- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- eI3-3617-609/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00110-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė (pirm.), Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- D. V.
- Advokatai
- Virginija Pargaliauskienė
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Skuodo skyriaus, atstovui Žydrūnui Kumpiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. V. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) 2019 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 15S-21-(14.15.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J. P.“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas).
Skunde nurodo, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 15S-21-(14.15.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J. P.“ buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pilietei J. P. (mirusi) tenkančią nekilnojamojo turto dalį: 3,13 ha žemės, vertė 908 Eur, išmokant kompensaciją pinigais.
Teigia, kad J. P. 1991 m. spalio 30 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko K. P. valdytus 5 ha žemės (duomenys neskelbtini). J. P. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Skuodo rajono Žemėtvarkos skyriui 1998 m. rugsėjo 8 d. pateiktame prašyme nurodyta, kad pageidaujama, jog būtų perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. sausio 18 d. patvirtino išvadą Nr. 1539 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau - ir Išvada Nr. 1539), kuri buvo persiųsta Skuodo rajono Mosėdžio seniūnijai. Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 28-13373 buvo atkurtos nuosavybės teisės į pilietei J. P. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,87 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn asmeniniam ūkiui naudojamą 1,55 ha žemės ir 0,32 ha namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) J. P. mirė, jos įpėdiniais pagal įstatymą yra jos dukra D. V. ir sūnus R. P.. Pažymi, kad mirus J. P., nuosavybės teisių atkūrimo procedūra liko neužbaigta, nes pagal Išvadą Nr. 1539 J. P. liko neatkurtos nuosavybės teisės į 3,13 ha žemės. (duomenys neskelbtini) mirė R. P. (pareiškėjos sutuoktinis), kurio įpėdinė yra pareiškėja.
Pareiškėja mano, kad Ginčijamas sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Šį teiginį grindžia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią, šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodytiems piliečiams, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymų atkurti nuosavybės teises, mirus, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada, kad minėtos įstatymų nuostatos suteikė mirusio pretendento atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą įpėdiniams teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese tomis pačiomis teisėmis, tame tarpe valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo iki nustatymu nustatyto termino pareiškimo (pakeitimo) klausimais. Pabrėžia, kad J. P. 1998 m. rugsėjo 8 d. išreiškė valią, kad jai būtų perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas (duomenys neskelbtini) savivaldybėje.
Pareiškėjos teigimu, nuosavybės teisių atkūrimo procesą užbaigti sutrukdė kilę nesutarimai tarp J. P. įpėdinių –D. V. pageidavo, jog jai tenkanti žemės dalis būtų grąžinama Vilniaus rajone. Pažymima, kad pagal D. V. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Skuodo rajono Žemėtvarkos skyriui 2006 m. lapkričio 22 d. pateiktą prašymą Išvada Nr. 1539 dėl 1,57 ha žemės grąžinimo buvo persiųsta į tuometės Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, tačiau NŽT direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, pavedimu NŽT Vilniaus rajono skyriui buvo pavesta Išvadą Nr. 1539 grąžinti į NŽT Skuodo skyrių, o J. P. vardu Vilniaus rajono Danilavos kadastro vietovėje suprojektuotą 2,02 ha žemės sklypą Nr. 1004 priskirti laisvos žemės fondo žemei. Minėtu NŽT direktoriaus pavaduotojo pavedimu NŽT Skuodo skyriui pavesta, gavus iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus Išvadą Nr. 1539, mirusios J. P. vardu tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą pagal J. P. 1998 m. rugsėjo 8 d. prašyme išreikštą valią. Atsakovei 2014 m. sausio 21 d. gavus Išvados Nr. 1539 originalą, Skuodo skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 15 VĮ-(14.15.2)- 591 J. P. buvo įtraukta į pretendentų sąrašą patvirtinus pretendentų, pageidaujančių žemę, mišką gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ir nuomoti sąraše Mosėdžio kadastro vietovėje, Skuodo rajone.
Pareiškėja nurodo, kad į NŽT Skuodo skyriaus organizuojamus pretendentų, pageidaujančių gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, susirinkimus, vykusius 2014 m. gegužės 7 d., 2014 m. spalio 15 d. ir vėliau, D. V. neatvykdavo, į susirinkimus atvykdavęs R. P., nesant D. V. įgaliojimo, negalėjo pasirinkti žemės. 2019 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. gegužės 6 d. pretendentų susirinkimuose, kuriuose J. P. įpėdiniai galėjo rinktis žemės sklypus, D. V. taip pat nedalyvavo. Pabrėžia, kad projektuojamo žemės sklypo ji negalėjo pasirinkti be D. V. sutikimo.
Pareiškėjos vertinimu, D. V. neatvykstant į pretendentų susirinkimus, jai nesuteikta galimybė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl tolesnių nuosavybės teisių atkūrimo veiksmų atlikimo be D. V. sutikimo. Jos teigimu, esant neišpildytoms Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatytoms sąlygoms, atsakovė neturėjo teisės priimti Ginčijamo sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė nurodė, kad skundą palaiko visiškai ir prašo jį patenkinti skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu. Pažymėjo, kad NŽT darbuotojai pareiškėjos neįspėjo apie teisines pasekmes, pretendentės J. P. įpėdiniams nepateikus prašymo ir sutikimo, nepaaiškino, kokius veiksmus būtina atlikti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai tęsti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pagal Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Skuodo rajono žemėtvarkos skyriaus 1998 m. spalio 20 d. pažymą Nr. 3945-482 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, J. P. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. P. nuosavybės teisėmis valdytus 5,0 ha žemės (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis J. P. 1998 m. rugsėjo 8 d. prašymu, Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. sausio 18 d. priėmė išvadą Nr. 1539 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn 5,0 ha žemės plotui. Klaipėdos apskrities viršininko 2006 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 28-13373 J. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn J. P. asmeniniam ūkiui naudojamus žemės sklypus (1,09 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,46 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,32 ha namų valdos žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Atkūrus nuosavybės teises į asmeninio ūkio žemę ir namų valdos sklypą (viso į 1,87 ha), liko neatkurtos nuosavybės teisės į 3,13 ha žemės.
Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau - Metodika) 47 punkto, nustatančio, kad pretendentui pagal tą pačią eilę projektuojamas vienas tokios pat pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypas, išskyrus šiame punkte nustatytas išimtis, nuostatas, J. P. įpėdiniai nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvauja tomis pačiomis sąlygomis ir tvarka, kuriomis nuosavybės teisės būtų atkurtos pačiam pretendentui (J. P.), t. y. pareiškėja ir D. V. turėjo rinktis vieną tokios pat pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą. Cituoja Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5, 6 dalių nuostatas, nustatančias nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais sąlygas. Nurodo, kad Ginčijamas sprendimas priimtas, vadovaujantis aukščiau minėtų teisės aktų nuostatomis. Paaiškina, kad pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. buvo kviečiamos į NŽT Skuodo skyriaus vykdytus Klaipėdos apskrities Skuodo rajono (savivaldybės) Mosėdžio seniūnijos Mosėdžio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano projektavimo susirinkimus, kur pretendentės J. P. paveldėtojai galėjo rinktis žemės sklypus, tačiau D. V. į susirinkimus neatvykdavo, o E. P. į susirinkimus nors ir atvykdavo, tačiau sklypo nuosavybės teisių atkūrimui nepasirinko. Esant tokioms aplinkybėms, nuosavybės teisės kaimo gyvenamojoje vietovėje į pilietei J. P. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 3,13 ha žemės (vertė - 908 Eur (devyni šimtai aštuoni Eur)) buvo atkurtos, išmokant kompensaciją pinigais.
Atkreipia dėmesį, kad siūlymas pareiškėjai kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą buvo išreikštas dar 2016 m. rugsėjo 8 d. teismui pateiktame atsiliepime administracinėje byloje Nr. I-2859-162/2016. Be to, pareiškėjos prie skundo pateiktoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-657-552/2018, nurodyta, kad „pareiškėjas gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį duoti sutikimą sklypo pasirinkimui arba vykdyti procedūrą be jo sutikimo“. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, atsakovė mano, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, tačiau šia teise nepasinaudojo.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepime į skundą, kurį patikslino, nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka, mano, kad nuosavybės teisių atkūrimui buvo pakankamai laiko.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į skundą nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 15S-21-(14.15.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J. P.“, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pilietei J. P. (mirusi) tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 3,13 ha žemės, atlyginant pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau, minėta – ir Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka; su vėlesniais pakeitimais) bei kiti teisės aktai.
Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Tvarkos 3 punktas nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl, mirus šios teisės turėtojui, ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/1999, 2000 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2000, 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2011).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mirus asmenims, turintiems savarankišką teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Įpėdinių ratas nustatomas civilinės teisės normų pagrindu (Civilinio kodekso penktoji knyga), paveldėjimo teisės liudijimus išduoda notarai (Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ginčai sprendžiami teismine tvarka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2 – 1059/2006).
Žemesnės instancijos teismas
Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis suteikia mirusio pretendento atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą įpėdiniams teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese tomis pačiomis teisėmis, kurias įstatymų leidėjas suteikė teisės atkurti nuosavybės teises turėtojui, kuris iki įstatymu nustatyto termino padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į atitinkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo iki įstatymu nustatyto termino pareiškimo (pakeitimo) klausimais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-965/2014).
Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. yra pretendentės į likusią neatkurtą J. P., mirusiai (duomenys neskelbtini), tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 3,13 ha žemės. Mirus J. P., tiek pareiškėja, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo turi vienodas subjektines teises dalyvauti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 15S-21-(14.15.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J. P.“ nuspręsta atkurti nuosavybės teises į J. P. (mirusi) tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 3,13 ha žemės, atlyginant pinigais už 3,13 ha žemės – 908 Eur.
Ginčijamas sprendimas priimtas, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis numato, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais. Minėta įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d. (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1610 redakcija), įtvirtinta specialiose šio įstatymo taikymo nuostatose, pagal kurias nustatyta, jog piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų (Atkūrimo 21 straipsnio 1 dalis).
Nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančią žemę atkuriamos ir žemė grąžinama Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio ir Tvarkos IV skyriuje nustatyta tvarka bei sąlygomis į savininko turėtą žemę, bet ne didesnio kaip 150 ha ploto, įskaitant miškus ir vandens telkinius. Be kita ko, minėtame straipsnyje nurodyta, jog žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei. Nuosavybės teisės į žemę natūra atkuriamos pažymėjus grąžinamo žemės sklypo ribas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinus jį vietovėje.
Žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir Aprašas) bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, (toliau, minėta – ir Metodika).
Pagal Metodikos (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. kovo 1 d.) 36 punktą, žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo ir kituose teisės aktuose nustatytos pirmumo teisės pretendentams įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinę žemę. Žemėtvarkos skyrius pretendentus kviečia aptarti žemės sklypų projektavimo klausimų pretendentų susirinkime. Pretendentai susirinkime registruojami pasirašytinai. Atsižvelgiant į pretendentų skaičių gali būti organizuojami keli tos pat eilės pretendentų susirinkimai (kviečiant pretendentus pagal eilę) arba tą pačią dieną atskiri kelių arba visų eilių pretendentų susirinkimai. Pretendentai į susirinkimus kviečiami įteikiant jiems kvietimą asmeniškai (pasirašytinai) arba registruotu laišku, arba kitu pretendento prašyme nurodytu būdu ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos pretendentų susirinkimo dienos, o pretendentai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius - Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, nustatyta tvarka.
Tvarkos 102¹ punkte įtvirtinta (2019 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 110 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.), jog rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą žemėtvarkos skyrius piliečius (jų įpėdinius) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame jiems turėtų būti projektuojami natūra grąžinami ar (ir) perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, kviečia raštu (registruotais laiškais) išsiųsdamas kvietimus ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kvietime nurodydamas informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką bei šios tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą.
Tvarkos 105 punkto nuostata, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d., numato, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas, vadovaudamasis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, pagal esamus dokumentus, pateiktus piliečių prašymus ir sutikimus parengia žemės reformos žemėtvarkos projektą. Jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 102¹ punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame projektuojami žemės sklypai, taip pat tais atvejais, kai pilietis atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba nebėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn grąžinama vedėjui to žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje yra išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyta žemė, miškas ar vandens telkinys, apie tai raštu informuojant pilietį. Šiuo atveju nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 105¹ punkte nustatyta tvarka. Jeigu iki rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pabaigos paaiškėja, kad pilietis į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, jam perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas šio žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje laisvos žemės fondo žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų.
J. P. 1998 m. rugsėjo 8 d. prašyme nurodė, jog pageidauja, kad jai būtų perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 2006 m. vasario 11 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu J. P. buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,87 ha žemės, perduodant nuosavybėn asmeniniam ūkiui naudojamus žemės sklypus. Liko neatkurta nuosavybės teisė į 3,13 ha žemės.
Pareiškėja teigia, kad jai nebuvo paaiškinta, jog esant nesutarimams tarp pretendentų, gindama savo teises, ji turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį D. V. duoti sutikimą sklypo pasirinkimui arba vykdyti procedūrą be jos sutikimo. Jos vertinimu, esant neišpildytoms Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatytoms sąlygoms, atsakovė neturėjo teisės priimti Ginčijamo sprendimo.
Nagrinėjamu atveju būtina pabrėžti, jog teisiniuose santykiuose egzistuoja teisių ir pareigų vienovė, įpareigojanti ne tik viešojo administravimo subjektą tarnauti žmonėms, bet ir pačiam žmogui veikti laiku bei tinkamai. Kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet įpareigoja ir patį suinteresuotą asmenį veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią siekiamam tikslui. Kaip ne kartą pabrėžė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A-89-261/2015). Pakankamai ilga įstatymais nustatyta šio termino trukmė savaime suponavo galimybę pareiškėjams elgtis aktyviai ir turėti pakankamai daug laiko realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą – t. y. įvairiais būdais gauti būtiną nuosavybės teisių atkūrimui informaciją, pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei kitus būtinus nuosavybės teisėms atkurti dokumentus.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pretendentai buvo tinkamai informuoti apie susirinkimus, kuriuose jie galėjo rinktis laisvos valstybinės žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui. Byloje pateiktas trečiojo suinteresuoto asmens D. V. sutikimas patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 11 d. ji davė sutikimą R. P. pasirinkti žemės sklypo vietą ir ribas pagal NŽT Skuodo skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 15VĮ-962-(14.15.2) „Dėl Klaipėdos apskrities Skuodo rajono (savivaldybės) Mosėdžio seniūnijos Mosėdžio kadastro vietovės, žemės sklypo plano, kuris prilyginamas žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ patvirtintą asmenų, pateikusių prašymus perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus žemės sklypus Klaipėdos apskrities Skuodo rajono (savivaldybės) Mosėdžio seniūnijos Mosėdžio kadastro vietovėje, sąrašą. Iš 2018 m. sausio 2 d. vykusio pretendentų susirinkimo protokolo matyti, jog šiame posėdyje dalyvavusi pareiškėja žemės sklypo nepasirinko.
Byloje nėra duomenų, kad J. P. įpėdiniai prašymo, kuriame būtų išreikšta jų valia dėl žemės sklypo ar sklypų projektavimo žemėtvarkos projekte nepateikė, patys neatliko veiksmų, būtinų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai tęsti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-657-552/2018 konstatavo, kad kilus ginčui tarp pretendentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pabaigimo, gindamas savo teises, pretendentas gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu įpareigoti kitą pretendentą duoti sutikimą sklypo pasirinkimui arba vykdyti procedūrą be jo sutikimo. Pastebėta, kad vienam iš pretendentų tokia teisė nesuteikta.
Į bylą pateiktas įgaliojimas patvirtina, jog dar 2016 metų balandžio 29 d. pareiškėjos sutuoktinis R. P. įgaliojo pareiškėją jį atstovauti sprendžiant klausimus, susijusius su nuosavybės teisių į jo motinai J. P. tenkančią žemę atkūrimu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad administracinėje byloje Nr. I-2859-162/2016 pareiškėja buvo R. P. atstove.
Įvertinus tai, jog nuo Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-657-552/2018 priėmimo iki Ginčijamo sprendimo priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas, darytina išvada, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko pasirinkti tinkamą elgesio modelį ir realizuoti savo, kaip pretendentės į likusią neatkurtą J. P., tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 3,13 ha žemės, teises. Kadangi ji to nepadarė, Ginčijamas sprendimas atitinka Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos E. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.