- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- e2-84-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00457-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- K. M., G. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties dalies, priimtos civilinėje byloje Nr.e2-1430-730-2018 pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovams K. M., G. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. Ž.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. M. 2018 m. spalio 22 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų 86 400 Eur turtinei žalai atlyginti, 7 320 Eur turtinės žalos atlyginimo už nuomos išlaidas, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir patikslinto ieškinio sumos ribose areštuoti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, atsakovų turimas lėšas banko sąskaitose, kredito įstaigose ar esančias pas kitus asmenis. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi netenkino atsakovų prašymo nutraukti civilinę bylą; netenkino ieškovės prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovei G. B. ir jos atstovui; priėmė ieškovės (patikslintą) ieškinį; netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones; atsisakė įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, V. R. ir T. Ž.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė tik tai, jog neareštavus atsakovams priklausančio turto, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, tačiau nenurodė jokių teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą galinčių patvirtinti aplinkybių.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog atsakovai ketina turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, sumažinti jo vertę ar atlikti kitus nesąžiningus veiksmus ir tuo bandyti išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien ieškinio pareiškimo faktas ir didelė ieškinio suma nepatvirtina poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeistų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Teismas konstatavo, kad atsakovams priklausančio turto areštas šiuo atveju nepagrįstai suvaržytų atsakovų teises, jos nėra būtinos ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovai jau ilgą laiką negrąžina jai šios skolos, neatlygintinai naudojasi jai priklausančiu turtu 9 metus. Šios aplinkybės patvirtina blogą atsakovų turtinę padėtį, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtina, kad atsakovai ir ateityje vengs vykdyti teismo sprendimu nustatytus įpareigojimus.
7.2. Atsakovų turto ateityje gali nepakakti prievolėms įvykdyti, nes atsakovė G. B. neturi oficialiai deklaruojamų pajamų ir turto, yra neįgali ir gauna 215 Eur dydžio socialinę išmoką. Atsakovės dukra J. B. (D) ir dukra D. V. (D) nedirba. Atsakovas K. M. yra jūrininkas (gauna virš 9 000 Eur atlyginimą kaip užsienio laivo kapitono padėjėjas, nekilnojamojo turto, išskyrus ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), neturi, kitas jo slepiamas turtas neužregistruotas).
Atsiliepimas
8. Atsakovė G. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas argumentu, pažyminčiu, kad ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, o vien tik prašoma priteisti iš atsakovų didelė pinigų suma, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).
10. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė atskirajame skunde nesutinka su keturiais savarankiškais pirmosios instancijos teismo išspręstais procesiniais klausimais (skundžiamos nutarties dalimis): 1) dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo; 2) dėl nepaskirtos baudos atsakovei ir jos atstovui; 3) dėl atsisakymo įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus; 4) dėl ieškovės nurodytos atstovės teisės atstovauti byloje.
11. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi priėmė ieškovės M. M. atskirojo skundo dalį dėl 2018 spalio 25 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Likusią atskirojo skundo dalį atsisakė priimti. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra tik Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.).
13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-1999-18700 dėl antrinės teisinės pagalbos V. R. teikimo; Neįgalumo ir darbingumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus G. B. neįgalumo pažymėjimą; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 22 d. pažymą Nr. KA-PZ1-1127 apie G. B. išmokėtas išmokas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.; Panaudos davėjos M. M. ir panaudos gavėjo V. R. 2017 m. sausio 21 d. aktą dėl panaudos gavėjo neįleidimo į butą; Panaudos davėjos M. M. ir panaudos gavėjos T. Ž. 2017 m. sausio 21 d. aktą dėl panaudos gavėjos neįleidimo į butą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pateikti nauji rašytiniai įrodymai, atsirado iki skundžiamos nutarties priėmimo ir visi jie nėra susiję su atskirojo skundo nagrinėjimo dalyku, šių įrodymų nepriima (CPK 180 str., 314 str.).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
15. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byla yra sudėtinga, o skundžiama nutartis yra grindžiama aplinkybėmis ir argumentais, kurie buvo netinkamai aiškinami pirmosios instancijos teismo. Esminiai bylos aspektai galėtų būti išsamiau išnagrinėti šalims leidžiant žodžiu pasisakyti dėl visų ginčo aplinkybių.
16. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės, todėl pareiškėjos prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas (CPK 336 str. 1 d.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
19. Apeliantė argumentuodama poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones atskirajame skunde nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovai jau ilgą laiką negrąžina jai skolos, neatlygintinai naudojasi jai priklausančiu daiktu 9 metus iš eilės. Apeliantės teigimu, šios aplinkybės patvirtina blogą atsakovų turtinę padėtį, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, labai tikėtina, kad atsakovai ir ateityje vengs vykdyti teismo sprendimu nustatytus įpareigojimus, todėl ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba net pasidaryti negalimas.
20. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
21. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016).
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nagrinėjamu atveju pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovų siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo. Kaip minėta anksčiau, vien didelė ieškinio suma (kurios dydį, be kita ko, pasirenka pati ieškovė) nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors apeliantė taip pat akcentuoja atsakovų sunkią turtinę padėtį, tačiau tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
23. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pagrįstai netenkino apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliktina nepakeista (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, palikti nepakeistą.