Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-12-14 · Civilinė byla Nr. e2A-641-739/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-14
Bylos Nr.
e2A-641-739/2021
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00514-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
R. J.
Kategorijos
  • 2.6.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.2.1Netesybos
Civilinė byla Nr. e2A-641-739/2021 Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00514-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.2.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3485-266/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės R. J. (toliau – ir atsakovė) 993,75 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 894,37 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 42 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir kitas išlaidas. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

2. Paaiškino, kad tarp nuomotojo UAB ,,Be kredito“ ir atsakovės R. J. 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-023443 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią nuomotojas išnuomojo atsakovei kilnojamąjį daiktą – televizorių Sony-KD55XG7096BAEP-S016027683l, 629 Eur vertės, 25 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 40,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį, t. y. iš viso sumokėti 983,76 Eur. 2021 m. sausio 19 d. tarp UAB ,,Be kredito“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-01/01, kuria pradinis kreditorius perleido reikalavimo teises į skolininkę ieškovei UAB „Legal Balance“.

3. Atsakovė įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

4. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės R. J. 983,76 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 80,49 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1064,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 91,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą dalį ieškinio atmetė.

5. Teismas konstatavo, kad pradinis kreditorius savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. išnuomojo kilnojamąjį daiktą – televizorių Sony-KD55XG7096BAEP-S016027683l, 629 Eur vertės, 25 mėnesių terminui už 40,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį su galimybe pasibaigus sutarties terminui įsigyti išnuomotą daiktą už 1 Eur, o atsakovė valdė ir naudojosi išnuomotu daiktu, bet nevykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai ir laiku, nepranešė apie vienašališką sutarties nutraukimą ir negrąžino išsinuomoto daikto, į pradinio kreditoriaus pretenzijas nereagavo, todėl pradinis kreditorius 2020 m. gruodžio 11 d. vienašališkai nutraukė nuomos sutartį ir paskaičiavo, kad atsakovė yra skolinga 993,75 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. Kadangi pradinis kreditorius perleido 993,75 Eur dydžio reikalavimą ieškovei, tačiau iš nuomos sutarties specialiųjų sąlygų teismas nustatė, kad visa mokėtina suma – 983,76 Eur, teismas ieškovės reikalavimą dėl šios dalies tenkino iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisdamas 983,76 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.

6. Dėl ieškovės prašomų 894,37 Eur delspinigių teismas nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog atsakovė yra vartotoja, kuri dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes, sudarydama sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui, į tai, kad prašomi priteisti delspinigiai yra beveik tokio paties dydžio kaip susidariusi skola už daikto nuomą (983,76 Eur / 894,37 Eur), taip pat įvertinus tai, jog ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais, konstatavo, kad prašomi priteisti 0,5 proc. delspinigiai yra aiškiai per dideli ir laikytini baudiniais, o ne kompensuojamais. Pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje aiškiai per didelėmis netesybomis pripažįstami atvejai, kai net tarp verslo subjektų netesybos siekia 0,1?0,2 proc. už kiekvieną praleistą dieną, kas sudaro 36,5-73 proc. per metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

7. Teismas, spręsdamas, koks delspinigių dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijus, orientaciniu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytus netesybų dydžius. Pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius.

8. Teismas netiesiogiai, tik atsižvelgdamas kaip į kriterijų, taikant vartotojų teisių apsaugos ir Lietuvos Respublikos Vartojimo kreditų įstatymo nuostatas delspinigių dydžio klausimo vertinimui, konstatavo, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla interesus, todėl reikalavimą dėl 894,37 Eur delspinigių priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 80,49 Eur (894,37 Eur * 0,05 proc. / 100 proc. * 180 d.) dydžio delspinigius, kurie, teismo vertinimu, yra protingo, sąžiningo, teisingo dydžio, užtikrinantys šalių interesų pusiausvyrą bei nesuteikiantys nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Ieškovė UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovės 894,37 Eur delspinigių, taip pat papildomai priteisti 163,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

9.1. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 str. 2 d. 4 p. nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.

9.2. Apeliantė sutinka, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu (Televizorius Sony-KD55XG7096BAEP-S016027683I) atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo normos.

9.3. Pažymi, kad teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.

9.4. Mano, kad nagrinėjamu atveju teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas nuo 894,37 Eur iki 80,49 Eur, tai yra sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.

9.5. Pasak apeliantės, ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sulygtai valiai, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.

9.6. Teigia, kad nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, kai byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliaciniu skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad teismas neteisingai taikė ginčą reglamentuojančius įstatymus ir neturėjo pagrindo sumažinti ieškovei priteistinų delspinigių dydžio.

12. Byloje nustatyta, kad tarp nuomotojos UAB ,,Be kredito“ ir atsakovės R. J. 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-023443, pagal kurią nuomotojas išnuomojo atsakovei kilnojamąjį daiktą – televizorių Sony-KD55XG7096BAEP-S016027683l, 629 Eur vertės, 25 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 40,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį, t. y. iš viso sumokėti 983,76 Eur. Kadangi atsakovė sutarties nevykdė, pradinė kreditorė sutartį nutraukė, o reikalavimo teisę į atsakovę 2021 m. sausio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei.

13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo teisiniai santykiai kyla iš išperkamosios nuomos ir vartojimo teisinių santykių, taip pat nėra ginčo, kad atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, pažeidė sutarties sąlygas, todėl jai kyla pareiga sumokėti ne tik skolą, bet ir Sutartimi numatytas netesybas (delspinigius). Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl juos sumažino, už 180 dienų taikydamas 0,05 procentų normą ir iš viso priteisdamas ieškovei iš atsakovės 80,49 Eur sumą, vietoje prašytų 894,37 Eur.

14. Nors ieškovė apeliaciniame skunde sutinka, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, teigia, kad teismas nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes minėto įstatymo 3 str. 2 d. 4 p. nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.

15. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo šalių teisė susitarti dėl netesybų, taigi ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau ginčą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais netesybų mažinimo pagrindais, gali netesybas sumažinti iki protingos sumos tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta. Teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija nepaneigia sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas netesybų skaičiavimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas bei kasacinio teismo praktiką, neturi pagrindo sutikti su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovės priteisimo, nepagrįstai juos sumažino atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas.

17. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių turinio, teismas, vertindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovės priteisimo, vadovavosi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, numatančiomis, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti. Netesybų dydžio klausimą teismas sprendė atsižvelgdamas į konkrečias nagrinėjamoje byloje egzistuojančias aplinkybes, t. y., į tai, kad atsakovė yra vartotoja ir sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė. Teismas tiesiogiai netaikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų dėl netesybų skaičiavimo dydžio, trukmės ar mažinimo, bet, pagrįstai nurodęs, kad šiuo atveju atsakovė, kaip vartotoja, laikytina silpnesniąją sutarties šalimi, rėmėsi minėtame įstatyme nurodytu netesybų dydžiu tik kaip orientaciniu kriterijumi.

18. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu. Apeliantės nuomone, ieškovės prašomų priteisti delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygoms, tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele, ypač atsižvelgus į pačios atsakovės veiksmus (neveikimą) ir ieškovės aktyvius veiksmus siekiant susigrąžinti skolą.

19. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio, kadangi priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

21. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą sprendžiant klausimus dėl delspinigių dydžio, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, ir vertino, kad delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti netesybas sumažino iki 80,49 Eur, jas, kaip ir pati ieškovė, paskaičiuodamas už 180 dienų, apeliantė jokių duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai, teismui nepateikė. Be to, teismas visiškai pagrįstai įvertino, kad ieškovės prašomi delspinigiai yra neproporcingi, kadangi yra beveik tokio paties dydžio kaip ir pati skolos suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks delspinigių dydis, atsižvelgus į esminius civilinės teisės principus – teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, negali būti laikomas proporcingu, priešingai, tai būtų neadekvati sankcija skolininkės padarytam pažeidimui bei ieškovės realiems nuostoliams.

22. Teismas, atsižvelgdamas į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, vertindamas bylos aplinkybes ir delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, įvertinęs esamą susiformavusią apygardos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kuri pagrįstai nurodyta ir skundžiamame sprendime už akių, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomų priteisti 0,5 procentų delspinigių dydis šiuo atveju yra aiškiai per didelis ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per daug. Pripažintina, kad toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 80,49 Eur dydžio delspinigiai, paliktina nepakeista.

23. Netenkintus apeliacinio skundo reikalavimo dėl delspinigių dydžio pakeitimo ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius tenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos pirmosios instancijos teisme, neperskirstytinos.

24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių motyvus, tiek apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti nėra teisinio pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Pranckienė