Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbasta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Verslo“, institucija, teikianti išvadą byloje, Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovės argumentai

III. Trečiojo asmens argumentai

IV. Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė atviro tarptautinio konkurso būdu vykdė viešąjį pirkimą „Sporto paskirties pastato – baseino (7.14) (duomenys neskelbtini), statybos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 675830. Pirkime, be kitų asmenų, dalyvavo ieškovė ir trečiasis asmuo. Pirkimas buvo vykdomas pagal atviro konkurso pirkimo sąlygas, kurios buvo patvirtintos Viešojo pirkimo komisijos posėdžio 2023 m. vasario 22 d. protokolu Nr. 32-16-13 (toliau – ir Pirkimo sąlygos).

22. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 32-14-949 informavo ieškovę, kad Viešojo pirkimo komisijos 2023 m. rugsėjo 27 d. posėdyje buvo nutarta: 1) nustatyti tokią pasiūlymų eilę: I vieta – UAB „Verslo“ (šioje byloje – trečiasis asmuo); II vieta –UAB „Urbasta“ (šioje byloje – ieškovė); III vieta – UAB „VA Statyba“; 2) patvirtinti UAB „Verslo“ pašalinimo pagrindų ir kvalifikacinių duomenų atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams; 3) nustatyti laimėjusį pasiūlymą dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis – UAB „Verslo“ pasiūlymas; 4) sudaryti Pirkimo sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymas pagal sutarytą pasiūlymo eilę yra nustatytas laimėjusiu, t. y. su UAB „Verslo“.

25. Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl: 1) ieškovės teisinio suinteresuotumo (ne)turėjimo byloje; 2) dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Pirkimų sąlygų reikalavimams.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo (ne)turėjimo

28. Kasacinio teismo praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą, ypač jei dalyvaujantys byloje asmenys dėl to atskirai kelia tokį teisės klausimą, ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020 28 punktą).

29. Kasacinio teismo konstatuota, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas; tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 36 punktą).

30. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, nustatyta, kad atsakovė 2023 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta nustatyti tokią pasiūlymų eilę: I vieta – UAB „Verslo“ (šioje byloje – trečiasis asmuo); II vieta – UAB „Urbasta“ (šioje byloje – ieškovė); III vieta – UAB „VA statyba“. Taigi, įvertinus tai, kad ieškovė dalyvavo pirkime, pateikė savo pasiūlymą, šis užėmė antrąją vietą pasiūlymų eilėje, darytina išvada, kad ieškovė yra tinkamas asmuo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimą.

32. Pagal kasacinio teismo praktikoje pateikiamus išaiškinimus, ieškovo teisinis suinteresuotumas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek jis gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo; tiekėjų siekis savo naudai sumažinti konkurenciją kituose pirkimuose ir (ar) šiuos padaryti skaidresnius nelaikytinas ginčo viešojo pirkimo peržiūros procedūros objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 34 punktas; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 99 punktas).

34. Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų metu patikrina Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir juo vadovaujasi taikydamos VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkto pašalinimo pagrindą. Nepatikimų tiekėjų sąrašas – netinkamai pirkimo sutartį įvykdžiusių (ar jos neįvykdžiusių) tiekėjų sąrašas. Sąraše esantiems tiekėjams gali būti ribojama teisė dalyvauti pirkimuose. Į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukiama 3 metams. Tiekėjas į nepatikimų tiekėjų sąrašą įtraukiamas vadovaujantis VPĮ 91 straipsnio normomis.

37. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, t. y. kad ieškovė VšĮ Raudondvario dvaro 2023 m. spalio 2 d. sprendimu buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir minėtos informacijos nepateikimas atsakovei, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo, todėl neturi (prarado) teisinį suinteresuotumą kvestionuoti trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo teisėtumą.

38. Pažymėtina, kad atsakovei priimant sprendimą dėl pasiūlymų vietos nustatymo, laimėtojo paskelbimo, sutarties su laimėtoju sudarymo, ieškovė nebuvo pašalinti iš pirkimo procedūrų nė vienu iš VPĮ 46 straipsnyje nustatytų pagrindų. Ieškovė pasiūlymas, atsakovės sprendimu, užėmė antrąją vietą (žr. šio sprendimo 22 ir 30 punktus). Ieškovė kvestionuoja perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti pirkimo laimėtoju trečiąją asmenį, kuris užėmė pirmąją vietą.

39. Taigi, ieškovės ieškinio tenkinimo atveju, ieškovė turėtų teorinę galimybę būti pripažinta pirkimo laimėtoja ir sudaryti Pirkimo sutartį, nes, kaip minėta anksčiau, šiuo metu ji nėra pašalinti iš pirkimo procedūrų nė vienu iš VPĮ 46 straipsnyje nurodytų pagrindų. Darytina išvada, jog ieškovė byloje pagrindė savo subjektinių teisių pažeidimą.

40. Be to, Teisingumo teismas yra išaiškinęs, kad dalyviui, kurio pasiūlymą perkančioji organizacija pašalino iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros, gali būti atsisakyta suteikti teisę ginčyti sprendimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kai sprendimas dėl šio dalyvio pašalinimo toje byloje buvo patvirtintas sprendimu, kuris įgijo res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią dar prieš teismui, kuriame užginčytas sprendimas sudaryti sutartį, priimant ginčijamą perkančiosios organizacijos sprendimą, taigi minėtas dalyvis laikytinas galutinai pašalintu iš tos viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūros (žr. Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo byloje Archus ir Gama, C-131/16, 57 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Teismo vertinimu, minėta praktika patvirtina, kad atsisakyti suteikti teisę ginčyti sprendimą galima tik tuomet, kai yra priimtas galutinis teismo sprendimas dėl dalyvio pašalinimo iš pirkimo procedūros. Šiuo atveju, kaip minėta anksčiau, nėra net pačios perkančiosios organizacijos priimto sprendimo pašalinti ieškovę iš pirkimo procedūros, kuris dar gali būti skundžiamas teismui.

41. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1292-1041/2023, kurioje ieškovė yra pareiškusi ieškinį atsakovei VšĮ Raudondvario dvarui. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašo: pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2023 m. rugsėjo 1 d. pranešimu Nr. 18 atsakovės VšĮ Raudondvario dvaro atliktą vienašalį 2021 m. gruodžio 16 d. rangos sutarties nutraukimą. Taigi, ieškovė ginčija teismine tvarka vienašalį rangos sutarties nutraukimą, kas buvo pagrindu VšĮ Raudondvario dvarui įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

42. Pažymėtina ir tai, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 46 straipsnio 5 dalimi, gali netaikyti VPĮ 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindų kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju vien ieškovės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nedraudžia jai dalyvauti pirkimo procedūrose ir ginti galbūt jos pažeistas teises perkančiajai organizacijai priėmus sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo, laimėjusio pasiūlymo pripažinimo ir sutarties su laimėjusiu tiekėju sudarymo. Iš esmės analogiški išaiškinimai yra pateikti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1156-370/2023 pagal atsakovės ir trečiojo asmens atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje civilinėje byloje.

43. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta ir nustatyta sprendimo 28–42 punktuose, konstatuoja, kad UAB „Urbasta“ yra tinkama ieškovė kvestionuoti perkančiosios organizacijos sprendimus, be kita ko, trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu.

Dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams

45. Teismo vertinimu, siekiant įvertinti atsakovės priimto sprendimo dėl trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimo laimėtoju teisėtumą, būtina atlikti Pirkimo sąlygų analizę ir nustatyti, ar Pirkimo sąlygose yra (nėra) įtvirtinti reikalavimai kartu su pasiūlymu pateikti konkrečios įrangos atitiktį Techniniame projekte nustatytiems reikalavimams patvirtinančius dokumentus.

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai ir lingvistiškai, tačiau nesuabsoliutinant pastarojo aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); tačiau sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

47. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus, iš esmės svarbu ne tai, kaip perkančioji organizacija įvardija viešojo pirkimo sąlygą, bet svarbus jos turinys; tinkamas pirkimo dokumentų sąlygų kvalifikavimas lems tinkamą VPĮ nuostatų, taikomų skirtingoms pirkimo procedūroms, taikymą, taigi ir tinkamą ginčo sprendimą; tinkamas pirkimo sąlygų turinio nustatymas – būtina sąlyga, siekiant įvertinti, ar perkančiosios organizacijos veiksmai taikant šias sąlygas yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 40 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

48. Atsakovė, kaip minėta anksčiau, vykdo pirkimą, kurio objektas – Sporto paskirties pastato – baseino (7.14) (duomenys neskelbtini), statybos darbų pirkimas. Taigi, ginčo pirkimo objektas – ne prekė (daiktas), o statybos rangos darbai. Pirkimas, kaip minėta anksčiau, buvo vykdomas pagal Pirkimo sąlygas, kurios buvo patvirtintos Viešojo pirkimo komisijos posėdžio 2023 m. vasario 22 d. protokolu Nr. 32-16-13.

49. Pirkimo sąlygose yra nurodyta, kad tiekėjas privalo pateikti pasiūlymą, kuris, be kita ko, susideda iš šių dokumentų: užpildytas „Pasiūlymas“ (Pirkimo sąlygų 1.6.1 papunktis); užpildyti darbų kiekių žiniaraščiai (sąmatos). Nurodyta, kad turi būti pateikiami užpildyti darbų kiekių žiniaraščiai Excel formatu, nekeičiant nurodytų darbų apibūdinimų (techninių specifikacijų), mato vienetų ir kiekių, įrašant įkainius, bendrus atitinkamų darbų įkainius, bendrą darbų kainą (rekomenduojama visus įkainius įrašyti apvalinant dviem skaitmenimis po kablelio). Tiekėjo pateiktuose darbų kiekių žiniaraščiuose (sąmatose) turi būti įvertinti visi darbų kiekių žiniaraščiuose ir Techniniame projekte (techninėje dokumentacijoje) nurodyti ir juos įgyvendinti būtini darbai, atsižvelgiant į numatytą šių darbų atlikimo technologiją. <...>. (Pirkimo sąlygų 1.6.5 papunktis). Prie minėto papunkčio nurodytos tokios pastabos: 1. Tiekėjas po pasiūlymo pateikimo neturės teisės tikslinti užpildytų darbų kiekių žiniaraščių (sąmatų), t. y. nurodyti papildomų kiekių, keisti ir papildyti techninių charakteristikų, nurodyti juose naujos informacijos, kurios nėra pradiniame pasiūlyme, ar pateikti naujų užpildytų darbų kiekių žiniaraščių (sąmatų) ir pan., nes tokie veiksmai, kaip su pasiūlymu pateiktų užpildytų darbų kiekių žiniaraščių (sąmatų) keitimas, laikomi esminiu pasiūlymo keitimu <...> ir todėl toks tiekėjo pasiūlymas yra atmetamas, kaip nurodyta 7.22.3 papunktyje. Atsižvelgdama į tai, perkančioji organizacija siūlo tiekėjams užpildyti darbų kiekių žiniaraščius (sąmatas) Excel formatu, nekeičiant nurodytų darbų apibūdinimo (techninių specifikacijų), mato vienetų ir kiekių. <...> . 2. Jeigu Techninėje dokumentacijoje yra nurodyti konkretūs modeliai, konkretus procesas ar prekių ženklas, patentas, tipas, konkretus gamintojas ar kilmės šalis, medžiagos, įranga ar mechanizmai, standartai, sertifikatai, galima siūlyti analogiškus (lygiaverčius), ne prastesnių parametrų ir kokybės darbus, medžiagas, įrangą ar mechanizmus.

50. Pirkimo sąlygų 5.1 punkte numatyta, kad rangovas <...> savo jėgomis, medžiagomis, priemonėmis ir rizika, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų privalės: atlikti sporto paskirties pastato – baseino (7.14) (duomenys neskelbtini), statybos darbus pagal pridedamą Techninį projektą „Sporto paskirties pastato – baseino (7.14) (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ ir darbų kiekių žiniaraščius (sąmatas) (6 priedas); parengti darbo projektą <...>. Pirkimo sąlygų 5.2 punktas numato, kad kiti reikalavimai nurodyti sutarties projekte (Pirkimo sąlygų 5 priede).

51. Pirkimo sąlygų 7 punktas reglamentuoja pasiūlymo vertinimą ir palyginimą. Pirkimo sąlygų 7.6 punkte numatyta, kad komisija tikrina, ar pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, ar tiekėjų pasiūlymuose nurodytos prekės, paslaugos ar darbai atitinka techninės dokumentacijos reikalavimus, jei reikia, kreipiasi dėl pasiūlymo paaiškinimo ir pan. <...>.

52. Pirkimo sąlygų 7.22.3 papunktyje numatyta, kad pasiūlymas atmetamas, jeigu pasiūlymas neatitinka skelbime apie pirkimą ir pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų (nepateikti užpildyti darbų kiekių žiniaraščiai (sąmatos) arba jie parengti nesilaikant pirkimo sąlygų 1.6.5 papunkčio reikalavimų (neatitinka (prastesnės, nelygiavertės techninės charakteristikos) darbų aprašymas, per mažas darbų kiekis, nelygiaverčiai, pakeisti mato vienetai ir pan.); neužpildytas (dėl kainos dalies) (nepateiktas) ,,Pasiūlymas“, teikiant pasiūlymą neišviešinti pasitelkti ūkio subjektai, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi ir (ar) kvazisubrangovai, kurių pajėgumais remiamasi, pasiūlyta kaina viršija pirkimo sąlygų 5.3 punkte nurodytą kainą, tiekėjas nepateikė pasiūlymo kainos, t. y. tiekėjas užšifravo pasiūlymo dokumentą, kuriame nurodyta pasiūlymo kaina, o kitus pasiūlymo dokumentus pateikė neužšifruotus ir iki pirkimo dokumentuose nurodyto termino nepateikė (dėl jo paties kaltės) slaptažodžio arba pateikė neteisingą slaptažodį, kuriuo naudodamasi perkančioji organizacija negalėjo iššifruoti pasiūlymo dokumento ir kt.);

53. Pirkimo sąlygų 2 priede „Pasiūlymas“ (toliau – Pasiūlymo forma) nurodyta, kad atsižvelgdami į pirkimo dokumentuose išdėstytas sąlygas <...> 1. Teikdami šį pasiūlymą, mes patvirtiname, kad mūsų siūlomi atlikti darbai atitiks pirkimo dokumentuose pateiktoje techninėje dokumentacijoje nurodytus reikalavimus.

54. Pirkimo sąlygų 5 priedo „Rangos sutarties projektas“ 15 punkte numatyta, kad rangovas privalo <...> vykdyti ir užbaigti darbus pagal sutartį, vadovaudamasis Techniniame projekte (jo techninėse specifikacijose, aiškinamuosiuose raštuose, brėžiniuose) numatytais sprendiniais <...>.

55. Pirkimo sutarties 28 punkte numatyta, kad rangovas privalo naudoti tik darbams vykdyti ir naudojimo sąlygomis tinkamą įrangą ir medžiagas pagal projekte nurodytus reikalavimus. Prieš įsigydamas įrangą, rangovas privalo gauti projekto vykdymo priežiūros vadovo ir užsakovo pritarimą (suderinimą). Esant ginčui, galutinį sprendimą priima užsakovas.

56. Pirkimo sutarties 31 punktas numatyta, kad rangovas privalo pateikti užsakovui reikalingą naudojamų medžiagų kiekį kontroliniams bandymams atlikti (jei tokie bus atliekami). Jeigu atlikus patikrinimą, matavimą ar bandymus nustatoma, kad kokia nors įranga, medžiagos arba darbų kokybė ar darbo projektas yra su trūkumais, defektais arba kaip kitaip neatitinka sutarties, statinio statybos techninės priežiūros vadovas gali atmesti tą darbo dalį, įrangą, medžiagas arba kokybės reikalavimų neatitinkančius darbų rezultatus, atitinkamai apie tai raštu pranešdamas rangovui ir nurodydamas priežastis. Tokiu atveju rangovas privalo ištaisyti trūkumus, defektus ar pakeisti medžiagas ar įrangą, kad šie atitiktų sutartį.

57. Pirkimo sutarties 40 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu Techniniame projekte ar darbų kiekių žiniaraščiuose (sąmatose) yra nurodyti konkretūs modeliai, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipas, standartai, sertifikatai, konkretaus gamintojo ar kilmės medžiagos, įranga ar mechanizmai, vykdant sutartį, gavus užsakovo ar jo atstovo (statinio statybos techninės priežiūros vadovo) pritarimą, galima naudoti analogiškus, lygiaverčius, ne prastesnių parametrų ir kokybės medžiagas, įrangą ar mechanizmus, nedidinant darbų kiekių žiniaraščiuose (sąmatose) nurodytų įkainių. Pirkimo sutarties 72.6 punkte numatyta, kad kiekis (apimtis) gali būti keičiamas, jei neviršijama Pirkimo sutarties 7.4 punkte nurodyta vertė ir esant šioms aplinkybėms: kai Techniniame projekte nurodytos medžiagos, įranga, prekės ar kt. turi būti keičiamos kitomis, ne brangesnėmis ir ne blogesnių savybių, medžiagomis, įranga, prekėmis, nes jos negaminamos (neparduodamos) ir pateikiami tai įrodantys dokumentai.

58. Pirkimo sutarties 55.2 punkte numatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų raštu atsisako perimti darbus, nurodydamas atsisakymo pagrindą (pvz., kai nustatyti defektai, atsiradę dėl sutarties neatitinkančių medžiagų, įrangos arba darbo kokybės, kurie turės esminės įtakos naudojant darbus pagal paskirtį), ir nurodo darbus, kuriuos rangovas privalo atlikti, kad galėtų būti pasirašomas darbų perdavimo ir priėmimo aktas, ir (arba) praneša, kad nepateiktas 54 punkte nurodytas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas ir darbai negali būti perimti.

59. Teismas, vadovaudamasis anksčiau minėtomis Pirkimo sąlygomis, daro išvadą, kad: 1) šiuo atveju Pirkimo sąlygose yra nustatytas reikalavimas tiekėjams kartu su pasiūlymais, be kita ko, pateikti užpildytus darbų kiekių žiniaraščius (sąmatas), juose nurodant darbų, medžiagų, prekių, įrenginių, sistemų ir kt. įkainius, bendrą kainą; 2) Pirkimo sąlygose nurodyta, jog pildant žiniaraščius negalima keisti nurodytų darbų apibūdinimų (techninių specifikacijų), mato vienetų ir kiekių; 3) Pirkimo sąlygose nebuvo nurodytas reikalavimas tiekėjams kartu su pasiūlymu pateikti informaciją apie atitinkamus įrenginius (pavyzdžiui, chloro generatorių, laiko matavimo sistemą, sprendimo prevencijos sistemą ir kt.), pateikti dokumentus, pagrindžiančius reikalaujamų įrenginių atitiktį Techniniame projekte nustatytoms techninėms specifikacijoms ir kt.

60. Taigi, Pirkimo sąlygos patvirtina, jog perkančioji organizacija pirkimo procedūrų vykdymo metu tiekėjų, be kita ko, ir trečiojo asmens neprašė kartu su pasiūlymu pateikti konkrečios siūlomos įrangos, nurodyti siūlomus įrangos techninių charakteristikų, pateikti dokumentus ir pan. Be to, Pirkimo sąlygos (Pirkimo sutarties 28 punktas, 31 punktas, 55.2 punktas, 40 punktas, 72.6 punktas ir kt.) patvirtina, kad įrangos atitiktis Techniniame projekte nustatytiems reikalavimams keliais etapais bus tikrinama Pirkimo sutarties vykdyme metu, o ne pirkimo procedūrų vykdymo metu.

61. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, teigdama, kad trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, analizuoja trečiojo asmens pirkimo procedūrų vykdymo metu pateiktą UAB „Aqua spektras“ komercinį pasiūlymą ir jo priedą. Atsakovė teigia, kad nėra jokio pagrindo UAB „Aqua spektras“ komerciniame pasiūlyme, kuris buvo teikiamas tikslu pagrįsti neįprastai mažą kainą, nurodytos įrangos atitiktį vertinti Pirkimo sąlygų nustatytiems reikalavimams. Teismas su atsakovės argumentais iš esmės sutinka, juos laiko pagrįstais.

62. VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta neįprastai mažos kainos samprata, jos nustatymo kriterijai bei įtvirtinta pareiga perkančiajai organizacijai kreiptis į tiekėją dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo. Nustačius neįprastai mažą pasiūlytą kainą, perkančiosios organizacijos privalo kreiptis į tiekėją dėl jo pasiūlymo kainos pagrindimo – tai yra privaloma neįprastai mažos pasiūlytos kainos patikrinimo procedūros stadija. VPĮ 57 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas pavyzdinis, tačiau ne galutinis, sąrašas kriterijų, kuriais gali būti grindžiama neįprastai maža pasiūlyta kaina. Tiekėjui pateikus neįprastai mažos kainos pagrindimą, perkančioji organizacija turi įgyvendinti kitą etapą – įvertinti pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą bei priimti sprendimą dėl tiekėjo pasiūlymo.

63. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo kartu su 2023 rugpjūčio 9 d. pasiūlymu pateikė žiniaraščius (sąmatas) su juose siūlomais atitinkamų įrenginių vieneto (komplekto) įkainiais bei bendra kaina. Trečiasis asmuo, be kita ko, pateikė: Technologinių įrenginių (baseinų įrangos) žiniaraštį Nr. 2 A laida, kurio 22 pozicijoje nurodyta: Chloro generatorius su 1 000 l talpa, vandens minkštinimu, ne mažiau 1 100 g Cl/h (1 vnt.), žymėjimas 1. ChG, vieneto kaina – 32 738,37 Eur be PVM, iš viso – 37 738,37 Eur be PVM; Technologinių įrenginių (baseinų įrangos) žiniaraštį Nr. 3, kurio pozicijoje LMTS: Laiko matavimo sistema (1 kompl.), pastaba: Sistemos įrenginių komplektacija bei techninė specifikacija teikiama atskiru dokumentu, žr.: 2128-XX-TP-T-LMTS, nurodė 1 komplekto kainą – 112 964,54 Eur be PVM, iš viso – 112 964,54 Eur be PVM; pozicijoje SPS: Skendimo prevencijos sistema (1 kompl.), pastaba: Sistemos įrenginių komplektacija bei techninė specifikacija teikiama atskiru dokumentu, žr. 2128-XX-TP-T-SPTS, – 1 komplekto kainą – 161 923,24 Eur be PVM, iš viso – 161 923,24 Eur be PVM.

65. Trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į atsakovės anksčiau minėtame rašte nurodytas pastabas, 2023 m. rugsėjo 21 d. pateikė UAB „Aqua spektras“ 2023 m. liepos 25 d. komercinį pasiūlymą bei priedą. Komercinio pasiūlymo priede nurodyta, kad visos sistemos parinktos pagal „Sporto paskirties pastato – baseino (7.14) (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ pateiktas specifikacija“, o prie kiekvienos sistemos, įrangos, prekės modelio, gamintojo pažymėta „arba lygiavertis“, „gaminamas individualiam projektui“, „komplektuojama pagal projektą“.

66. Taigi, trečiasis asmuo UAB „Aqua spektras“ komercinį pasiūlymą su priedu pateikė kaip dokumentą, kuriuo buvo siekiama pagrįsti pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, ieškovė, teigdama, kad trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, visiškai nepagrįstai analizuoja anksčiau minėtus trečiojo asmens pateiktus dokumentus ir juose nurodytos įrangos atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams. Teismo vertinimu, nei trečiojo asmens pateiktas UAB „Aqua spektras“ komercinis pasiūlymas, nei jo priedas, nėra ir negali būti laikomas kaip trečiojo asmens pasiūlymo dalis ir (ar) pasiūlymo pakeitimas, nes jie buvo pateikti visiškai kitu tikslu, t. y. siekiant pagrįsti neįprastai mažą kainą.

67. Be to, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad trečiasis asmuo deklaravo, jog Pirkimo sutarties vykdymo metu naudos Techniniame projekte nustatytus reikalavimus atitinkančią įrangą. Trečiasis asmuo jokios konkrečios įrangos atsakovei nepasiūlė, nes toks reikalavimas Pirkimo sąlygose nebuvo keliamas. Tai, kad trečiasis asmuo, grįsdamas neįprastai mažą kainą, pateikė jau ne kartą minėtą UAB „Aqua spektras“ komercinį pasiūlymą ir jo priedą, nereiškia, kad trečiasis asmuo įsipareigoja Pirkimo sutarties vykdymo metu naudoti minėtame pasiūlyme nurodytą įrangą.

68. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo vertinti trečiojo asmens pateiktame UAB „Aqua spektras“ komerciniame pasiūlyme nurodytos įrangos atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, kaip nurodo ieškovė ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės argumentai, nurodyti ieškinyje, yra susiję su UAB „Aqua spektras“ komerciniame pasiūlyme, kuris buvo teikiamas visiškai kitu tikslu, nurodytos įrangos atitiktimi Pirkimo sąlygų reikalavimams, teismas dėl jų plačiau nepasisako.

69. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta ir nustatyta sprendimo 44–68 punktuose, sprendžia ieškovės reikalavimą dėl atsakovės priimtų sprendimų panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl ieškovės reikalavimų, kurie nebuvo nurodyti pretenzijoje, nagrinėjimo

71. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

72. CPK 423³ straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. CPK 423³ straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad keisti pareikšto ieškinio pagrindą ar dalyką draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokio pakeitimo būtinybė iškilo vėliau arba teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

73. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pretenzijoje nebuvo nurodžiusi argumentų dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygų 7.9 punktui ir VPĮ 57 straipsnio 2 dalies 2 punktui, daro išvadą, kad neturi jokio teisinio pagrindo nagrinėjamos bylos kontekste dėl jų pasisakyti. Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovei buvo sudarytos galimybės susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, ieškovė neturi jokio pagrindu teigti, kad faktinės aplinkybės, kurias nurodo rašytiniuose paaiškinimuose, jai paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu.

Dėl kitų argumentų

74. Kiti šalių nurodyti argumentai, neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimu, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

75. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

76. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas, sprendžiamas klausimas dėl atsakovės ir trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

77. Atsakovė pateikė įrodymus, kad turėjo 8 881,42 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 004,88 Eur už atskirojo skundo parengimą, 7 821,54 Eur už atsiliepimo į ieškinį, tripliko ir atsiliepimo į trečiojo asmens prašymą dėl nuostolių atlyginimo parengimą ir 55 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą). Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad turėjo 7 165 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 900 Eur už konsultacijas, susipažinimą su byla, dokumentų analizę, atsiliepimo į ieškinį parengimą, 1 900 Eur už tripliko parengimą, 1 200 Eur už dviejų atskirųjų skundų parengimą ir prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, parengimą, 55 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą, 55 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo ir 55 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl 2023 m. gruodžio 15 d. nutarties).

78. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

79. Teismas, vertindamas atsakovės ir trečiojo asmens prašomas priteisti atstovavimo išlaidas, pažymi, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8 punktais, 8.2, 8.3, 8.11, 8.15 papunkčiais, maksimalios išlaidos už: 1) atsiliepimo į ieškinį parengimą sudaro 5 000,25 Eur; 2) už tripliko – 3 000,15 Eur; 3) už atskirojo skundo – 800,04 Eur; 4) už kito dokumento (šiuo atveju už prašymo dėl nuostolių užtikrinimo parengimą ir atsiliepimo į trečiojo asmens prašymą dėl nuostolių užtikrinimo taikymą) parengimą – 800,04 Eur.

80. Darytina išvada, kad atsakovės ir trečiojo asmens prašomos priteisti atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į ieškinį, tripliko parengimą, taip pat atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į trečiojo asmens prašymą dėl nuostolių užtikrinimo taikymo parengimą, o trečiojo asmens prašomos priteisti atstovavimo išlaidos už atskirųjų skundų parengimą ir prašymo užtikrinti nuostolius parengimą neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių. Tuo tarpu atsakovės prašomos priteisti 1 004,88 Eur atstovavimo išlaidos už atskirojo skundo parengimą viršija Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia atsakovės prašomas priteisti 1 004,88 Eur atstovavimo išlaidas už atskirojo skundo parengimą mažinti iki Rekomendacijoje įtvirtintų maksimalių dydžių, t. y. iki 800,04 Eur.

81. Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, sprendžia atsakovei iš ieškovės priteisti 8 676,55 Eur (800,04 Eur + 7 821,51 Eur + 55 Eur), o trečiajam asmeniui iš ieškovės, – 7 165 Eur.

82. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nesusidarė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 423⁸ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188764867, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbasta“, juridinio asmens kodas 302514494, 8 676,55 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 55 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Verslo“, juridinio asmens kodas 302627983, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbasta“, juridinio asmens kodas 302514494, 7 165 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.