Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – M. M. (M. M.), jo sutuoktinei J. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Centro poliklinikos teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 30 d. nutartimi pripažintas nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

2024 m. kovo 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas VšĮ Centro poliklinika teikimas dėl M. M. skirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsimo.

VšĮ Centro poliklinikos atstovė paaiškino, kad palaiko Psichikos sveikatos klinikos specialistų komisijos išvadą ir prašo pratęsti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą M. M..

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Vadovaujantis BK 98 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 nuostatomis, priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kas 6 mėnesiai pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. BK 98 straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Taigi, įvertinęs asmens psichinę sveikatą, veikos pobūdį ir socialinį pavojingumą, teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nutartimi gali panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

Baudžiamojoje byloje Nr. M1-712-1036/2022, ištyrus ir įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismo buvo nustatyta, kad M. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei J. M., t. y. 2021-08-29 apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( 2021 m. rugpjūčio 30 d. 02.52 val. nustatytas 1,59 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme asmeninio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės J. M. atžvilgiu, t. y. dėl asmeninio konflikto nukentėjusiajai J. M. išbėgus iš malkinės namo kieme ją pasivijęs pargriovė ant žemės ir tyčia koja sudavė vieną smūgį į nukentėjusiosios smakrą tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą. Po to tęsdamas nusikalstamą veiką nukentėjusiąją tampė už plaukų. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. 78 TPK-30/2022 buvo nurodyta, kad M. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamas – (duomenys neskelbtini) sutrikimas, (duomenys neskelbtini) bei psichikos ir elgesio sutrikimai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); dėl savo psichikos būklės M. M. negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Nutarties priėmimo metu M. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini): dėl savo psichikos būklės jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Atsižvelgdamas į bylos medžiagą ekspertų išaiškinimus, kad M. M. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, teismas padarė išvadą, jog stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje yra tinkama ir pakankama priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė.

Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi, įvertinus tai, jog M. M. būsena buvo gerėjanti, skyriuje elgesys paskutinių mėnesių laikotarpyje teisingas, skyriuje vidaus tvarkos taisyklių laikėsi, nuotaika nekintanti, psichozės nėra, atsižvelgęs į tai, jog ambulatorinio gydymo metu M. M. žadėjo gyventi su žmona, kuri įsipareigojo rūpintis sutuoktiniu ir suteikti jam reikalingą pagalbą bei priežiūrą, be kita ko, atsižvelgęs į M. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas konstatavo, jog, esant aptartai psichinei būsenai ir esant galimybei užtikrinti jo priverstinį stebėjimą ir gydymą ambulatorinėmis sąlygomis, stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje įstaigoje pakeistinas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal M. M. gyvenamą vietą.

Prie 2024 m. kovo 19 d. VšĮ Centro poliklinikos teikimo gauta Psichikos sveikatos klinikos specialistų komisijos 2024 m. kovo 18 d. išvada, kurioje nurodoma, jog priverstinis ambulatorinis stebėjimas M. M. VšĮ Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikoje vykdomas nuo 2023 m. vasario 21 d. Paskutinius šešis mėnesius M. M. pas psichikos sveikatos specialistus atvyksta laiku, priverstinio stebėjimo tvarkos pažeidimų nenustatyta. Nurodoma, kad M. M. pas gydytoją psichiatrą apsilankymo metu bendrauja formaliai, nuotaika pažeminta, emocijos prislopintos. Taikomas medikamentinis gydymas. Pažymima, kad A. M. gyvena kartu su žmona, jo kasdieninė veikla monotoniška, naujų įgūdžių įgyti nenori, atsisako siūlomos psichoterapijos, pesimistiškai vertina tokių paslaugų efektyvumą, socialinis bendravimas ribotas dėl paciento apatiškumo, alkoholio vartojimo nestebima. Išvadoje konstatuojama, jog M. M. socialinė adaptacija apsunkinta bendravimo ir saviraiškos srityse, skeptiškai nusiteikęs psichologinės pagalbos paslaugų teikimui, nors psichinės sveikatos būklė šiuo metu stabili, tačiau išliekant depresiškumui bei nesant psichikos būklės pagerėjimo siūloma pratęsti priverstinį ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos klinikoje.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio gydymo taikymas yra veiksmingas. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas įvertinęs pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigos pateiktą išvadą bei įstaigos atstovo paaiškinimus teismo posėdyje, sprendžia, kad M. M. toliau reikalinga specialistų priežiūra, neišnyko būtinumas tokią priemonę taikyti, asmens sveikatos būklė iš esmės nepasikeitė, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas M. M. pratęstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

VšĮ Centro poliklinikos teikimą tenkinti.

Pratęsti M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.