Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-635-730/2019, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Byloje 2018 m. lapkričio 22 d. gautas ieškovų M. M., V. R. ir T. Ž. ieškinys, nurodant, jog tai yra patikslintas ieškinys. Patikslintas ieškinys pateiktas per ieškovės M. M. ir trečiojo asmens T. Ž. elektroninių paslaugų portalo paskyras.

4. Klaipėdos apygardos teisme 2018 m. gruodžio 4 d. gautas T. Ž. atskirasis skundas dėl 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį dalyje atsisakyti priimti ieškovų V. R. ir T. Ž. reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovams K. M., G. B., J. B. (D.), D. D. (V.), L. L. kaip neteismingus Klaipėdos apygardos teismui ir dėl šio skundo priimti naują sprendimą – grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui šį reikalavimą išnagrinėti iš naujo ir iš esmės. Prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl šio skundo ir priimti naują sprendimą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui šį reikalavimą išnagrinėti iš naujo ir iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atskirojo skundo trūkumų

12. Kaip ir kiekviena procesinė teisė, apeliacijos teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka. Įstatymas pirmosios instancijos teismą įpareigoja spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą (CPK 334 straipsnis), dėl to šis teismas, vadovaudamasis įstatymu ir esant teisiniam pagrindui, turi pareigą nustatyti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus – taikyti įstatymo nustatytas pasekmes (CPK 316 straipsnis).

13. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nustatyta, kad ieškovė T. Ž. (apeliantė) pateikė teismui atskirąjį skundą (DOK – 23602) per Elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) paskyrą pasirašydama elektroniniu parašu. Susipažinus su atskirojo skundo (DOK – 23602) turiniu nustatyta, kad jį paduoda ne tik apeliantė, bet ir M. M. su V. R., tačiau šie asmenys nėra pasirašę teikiamo procesinio dokumento (b. t. III, b. l. 171-174).

14. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai, kurių sąvoka atskleista CPK 110 straipsnyje, teismui pateikiami raštu (CPK 111 straipsnio 1 dalis). CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas, atitinkamai, turi būti pasirašytas ir atskirasis skundas.

15. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje proceso dalyviams numatyta galimybė procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant elektroninių ryšių priemones. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis).

16. Taigi, asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu ar savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimai ir būdai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Apraše nurodyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – LITEKO VEP) posistemiu. Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę dviem būdais: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės paslaugos, teikiamomis priemonėmis arba naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (Aprašo 5 punktas).

17. CPK 111 straipsnio 6 dalis nustato, kad už dalyvaujantį byloje asmenį, kuris negali pasirašyti, procesinį dokumentą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios pats dalyvaujantis byloje asmuo negalėjo pasirašyti pateikiamo dokumento.

18. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui ieškovė T. Ž. (apeliantė) nurodo, jog ji yra įgaliota M. M. ir V. R. atstovė. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiais apeliantės teiginiais, konstatuoja, kad byloje duomenų, patvirtinančių minėtus atstovavimo teisinius santykius, nėra. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, 2018 m. spalio 25 d. nutartimi T. Ž. išaiškinta, kad ji atsižvelgiant į CPK nuostatas, negali atstovauti M. M.. CPK 56 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai (1 punktas), advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (2 punktas), vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu (3 punktas), asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) (4 punktas). Duomenų apie apeliantės giminystės ryšius su M. M. ir V. R. byloje nėra, taip pat nėra duomenų apie įgytą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Apeliantė nėra advokatė ar advokato padėjėja. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad duomenų, kad apeliantės pateiktas atskirasis skundas (DOK-23602) nėra pasirašytas M. M. ir V. R., kaip to reikalauja CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 6 dalis, nors jie nurodyti prie skundą paduodančių asmenų.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir kitą apeliantės atskirojo skundo (DOK-23602) trūkumą – nesumokėtas žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, jog jokia norma nenustato jos pareigos mokėti tokio žyminio mokesčio, nes ji neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių niekada. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir kitą aktualią bylos medžiagą, tokius apeliantės argumentus laiko teisiškai nepagrįstais. Pirma, CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 50 Eur (arba 38 Eur, jeigu teikiama elektroninių ryšių priemonėmis) žyminis mokestis. Antra, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės nurodoma aplinkybe, jog ji nėra prašiusi taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau iš atskirojo skundo turinio, matyti, jog apeliantė skundė ir nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, toks apeliantės atskirasis skundas apmokestinamas, kaip tai numatyta CPK 80 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šį trūkumą ir darė išvadą, kad apeliantė turi sumokėti 38 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

20. Apeliantė iš esmės nepagrindžia pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, visame atskirajame skunde ji iš esmės remiasi deklaratyviais teiginiais, nepagrįstais kaltinimais šališkumu Klaipėdos apygardos teismo teisėjos atžvilgiu.

Dėl nušalinimo klausimo

21. CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teisme priimta nutartis dėl teisėjo nušalinimo instancine tvarka nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atskirajame skunde nurodytų nušalinimo teisėjui ar teismui motyvų nepasisako.

22. Pažymėtina, jog dėl viso apygardos teismo nušalinimo klausimą sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Atkreiptinas dėmesys, kad patikrinus teismų informacinę sistemą LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog apeliantė buvo teikusi prašymą dėl viso Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo, kuris Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi netenkintas dėl duomenų, iš kurių būtų buvę galima spręsti apie viso Klaipėdos apygardos teismo šališkumą apeliantės atžvilgiu, nebuvimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nespręstinas.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.

26. Apeliantei padavus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarties, joje nustatytas terminas pašalinti 2018 m. gruodžio 4 d. atskirojo trūkumus pasibaigė, todėl apeliantei nustatomas naujas terminas pašalinti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus 2018 m. gruodžio 4 d. atskirojo skundo trūkumus (CPK 138 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, 138 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliantei T. Ž. nustatyti naują procesinį terminą iki 2019 m. vasario 28 d. pašalinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus ir pateikti teismui trūkumų pašalinimą patvirtinančius duomenis.