- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-19
- Bylos Nr.
- 1A-439-576/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51204-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- M. R.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Kazimiras Poplovuchinas
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (trys veikos) ir jai už kiekvieną veiką paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. R. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmės dalimis, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš M. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 596 eurai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. R. nuteista už tai, kad ji 2019 m. lapkričio 21 d., apie 13.45 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), prekybinio stendo pagrobė 2 vnt. kvepalų „Belle au parfum de Oud“, PPV 100 ml, vid. kodas 2492220, kurių vieneto kaina - 149 Eur, ir 2 vnt. kvepalų „Reve blance“, PPV 100 ml, kurių vieneto kaina 149 Eur, tuo padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 596 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
2. M. R. nuteista už tai, kad ji 2019 m. gruodžio 1 d., apie 15.55 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), prekybinio stendo pagrobė 4 vnt. kvepalų „Givenchy Gentleman“, PPV 100 ml, prekės Nr. 0178664, kurių vieneto kaina 106 Eur, ir 1 vnt. „Givenchy Gentleman“, PPV 100 ml, prekės Nr. 0178661, kurių kaina 95 Eur, tuo padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 519 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
3. M. R. nuteista už tai, kad ji 2019 m. gruodžio 7 d., apie 13.40 val., iš parduotuvės APB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė 1 vnt. S dydžio, 1 vnt. M dydžio, 1 vnt. L dydžio, 2 vnt. XL dydžio „(duomenys neskelbtini)“ gamintojo moteriško tipo šviesiai rožinės spalvos džemperius, kurių modelio tipo Nr. „CASH-ROU-192“, vieneto kaina 109 Eur, tuo padarydama APB „(duomenys neskelbtini)“ 545 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniame skunde M. R. prašo peržiūrėti nuosprendį ir paskirtą bausmę sušvelninti, nes ji per griežta. Nurodo, kad nusikaltimus darė, nes vartojo narkotikus. Prašo atsižvelgti į tai, kad dar būdama laisvėje savanoriškai pradėjo gydytis nuo priklausomybės ligų ir gydosi iki šiol, į jos norą auginti dukterį. Skunde pažymi, kad mokosi, reguliariai lankosi pas psichologę, vaikšto į anoniminių narkomanų grupę, pažada sumokėti civilinius ieškinius, negrįžti prie nusikaltimų darymo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
6. Teismo posėdžio metu nuteistoji M. R. ir nuteistosios gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė atmesti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra prašoma sušvelninti paskirtą bausmę.
Dėl bausmės
8. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Šis nusikaltimas yra padaromas tiesiogine tyčia ir priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nes už jį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.
9. Skirdamas bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.
10. Už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirdamas nuteistajai M. R. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimus padarė būdama recidyviste ( BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į tai, kad įvykdyti nesunkūs nusikaltimai, kurie padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Taip pat tinkamai ištyrė ir įvertino M. R. asmenybę charakterizuojančius duomenis (veikos padarymo metu buvo 18 kartų teista už nusikaltimus nuosavybei, teisiama devynioliktą kartą, daugybę kartų bausta administracine tvarka už smulkaus svetimo turto vagystes, paskirtų baudų nemoka, gydyta nuo priklausomybės narkotikams, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, nuo 2019 m. spalio 1 d. dalyvavo farmakoterapijoje metadonu; nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatavo, kad M. R. iš ankstesnių bausmių išvadų nepadarė ir nepasitaisė, todėl jai skyrė griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką ar galutinė subendrinta bausmė yra per griežta ir neteisinga padarytoms nusikalstamoms veikoms.
12. Baudžiamosios bylos duomenimis, M. R. dirbo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2019 m. kovo 3 d. (2 t., b. l. 102), Užimtumo tarnyboje buvo registruota nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. gegužės 2 d. (darbo paieškos nutrauktos asmens pageidavimu (2 t., b. l. 103). Iš 2020 m. kovo 9 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad administracine tvarka per 5 metus baustas ne kartą (daugiausiai kartų bausta už smulkią vagystę, paskutinį kartą 2019 m. gruodžio 16 d., t. y. po nusikalstamų veikų, dėl kurių priimtas skundžiamas nuosprendis), baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 5-43). Paskirtų baudų suma viršija 10000 Eur (2 t., b. l. 44-45). Teista daugiau nei 10 kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (2 t., b. l. 46-64), teistumai neišnykę ir nepanaikinti. Pažymėtina, kad M. R. paleista iš pataisos įstaigos 2018 m. spalio 26 d., atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę 1 metams 5 mėnesiams (2 t. b. l. 57). Visgi kriminalinių polinkių ji neatsisakė, nusikalstamų veikų darymas jau yra tapęs M. R. gyvenimo būdu, jos kasdienė veikla. Be to, yra asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybę, o būtent, kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė. Tuo pačiu pažymėtina, kad anksčiau skirtos bausmės jai jokios įtakos nepadarė, todėl nėra pagrindo nei skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei sumažinti paskirtą laisvės atėmimo terminą.
13. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistoji nori auginti dukterį, tačiau pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog ji turi dukterį ir, atitinkamai, turėjo pareigą ją auginti buvo žinoma ir nusikalstamų veikų padarymo metu. Be kita ko, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. sprendimu neterminuotai apribotos M. R., kaip motinos, valdžia vaikui, nustatyta vaiko nuolatinė globa ir jos nuolatine globėja paskirta J. R.. Be to, M. R. duktė yra gimusi 2015 m., tačiau nusikalstamos veikos buvo sistemingai daromos po dukters gimimo. Nepilnamečiui vaikui jau 2017 m. buvo nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskiriant J. R.. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad dukters priežiūra ir rūpinimasis ja užkardytų M. R. nuo nusikalstamų veikų darymo.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. R. gydyta nuo priklausomybės narkotikams, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, nuo 2019 m. spalio 1 d. dalyvavo farmakoterapijoje metadonu. Visgi baudžiamosios bylos medžiagoje tokių duomenų nėra. Atitinkamai jie nėra vertinami, tikrinant, ar paskirta bausmė nėra per griežta. Tik pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu M. R. nuo 2019 m. spalio 1 d. ir dalyvautų farmakoterapijoje metadonu, tačiau, kaip matyti, veikos, už kurių padarymą ji nuteista, padarytos laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 21 iki 2019 m. gruodžio 7 d. Taigi ir dalyvavimas minėtoje terapijoje jos neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo.
Dėl bausmių bendrinimo
15. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs M. R. laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmes už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jas bendrino tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ir paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Bausmė, atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64¹ straipsnis), buvo sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmės dalimis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.
16. M. R. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (trys veikos, įvykdytos laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 21 iki 2019 m. gruodžio 7 d.) padarė iki jos atžvilgiu priimtų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nuosprendžio bei 2020 m. gegužės 28 d. nutarties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai subendrindamas bausmes taikė BK 63 straipsnio 9 dalį.
17. BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka. Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016, 2A-7-3-489/2019).
18. Pirmosios instancijos teismas subendrindamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę 1 metams su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi paskirta laisvės atėmimo bausme 3 metams 10 mėnesių ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme laisvės atėmimu 1 metams, nustatė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams. Nors nuosprendyje nurodoma, kad 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmės dalimis, tačiau realiai yra subendrintos paskirtos atitinkamais nuosprendžiais ir nutartimi bausmės (o ne neatliktos bausmės dalys sprendimo priėmimo dienai), laikantis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų, todėl tai laikytina rašymo apsirikimo klaida. Pažymėtina, kad neatlikta bausmės dalis yra reikšminga bendrinant bausmes vadovaujantis BK 64 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, o bendrinant BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, neatlikta bausmės dalis reikšmės neturi, nes bendrinamos paskirtos bausmės. Teismas tinkamai parinko pridedamos laisvės atėmimo bausmės dalį, laikėsi BK 63 straipsnyje numatytų reikalavimų, taikydamas nuteistajai palankesnį – dalinį bausmių sudėjimo būdą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad subendrinta bausmė yra per griežta. Atitinkamai nėra pagrindo švelninti paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino.
19. Visgi pažymėtina, kad, bendrinant bausmes BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu į bausmės laiką yra įskaitoma bausmė visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas šia taisykle nesivadovavo, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra tikslinamas, nustatant, kad į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nuosprendį.
20. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė ar už jas paskirta subendrinta bausmė, ar galutinė subendrinta bausmė yra per griežta ir kad būtų pagrindas ją švelntinti. Atitinkamai apeliacinis skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistosios M. R. apeliacinį skundą atmesti.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendį, nurodant, kad į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nuosprendį.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.