Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, bei santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pagal ieškovės ieškinį Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2019 m. birželio 20 d. iškelta civilinė byla. Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą santuoką dėl sutuoktinio kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su mama; nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 350 Eur; priteisti iš atsakovo 3 547,50 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą, apskaičiuotą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 15 d.; priteisti ieškovei 0,2307 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, pastatą-sandėlį, kitus inžinerinius kiemo statinius, ir automobilį „O. S.“, t. y. turto už bendrą 61 066 Eur sumą; priteisti atsakovui automobilį „C. V.“ ir automobilinę priekabą „I.“, t. y. turto už 1 460 Eur; priteisti iš ieškovės atsakovui 5 274,22 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, priteistos kompensacijos sumokėjimą išdėstant lygiomis dalimis 24 mėnesių terminui, t. y. po 219,76 Eur per mėnesį; nustatyti, kad prievolės kreditorei „Swedbank“, AB, pagal 2019 m. sausio 10 d. sutartį Nr. BP32H201307634 ir pagal 2017 m. rugpjūčio 21 d. sutartį Nr. 17-056298-BV vykdys asmeniškai ieškovė, paliekant ieškovę ir atsakovą solidariais kreditorės „Swedbank“, AB, skolininkais; priteisti iš atsakovo ieškovei 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. 2019 m. rugsėjo 9 d. ieškovė A. K. kreipėsi su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą A. K. gyventi atskirai, t. y. negyventi ir nesilankyti name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės procesinis teismo sprendimas.

Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog būtinybė prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones iškilo po to, kai atsakovas nepilnamečių vaikų akivaizdoje vartojo prieš ieškovę fizinį smurtą. 2019 m. rugsėjo 3 d. apie 18 val. atsakovas atvyko į ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, sukėlė konfliktą, kurio metu buvo sugriebęs ieškovę už rankų ir kojų, tampė po kiemą. Visa tai, kaip jau minėta, matė tuo metu namuose buvę nepilnamečiai vaikai, tai jiems sukėlė didžiulį stresą, neigiamus išgyvenimus ir pasėjo nesaugumo jausmą. Dėl atsakovo pavartoto fizinio smurto ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: smulkios poodinės kraujosruvos abiejose rankose ant dešinio žasto ir abiejų dilbių, daugybinės poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio kelio priekiniame paviršiuje. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas ginčo name negyvena nuo 2019 m. sausio mėn. Dėl saugumo ieškovė 2019 m. liepos mėnesį pakeitė durų spyną.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą A. K. gyventi atskirai, t. y. negyventi ir nesilankyti name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės procesinis teismo sprendimas.

10. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi neįvertino, jog ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, konfliktai vyksta nepilnamečių vaikų akivaizdoje, tai turi įtakos nepilnamečių vaikų asmeniniams neturtiniams interesams. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių, jog dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo interesai nenukentės. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.

11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš minėtų laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

12. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami socialiai reikšmingi klausimai, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus.

13. Ieškovė prašymą įpareigoti atsakovą gyventi atskirai ir nesilankyti name, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais, iš esmės motyvavo tuo, jog atsakovas nepilnamečių vaikų akivaizdoje pavartojo prieš ieškovę smurtą.

14. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovė su prašymu taikyti laikinąją apsaugos priemonę pateikė 2019 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvadą, iš kurios nustatyta, kad ieškovei padaryti tokie sužalojimai: smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos abiejose rankose ant dešinio žasto ir abiejų dilbių, daugybinės smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio kelio priekiniame paviršiuje.

15. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros pateikta informacija, jog 2019 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37895-19 pagal atsakovo pareiškimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad 2019 m. rugsėjo 3 d., apie 17.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo kieme pastarojo žmona A. K. jam sudavė telefonu per galvą bei jam ginantis telefonu sužalojo alkūnę. Tokiais veiksmai sukėlė atsakovui skausmą, įvykį matė nepilnamečiai vaikai A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m.; A. K., (duomenys neskelbtini) m. Atsakovas pripažintas nukentėjusiuoju, kardomosios priemonės nepaskirtos, apklausta kaip įtariamoji ieškovė taip pat pateikė medicininius dokumentus nurodydama, kad vykstant konfliktui su atsakovu buvo sužalota, ikiteisminis tyrimas neužbaigtas.

16. Taigi šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abi šalys yra konfliktiškos, santykiai šalių itin blogi, bet įrodymų, jog kuri nors iš šalių fiziškai, psichologiškai smurtauja prieš nepilnamečius vaikus, nėra pateikta. Įrodymų, jog toks atsakovo ar ieškovės elgesys būtų nuolatinis, nėra pateikta. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nuo 2019 m. sausio mėnesio negyvena su ieškove ir nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje, taigi darytina išvada, jog laikinosios apsaugos priemonės taikymas netikslingas ir neturi jokios prasmės. Ieškovė nurodo, jog yra pasikeitusi gyvenamojo namo durų spyną, taigi atsakovas objektyviai neturi galimybių nei gyventi, nei pakliūti į ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, todėl nepilnamečių vaikų interesai yra apsaugoti.

17. Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog minėtas konfliktas tarp šalių nesudaro pagrindo laikinosios apsaugos priemonės taikymui, todėl nesutiktina su ieškove, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.65 straipsnio nuostatas.

18. Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog atsakovas negyvena būste nuo 2019 metų sausio mėnesio, po santuokos nutraukimo taip pat nepretenduoja į būstą, vis tiek reikalauja raktų nuo būsto; atsakovas yra išsinešęs visus daiktus iš ieškovės ir vaikų gyvenamojo būsto, ieškovė yra įsigijusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių daiktų, kuriuos siekia apsaugoti; konfliktai kyla ne dėl atsakovo bendravimo su vaikais, o dėl atsakovo noro bet kada atvykti į ieškovės ir vaikų gyvenamąjį būstą; atsakovas turi kur gyventi, todėl jo interesai nebus pažeisti, pažymėtina, jog vien jau aplinkybė, kad atsakovas negyvena nuo 2019 m. sausio mėnesio ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamajame būste, yra pagrindas netaikyti laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ji siekia apsaugoti po atsakovo išsikraustymo įsigytus daiktus, kurie ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise, nėra priežastis ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui. Be to, kaip jau anksčiau minėta, tik ieškovė turi raktus nuo gyvenamojo namo, todėl ieškovės daiktai yra apsaugoti. Ieškovės noras užkirsti kelią atsakovui atvykti į šalių gyvenamąją vietą nepagrįstas, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, jog gyvenamasis namas šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl abu sutuoktiniai turi teisę savo turtu naudotis, prižiūrėti ir pan.

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko bei sutuoktinio interesai, taip pat kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija, o ginčas tarp šalių, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra sprendžiamas.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

22. Apeliantė pateikė prašymą priteisti išlaidas, patirtas už atskirojo skundo parengimą. Bylinėjimosi išlaidų klausimas galutinai išsprendžiamas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, civilinė byla pirmosios instancijos teisme nėra išspręsta, dėl visų šioje byloje šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, turės priimti sprendimą pirmosios instancijos teismas. Todėl šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį nepakeistą.