Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato Vidmanto Baumilos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-23 nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Iš M. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 13,39 Eur turtinės žalos.

Remiantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš M. M. konfiskuotas nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, dalykas – dvi 50 Eur nominalo kupiūros, kurių Nr. PB3573479707 ir Nr. SD5153826422.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo M. M. gynėjo advokato V.Baumilos apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo M. M. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas bei už BK 227 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausme, mano, kad ji turėtų būti švelninama.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-23 nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta proporcinga ir padarytą nusikaltimą atitinkanti bausmė. Tai, kad nuteistojo gynėjas nesutinka su tokiu teismo sprendimu, nedaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-23 nuosprendžio neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą galima sankcija – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-23 nuosprendžiu už nurodyto nusikaltimo padarymą M. M. paskirta maksimali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Apelianto gynėjo manymu, paskirta bausmė yra per griežta, todėl turėtų būti švelninama. Su tokiomis apelianto išvadomis nesutiktina.

10. Remiantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas skirdamas bausmę pagal baudžiamojo įstatymo straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-218-222/2017).

11. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68-942/2016). Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam M. M. bausmę už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, įvertino tai, kad padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,22 promilių girtumas), į tai, kad nebuvo nustatyta asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, išsiskyręs, turi du vaikus, oficialiai nedirba, nėra duomenų, kad būtų registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, numatytą BK 140 straipsnyje, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 29–33). Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M. M. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo su tokiomis apylinkės teismo išvadomis nesutikti.

13. Kaip matyti iš apygardos teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis praeityje ne kartą teistas, taip pat ir už smurtinius veiksmus prieš kitą asmenį, nuteistasis dėl jam skiriamų bausmių už ankstesnius nusikaltimus išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia. M. M. smurtavo prieš asmenį, su kuriuo jį sieja artimesni santykiai, tampė už plaukų, pargriovė nuo lovos, ant žemės, sudavė smūgius kumščiu į įvairias nukentėjusiosios kūno vietas, spardė, smaugė, tokiais veiksmais sukėlė J.J. fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimą kaklo dešinėje pusėje ir poodinę kraujosruvą kairiame šone, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokie nuteistojo veiksmai neabejotinai sukėlė grėsmę nukentėjusiosios sveikatai. Nors, M. M. gynėjo teigimu, nuteistojo veiksmams didelę reikšmę turėjo galima nukentėjusiosios neištikimybė, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis smurtavo sąmoningai, nepaisė pavojingo tokių veiksmų pobūdžio ir galimų pasekmių, taip siekė pademonstruoti jėgą prieš nukentėjusiąją. Teismo vertinimu, šios aptartos aplinkybės M. M. charakterizuoja, kaip socialiai nemotyvuotą asmenį, kuris nesugeba pakeisti savo elgesio ir laikytis visuotinai priimtinų taisyklių, iškilus konfliktinei situacijai elgiasi impulsyviai, agresyviai, todėl tokio asmens atžvilgiu tinkamiausia bausmė – laisvės atėmimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausmės trukmė nėra laikytina per ilga ir, įvertinus nusikalstamą veiką kitų aplinkybių kontekste, darytina išvada, jog trumpesnio termino bausmės paskyrimas keliamų tikslų nepasiektų ir būtų neefektyvus.

14. Nuteistojo gynėjas skunde pažymi, kad M. M. serga šizoafektiniu sutrikimu, psichinė liga lemia kartais pasireiškiantį neadekvatų asmens elgesį. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys apie nuteistojo sveikatą nėra laikytini išskirtiniais, dėl kurių paskirta bausmė galėtų būti švelninama. Siekiant nustatyti, ar M. M. sveikatos būklė galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-13 nutartimi nuteistojo atžvilgiu buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė. 2019-02-28 – 2019-03-27 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II-25/2019 konstatuota, kad M. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, jam nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, M. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio, patologinio afekto ar kitoje liguistoje būsenoje (3 t., b. l. 25–36). Atsižvelgiant į tai, kad M. M. laikytinas pakaltinamu ir gali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, smurto prieš J.J. metu suvokė, kad atlieka nukentėjusiosios sveikatai pavojingus veiksmus, suprato jų galimas pasekmes. Byloje taip pat nenustatyta tam tikrų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių M. M. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės, o vien nuteistojo interesas išvengti adekvačių padarytai nusikalstamai veikai neigiamų padarinių, negali būti laikomas prerogatyva prieš įstatyme numatytus bausmės skyrimo tikslus.

15. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistojo gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. M. gynėjo advokato Vidmanto Baumilos apeliacinį skundą.