- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2-1156-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00498-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Urbasta“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje uždarosios akcinės bendrovės „VERSLO“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbasta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „VERSLO“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Urbasta“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti ir pripažinti negaliojančiais atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2023 m. rugsėjo 27 d. pranešime Nr. 32-14-949 nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo, laimėjusio pasiūlymo pripažinimo ir sutarties su laimėjusiu tiekėju sudarymo.
2. Nurodė, kad atsakovė vykdo viešąjį pirkimą „Sporto paskirties pastato – baseino (7.14) Vaidoto g. 11, Kaune, statybos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 675830 (toliau – ir Pirkimas). Atsakovė 2023 m. rugsėjo 27 d. CVP IS priemonėmis pranešė, kad Pirkime yra nustatyta pasiūlymų eilė: pirmoji vieta – UAB „VERSLO“ (toliau – ir trečiasis asmuo), antroji vieta – UAB „Urbasta“, trečioji vieta – UAB „VA statyba“. Ieškovė, susipažinusi su trečiojo asmens dokumentais, nustatė, kad jo pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų ir turėjo būti atmestas. Ieškovė 2023 m. spalio 6 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria prašė panaikinti 2023 m. rugsėjo 27 d. priimtą sprendimą dėl pasiūlymų eilės bei atmesti trečiojo asmens pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo dokumentų reikalavimų, tačiau atsakove 2023 m. spalio 13 d. raštu ieškovės pretenziją atmetė.
3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras, uždrausti sudaryti Pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
4. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Pirkimo procedūrų sustabdymas yra vienintelė efektyvi priemonė užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje, nes atsakovei toliau tęsiant Pirkimo procedūras ir sudarius Pirkimo sutartį su neteisėtai atrinktu Pirkimo laimėtoju būtų apsunkintas teismo sprendimo vykdymas, šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį taptų neįmanomas. Pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokios objektyvios skubos skubiai baigti Pirkimo procedūras ir įvykdyti Pirkimo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje įpareigojo atsakovę sustabdyti Pirkimo procedūras, uždraudė sudaryti Pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.
6. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to galėtų būti savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, leidus atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį bei ją vykdyti, o vėliau tenkinus ieškovės ieškinį, Pirkimo procedūrų grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią stadiją taptų apsunkintas. Netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė įgytų teisę reikalauti žalos atlyginimo, tačiau toks jos pažeistų interesų gynimas būtų mažiau efektyvus ir operatyvus.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog susiklosčiusi situacija yra išskirtinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
9. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Ieškinyje nurodytos aplinkybės yra pagrįstos iš esmės vien tik deklaratyviais teiginiais, ieškovės subjektyviais samprotavimais bei neteisingu Pirkimo dokumentų turinio aiškinimu.
9.2. Atsakovė yra finansiškai pajėgi atlyginti ieškovei padarytą žalą ieškinio tenkinimo atveju. Ieškovės teiginiai neva jos teisės galėtų būti apgintos tik įpareigojus atsakovę nesudaryti Pirkimo sutarties su laimėjusiu tiekėju, t. y. tik taikius laikinąsias apsaugos priemones, yra nepagrįsti.
9.3. Atsakovė įgyvendina Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų antrųjų klasių mokinių mokymo plaukti programą, kurios tikslas išmokyti mokinius plaukti ir saugiau elgtis vandenyje ir prie vandens, formuoti fiziškai aktyvios ir sveikos mokinių gyvensenos įgūdžius, mažinti skendimų skaičių. Vadovaujantis programos tvarkos aprašu, ši programa įgyvendinama fizinio ugdymo pamokų metu, o mokinių grupė šios pamokos metu negali viršyti 12 mokinių. Tai reiškia, kad vienu metu mokytis plaukti gali itin mažas skaičius mokinių. Būtent tam tikslui ir nuspręsta statyti baseiną, t. y. įsigyti Pirkimo objektą. Pirkimo objektas yra visuomenei reikšmingas, Pirkimo objekto operatyvus įsigijimas yra viešojo intereso užtikrinimo garantas, leisiantis efektyviau įgyvendinti programą ir pasiekti jos tikslus, t. y. išmokyti mokinius plaukti ir saugiau elgtis vandenyje ir prie vandens, formuoti fiziškai aktyvios ir sveikos mokinių gyvensenos įgūdžius, mažinti skendimų skaičių
10. Atskirajame skunde trečiasis asmuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pagal šiuo metu išviešintą Nepatikimų tiekėjų sąrašą ieškovė 3 metų laikotarpiui nuo 2023 m. spalio 2 d. yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Vadinasi, 2023 m. spalio 6 d. t. y. kai ieškovė atsakovei pateikė pretenziją, ieškovė buvo paskelbta nepatikima tiekėja. Ieškovė yra nesąžininga, nes ėmė ginti savo Pirkime tariamai pažeistas teises tuo metu, kai pati Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nustatyta tvarka buvo paskelbta nepatikima tiekėja.
10.2. Teismo sprendimas patenkinti ieškinio reikalavimus reikštų atsakovės įpareigojimą iš naujo įvertinti Pirkime gautus pasiūlymus, nustatyti jų eilę bei paskelbti Pirkimo nugalėtoją. Ieškovė siekia, kad Pirkimo nugalėtoju būtų paskelbtas ieškovės pasiūlymas ir, jog būtent su ja būtų pasirašyta Pirkimo sutartis, tačiau išdėstyti faktai, VPĮ 46 straipsnis, Pirkimo sąlygų 2.5.1.8 papunktis, reglamentuojantis tiekėjo pašalinimo pagrindą, taip pat Pirkimo sąlygų 7.15, 7.22.2 papunkčiai patvirtinta, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju ieškovės pasiūlymas niekaip negalėtų būti paskelbtas Pirkimą laimėjusiu pasiūlymu dėl jo neatitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, nes ieškovė yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
10.3. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, susijusių su visuomenės interesu dėl Pirkimo objekto, jo teikiamos naudos, taip pat dėl laikinųjų apsaugos priemonių atitikties ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principams – teismas apsiribojo tik deklaratyviu teiginiu, kad byloje nėra įrodymų apie Pirkimo objekto svarbą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo skundą patenkinti ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsakovė laikosi teisingos pozicijos, kad jau ieškinio priėmimo metu teismas galėjo daryti prielaidą, jog reiškiamas reikalavimas dėl atsakovės sprendimų panaikinimo negalės būti tenkinamas dėl akivaizdaus tokio reikalavimo nepagrįstumo, o tai, vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovė neįrodė pirmosios laikinųjų apsaugos taikymo sąlygos (ieškinio preliminaraus pagrįstumo).
11.2. Šiuo konkrečiu atveju skundžiama nutartis buvo priimta ieškovei taip pat neįrodžius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimo. Nesant grėsmei ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nėra būtinybės vertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso bei nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
11.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra pažeidžiami ne tik atsakovės, Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų mokinių, bet ir trečiojo asmens, kaip Pirkimą laimėjusio ir verslą vykdančio tiekėjo, teisėti lūkesčiai gauti 2023 m. rugpjūčio 9 d. pasiūlymo teikimo metu apskaičiuotą pelną.
12. Atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens atskiruosius skundus ieškovė prašo skundus atmesti ir Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškinys yra grindžiamas išsamiais teisiniais argumentais bei prie jo pridėtais įrodymais. Ieškinys yra visapusiškai ir išsamiai pagrįstas, todėl negalima daryti išvados, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Vien aplinkybė, kad šiuo metu ieškovė yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nelemia išvados, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas ir kad laikinosios apsaugos priemonės negalėtų būti taikomos, nes šiuo konkrečiu atveju trečiasis asmuo taip pat yra įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.
12.2. Ieškovė kitos perkančiosios organizacijos sprendimą įtraukti ją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ginčija teisme. Ieškovė buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašus dėl vienašališko kitos perkančiosios organizacijos sprendimo, tačiau tai nereiškia, kad toks vienašališkas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
12.3. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nebūtų tinkamai užtikrintas ieškovės teisių gynimas, tai užkirstų kelią ieškovei, įrodžius savo argumentų pagrįstumą, toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose ir pretenduoti į Pirkimo sutarties sudarymą. Dėl šios priežasties taip pat būtų pažeista ir sąžininga tiekėjų konkurencija.
12.4. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matyti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių sustotų moksleivių edukacija, Kauno miesto mokyklos nutrauktų veiklą, nevyktų sporto lavinimas ir pan. Kauno mieste yra šiuo metu veikiančių įvairių baseinų, kuriuose gali lavintis to pageidaujantys moksleiviai bei asmenys.
12.5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju yra vienintelė efektyvi priemonė, galinti užtikrinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, kadangi, jeigu teismas priimtų ieškovei palankų teismo sprendimą, šalys būtų grąžintos į iki pažeidimo buvusią padėtį. Sudarius Pirkimo sutartį, šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią taptų neįmanomas, kadangi ieškovė visiškai prarastų teisę sudaryti Pirkimo sutartį, nes po Pirkimo sutarties sudarymo Pirkimas pasibaigia (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir nėra įmanoma grįžti į ankstesnę viešojo pirkimo procedūrų stadiją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
16. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Kauno miesto savivaldybės tarybos 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. T-429 patvirtintą Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų antrųjų klasių mokinių mokymo plaukti programos įgyvendinimo tvarkos aprašą. Nagrinėjamu atveju atsakovė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėto rašytinio įrodymo ir nenurodo, kodėl minėto dokumento pateikimo būtinybė kilo teikiant atskirąjį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovės pateiktą į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naują įrodymą.
17. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikė naujus įrodymus – 1) Girstučio baseino paslaugų aprašymą; 2) sporto mokyklos „Startas“ paslaugų aprašymą; 3) Kauno plaukimo mokyklos aprašymą; 4) Lietuvos sporto universiteto baseino aprašymą; 5) Žalgirio arenos baseino aprašymą; 6) išrašą iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo apie UAB „VERSLO“; 7) išrašą iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo apie UAB „Urbasta“. Ieškovė neprašo priimti prie atsiliepimo į atskiruosius skundus pridėtų rašytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl šių dokumento pateikimo būtinybė kilo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė pateikė viešus duomenis, kuriuos apeliacinės instancijos teismas gali pats patikrinti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose.
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
19. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
20. Viešųjų pirkimų srityje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienas iš perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūros, įtvirtintos Tarybos direktyvose 89/665/EEB ir 92/13/EEB (su atitinkamais pakeitimais) bei jas įgyvendinančiose nacionalinės teisės normose, elementų, užtikrinantis tiekėjų galbūt pažeistų teisių efektyvų gynimą. Tokiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad teismo priimami sprendimai dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų galėtų būti veiksmingai įgyvendinti.
21. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Toks teisinis reglamentavimas suderinamas su paminėtose Tarybos direktyvose įtvirtintomis nuostatomis, leidžiančiomis valstybėms narėms nustatyti, kad už peržiūros procedūras atsakinga institucija, spręsdama dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų srityje, atsižvelgtų į galimas tokių priemonių taikymo pasekmes visiems interesams, kurie galėtų būti pažeisti, taip pat į visuomenės interesus, bei nuspręsti netaikyti tokių priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
22. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatęs, kad yra visos trys sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
23. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad ieškovės ieškinys preliminariai nepagrįstas, kadangi ieškinyje nurodytos aplinkybės yra pagrįstos iš esmės vien tik deklaratyviais teiginiais, ieškovės subjektyviais samprotavimais bei neteisingu Pirkimo dokumentų turinio aiškinimu. Trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, nes ji yra įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, todėl negali dalyvauti Pirkimo procedūrose.
24. Spręsdamas klausimą, ar ieškinys preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškinio preliminarų nepagrįstumą įrodo tai, jog, ieškovė nenurodė jokių pagrįstų argumentų. Tokių atsakovo argumentų pagrįstumą teismas turėtų vertinti ne spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet išnagrinėjęs bylą iš esmės, spręsdamas dėl atsakovo iškelto klausimo, susijusio su ieškovės teisinio suinteresuotumo buvimu, įvertinęs šiuo aspektu reiškiamus abiejų šalių argumentus, nustatęs klausimo sprendimui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai išaiškinęs bei pritaikęs Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktiką, aplinkybės dėl ieškovo suinteresuotumo išsprendžiamos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-591-790/2023).
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje teisingai nuspręsta, jog ieškovės reikalavimai preliminariai gali būti vertinami kaip pagrįsti. Ieškovė prašo panaikinti perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus dėl laimėjusio pasiūlymo eilės sudarymo, nurodo faktinius ir teisinius argumentus dėl ginčijamo sprendimo neteisėtumo, pateikė šiuos argumentus turinčius pagrįsti teiginius, prie ieškinio pridėjo reikiamus įrodymus. Ieškovės suformuluotas reikalavimas iš esmės atitinka VPĮ 101 straipsnyje numatytus tiekėjų galbūt pažeistų teisių gynimo būdus, o prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrina pareikštų reikalavimų įvykdymą.
27. Atskirai pažymėtina, kad nors ieškovė viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Raudondvario dvaro sprendimu 2023 m. spalio 2 d. buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (CPK 179 straipsnio 3 dalis), tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė negali dalyvauti Pirkime, juolab, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis ieškovė 2023 m. rugsėjo 25 d. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1292-1041/2023 yra pareiškusi ieškinį VšĮ Raudondvario dvarui, kuriuo prašo: 1) priteisti iš atsakovės VšĮ Raudondvario dvaro 514 300,50 Eur skolą, 18 720,53 Eur delspinigius, 12 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 2) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2022 m. gruodžio 12 d. pranešimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pagal rangos sutartį atsakovės atliktą 26 024,63 Eur delspinigių įskaitymą į ieškovės užmokestį už atliktus remonto ir tvarkybos darbus; 3) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2023 m. rugsėjo 1 d. pranešimu Nr. 18 atsakovės atliktą vienašalį 2021 m. gruodžio 16 d. rangos sutarties nutraukimą; 4) ieškinio reikalavimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės sprendimas šioje byloje uždrausti atsakovei VšĮ Raudondvario dvarui 2023 m. rugsėjo 1 d. pranešimu atlikto vienašalio rangos sutarties pagrindu įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir Kauno apygardos teismui netenkinus ieškovės pareikšto ieškinio atsakovei VšĮ Raudondvario dvarui civilinėje byloje Nr. e2-1292-1041/2023, perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 46 straipsnio 5 dalimi, gali netaikyti VPĮ 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindų kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju vien ieškovės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nedraudžia jai dalyvauti Pirkimo procedūrose ir ginti galbūt jos pažeistas teises perkančiajai organizacijai priėmus sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo, laimėjusio pasiūlymo pripažinimo ir sutarties su laimėjusiu tiekėju sudarymo.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
29. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama panaikinti ir pripažinti negaliojančiais atsakovės 2023 m. rugsėjo 27 d. pranešime Nr. 32-14-949 nurodytus sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo, laimėjusio pasiūlymo pripažinimo ir sutarties su laimėjusiu tiekėju sudarymo, o šio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras, uždrausti sudaryti Pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
30. Nustatyta, kad antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos (grėsmės) egzistavimą ieškovė iš esmės grindė tuo, kad atsakovei toliau tęsiant Pirkimo procedūras ir sudarius Pirkimo sutartį su neteisėtai atrinktu Pirkimo laimėtoju būtų apsunkintas teismo sprendimo vykdymas, šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį taptų neįmanomas.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir pačiai atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
32. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
34. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
35. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė vykdo pirkimą, kurio objektas yra sporto paskirties pastato – baseino, adresu Vaidoto g. 11, Kaune, statybos darbai. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Pirkimo objektas iš esmės yra įgyvendinamas siekiant sudaryti vaikams sąlygas išmokti plaukti, tokiu būdu sumažinant nelaimingų atsitikimų vandens telkiniuose skaičių. Tokios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad Pirkimo objektas turi reikšmės visai visuomenei ir yra susijęs su viešuoju interesu.
36. Kita vertus, aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu, todėl, kaip minėta pirmiau, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečioje situacijoje susiklosčiusios aplinkybės ir nustatoma, neapginus kurio iš konkuruojančių interesų galėtų kilti didesnė žala.
37. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo nepateikė byloje jokių įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įvykdžius Pirkimo objektu esančius darbus, taip pat atskiruosiuose skunduose nenurodoma, kad dėl ginčo pirkime taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iškilo grėsmė, jog projektas nebus užbaigtas laiku ir dėl to atsakovė patirs nuostolių. Pažymėtina, kad pagal viešai skelbiamus duomenis Kauno mieste yra bent penki veikiantys baseinai, kuriuose vaikams gali būti sudaromos sąlygos mokytis plaukti, t. y. atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė neatidėliotinos svarbos Pirkimo objekto įgyvendinimui.
38. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukels akivaizdžios, neištaisomos žalos nei atsakovei, nei visuomenei, suinteresuotai, kad pirkimo objektą sudarantys darbai būtų atlikti. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai suteikė pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikė laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.
39. Kiti atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirųjų skundų motyvais skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos kartu su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą – Kauno miesto savivaldybės tarybos 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. T-429 patvirtintą Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų antrųjų klasių mokinių mokymo plaukti programos įgyvendinimo tvarkos aprašą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbasta“ kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateiktus naujus įrodymus – 1) Girstučio baseino paslaugų aprašymą; 2) sporto mokyklos „Startas“ paslaugų aprašymą; 3) Kauno plaukimo mokyklos aprašymą; 4) Lietuvos sporto universiteto baseino aprašymą; 5) Žalgirio arenos baseino aprašymą; 6) išrašą iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo apie uždarąją akcinę bendrovę „VERSLO“; 7) išrašą iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo apie uždarąją akcinę bendrovę „Urbasta“ ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.
Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.