiktame 2021 m. gegužės 18 d. Gydymo paslaugų apskaitos išraše (b. l. 92) nurodyta, kad L. G. 2021 m. balandžio 14 d. buvo suteikta skubiosios medicinos pagalbos IV paslauga už 40,22 Eur, 2021 m. balandžio 21 d. otorinolaringologo paslauga už 45,64 Eur, 2021 m. balandžio 28 d. kraujo tyrimas už 6,12 Eur, 2021 m. balandžio 28 d. kraujo tyrimas už 4,76 Eur, 2021 m. balandžio 30 d. – 2021 m. gegužės 2 d. nosies trauma ir deformacija už 244,17 Eur.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Teismo posėdžio metu E. N. nurodė, kad ligonių kasos ieškinį pripažįsta pilnai. Atsižvelgiant į tai bei į Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktus dokumentus teismas pripažįsta, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo E. N. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 340,91 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusysis L. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl jam sutrikdytos sveikatos bei patirtos neturtinės žalos, kurią vertina 5000 Eur (b. l. 42).

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (pvz. 2K-21-942/2016). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis L. G. dėl kaltinamojo E. N. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai. Nukentėjusiajam L. G. neteisėtais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam buvo padaryta žaizda nosyje, atviras nosikaulių lūžis ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Akivaizdu, jog nosis yra labiausiai matoma veido dalis, jos negalima pridengti drabužiais ar galvos apdangalais, todėl asmuo, patyręs nosies kaulų lūžį, neabejotinai susiduria ne tik su fiziniu skausmu, tačiau ir su psichologiniu diskomfortu. Įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju E. N. sudavė vieną smūgį bei į tai, kad nukentėjusysis nepateikė duomenų apie išskirtinai ilgą gydymosi laiką, su tuo susijusius nepatogumus, komplikacijas, liekamuosius reiškinius ir pan., vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, L. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant iš dalies, priteisiant iš E. N. nukentėjusiajam L. G. neturtinei žalai atlyginti 1000 Eur (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas voke prie bylos su vaizdo ir garso įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 15 (penkiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti E. N. 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, ir paskirti E. N. galutinę subendrintą bausmę – 15 (penkiolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 5 dalies 1, 2 ir 4 punktais, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) lankytis vietose, kur gyvena nukentėjusysis; 2) bendrauti su nukentėjusiuoju; 3) vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti E. N. pagal 2021 m. birželio 8 d. nuosprendį jau atliktą bausmės dalį bei minėtu nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. N. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 340,91 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Nukentėjusiojo L. G. civilinio ieškinio reikalavimą dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo E. N. nukentėjusiojo L. G. naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską voke prie bylos su vaizdo ir garso įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti E. N., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė