Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-04-01 · Civilinė byla Nr. 2S-880-450/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-01
Bylos Nr.
2S-880-450/2016
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00129-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
K. P.
Atsakovas
UAB „Elektrum Lietuva“
Trečiasis asmuo
AB „Lesto“
Advokatai
Marius Ramanauskas
Kategorijos
  • 3.2.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-880-450/2016Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-00129-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.5.; 3.3.2.4.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo už akių dalies, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovui UAB „Elektrum Lietuva“ dėl sutarties vykdymo ir atsakovo UAB „Elektrum Lietuva“ priešieškinį ieškovui K. P., trečiajam asmeniui AB „Lesto“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti konkrečias būtinąsias elektros energijos tiekimo nutraukimo ir apribojimo sąlygas bei atvejus ir jų panaudojimo tvarką, kurioms esant atsakovas UAB „Elektrum Lietuva“ gali nutraukti ir kokiomis gali apriboti elektros energijos tiekimą konkrečiai K. P. atžvilgiu; nustatyti ieškovui protingą vienerių kalendorinių metų, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, terminą, per kurį turi būti sumokėta 26131,03 Lt įsiskolinimo UAB „Elektrum Lietuva“ suma, mokant įsiskolinimo sumą kas mėnesį lygiomis dalimis, t. y. po 2177,59 Lt arba 631,18 Eur.

Atsakovas UAB „Elektrum Lietuva“ teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo K. P. 10229,69 Eur skolos, 1055,23 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu už akių ieškovo K. P. ieškinį paliko nenagrinėtu, o atsakovo UAB „Elektrum Lietuva“ priešieškinį patenkino ir priteisė iš ieškovo K. P. 10229,69 Eur skolos, 1055,23 Eur delspinigių, 254 Eur žyminio mokesčio, 108,27 Eur išlaidų, susijusių su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu, ir 2500 Eur advokato išlaidų; likusioje dalyje priešieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad į parengiamąjį teismo posėdį nei ieškovas, nei ieškovo atstovas neatvyko. 2015 m. rugsėjo 29 d. į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovas, nurodė, kad pakilus kraujospūdžiui negali atvykti, ieškovo atstovas į nurodytą teismo posėdį neatvyko, teismui neatvykimo priežastys nežinomos; 2015 m. spalio 20 d. į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovas ir jo atstovas, buvo gautas ieškovo prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nes posėdyje negali dalyvauti jo pasirinktas advokatas (dėl užimtumo kitoje byloje). 2015 m. spalio 20 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo dalyvavimas pripažintas būtinu, o parengiamasis teismo posėdis atidėtas 2015 m. lapkričio 26 d. 2015 m. lapkričio 25 d. gautas ieškovo atstovo prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, kadangi kitoje civilinėje byloje Alytaus rajono apylinkės teisme atnaujintas bylos nagrinėjimas ir posėdis paskirtas nesuderinus su šalimis laiko ir datos. Ieškovas taip pat pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, nes jo pasirinktas advokatas negali dalyvauti posėdyje dėl užimtumo kitoje byloje, tačiau teismui nenurodė savo neatvykimo priežasčių į parengiamąjį teismo posėdį, nors jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Taip pat pažymėjo, kad jau 2 kartus parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas neatvykus ieškovui ir (ar) jo atstovui į parengiamąjį teismo posėdį.

Teismas darė išvadą, kad ieškovo dalyvavimą pripažinus būtinu, jis neatvyksta į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių (ieškovo atstovo užimtumas kitoje byloje teismų praktikoje nepripažįstamas svarbia priežastimi), ieškovas daugiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, iš ieškovo pusės gauti tik prašymai dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, todėl esant atsakovo atstovės prašymui ieškinį palikti nenagrinėtu, o dalyje dėl priešieškinio priimti sprendimą už akių, ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas K. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria jo ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1) Pirmos instancijos teismas pripažįsta, kad bylą išnagrinėjo nedalyvaujant nei ieškovui, nei jo atstovui (advokatui), nors teismui buvo pateikti tiek ieškovo, tiek ir advokato prašymai bylos nagrinėjimą atidėti dėl objektyvių priežasčių, kurios nebuvo žinomos teismui skiriantis bylos datą, kurią teismas skyrė nei ieškovui, nei jo atstovui nedalyvaujant. Iš advokato M. Ramanausko prašymo matyti, kad buvo susidariusi netipiška situacija, kuomet byla nagrinėta Alytaus rajono apylinkės teisme, kurioje dalyvavo advokatas M. Ramanauskas, jau po proceso šalių baigiamųjų kalbų ir teismui išėjus priimti sprendimą, buvo atnaujina ir paskirta konkreti data bylos nagrinėjimui. Įvertinant šią aplinkybę akivaizdu, kad nei ieškovas, nei jo atstovas jokiais savo aktyviais valiniais veiksmais nėra prisidėjęs prie situacijos, trukdžiusios nagrinėti bylą skundžiamame teismo procese, sukūrimo. Mano, kad suprantama ir logiška, jog sprendžiant klausimą kurioje byloje reikėtų dalyvauti advokatui - pirmajame parengiamajame posėdyje ar atnaujintame bylos nagrinėjime iš esmės, tikintis, kad jis leis baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, buvo pasirinktas pastarasis variantas, leidęs užbaigti ilgai trukusį, brangų teismo procesą. Mano, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo tinkamai įvertinti susidariusią situaciją ir vadovaujantis protingumo, teisingumo sąžiningumo principais, pripažinti, kad ieškovo atstovo prašymas pagrįstas.

2) Be ieškovo ir jo atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teismas nepateikė jokių konkrečių duomenų ir įrodymų, objektyviai pagrindžiančių šios išimtinės neigiamos procesinės pasekmės taikymo būtinybės.

3) Teismas, pritaikęs išimtinę neigiamą procesinę pasekmę, faktiškai elgėsi priešingai CPK 5 str. įtvirtintai kiekvieno piliečio fundamentaliai teisei kreiptis teisminės gynybos į teismą.

4) Teismas į teisėtą ir elementarų ieškovo ir jo atstovo prašymą sureagavo neadekvačiai ir neproporcingai, todėl teismo išvada ir sprendimas yra visiškai nesuderinami su CPK 13 str. įtvirtintu dispozityvumo principu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Elektrum Lietuva“ su juo nesutinka, prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

1) Teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. paskyrė byloje pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį, apie kurį tinkamai informavo visus proceso dalyvius, tačiau nei ieškovas, nei jo atstovas į posėdį neatvyko, pateikdami prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, nes pablogėjo ieškovo sveikatos būklė. Teismas nurodytas aplinkybes įvertinto kaip galimai sudarančias pagrindą atidėti posėdį kitai datai, nors ieškovas tai patvirtinančių duomenų iki teismo posėdžio pradžios nepateikė, o apie jo atstovo neatvykimo priežastis teismui iš viso nebuvo žinoma. Į 2015 m. spalio 20 d. parengiamąjį teismo posėdį ieškovas taip pat neatvyko, motyvuodamas atstovo užimtumu kitoje byloje, tačiau ir šį kartą prašymas pateiktas be konkrečių jame dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, be to, nesilaikant procesinių dokumentui pateikimui keliamų reikalavimų - prašymas pateiktas tik elektroniniu paštu ir tik prieš pat teismo posėdį. Nors procesinėmis teisėmis ieškovas naudojosi netinkamai, teismas ir antrą sykį nutarė sudaryti galimybę ieškovui realizuoti jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir pripažino ieškovo dalyvavimą būtinu bei atidėjo parengiamąjį teismo posėdį 2015 m. lapkričio 26 d. Ieškovas, būdamas informuotas apie tai, kad jo dalyvavimas yra būtinas, 2015 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kuris taip pat, kaip ir ankstesnis analogiškas prašymas, buvo motyvuojamas ieškovo atstovo užimtumu, tačiau paties ieškovo nedalyvavimo posėdyje priežastys nebuvo nurodytos, jų ieškovas nenurodo ir atskirajame skunde. Atsižvelgiant į tai, neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui už neatvykimą į teismo posėdį laikytina pagrįsta įstatymo leidėjo numatyta poveikio priemone.

2) Nei ieškovas, nei jo atstovas nepateikė jokių duomenų, kad apie advokato užimtumą kitoje byloje nebuvo galimybės pranešti anksčiau, sudarant galimybę teismui iš anksto išspręsti klausimą dėl paskirto parengiamojo teismo posėdžio datos perkėlimo į kitą datą, kuri Ieškovo atstovui būtų buvusi patogi. Atitinkamai, laikytina, jog ieškovas bei jo atstovas neįrodė, kad ieškovo atstovo neatvykimo priežastys dėl užimtumo kitoje byloje (kurios pagal LR CPK 246 str. nuostatas paprastai nelaikomos svarbiomis) yra laikytinos svarbiomis. Pažymėjo, kad ieškovo atstovas yra profesionalus teisininkas, išmanantis teisinį civilinio proceso reguliavimą ir nuolat dalyvaujantis teismo posėdžiuose, todėl neaišku, kodėl jis, nors neabejotinai žinodamas apie tokią savo pareiga, nesiėmė pakankamų priemonių kuo greičiau informuoti teismą apie aplinkybes, sudarančias kliūtis greitam bylos išnagrinėjimui ir informavimui apie negalėjimą dalyvauti posėdyje dėl užimtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarti, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2633/2011; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S- 1675-603/2015).

3) Ieškovas nepriklauso “pažeidžiamų asmenų“ kategorijai, kadangi yra ūkininkas, atitinkantis verslininko (verslo subjekto) sąvoką ir jo pateiktame ieškinyje ginčijamas sutarties, sudarytos su atsakovu, vykdymas susijęs su juo, kaip ūkininku, kuriam atsakovas tiekė elektros energiją, taigi jo atstovo negalėjimas dalyvauti teismo paskirtuose posėdžiuose, ieškovui tik vieną kartą nurodant neatvykimo priežastis, susijusias su juo pačiu, o kitais dviem atvejais neatvykimo priežastis siejant su jo pasirinkto atstovo negalėjimu dalyvauti posėdyje dėl užimtumo kitose bylose, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad jis pagrįstai asmeniškai nedalyvavo kituose dviejuose teismo paskirtuose posėdžiuose.

4) Ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (LR CPK 297 str. 2 d.), kas neprieštarautų koncentruotumo ir ekonomiškumo principams, neprailgintų bylinėjimosi trukmės, nes šiuo atveju bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas, ieškinys paliktas nenagrinėtu pasirengimo stadijoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.). Byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, ieškovui ir jo atstovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).

CPK 246 straipsnyje yra įtvirtintos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Remiantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, teismas atideda bylos nagrinėjimą tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas bei jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Be to, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ir tuo atveju, jei ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia prašymą ir dokumentus, pateisinančius jų neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Taigi pagal CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, jeigu į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas, kuriems apie posėdį tinkamai pranešta, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmos instancijos teismas paskyrė parengiamąjį posėdį 2015 m. rugsėjo 29 d., teismo šaukimai ieškovui ir jo atstovui įteikti tinkamai įstatymų nustatyta tvarka, tačiau ieškovas 2015 m. rugsėjo 29 d. elektroniniu paštu pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad jis negalės dalyvauti teismo posėdyje, nes ryte, pakilus kraujospūdžiui, pasijuto blogai. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė bylos nagrinėjimą atidėti ir paskyrė kitą parengiamąjį teismo posėdį - 2015 m. spalio 20 d. Teisme 2015 m. spalio 19 d. elektroniniu paštu buvo gautas ieškovo prašymas atidėti paskirtą posėdį, nes jame dalyvauti negali jo advokatas M. Ramanauskas dėl užimtumo kitoje byloje. Prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį 2015 m. spalio 20 d. elektroniniu paštu pateikė ir ieškovo atstovas advokatas M. Ramanauskas, nurodydamas tą pačią negalėjimo dalyvauti posėdyje priežastį bei tinkamas datas kitam posėdžiui. Pirmos instancijos teismas parengiamąjį teismo posėdį dar kartą atidėjo 2015 m. lapkričio 26 d. datai bei pripažino ieškovo K. P. dalyvavimą būtinu. 2015 m. lapkričio 25 d. tiek ieškovas, tiek ir jo atstovas elektroniniu paštu pateikė prašymus atidėti parengiamąjį teismo posėdį, nes ieškovo atstovas advokatas Marius Ramanauskas negali dalyvauti teismo paskirtame posėdyje dėl dalyvavimo kitame teismo posėdyje, t. y. Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-1166- 849/2015 (bylos nagrinėjimas jau baigus bylą nagrinėti iš esmės atnaujintas ir teismo posėdis paskirtas teisėjo iniciatyva, nepranešus šalims ir nederinus posėdžio datos). Parengiamojo teismo posėdžio dieną apeliantas (ieškovas) ir jo atstovas neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį ir nors jie prašė atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į ieškovo ir jo atstovo elgesį, prašymo netenkino, nurodydamas, kad ieškovo dalyvavimą pripažinus būtinu, ieškovo ir jo atstovo neatvykimas į parengiamąjį teismo posėdį dėl apelianto atstovo užimtumo kitoje byloje nelaikytinas svarbia priežastimi, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, jog į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovas ir jo atstovas, kuriems apie parengiamojo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta, o ieškovas ir jo atstovas nors ir prašė atidėti teismo posėdį dėl dalyvavimo kitame teismo posėdyje, kuri pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį nepripažįstama svarbia neatvyko į posėdį priežastimi, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą spręsti klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Visgi, nors ir būtų pagrindas pripažinti, kad formaliai buvo visos sąlygos ieškinį palikti nenagrinėtu (CPK 246 str. 1 d.), tačiau, įvertinus šios bylos faktines aplinkybes, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus ir teismų praktiką, pripažintina, kad procesinis sprendimas palikti ieškinį nenagrinėtą nebuvo teisingas. Pabrėžtina, kad pagrindinis civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), todėl akivaizdu, kad ieškinio palikimas nenagrinėto paprastai prie šio tikslo neprisideda, nes toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui iš naujo inicijuoti civilinę bylą. Teismo vertinimu, ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar pan. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra suformulavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, jog iki paskirto posėdžio apeliantas (ieškovas) ar jo atstovas buvo pasyvus ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekiant nepagrįstai užtęsti teismo procesą. Priešingai, byloje nustatyti duomenys, kad apeliantas (ieškovas) ir jo atstovas buvo aktyvus, kadangi nors ieškovas ir jo atstovas nedalyvavo parengiamuosiuose posėdžiuose, tačiau prieš kiekvieną posėdį atsiųsdavo prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydavo negalėjimo dalyvauti priežastis, taip pat šalino ieškinio trūkumus, teikė atskiruosius skundus dėl pirmos instancijos teismo nutarčių ir kitokiu būdu aktyviai dalyvavo procese. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad, nors ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.), tačiau dėl to nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, gali būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, be to, proceso dalyviai pakartotinai turės atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos - nagrinėjamoje byloje išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, procesiniai dokumentai įteikti kitai šaliai, pateiktas atsiliepimas į ieškinį, byloje paskirti parengiamieji teismo posėdžiai. Tokiu būdu užsitęs bylos nagrinėjimo laikas, padidės laiko sąnaudos, proceso dalyvių ir teismo išlaidos. Taigi nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas apelianto (ieškovo) atžvilgiu dėl jo paties ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CK 1.5 str. 4 d., CPK 2 str., 7 str., 159 str. 1 d.), todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nebuvo pagrįstas, o tai sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad bylos procesui vadovauja teismas, todėl tik teisėjas turi prerogatyvą nuspręsti, ar bylos šalių prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo bus tenkintas. Vadinasi, bylos šalis, kurios dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, privalo atvykti į teismo posėdį, nepaisant pateikto prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, jei ji iš teismo negavo pranešimo ar nutarties apie tokio jos prašymo patenkinimą ir bylos nagrinėjimo atidėjimą. Priešingu atveju teismas gali pripažinti bylos šalies ar/ir jos atstovo piktnaudžiavimą procesine teise prašyti atidėti bylos nagrinėjimą bei sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, už ką bylos šalies ar/ir jos atstovui teismas gali skirti iki 5792 Eur baudą (CPK 95 str.).

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, netinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka, bylą perduodant tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pateikdamas atskirąjį skundą, apeliantas (ieškovas) neprašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų.

Atsakovas UAB „Elektrum Lietuva“ nurodė, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą turėjo 1936 Eur dydžio teisinių paslaugų išlaidų ir pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau patenkinus atskirąjį skundą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Asta Radzevičienė