Šiaulių apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės G. M. gynėjui advokatui Mindaugui Jonaičiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimą dėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo G. M. pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose gautas 2024 m. birželio 28 d. viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimas, kuriuo prašoma pratęsti G. M. priverčiamąją medicininio priemonę – priverstinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis.

Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro atstovė teismo posėdžio metu nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir išdėstytas teikime, prašė teikimą tenkinti. Paaiškino, kad G. M. nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini). Jis kartais būna agresyvus. Gydymas jam reikalingas, gydomas didelėmis dozėmis.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti.

Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gynėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad teikimas yra pagrįstas, todėl prašė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnį, asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, <...>, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, tame tarpe ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingas veikas taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad G. M. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo pripažintas nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro režimo sąlygomis specializuotoje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 1 d. nutartimi G. M. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal būsimą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) namai, ir gydymas pratęstas.

Iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro 2024 m. birželio 28 d. išvados – teikimo matyti, (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro pacientų sveikatos būklės stebėjimo ir įvertinimo komisija įvertino, kad G. M. būsenoje išlieka neadekvataus elgesio epizodai. Protarpiais G. M. nenoriai vartoja vaistus, išlieka sutrikęs bendravimas, socialinė adaptacija. Jam reikalinga nuolatinė struktūrizuota aplinka, kurią užtikrinti dėl paciento psichikos būsenoje ne visada pavyksta. Komisija nusprendė kreiptis į teismą dėl G. M. priverčiamosios medicinos priemonės - priverstinio gydymo ambulatorinėmis sąlygomis pratęsimo.

Iš išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, ir baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad G. M. įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo ir dabar serga psichikos liga – (duomenys neskelbtini), jo psichikos sveikatos būklė nepasikeitė, nepagerėjo, nutraukus jo ambulatorinį stebėjimą, tai gali turėti neigiamos įtakos jo psichikai ir elgesiui, todėl viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimas tenkinamas ir G. M. pratęstinas priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas (BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centras įpareigotinas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamojo medicininio poveikio priemonės taikymo G. M. reikalingumo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 ir 405 straipsniais,

nutaria:

viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro teikimą tenkinti.

Pratęsti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos poveikio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centrą toliau vykdyti G. M. stebėjimą ir gydymą.

Įpareigoti viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini)psichikos sveikatos centrą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti teismui išvadą dėl tolimesnio priverčiamosios medicininio poveikio priemonės taikymo G. M. reikalingumo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.