Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsiskyręs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, teistas:

1) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), paskiriant 15 MGL (1650 Lt -564,76 Eur) baudą;

2) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.;

3) Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, paskiriant 20 parų arešto;

4) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsio 1 dalį, paskiriant galutinę bausmę - 8 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metamas;

5) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo; bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo prižiūrą vykdančios institucijos leidimo, 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje 9 mėnesius, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo; atlyginti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini 1)“ – 3 921 Eur padarytą turtinę žalą;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant galutinę bausmę - baudą (48 MGL) 2 400 Eur, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 metus 3 mėnesius; konfiskuoti automobilio Peugeot 407, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, atitinkančią 2 400 Eur dydžio sumą;

7) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 186 straipsnio 1 dalį – 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 dalims, subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., ir 48 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti iš už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per 6 mėn. dalyvauti elgesio pataisos programoje, šių bausmių neatlikęs, teistumas neišnykęs;

8) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo bei 48 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. M. bausmės vykdymo atidėjimo metu: 6 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2019 m. liepos 9 d.), dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per 12 mėnesių, skaičiuojant šį terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 4627,35 Eur dydžio turtinę žalą civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 17 d. nuosprendį (nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 22 d.);

9) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams ir 48 MGL (2400 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn. (dvejiems metams šešiems mėnesiams), įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu (nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 24 d.);

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (12 veikų), BK 300 straipsnio 1 dalį (7 veikos) ir BK 186 straipsnio 1 dalį, paskirtos atskiros bausmės už šias nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi 4 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, subendrinti ir paskirta gautinė subendrinta 4 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 48 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) bauda ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta nesubendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, ir paskirta M. M. galutinė subendrinta 6 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bei 48 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (2 400 eurų) bauda (nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. kovo 10 d.);

11) Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl greitųjų kreditų paėmimo) ir paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams; nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams; nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirtas laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šią subendrintą bausmę ir bausmę, paskirtą už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, subendrino, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. M. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sutarčių dėl telefono įrangos sudarymo) ir paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė subendrinta su už kitas veikas paskirta subendrinta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams (nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M., 2017 m. rugpjūčio 8 d. tiksliai nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu dešine ranka suėmė J. J. už plaukų ir pargriovė nuo lovos, kairės rankos kumščiu sudavė 1 smūgį jai į dešinę ausį, nukentėjusiajai atsisėdus ant lovos, sudavė koja 1 smūgį jai į kairę ranką, dėl ko ji nukrito dešiniu šonu ant lovos, spyrė koja 2 kartus jai į kairę šlaunį, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sėdinčiai ant lovos J. J., suėmė dešine ranka už plaukų ir nutempė nuo lovos, o kai nukentėjusioji nukrito ant grindų, ant kelių, jis, laikydamas J. J. už plaukų, sudavė jai 1 smūgį kumščiu į nugarą, sudavė 2 smūgius kairės rankos kumščiu į nukentėjusiosios kairįjį šoną ir nualpo. Nukentėjusiajai jį atgaivinus ir nuvedus prie lovos, jis vėl pastūmė J. J. ant lovos, užlipo ant jos, kojomis apžergęs ją per liemenį, suėmė rankomis už kaklo ir ją smaugė, tokiais veiksmais sukėlė J. J. fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimą kaklo dešinėje pusėje ir poodinę kraujosruvą kairiame šone, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais M. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, M. M. 2017 m. rugpjūčio 9 d. apie 14.25 val., policijos pareigūnų sulaikytas ir pasodintas į policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą automobilį Nissan NV200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žodžiais ir konkliudentiniais veiksmais pasiūlė duoti kyšį ir jį davė savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vyriausiems patruliams P. B. ir R. S., t. y. padėjo dvi 50 Eur kupiūras ant tarnybinio automobilio grindų, siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus – kad nebūtų sulaikytas pagal BK 140 straipsnį ir pristatytas į policijos komisariatą dėl to, kad smurtavo prieš J. J.. Šiais veiksmais M. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžiuose kaltinamasis paaiškino, kad kaltinamojo akto nuorašą yra gavęs, supranta kaltinimą, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad dėl kyšio kaltę pripažįsta visiškai, o smurto jokio nebuvo. Apie pareikštą kaltinimą dėl kyšio davimo, parodė, kad jis miegojo bute, kai jį pažadino pareigūnai. Vežė jį į policijos komisariatą dėl galimo smurto. Važiuodamas jis skaičiavo pinigus ir nežino kaip jie atsirado ant grindų, gali būti, kad jie iškrito. Viskas vyko 2017 m. vasarą. Neatsiminė ar kažką kalbėjo su pareigūnais. Keitė nuomonę dėl kaltės pripažino, tačiau teigė, kad teisingai nurodė aplinkybes, savo kaltę pripažįsta (3 t., b. l. 122–123). Dėl inkriminuojamos kitos veikos parodė, kad kai grįžo atlikęs bausmę, J. J. jam sakė, kad ją sumušė romų tautybės asmenys. Sužinojo, kad ji buvo palikusi vaikus vienus, su kitais vyrais buvo susitikusi, todėl kilo žodinis konfliktas. Viskas vyko rugpjūčio 8 d. apie 17-18 val. (duomenys neskelbtini). Ten tuo metu gyveno su J. J. ir jos vaikais. Kartu gyveno 9 mėnesius. Jis išlaikė šeimą, mokėjo už būstą. Po įvykio nebegyveno kartu. Konfliktą pradėjo jis, jis priekaištavo, kad ji buvo neištikima, kad vienus vaikus paliko. Jis vartojo alkoholinius gėrimus. Jis prisigėrė ir nuėjo miegoti. Ryte atsikėlė ir kartu nuvažiavo į policijos komisariatą, kur jam reikėjo užsiregistruoti. Tada jis jai pasakė, kad kartu nebegyvens. Pirmos apklausos metu viską pripažino, tačiau protokole užfiksuota netiesa. Nesudavė jai smūgių. Buvo paėmęs peilį, bet norėjo pats pasipjauti. Gali būti, kad už plaukų patampė, bet nėra tuo tikras. Konfliktas vyko 2-3 val. Nesakė, kad pakars vaikus. Žodinį konfliktą girdėjo vaikai. Protokole jo parašas, tačiau pasirašė jo neskaitęs. Antrą kartą davė parodymus ir smurto nepripažino. Ją buvo sumušę romų tautybės asmenys. Antri parodymai yra teisingi (3 t., 189–190).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai perskaityti teismo posėdžių metu.

2017 m. rugpjūčio 10 d. apklausos metu įtariamasis M. M. parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmė ir turinys yra aiškus. Narkologijos įstaigose nesigydė ir į įskaitą neįrašytas. Gydėsi (duomenys neskelbtini) klinikų psichiatrijos skyriuje daug kartų, paskutinį kartą gydėsi prieš (duomenys neskelbtini) metus, apie mėnesį. Diagnozė: (duomenys neskelbtini). Vartoja vaistus „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kelias dienas nevartojo. Nevartoja alkoholio nuo (duomenys neskelbtini) metų, buvo gėręs tik 3 – 4 kartus. 2017 m. rugpjūčio 8 d. apie 11.00 val. nusipirko alkoholio (alaus), nors negeria. Susinervinęs po pokalbio su broliu telefonu pradėjo gerti alkoholį. Brolis sakė, kas J. yra neištikima. Pakalbėjus su broliu pradėjo gerti alų ir priekaištauti J.. Su J. žodžiu konfliktavo apie valandą, rėkė vienas ant kito. Iš pradžių J. vaikai buvo kambaryje, bet konfliktui įsiaudrinus, vaikai išėjo žaisti į kiemą. Konflikto metu jis nesusitvardė ir kelis kartus dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą į J. galvos viršugalvį ir kelis kartus, du ar tris sudavė dešinės rankos delnu į šoną (į kurį tiksliai neprisiminė). Viskas vyko kambaryje. J. nuo jo smūgių nugriuvo ant grindų. Jai nugriuvus 2 – 3 kartus (kiek tiksliai kartų neprisiminė) patampė už plaukų. J. nespardė. J. mušama ir tampoma už plaukų verkė, sakė, kad buvo ištikima. Tuo metu jis abejojo, netikėjo J. žodžiais, tačiau ją paleido. Po to, kartu jie nuėjo į balkoną parūkyti. Grįžę vėl žodžiu konfliktavo. Daugiau J. nemušė ir fiziškai nesmurtavo prieš ją. Prieš ją naudojo tik psichologinį smurtą, t. y. kaltino ją neištikimybe, reikalavo, kad pasakytų teisybę ir prisipažintų, nes vis tiek jai atleis. Maldavo prisipažinti, tačiau J. neprisipažino. Prisiminė, kad santykius aiškinosi iki nakties. J. negrasino, nesakė, kad ją nužudys ar pakars jos vaikus. Neprisiminė, kur buvo vaikai, kai mušė J.. Vaikai girdėjo, kai barėsi, nes tuo metu žiūrėjo televizorių. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra vienas kambarys. Su J. nuomojame bute gyveno apie 2 savaites. Jis mokėjo už butą, nors oficialiai nedirba. Jie pora 9 mėnesius. Bute prieš konfliktą su J. buvo išgėręs 2-3 butelius alaus. Kada jie užmigo su J., nežinojo. Kitą dieną, ryte su J. nesipyko. Galbūt pasakė kelis priekaištus jai. Kartu buvo su J. mieste. Grįžo apie pietus ir ėjo miegoti, nes J. pasakė, kad turi ateiti socialinė darbuotoja, o jai reikia atsigauti. Išgėrė vieną alaus. Apie 14.00 - 15.00 val. jį pažadino pareigūnai. Nežinojo, kodėl J. iškvietė pareigūnus. Atvykę pareigūnai pasakė, kad eitų su jais į tarnybinį automobilį. Pareigūnai jį pasodino į patalpą, skirtą sulaikytiems asmenims. Automobiliui važiuojant, jis sakė pareigūnams, kad nori susitarti, jog nevežtų į komisariatą ir jį paleistų. Sakydamas, kad nori susitarti, suvokė, kad pasiūlė pareigūnams duoti kyšį. Pareigūnai pasakė (tiksliai neatkartojo), kad už kyšio siūlymą kyla baudžiamoji atsakomybė. Atvykus į komisariatą ir pareigūnams (neprisiminė ar 1, ar 2 atidarė duris) atidarius sulaikymo patalpos duris, jis padėjo 2 banknotus po 50 Eur (iš kur ištraukė pinigus nepasakė) ant tarnybinio automobilio grindų. Pareigūnai (ar vienas pareigūnas, neprisiminė) jį vėl įspėjo, kad tai yra kyšio davimas ir už tai kyla baudžiamoji atsakomybė. Jis pakėlė pinigus nuo grindų ir įsidėjo sau į piniginę. Neprisiminė ką dar sakė pareigūnams. Piniginėje turėjo tik 2 banknotus po 50 Eur, turėjo ir kitų banknotų, kiek ir kokių, nepasakė, bet pareigūnams davė tik 2 po 50 Eur banknotus (3 t., b. l. 42).

2018 m. gegužės 30 d. papildomos apklausos metu M. M. parodė, kad J. J. nemušė. Pirminės apklausos metu davė parodymus, kad ją mušė, nes buvo apsvaigęs nuo vartotų raminamųjų vaistų ir nelabai suvokė situaciją. Tyrėja, atlikusi apklausą, paaiškino, kad kaltės pripažinimas yra lengvinanti aplinkybė, o jis norėjo greičiau eiti namo ir prisipažino. Iš tiesų, jis J. nemušė ir jokiais kitais būdais nesmurtavo. Tarp jų buvo žodinis konfliktas dėl jos neištikimybės, bet fizinio smurto nebuvo. Jie kartu vartojo alkoholio, jis užmigo. Kitą rytą nubudęs jautėsi blogai. J. jam dar parnešė iš parduotuvės porą butelių alaus ir davė kelias raminamąsias tabletes. Pasakė „pamiegok, tada pašnekėsim“. Jis viską suvartojo ir užmigo. Nubudo, kai pareigūnai jau buvo jo bute. Jie jį sulaikė. Jis jautėsi apsvaigęs ir nelabai suvokė situaciją, kas vyksta. Prisiminė, kad policijos pareigūnams davė pinigų – 100 Eur, t. y. dvi kupiūras po 50 Eur. Kupiūras padėjo ant automobilio grindų, laikino sulaikymo patalpoje. Buvo įspėtas, kad už tai gresia atsakomybė, bet vis tiek davė tuos pinigus. Davė, nes policijos pareigūnai paprašė padėti pinigus ant grindų ir nurodė, kad padėtų 100 Eur. Tada, kai jis pinigus padėjo, pamatė, kad pareigūnai filmuoja jį ir padėtus pinigus, kiek prisiminė, telefonu. Suprato, kad jį, liaudiškai tariant, „pakišo“. Suprato, kad galėjo pinigų pareigūnams neduoti, bet taip padarė, nes buvo išsigandęs ir dėl apsvaigimo nelabai suvokė situaciją. Pažymėjo, kad kelias dienas iki įvykio J. J. buvo sumušta čigonų, (duomenys neskelbtini). Ji turėjo ten skolų. Ji jam sakė, kad buvo sumušta, jis ant jos jokių sužalojimų nematė. Ji sakė, kad iš jos ir telefoną buvo atėmę tie čigonai. Gali būti, kad ant J. kūno dar buvo sumušimo žymių dėl to, kad ją sumušė čigonai. Jis jos nemušė, jam atrodė žema mušti moteris. Su J. nebendrauja nuo 2018 m. balandžio 5 d., tą dieną jie išsiskyrė. Kiek žinojo, iš J. atėmė vaikus. Žinojo, nes jam skambino iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus, siūlė jos vaikus priglausti, jis atsisakė. Kiek žinojo, J. vartoja narkotikus. Kur ji gyvena, jis nežinojo. Jo žiniomis, ji neturi pastovios gyvenamosios vietos, glaudžiasi kur papuola. Jis pamiršo apie rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Gyvena pažymoje nurodytu adresu. (duomenys neskelbtini) bute negyvena nuo to įvykio, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Butas buvo nuomojamas. Dėl to, kad davė kyšį pareigūnams, nuoširdžiai gailėjosi (3 t., b. l. 52).

2019 m. liepos 12 d. įtariamojo apklausos metu, papildomai pažymėjo, kad pripažįsta kaltę tik dėl žodinio konflikto. Nei smurto, nei kyšio davimo pareigūnams nebuvo. Nuo išsamesnių parodymų atsisakė, kadangi jau buvo apklaustas (3 t., b. l. 56).

Protokole – pareiškime parodyta, jog 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 12.00 val. namuose (duomenys neskelbtini) neblaivus sugyventinis M. M., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, mažamečių vaikų akivaizdoje K. J., gimusios (duomenys neskelbtini) metais ir L. J., gimusios (duomenys neskelbtini) metais akivaizdoje prieš J. J. panaudojo fizinį smurtą, sudavė mažiausiai tris kartus į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 1).

Pranešime apie veiką, susijusią su smurtu artimoje aplinkoje nustatyta, kad K. J., gimusi (duomenys neskelbtini) m. ir L. J., gimusi (duomenys neskelbtini) m. buvo galimo smurto artimoje aplinkoje liudytoju; gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtaujama (1 t., b. l. 49).

Pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje nustatyta, kad J. J., gimusi (duomenys neskelbtini), galimai patyrė smurtą nuo sugyventinio (1 t., b. l. 51).

BIRT žiūryklės duomenimis gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio P. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S. 2017 m. rugpjūčio 9 d. 14.25 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Priegliaus g. 1 prekybos centre „Pupa“ laukia moteris, kurią sumušė vyras. Nustatyta, kad pareigūnus kvietė J. J., gimusi (duomenys neskelbtini). Moteris pareigūnams paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. apie 12.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), mažamečių vaikų akivaizdoje – K. J., gimusios (duomenys neskelbtini) metais ir L. J., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, ją sumušė sugyventinis M. M., gimęs (duomenys neskelbtini) metais. Sudavė ranka į šoną, spardė kojomis, smaugė, grasino. Pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, atrakintame bute ant lovos rado neblaivų M. M., kuris buvo sulaikytas ir nuvestas į tarnybinį automobilį Nissan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), borto numeris V1743. Pasodintas į sulaikytiems asmenims skirtą automobilyje įrengtą patalpą, M. M. policijos pareigūnų paklausė „ar įmanoma visą šį įvykį užglaistyti“. Pareigūnai vyrą įspėjo, kad už pareigūnų papirkimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau M. M. į įspėjimus nereagavo ir padėjo ant tarnybinio automobilio grindų sulankstytas kelias 50 Eur nominalo kupiūras ir įkalbinėjo pareigūnus jo nesulaikyti, jei siūloma per mažai pinigų, žadėjo nueiti į namus ir dar paimti. Asmuo už bandymą papirkti pareigūnus ir smurtą artimoje aplinkoje sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (1 t., b. l. 53–54).

Vyresniosios tyrėjos E. T. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir BIRT žiūryklėje užfiksuoti duomenys pagal gautą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio P. B. tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 6).

P. B. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 14.25 val. (duomenys neskelbtini), M. M. gimęs (duomenys neskelbtini) mušė savo žmoną, išrengė nuogai ir išvarė. Kai vyras užmigo, moteris pabėgo į prekybos centrą „Pupa“. Įvykį matė vaikai. Atvykusi Greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo moterį, o pareigūnai tuo tarpu vyko adresu (duomenys neskelbtini), į butą, kuriame buvo neblaivus M. M.. Smurtas pasireiškė fizinio skausmo sukėlimu. Sužalojimai buvo patirti – smaugiant, grasinant peiliu, sudavus ranka į šoną, spardant (1 t., b. l. 55–56).

Vyresniojo patrulio P. B. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir BIRT žiūryklėje užfiksuoti duomenys pagal gautą jo tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 57).

Vyresniojo tyrėjo A. S. tarnybiniame pranešime užfiksuotas bendravimas su (duomenys neskelbtini) buto kaimynais, tačiau asmenis pažinojusius šeimą gyvenančią tame bute nustatyti nepavyko. Papildomai kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai dienos nežinojo, iš buto girdėjo buitinį triukšmą (galimai buvo girtaujama), buto balkone matėsi netvarka. Sumuštų asmenų iš minėto buto nematė, apie smurto faktus nieko nežinojo (1 t., b. l. 58).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. J. apklausta nedalyvaujant kaltinamajam, tačiau dalyvaujant jo gynėjui bei sutinkant prokurorei pagal BPK 266 straipsnį (3 t., b. l. 150). Kaltinamajam už neatvykimą į šį posėdį be svarbių priežasčių buvo skirta bauda (3 t., b. l. 166, 173). Teismas kaltinamajam perskaitė nukentėjusios parodymus, duotus teismo posėdžio metu (3 t., b. l. 166), suteikė galimybę kaltinamajam nukentėjusiajai užduoti klausimus (3 t., b. l. 188).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad su kaltinamuoju kartu gyveno apie metus laiko, buvo sugyventiniai. M. M. mokėjo už patalpas, kuriose gyveno. Gyveno keturiese kartu su jos mažamečiais vaikais. Prieš įvykį, jis atliko arešto bausmę, o grįžęs pradėjo priekaištauti, kad ji buvo neištikima. Pradėjo ją mušti. Išrengė nuogai, grasino peiliu, išvarė į laiptinę, dar tampė už plaukų, per galvą trenkė, dusino. Vaikai tai matė. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad pirmiau pradėjo dusinti ją, reikalavo parodyti kaip ji santykiavo su kitais vyrais. Veiksmų sekos tiksliai neprisimena. Jis buvo paėmęs už plaukų. Ant kaklo matėsi žymės nuo smaugimo. Kai jis užmigo, parašė žinutę socialinėms darbuotojoms. Kai tyrėja apklausinėjo, teisingus parodymus davė, dabar praėję daug laiko, ne viską prisimena. Į nugarą sudavė taip pat (3 t., b. l. 150–153).

BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai perskaityti teismo posėdžio metu.

2017 m. rugpjūčio 9 d. apklausos metu nukentėjusioji J. J. nurodė, kad 9 mėnesius gyvena su sugyventiniu M. M. ir savo mažametėmis dukromis. 2017 m. liepos 28 d. išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną atsikraustė nurodytu adresu gyventi. 2017 m. rugpjūčio 8 d., apie 11.00 val., sugyventinis būdamas neblaivus namuose pradėjo kelti konfliktą, priekaištauti jai dėl buvusių vaikinų ir panašiai. Konflikto metu pasidarė agresyvus, pradėjo jai grasinti, kad užmuš ją, pradėjo smaugti rankomis, šaukė, kad pakabins jos vaikus ant virvės. Konflikto metu sudavė mažiausiai 10 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tampė už plaukų. Visą naktį vienas namuose vartojo alkoholinius gėrimus, jai priekaištavo, neleido miegoti visą naktį ją terorizuodamas. Konfliktas tęsėsi iki pat 2017 m. rugpjūčio 9 d. Apie 12.00 val. jai pavyko iš namų pabėgti, išsikviesti jos šeimą prižiūrinčią socialinę darbuotoją J. Š. ir apie smurtą šeimoje pranešti policijai. Tokių atvejų, kad vyras prieš ją smurtautų buvo ir anksčiau, tačiau niekuomet į policiją nesikreipė. Pažymėjo, kad bijo savo sugyventinio ir jei bus paleistas, gali ją susirasti. Su mažametėmis dukromis apsistojo Vilniaus moterų krizių centre. Dėl sukelto fizinio skausmo ir patirtų sužalojimų 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo iškviesti medikai, kurie nuvežė ją į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę detalesnei apžiūrai. Jokių rimtų kūno sužalojimų medikai nenustatė (1 t., b. l. 61).

2017 m. rugpjūčio 10 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji J. J. nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. ji, jos vaikai ir M. buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 09.00 val. M. paskambino jo brolis G. M., kuris pradėjo ją šmeižti. Girdėjo jų pokalbį, nes tuo metu buvo šalia. M. brolis pasakė, kad ji yra neištikima. Išgirdusi tai, ji paėmė telefono ragelį ir pasakė, kad dėl šmeižto parašys pareiškimą. Pokalbis baigėsi, daugiau G. neskambino M.. Brolis tai pasakė M., nes jie susipyko su juo prieš kelias savaites. M. giminės yra prieštaringai prieš ją nusiteikę, nuolat M. sako, kad ji naudojasi M., leidžia jo pinigus, todėl jis nesiunčia jiems pinigų. Po pokalbio su broliu M. elgėsi ramiai, nepriekaištavo. Visi kartu nuvažiavo į miestą. Apie 11.00 val. būnant jiems mieste, M. paskambino mama, kurį pradėjo kalbėti apie ją blogus dalykus, kad ji juo naudojasi ir t. t. Po pokalbio su mama M. nusipirko sau parduotuvėje 2 skardines alaus. Grįžęs namo M. atidarė alų ir paėmė jos telefoną, pradėjo tikrinti žinutes, skambučius. Patikrinęs telefoną jis pradėjo ant jos rėkti, sakyti, kad ji neištikima, keikė visokiais žodžiais. M. patikrino jos telefono išklotinę ir pamatė, kad tuo metu kai jis sėdėjo 18 parų, jai skambino nepažįstamas numeris. Ji pradėjo aiškintis, kad jos telefonu naudojosi jos pusbrolis, kuris susirašinėjo su savo žmona. M. ja nepatikėjo. Jie aiškinosi santykius apie 10 minučių. Supratusi, kad konfliktas greitai nepasibaigs, ji pasakė vaikams, kad jie eitų į lauką. Vaikai išėjo. Vaikams išėjus, jie toliau aiškinosi santykius. M. buvo labai supykęs ir agresyvus. Konflikto metu (nežinojo kiek laiko praėjo, kai išėjo mergaitės į lauką) kambaryje, jai sėdint ant lovos jis užlipo ant lovos ir stovėdamas ant lovos, dešine ranka iš kairės pusės paėmė ją už plaukų ir nugriovė ant lovos, kairės rankos kumščiu sudavė jai į dešinę ausį. Po šio smūgio jis ją paleido. Ji atsisėdo ant lovos, o jis liko stovėti ant lovos toliau. Jai sėdinčiai ant lovos, vieną kartą koja (kokia koja ji neprisiminė) spyrė į kairės rankos viršutinę dalį. Ji nuo spyrio nugriuvo dešiniu šonu ant lovos. Jai nukritus šonu M. koja du kartus spyrė (kokia ji nematė, nes buvo užsidengusi veidą, kad išvengti smūgių į veidą) į kairės kojos šlaunį. Po kiekvieno smūgio ji jautė fizinį skausmą. M. nulipo nuo lovos ir pakvietė per balkoną vaikus. Apie 12.00 val. vaikai grįžo iš lauko. Ji pradėjo rėkti, kad iškvies vaikų teises, jei jis ją muš prieš vaikus. M. pasakė, kad nemuš. Liepė vaikams atsiklaupti kambaryje ir prisiekti, kad jų mama niekur naktį nebuvo išėjusi. Vaikai išsigando M. ir atsiklaupė. Ji pradėjo rėkti ką jis daro. M. pasakė jai pasitraukti nuo balkono, priėjo prie balkono, uždarė balkono duris, kad nesigirdėtų triukšmo. Lova stovėjo prie balkono. Mergaitės tuo metu dar klūpėjo ant kelių prie spintos, buvo atsisukusios į lovą. Ji pasitraukė nuo balkono ir atsisėdo ant lovos, M. priėjo prie jos ir paėmė dešine ranka jai už plaukų ir laikydamas už plaukų nutempė nuo lovos. Ji nugriuvo ant kelių ir M. laikydamas už plaukų, kaire ranka jai sudavė vieną kartą kumščiu į nugarą. Laikydamas už plaukų, pakėlė jos galvą ir pasakė „padla, tai kur buvai naktį“ ir sudavė du kartus kairės rankos kumščiu jai į kairįjį šoną. Ji užrėkė, kad mergaitės eitų į lauką. Mergaitės atsistojo ir pradėjo bėgti link durų. M. pamatęs, kad mergaitės bėga link durų ją paleido ir nubėgo link durų. Staiga jam pasidarė bloga, jis nualpo. Ji pribėgo ir pradėjo jį gaivinti. M. atsigavo maždaug po 20 minučių, palydėjo jį iki lovos. Jai stovint prie lovos, M. ją pastūmė ant lovos, ji nugriuvo nugara ant lovos, jis užlipo ant jos, kojomis apžergė jai liemenį ir paėmęs abiem rankomis už kaklo pradėjo ją smaugti. Ji jam sakė, kad jį uždarys į kalėjimą. Nuo smaugimo jos kūnas pradėjo drebėti ir tik tada M. ją paleido, nulipo nuo jos ir nuėjo į balkoną rūkyti, gerti alų. Mergaitės tuo metu kai jis ją smaugė buvo kambaryje. Ji nuėjo į balkoną. M. buvo jau aprimęs, tačiau vis tiek jai priekaištavo. Balkone jie sėdėjo labai ilgai. Visą tą laiką jie aiškinosi. Apie 22.00 val. nuvyko kartu į parduotuvę, jis nupirko dar alkoholio. Grįžę visą naktį sėdėjo balkone ir aiškinosi, tačiau daugiau jis jos nemušė, tik priekaištavo dėl neištikimybės. Vaikai miegojo kambaryje. Jie nuėjo miegoti apie 05.00 val. ryte. Atsikėlė apie 09.00 val. Kartu nuvažiavo tvarkyti reikalų. Grįžo namo apie 11.00 val. ir parašė socialinei darbuotojai, kad atvyktų pasiimti jos ir vaikų. Ji nekvietė policijos. Prieš tai ją M. ne kartą mušė, tačiau ji į policiją ir į socialinę darbuotoją nesikreipė. Šį kartą kreipėsi, nes bijojo, kad M. vėl ją muš ir nenorėjo, kad vaikai išsigąstų dar kartą. Vaikų M. nemušė ir jiems tiesiogiai negrasino, vaikai tik labai išsigando. Jis tik buvo užsiminęs, kad pakabins ją ant virvės ir susiras ją per vaikus, jeigu ji pabėgs. Visų smūgių metu jautė fizinį skausmą. Sakė, jog M. taip nepasielgtų, jis taip kalbėjo iš pykčio. Jo grasinimų ji nepriėmė kaip realių, nes žinojo, kad jis to nepadarytų. Ją apžiūrėjo Lazdynų ligoninėje. Parodė, jog iki apklausos vis dar jai skaudėjo šoną, ausį, koją. Civilinio ieškinio dėl patirtų sužalojimų ir išgyvenimų neketino reikšti. Parodė, jog M. labai pavydus, serga (duomenys neskelbtini), turi vartoti vaistus, bet jų negeria. M. geria dažnai alų, tačiau girtas būna retai. (1 t., b. l. 66–67).

2018 m. sausio 5 d. papildomos apklausos metu J. J. parodė, kad ji bendrauja su M. M.. Gyvena (duomenys neskelbtini), laikino apgyvendinimo motinai ir vaikui centre. M. jai ir vaikams labai padeda finansiškai ir morališkai. Vaikai labai sirgo, o jis davė vaistams pinigų, vežiojo vaikus į ligoninę, dažnai lanko ją ir vaikus. Šiuo metu jis taip pat yra atvažiavęs pas ją. Jų santykiai, galima sakyti, kaip poros. 2017 m. rugpjūčio mėnesį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje jos atžvilgiu, nes M. M. smurtavo, tačiau peiliu negrasino. Jis buvo paėmęs peilį, save su juo žalojo, o tuo metu pasirodė, kad jis tuo peiliu nori sužaloti ją. M. M. serga (duomenys neskelbtini) ir jam būna ligos paūmėjimai. Tuo metu kai žalojosi peiliu, nevartojo vaistų nuo ligos, vartojo alkoholį, nors jam to daryti negalima. M. M. peiliu negrasino, jos gyvybei tuomet negrėsė joks pavojus. Apie šį smurto atvejį papasakojo tik socialinei darbuotojai, kuri prižiūri jos šeimą ir ją išsikvietė. Patvirtino, kad M. buvo išvaręs ją visiškai nuogą į laiptinę. Jos niekas nematė kai ji buvo nuoga laiptinėje. Būdama laiptinėje jokios pagalbos neprašė, nekvietė, netriukšmavo. Būdama laiptinėje, už durų kalbėjosi su M., tačiau ką kalbėjo, neprisiminė. Po kokių 5-6 minučių jis pats ją įleido į kambarį. Įvykio metu ji buvo blaivi, nebuvo vartojusi jokio alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Įvykį prisiminė gerai. M. M. jai nepadarė nei turtinės, nei moralinės žalos, civilinio ieškinio neketino reikšti. M. po įvykio jos atsiprašė, ji jam jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 70–71).

Nukentėjusioji papildomai paaiškino, kad M. M. ir anksčiau smurtaudavo, bet ne taip stipriai. Jis labai pavydus. Vieną kartą buvo sudavęs į nosį, dėl to buvo ligoninėje. Socialinėms darbuotojoms apie tai nepasakojo. Po įvykio nustatė, kad buvo mėlynė ir įdrėksta peiliu. Buvo plaukai išpešioti. Matėsi smaugimo žymės. Kai apklausinėjo (duomenys neskelbtini), ji ne viską pasakojo, nes buvo atvykusi kartu su M. M.. Teisinga tai, kas parašyta pirmuose parodymuose. Duodama antrus parodymus kai ką nuslėpė, nes M. M. buvo kartu. Iš kojos buvo smūgis į kairę ranką, dėl kurio juto fizinį skausmą. Pirmomis dienomis davė teisingus parodymus. Policijos ji nekvietė, parašė socialinėms darbuotojoms. Socialinė darbuotoja liepė eiti į artimiausią parduotuvę, ką ji ir padarė. Apsaugos darbuotojas nuvedė ją į apsaugos kambarį. Po to, atvažiavo socialinės darbuotojos. Kaltinamajam pretenzijų neturi, nori, kad paliktų ją ramybėje (3 t., b. l. 150–153, 188, 190).

Teismo posėdžio metu liudytojas R. S. parodė, kad tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena. Žino, kad važiavo dėl įvykio (3 t., b. l. 167). BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai perskaityti teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. Atsimena, kad siūlė pinigų ir padėjo juos ant grindų. Po kiek laiko pinigus įsidėjo atgal. Jų tiesiogiai jiems nepadavė. Atsimena, kad siūlėsi nueiti į namus ir atnešti butelį degtinės. Neatsimena kiek buvo kupiūrų, nes jos buvo sulankstytos. Buvo po 50 eurų. Patvirtino, kad M. M. paklausė, ar galima susitarti. Jie visada įspėja dėl atsakomybės už pareigūnų papirkimą. Po įspėjimo jis ištraukė iš kišenės pinigus ir padėjo ant grindų ten, kur sėdi sulaikyti asmenys. Pinigus padėjo ant grindų. Parodė, kad jeigu žmogus pasilenkia ir padeda pinigus ant grindų, tai tikrai jam jie neiškrito. Suprato tokius veiksmus kaip siūlymą. Matė kelias kupiūras, mažiausiai 100. Nežino tiksliai kiek kupiūrų buvo, tačiau buvo daugiau nei viena.

Liudytojo apklausos metu Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis R. S. nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. apie 14.25 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu P. B., gavo pranešimą, kad prekybos centre „Pupa“ laukia moteris, kurią M. (duomenys neskelbtini), sumušė vyras. Nuvykę į prekybos centrą „Pupa“, nustatė, kad kvietė J. J.. Moteris paaiškino, kad ją namuose mažamečių vaikų akivaizdoje sumušė neblaivus sugyventinis M. M.. Jis sudavė ranka į šoną, spardė kojomis, smaugė, grasino. Ji nurodė, kad šiuo M. M. yra namuose, todėl jie nuvyko nurodytu adresu. Atrakintame bute rado neblaivų M. M.. Vyras buvo sulaikytas ir nuvestas į tarnybinį automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (V 1743). Pasodintas į sulaikytiems asmenims skirtą tarnybiniame automobilyje įrengtą patalpą, M. M. mūsų paklausė, ar įmanoma visą šį įvykį „užglaistyti“. Asmuo buvo įspėtas, kad už pareigūnų papirkimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau jis į tai nereagavo ir padėjo ant grindų sulankstytas kelias 50 eurų nominalo kupiūras. Asmuo toliau įkalbinėjo jo nesulaikyti, aiškino, kad, jeigu siūlo pinigų per mažai, tai galim nueiti į namus ir jų dar paimti. Įtikinėdamas pasiėmė nuo žemės padėtas kupiūras. Įvykį nufilmavo, įrašas bus saugomas. Asmuo už smurtą artimoje aplinkoje ir bandymą papirkti pareigūnus, buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (1 t., b. l. 73).

Teismo posėdžio metu liudytoja K. U. parodė, kad tiksliai aplinkybių neatsimena. Žino, kad važiavo dėl įvykio, smurto artimoje aplinkoje (3 t., b. l. 153).

BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai perskaityti teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu liudytoja patvirtino savo anksčiau duotus parodymus.

Liudytojo apklausos metu tyrėja K. U. nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. dirbant kartu su vyriausiaisiais patruliais P. B. ir R. S., apie 14.25 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyras sumušė moterį, o šiuo metu sumušta moteris laukia prekybos centre „Pupa“, esančiame adresu Priegliaus g. 1, Vilniuje. Atvykus nurodytu adresu, minėtame prekybos centre prie apsaugos posto juos pasitiko pranešėja - socialinė darbuotoja J. Š. ir kita moteris, kaip vėliau paaiškėjo, J. J., kuri buvo apsiverkusi, išsigandusi, ant veido matėsi odos nubrozdinimai. Su moterimis buvo ir du mažamečiai vaikai: L. J., gimusi (duomenys neskelbtini) metais ir K. J., gimusi (duomenys neskelbtini) metais. Vaikai neatrodė labai išsigandę, neverkė. J. Š. pasakojo, kad jai paskambino J. J., kuri paaiškino, kad ją sumušė sugyventinis M. M.. Daugiausia su pareigūnais bendravo J. Š., nes J. J. buvo viską papasakojusi jai, o J. J. daugiausiai pritariamai linkčiojo galva. Moterys paaiškino, kad neblaivus M. M. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ją mušė, buvo išrengęs nuogai ir išvaręs į laiptinę, tačiau ji grįžo į butą ir tik vėliau, kai M. M. užmigo, ji pasiėmė vaikus ir išėjo iš namų. M. M. grasino J. J. peiliu, pridėjęs peilio ašmenis jai prie kaklo, taip pat ją smaugė. Išėjusi iš namų ji susisiekė telefonu su šeimą prižiūrinčia socialine darbuotoja, kuri iškvietė policiją. Atvyko medikai, kurie apžiūrėjo moterį. Matė, kad J. J. buvo odos nubrozdinimai ant veido, berods ant skruosto, kraujosruvos ant kairės rankos. Buvo iškviesti medikai, todėl įdėmiau J. J. neapžiūrėjo. Palikus moteris su medikais, pareigūnai nuvyko į minėtą butą, t. y. (duomenys neskelbtini). Durų niekas neatidarė, dėl to jie pabandė į butą įeiti. Durys buvo atrakintos. Įėję į butą pamatė, kad bute yra tik M. M., kuris miegojo ant lovos. Jie pažadino M. M.. Jis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, buvo pasimetęs. Apie įvykį sakė, kad nieko nedarė, nieko nežino. Sulaikius M. M. ir patalpinus į tarnybinio automobilio patalpą, skirtą sulaikytiems asmenims gabenti, liudytoja atsisėdo tarnybiniame automobilyje ant galinės sėdynės. Tuo metu kolegos buvo lauke. Galinę tarnybinio automobilio sėdynę ir minėtą patalpą, kur buvo patalpintas M. M., skiria plastikinė pertvara, kuri dalinai izoliuoja garsą. Ji girdėjo kaip sulaikytas asmuo sakė, kad jeigu mažai, gali dar nueiti į butą. Ji matė kaip prieš tai sulaikytas asmuo kažką traukė iš savo piniginės, mano, kad tai buvo pinigai, kuriuos padėjo ant automobilio grindų. Girdėjo kaip kolegos keletą kartų pakartojo, kad už bandymą papirkti gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau M. M. savo nusikalstamų veiksmų nenutraukė, vis prašė užglaistyti įvykį, kad pareigūnai niekur nevežtų. Po įkalbinėjimų, tikriausiai dėl to, kad pareigūnai pinigų neėmė, pats M. M. pasiėmė pinigus ir įsidėjo juos atgal į piniginę. Liudytojai pinigų M. M. nesiūlė, nedavė, jis bendravo su jos kolegomis P. B. ir R. S., kurie stovėjo prie atvirų minėtos automobilio patalpos durų. Sulaikytąjį pristatė į policijos komisariatą. Asmuo elgėsi ramiai (1 t., b. l. 76).

Teismo posėdžio metu liudytoja J. Š. parodė, kad buvo J. J. socialinė darbuotoja. 2017 m. J. šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. 2017 m. vasarą J. jai parašė SMS, kad ją sumušė ir prašė pagalbos. SMS žinutėmis buvo susitarta, kad ji pasiims mergaites ir nueis į prekybos centrą ir ten palauks. Kai atvažiavome, ji jau laukė su mergaitėmis apsaugos patalpoje, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. J. buvo susijaudinusi, verkė. Kaip buvo namines apsirengusi, taip ir išėjo, buvo su šlepetėmis. Prisimena, kad matė ant veido sumušimo žymes (3 t., b. l. 153).

BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai perskaityti teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu liudytoja patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad parodytos SMS žinučių nuotraukos (1 t., b. l. 96–99) yra iš jos telefono. Nurodė, kad tai J. žinutės (3 t., b. l. 154–155).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugsėjo 4 d. apklausos metu liudytoja J. Š. nurodė, kad ji dirba „(duomenys neskelbtini)“. Jai žinoma J. J. šeima. Jų organizacija su minėta šeima bendrauja nuo 2017 m. liepos 7 d., o ji paskirta dirbti nuo 2017 m. liepos 31 d. Ji žino, kad J. J. sugyventinis yra M. M.. J. J. turi dvi mažametes dukras - L. J. ir K. J.. 2017 m. rugpjūčio 8 d. jai paskambino J. J. ir pranešė, kad pakeitė gyvenamąją vietą, gyvena (duomenys neskelbtini). Iki to įvykio jie gyveno apie mėnesį laiko (duomenys neskelbtini), tiksliai neprisiminė adreso. 2017 m. rugpjūčio 9 d. J. J. jai dar kartą skambino ir paklausė ar galėtų pas ją atvykti. Ji neklausė priežasties, bet sutiko, kad ji atvyktų į Žėručio g. 1, Vilniuje, esančias „SOS vaikų kaimas“ patalpas. Klausė, kokiu autobusu galėtų atvažiuoti iki Žėručio g. 1, Vilnius. Liudytoja nurodė, kad J. yra pakankamai nesavarankiška ir anksčiau į susitikimą su ja, J. buvo atvežęs jos sugyventinis M. M.. Savo telefone matė, kad J. J. rašė, kokiu autobusu iki jos atvykti 2017 m. rugpjūčio 9 d. 12.42 val. Konkretaus atvykimo laiko nesitarė. Tą pačią dieną apie 13.53 val. ji gavo iš J. J. SMS pranešimus, kuriais ji prašė pagalbos, kad atvyktų, nurodė neskambinti tik rašyti SMS žinutes, prašė iškviesti policiją. Ji parašė, kad ją sumušė vyras. Jos susitarė, kad susitiks prekybos centre „Pupa“. Važiuodama į minėtą prekybos centrą ji iškart paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė policiją. Nuvykus, J. J. sutiko prie prekybos centro apsaugos posto. Ji buvo su dukromis. J. J. buvo stipriai susijaudinusi, drebėjo, apsiverkusi, atrodė išsigandusi. Jokių kraujosruvų matomose vietose ant J. J. ji nepastebėjo, tik matė ant jos kaklo dešinėje pusėje įbrėžimą, panašų į pjūvį padarytą aštriu daiktu. Mergaitės buvo ramios, tačiau nenorėjo bendrauti. J. J. sakė, kad mergaičių M. M. nemušė. J. J. pasakojo, kad ją vakar sumušė M. M.. Sakė, kad skambino ir klausė, ar gali atvykti konsultacijai dėl to, kad žinojo, jog ji ją pasikvies vieną į kabinetą ir ji galės viską papasakoti. Kai paklausė, kaip ją mušė, ji sakė, kad jai skauda kairę pusę, šonkaulių srityje. Ji sakė, kad mušė per įvairias kūno vietas. Kiek laiko mušė, nesakė. Dėl įpjovimo kaklo srityje ji aiškino, kad M. M. grasino jai peiliu papjauti ir laikė prispaudęs peilį prie kaklo, taip atsirado įpjovimo žymė. Ji sakė, kad tai ne pirmas smurto atvejis. M. M. smurtauja neblaivus. Jis smurtauja mergaičių akivaizdoje. Šį kartą jis mergaitėms liepė klauptis, kad nemuštų mamos. Kai J. J. nurodė, kad jai skauda, ji iškvietė medikus. Atvyko policijos pareigūnai, po to medikai. Policijos pareigūnams J. J. sunkiai galėjo nupasakoti situaciją, dėl to ji pasakojo, kas buvo jai pasakota. Ji viską patvirtino pritardama arba linkčiodama galva. Anksčiau J. J. jai nebuvo nurodžiusi, kad yra namuose mušama. Parodė, kad 2017 m. liepos 7 d. apsilankymo metu jų darbuotojai pastebėjo ant J. J. veido, po akimi, kraujosruvą. Paklausus, iš kur ji atsirado, J. J. paaiškino, kad važiavo dviračiu ir nugriuvo, atsitrenkdama veidu į medžio šaknį. Ji neigė, kad prieš ją smurtaujama. Kai liudytoja konsultacijos metu klausė J. J., kokie yra santykiai šeimoje, ar prieš ją nesmurtaujama, ji sakė, kad M. M. yra labai paslaugus, jie labai gerai sutaria, jis nesmurtauja. J. po įvykio 2017 m. rugpjūčio 14 d. skambino liudytojai, sakė, kad M. M. buvo atvykęs prie Krizių centro, atvežė dovanų mergaitėms. Liudytoja paaiškino J. J., kad jai nebereikėtų tęsti bendravimo su M. M., ji nurodė, kad supranta tai, bet neatmeta galimybės, kad jie bus draugai. Po šio pokalbio daugiau su J. J. nebendravo ir nieko apie šeimą nežino (1 t., b. l. 78).

Teismo posėdžio metu liudytojas P. B. parodė, kad tiksliai įvykio aplinkybių neatsimena. Žino, kad važiavo dėl įvykio (3 t., b. l. 168). BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai perskaityti teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo anksčiau duotus parodymus.

2017 m. rugsėjo 15 d. liudytojas vyriausiasis patrulis P. B. apklausos metu nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. apie 14.25 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S. ir tyrėja K. U., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras sumušė moterį. Moteris laukia prekybos centre „Pupa“ Priegliaus g. 1, Vilnius. Atvykę į prekybos centrą „Pupa“, prie apsaugos patalpos pamatė moteris, kaip vėliau paaiškėjo, viena iš jų buvo socialinė darbuotoja J. Š., o kita nukentėjusioji J. J.. Taip pat buvo dvi mažametės mergaitės L. J. ir K. J.. Jau buvo atvykę medikai, su kuriais jis daugiausiai bendravo. Ant J. J. kaklo buvo tamsiai raudona horizontali žymė, kaip paaiškino pati nukentėjusioji, tai peilio žymė, kuriuo jai grasino pridėjęs prie kaklo sugyventinis M. M.. Nukentėjusioji J. J. nurodė, kad M. M. jai spardė į kairį šoną ir jai skauda, sudavė į kairę ranką. Ant J. J. galvos dešinėje pusėje buvo patinimas (hematoma). Ji paaiškino, kad M. M. jai sudavė smūgį per galvą. J. J. aiškino, kad vyras ją mušė, spardė, po to išvarė nuogą į laiptinę, o palaukusi kol M. M. užmigs, grįžo į butą ir apsirengė, pasiėmė vaikus ir išėjo į prekybos centrą „Pupa”, kur susitiko su socialine darbuotoja. Pasiteiravus kur yra jos sugyventinis, ji nurodė, kad jis minėtame bute. Jie skubiai nuvyko į tą butą, buto durys buvo atrakintos, jie patys įėjo į butą. Bute lovoje miegojo M. M., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, koordinacija sutrikusi kalba nerišli, sklido alkoholio kvapas. Paaiškinus jam, kad teks vykti su pareigūnais dėl J. J. sumušimo, jis sakė, kad nieko nedarė, bet vykti su jais sutiko. Susirinkęs būtinus daiktus, M. M. nuėjo į tarnybinį automobilį, kur buvo patalpintas į sulaikytiems asmenims gabenti skirtą patalpą automobilio gale, grotomis atskirtoje nuo automobilio salono. M. M. atsisėdo minėtoje patalpoje ant įrengtos kėdės. Tyrėja K. U. tuo metu buvo tarnybiniame automobilyje sėdėjo ant galinės sėdynės. Jis su R. S. stovėjo prie atidarytų automobilio galinių durų, t. y. patalpos, kurioje sėdėjo sulaikytasis. M. M. ėmė klausinėti ar įmanoma šį įvykį „užglaistyti“. Jie įspėjo asmenį, kad už pareigūno papirkimą gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau M. M. į įspėjimus nereagavo ir vis kartojo „aš viską suprantu, bet gal kaip nors“ ir padėjo ant automobilio grindų kelias sulankstytas kupiūras, kiek matė, 50 Eur nominalo. Galimai 50 Eur nominalo kupiūros buvo tik ant viršaus, negalėjo pasakyti, nes tų pinigų paimti nespėjo, iškart nuėjo įjungti automobilio degimą, nes tik tokiu atveju veikia vaizdo registratorius, tada vėl grįžo prie kolegos, kuris stovėjo šalia automobilio. Kolega R. S. išsitraukė mobilaus ryšio telefoną, kuriuo norėjo užfiksuoti padėtus pinigus, bet galimai tai pastebėjęs, M. M. pakėlė tas kupiūras ir pasakė rodydamas sulankstytas kupiūras, kad jeigu jiems maža, gali nueiti į namus, paimti daugiau. Jie asmenį informavo, kad bus pristatytas į policijos komisariatą ne tik už smurtą, bet ir už pareigūnų papirkimą. Kitų įvykio vaizdo įrašų nėra, tik tas, kurį pateikė prie bylos. Garso įrašų nėra (1 t., b. l. 80).

Teismo posėdžio metu liudytojas P. B. papildomai paaiškino, kad pateikė vaizdo įrašą į bylą. Įvykis yra kažkiek įfilmuotas. M. M. pasakė, kad jeigu mažai, galima nueiti į butą ir dar duos. Čia buvo pasiūlymas, kad jį paleistume ir nebūtų įvykio. Jis pinigus ištraukė iš piniginės. Neatsimena, kiek kupiūrų buvo. Liudytojui parodžius tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (1 t., b. l. 55–56), paaiškino, kad pildė jis. Nurodė viską, kas buvo akivaizdžiai matyti, sužalojimus. Juos užfiksavo. Nr. 9 yra hematoma, t. y. guzas galvos dešinėje pusėje. Tada šonas (Nr. 2), suduota ranka į šoną, spardyta. Tai nurodė nukentėjusioji. Tuo pačiu metu medikai apžiūrinėjo. Smaugė peiliu, grasino Nr. 1. Jie fiksuoja tai, kas akivaizdžiai matosi, o detalesnę išvadą daro medikai (3 t., b. l. 168).

Teismo posėdžio metu liudytoja J. R. parodė, kad dirba Greitosios medicinos pagalbos stotyje bendruomenės slaugytoja. Tiksliai aplinkybių neatsimena. Žino, kad važiavo dėl įvykio (3 t., b. l. 154).

BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai perskaityti teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu liudytoja patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. Papildomai paaiškino, kad važiavo į „Pupos“ prekybos centrą. Apžiūrėjo asmenį, apžiūros metu matėsi kraujosruva. Asmuo skundėsi, kad skauda. Nuvežė į Lazdynų ligoninę (3 t., b. l. 154–155).

2017 m. spalio 20 d. apklausos metu liudytoja J. R. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. apie 14.24 val. gavo pranešimą vykti adresu Priegliaus g. 1, Vilnius, kur prekybos centre, 2 aukšte, prie apsaugos posto laukia sumušta (duomenys neskelbtini) metų moteris, skundžiasi šonkaulių skausmais. Atvykus nurodytu adresu į prekybos centrą „Pupa“, nustatė, kad medikų pagalba buvo reikalinga J. J., ant kurios kaklo matėsi raudonos žymės (paraudimai), panašūs į pirštų kontūrus, galvos plaukuotoje dalyje čiuopėsi guzas, taip pat ant kairio šono buvo kraujosruva. Su moterimi buvo du mažamečiai vaikai (mergaitės), joms medikų pagalbos nereikėjo. J. J. paaiškino, kad ją namuose sumušė sugyventinis. Ji sakė, kad sugyventinis mergaičių nemušė, mergaitės skausmais nesiskundė, ant mergaičių sumušimų žymių nesimatė, dėl to jų detaliai neapžiūrinėjo. J. J. buvo matuotas pulsas ir spaudimas, tačiau rodikliai buvo geri, ji neatrodė susijaudinusi. Kada ji buvo sumušta, ji nenurodė. Su ja, be mergaičių, buvo socialinė darbuotoja. Ji jiems nieko neaiškino. Socialinė darbuotoja mergaites, t. y. J. J. mažametes dukras, pasiėmė su savimi, nes motiną nusprendė pristatyti detalesnei apžiūrai į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. J. J. sutiko būti pristatyta į ligoninę, nes buvo nusiteikusi rašyti pareiškimą dėl sugyventinio elgesio, reikėjo medicininių dokumentų, patvirtinančių sumušimus. Realios grėsmės jos gyvybei iš sužalojimų nematė, bet dėl guzo galvoje reikėjo patikrinti ar nėra smegenų sutrenkimo. Pristačius J. J. į ligoninę, paliko ją dirbančių medikų žinioje (1 t., b. l. 88).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, jog 2017 m. rugpjūčio 9 d. sąmoningai, sumuštai (duomenys neskelbtini) metų moteriai šonkaulių skausmai (1 t., b. l. 84).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3089/2017 (01) nurodyta, kad J. J. nustatytas odos nubrozdinimas kaklo dešinėje pusėje ir poodinė kraujosruva kairiame šone, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Kadangi medicinos dokumentuose nėra aprašytas J. J. nustatytų sužalojimų makromorfologinis vaizdas, pasisakyti apie tikslesnį jų padarymo mechanizmą ir laiką, nėra galimybės. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę 2017 m. rugpjūčio 9 d. 15.07 val. J. J. nustatyti sužalojimai nėra pavojingi gyvybei. Sužalojimai, nustatyti J. J. tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 93).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas MRT „Samsung“ pateiktas liudytojos J. Š.. Pridėtos fotolentelės, kuriose matosi susirašinėjimas su J. J. ir jo tekstas (1 t., b. l. 95–99).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – liudytojo P. B. pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas pavadinimu „alwa_20170809_151229_R“. Kairiajame vaizdo įrašo kampe baltais simboliais užrašyta „2017-08-09 15:12:29“, dešiniajame „CA15“. Vaizdo įrašo pradžioje matosi patalpa, panaši į policijos tarnybinio automobilio patalpą automobilio gale, skirtą sulaikytiems asmenims gabenti. Fiksuojamą vaizdą ir kamerą skiria grotos. Matosi, kad minėtoje patalpoje sėdi vyras, apsirengęs mėlynais marškinėliais trumpomis rankovėmis, tamsiomis kelnėmis, laiko rankose butelį, panašų į mineralinio vandens ir mėlynos spalvos dėžutę su ryškiu baltu užrašu „J5“. Patalpos, kurioje sėdi minėtas vyras, durys pusiau praviros, matosi, kad už durų stovi du policijos pareigūnai. 15:12:36 vyras geria iš minėto butelio. 15:12:53 vyras užsuka minėtą butelį ir padeda ant žemės, kažką kalba su pareigūnais. 15:13:17 vyras atsidaro rankinę, išima piniginę. Apžiūri piniginę ją pradaręs, matosi, kad piniginės viduje yra melsvos spalvos kupiūros, panašios į 20 Eur nominalo kupiūras. 15:13:26 vyras užsega piniginę, įsideda į rankinę. 15:13:59 vyras pasilenkia. 15:14:01 vyras nuo žemės pakelia kelias sulankstytas kupiūras, panašias į 50 Eur. Matyti, kad yra ne mažiau nei dvi kupiūros, kupiūrų identifikacinių numerių nesimato. 15:14:05 vyras įsideda minėtas kupiūras į dešinę kelnių kišenę. 15:14:16 policijos pareigūnų uniformas vilkintys žmonės uždaro automobilio duris ir nueina. 15:14:32 minėtas vyras išima iš kišenės kupiūras. 15:14:33 minėtas vyras išima iš rankinės piniginę. 15:14:38 minėtas vyras ištiesina kupiūras, matyti, kad yra dvi 50 Eur nominalo kupiūros. 15:14:49 vyras užsega piniginę ir įdeda į rankinę, kažką dešine ranka deda į rankinę. 15:14:56 vyras uždaro rankinę. 15:15:20 atidaro rankinę. 15:15:23 vyras uždaro rankinę. 15:15:24 vyras atidaro rankinę, paima mobilaus ryšio telefoną, spaudžia mygtukus. 15:15:29 vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 102–103).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinis ieškinį dėl žalos atlyginimo. Prašo priteisti iš kalto asmens privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą žalą dėl nukentėjusio asmens gydymo – 13,39 Eur. Pridėti dokumentai (1 t., b. l. 106–115).

Kitų objektų apžiūros protokole pažymėta, jog apžiūros objektas – garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Moteris, t. y. J. Š. informuoja apie įvykį – konfliktą namuose. Nurodo, kad nuo smurtaujančio vyro pabėgo moteris su dviem vaikais, pagalbos lauks prekybos centre „Pupa“. Priedas - garso įrašas (1 t., b. l. 119–122).

Patalpų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – (duomenys neskelbtini) esantis butas. Bute jokių muštynių ar grumtynių požymių neužfiksuota. Pridėtos fotolentelės (1 t. b. l. 123–124).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – automobilis Nissan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Objektų turinčių reikšmės bylai neužfiksuota. Pridėtos fotolentelės (1 t., b. l. 125-126).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – iš M. M. paimti 210 Eur, kuriuos jis galimai davė pareigūnams kaip kyšį. Pridėtos fotolentelės (1 t., b. l. 127–131).

Nutarime perduoti pinigus saugojimui nutarta - dvi 50 Eur nominalo kupiūras, kurių Nr. PB3573479707 ir Nr. SD5153826422 bei penkias 20 Eur nominalo kupiūras, kurių Nr. UB4024885421, Nr. SB8119154515, Nr. UA5010832641, Nr. SA7310652863, Nr. SA5201946554 bei vieną 10 Eur nominalo kupiūrą, kurios Nr. EA1409336524 perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-40530-17 (1 t., b. l. 132–133).

2018 m. gegužės 31 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad J. J. vaikai yra paimti iš šeimos ir jiems nuo 2018 m. balandžio 18 d. yra nustatytos laikinosios globos. J. J. gyvenamoji vieta yra nežinoma, ją moteris slepia nuo socialinių darbuotojų. Pridėti dokumentai (1 t., b. l. 144–147).

Vilniaus priklausomybės ligų centras 2017 m. rugpjūčio 24 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodė, kad M. M. į priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (2 t., b. l. 35).

2018 m. kovo 30 d. Specialisto išvada Nr. 89TPK-196/2018 padaryta išvada, kad tikslinga skirti M. M. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 45).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 9 d. nutartimi nutarė paskirti M. M. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę; nurodyti klausimai (2 t., b. l. 54).

2018 m. kovo 29 d. - birželio 5 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu atsakyta, jog tuo metu M. M. konstatuotas (duomenys neskelbtini); dėl savo psichikos būklės jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Taikyti priverčiamąsias priemones netikslinga (2 t., b. l. 92–102).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi nutarė paskirti įtariamajam M. M. stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Pateikti klausimai (3 t., b. l. 9–10).

2019 m. vasario 28 – kovo 27 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 1. įtariamasis M. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Tam nustatyta (duomenys neskelbtini) sutrikimai bei (duomenys neskelbtini) sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kas nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 2. Įtariamasis M. M. šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta (duomenys neskelbtini) sutrikimai, (duomenys neskelbtini) sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas bei simuliacija, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 3. Įtariamasis M. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio, patologinio afekto ar kitoje liguistoje būsenoje; 4. Pagal savo psichikos sveikatos būseną dabartiniu metu įtariamasis M. M. gali duoti parodymus, gali dalyvauti teismo posėdžiuose; 5. Įtariamajam M. M. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (3 t., b. l. 25–36).

Iš Alcotest 6810 rodmenų matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d., 15:45 val. M. M. nustatytas 1.22 promilių girtumas (3 t., b. l. 48).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnyje

Pagal BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.

Kaltinamasis teisiamųjų posėdžių metu dėl smurto naudojimo kaltu neprisipažino (3 t., b. l. 122, 168, 189–190, 194). Teismo posėdyje teigė, kad nukentėjusioji meluoja (3 t., b. l. 168), parodė, kad prieš įvykį J. J. buvo sumušta romų tautybės asmenų (3 t., b. l. 189). Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. rugpjūčio 10 d. apklaustas kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. susinervinęs po pokalbio telefonu su broliu pradėjo gerti alkoholį. Brolis sakė, kad J. yra neištikima. Pakalbėjus su broliu pradėjo gerti alų ir priekaištauti J.. Su J. žodžiu konfliktavo apie valandą, rėkė vienas ant kito. Konflikto metu jis nesusitvardė ir kelis kartus dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą į J. galvos viršugalvį ir kelis kartus, du ar tris sudavė dešinės rankos delnu į šoną (į kurį tiksliai neprisiminė). J. nuo jo smūgių nugriuvo ant grindų. Jai nugriuvus 2 – 3 kartus (kiek tiksliai kartų neprisiminė) patampė už plaukų. J. nespardė. J. mušama ir tampoma už plaukų verkė, sakė, kad buvo ištikima. Tuo metu jis abejojo, netikėjo J. žodžiais, tačiau ją paleido. Po to, kartu jie nuėjo į balkoną parūkyti. Grįžę vėl konfliktavo. Daugiau J. nemušė ir fiziškai nesmurtavo prieš ją (3 t., b. l. 42).

Ikiteisminio tyrimo metu vėliau M. M. parodymus pakeitė, teigdamas, kad J. J. nemušė. Pirminės apklausos metu davė parodymus, kad ją mušė, nes buvo apsvaigęs nuo vartotų raminamųjų vaistų ir nelabai suvokė situaciją. Tyrėja, atlikusi apklausą, paaiškino, kad kaltės pripažinimas yra lengvinanti aplinkybė, o jis norėjo greičiau eiti namo ir prisipažino. Iš tiesų, jis J. nemušė ir jokiais kitais būdais nesmurtavo. Tarp jų buvo žodinis konfliktas dėl jos neištikimybės, bet fizinio smurto nebuvo (3 t., b. l. 52, 56).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad konfliktas tą vakarą vyko, nes grįžęs po arešto bausmės atlikimo J. J. priekaištavo dėl neištikimybės. Konfliktavo apie 3 – 4 val., gulti nuėjo naktį. Nesudavė jai smūgių. Buvo paėmęs peilį, nes norėjo pasipjauti. Gali būti, kad už plaukų patampė, bet yra tuo neįsitikinęs. Smurto nepripažino (3 t., b. l. 189–190).

Teismas pažymi, kad kaltinamasis turi teisę gintis, atsisakyti duoti parodymus. Pagal BPK nei viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka, todėl kaltinamojo M. M. parodymus teismas vertina tikrindamas jų patikimumą, juos lygindamas su kitais byloje surinktais įrodymais.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 168). Liudytojas P. B. apklausos metu nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. apie 14.25 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras sumušė moterį, todėl moteris laukia prekybos centre „Pupa“ (Priegliaus g. 1, Vilnius). Atvykę į prekybos centrą „Pupa“, prie apsaugos patalpos pamatė moteris, kaip vėliau paaiškėjo, viena iš jų buvo socialinė darbuotoja J. Š., o kita nukentėjusioji J. J.. Kartu buvo dvi mažametės mergaitės. Vietoje buvo atvykę medikai, su kuriais jis daugiausiai bendravo. Ant J. J. kaklo buvo tamsiai raudona horizontali žymė, kaip paaiškino pati nukentėjusioji, tai peilio žymė, kuriuo jai grasino pridėjęs prie kaklo sugyventinis M. M.. Nukentėjusioji J. J. nurodė, kad M. M. jai spardė į kairį šoną ir jai skauda, sudavė į kairę ranką. J. J. galvos dešinėje pusėje buvo patinimas (hematoma). Ji paaiškino, kad M. M. jai sudavė smūgį per galvą. J. J. aiškino, kad vyras ją mušė, spardė, po to išvarė nuogą į laiptinę, o palaukusi, kol M. M. užmigs, grįžo į butą ir apsirengė, pasiėmė vaikus ir išėjo į prekybos centrą „Pupa”, kur susitiko su socialine darbuotoja (1 t., b. l. 80). Liudytojui parodžius tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (1 t., b. l. 55–56), papildomai paaiškino, kad pranešimą pildė jis. Jame nurodė viską, kas buvo akivaizdžiai matyti, t. y. sužalojimus. Juos užfiksavo. Nr. 9 yra hematoma, t. y. guzas galvos dešinėje pusėje. Tada šonas (Nr. 2), suduota ranka į šoną, spardyta. Tai nurodė nukentėjusioji. Tuo pačiu metu medikai apžiūrinėjo. Smaugė peiliu, grasino Nr. 1. Jie fiksuoja tai, kas akivaizdžiai matosi, o detalesnę išvadą daro medikai (3 t., b. l. 168).

Liudytoja J. R., kuri dirba Greitosios medicinos pagalbos stotyje, parodė, kad atvykus pagal iškvietimą, ant J. J. kaklo matėsi raudonos žymės (paraudimai), panašūs į pirštų kontūrus, galvos plaukuotoje dalyje čiuopėsi guzas, taip pat kairiajame šone buvo kraujosruva. Realios grėsmės jos gyvybei iš sužalojimų nematė, bet dėl guzo galvoje reikėjo patikrinti, ar nėra smegenų sutrenkimo (1 t., b. l. 88). Teismo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, teigė, kad viską aprašė teisingai, tuo metu matėsi kraujosruva, moteris skundėsi, kad jai skauda (3 t., b. l. 155).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta socialinė darbuotoja J. Š. teigė, kad 2017 m. vasarą, rugpjūčio mėn., gavo J. SMS žinutę, kad ją sumušė. Ji prašė pagalbos. Buvo sutarta, kad J. su mergaitėmis nueis iki artimiausio prekybos centro. Kai atvažiavome, pamatė, kad J. yra susijaudinusi, verkė. Matėsi, kad išėjo iš namų, kaip buvo tuo momentu apsirengusi. Prisimena, kad matė žymes ant veido. (3 t., b. l. 153–154). Patvirtino, kad teisingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojos apklausos protokole užfiksuota, kad atvykus į Pupa prekybos centrą, J. J. buvo stipriai susijaudinusi, drebėjo, apsiverkusi, atrodė išsigandusi. Jokių kraujosruvų matomose vietose ant J. J. ji nepastebėjo, tik matė ant jos kaklo dešinėje pusėje įbrėžimą, panašų į pjūvį padarytą aštriu daiktu. Kai paklausė, kaip ją mušė, ji sakė, kad jai skauda kairę pusę, šonkaulių srityje. Ji sakė, kad mušė per įvairias kūno vietas. Kiek laiko mušė, ji nesakė. Dėl įpjovimo kaklo srityje ji aiškino, kad M. M. grasino jai peiliu papjauti ir laikė prispaudęs peilį prie kaklo, taip atsirado įpjovimo žymė (1 t., b. l. 78).

Teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojų parodymais, nes jie apklausiami tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, priešingai nei kaltinamasis, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, liudytojų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa. Šie liudytojų parodymai atitinka nukentėjusiosios parodymus.

Nukentėjusioji J. J. ikiteisminio tyrimo metu, 2017 m. rugpjūčio 9 d. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. kaltinamasis pradėjo kelti konfliktą, priekaištauti jai dėl buvusių vaikinų. Konflikto metu pasidarė agresyvus, pradėjo jai grasinti, kad ją užmuš, pradėjo smaugti rankomis. Konflikto metu sudavė mažiausiai 10 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tampė už plaukų (1 t., 61–62). Papildomos apklausos metu parodė, kad konflikto metu, kambaryje, jai sėdint ant lovos jis užlipo ant lovos ir stovėdamas, dešine ranka iš kairės pusės paėmė ją už plaukų ir nugriovė ant lovos, kairės rankos kumščiu sudavė jai į dešinę ausį. Jai sėdinčiai ant lovos, vieną kartą koja (kokia koja ji neprisiminė) spyrė į kairės rankos viršutinę dalį. Ji nuo spyrio nugriuvo dešiniu šonu ant lovos. Jai nukritus šonu, M. koja du kartus spyrė į kairės kojos šlaunį. <...>. M. priėjo prie jos ir paėmė dešine ranka jai už plaukų ir laikydamas už plaukų nutempė nuo lovos. Ji nugriuvo ant kelių ir M. laikydamas už plaukų, kaire ranka jai sudavė vieną kartą kumščiu į nugarą. Laikydamas už plaukų, pakėlė jos galvą ir pasakė „padla, tai kur buvai naktį“ ir sudavė du kartus kairės rankos kumščiu jai į kairįjį šoną. <...>. Jai stovint prie lovos, M. ją pastūmė ant lovos, ji nugriuvo nugara ant lovos, jis užlipo ant jos, kojomis apžergė jai liemenį ir paėmęs abiem rankomis už kaklo pradėjo ją smaugti. Nuo smaugimo jos kūnas pradėjo drebėti ir tik tada M. ją paleido (1 t., b. l. 66–67). 2018 m. sausio 5 d. papildomos apklausos metu J. J. parodė, 2017 m. rugpjūčio mėnesį, M. M. smurtavo, tačiau peiliu negrasino. Jis buvo paėmęs peilį, save su juo žalojo, o tuo metu pasirodė, kad jis tuo peiliu nori sužaloti ją. M. M. peiliu negrasino, jos gyvybei tuomet negrėsė joks pavojus. Patvirtino, kad M. buvo išvaręs ją visiškai nuogą į laiptinę (1 t., b. l. 70–71). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo, dabar praėję daug laiko, ne viską prisimena. (3 t., b. l. 150–153).

Teismas neturi jokio pagrindo sutikti su kaltinamojo ir jo gynėjo baigiamųjų kalbų metu išsakytais argumentais, jog prieš nukentėjusiąją nebuvo vartojamas smurtas, kad ji nebuvo mušama, kadangi byloje esančių įrodymų visuma vienareikšmiškai tokius argumentus paneigia. Visų pirma, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3089/2017 (01) nurodyta, kad J. J. nustatytas odos nubrozdinimas kaklo dešinėje pusėje ir poodinė kraujosruva kairiame šone, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. <...> Sužalojimai, nustatyti J. J. tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 93). Antra, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota smurtą galintys rodyti požymiai: sužalojimo kodas 01, smaugė, grasino peiliu; sužalojimo kodas 02 (pažymėtas keliose kairės pusės vietose), sudavė ranka į šoną, spardė, sudavė; sužalojimo kodas 09, hematoma galvos dalyje (1 t., b. l. 55). Trečia, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad ant kaklo matyti mušimo žymės, skausmingas šonas, matosi hematoma. Preliminari diagnozė: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas (1 t., b. l. 84). Daiktų apžiūros protokolo su priedais nustatyta, kad J. J. rašė SMS žinutes socialinei darbuotojai J. Š. iš karto po įvykio, jog buvo labai sumušta, jog maldauja, kad ją iš čia paimtų (1 t., b. l. 95–99).

Šiuos objektyvius duomenis patvirtina liudytojos K. U. parodymai (3 t., b. l. 153; 1 t., b. l. 76), BIRT žiūryklės duomenys (1 t., 53–54), garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos centro (1t., 119–122) ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis M. M. mušdamas J. J., sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

2019 m. vasario 28 – kovo 27 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 1. M. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Tam nustatyta (duomenys neskelbtini) sutrikimai bei (duomenys neskelbtini) sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kas nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 2. Įtariamasis M. M. šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta (duomenys neskelbtini) sutrikimai, (duomenys neskelbtini) sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas bei simuliacija, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 3. Įtariamasis M. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio, patologinio afekto ar kitoje liguistoje būsenoje; 4. Pagal savo psichikos sveikatos būseną dabartiniu metu įtariamasis M. M. gali duoti parodymus, gali dalyvauti teismo posėdžiuose; 5. Įtariamajam M. M. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (3 t., b. l. 25–36). Byloje nustatytos ir aptartos objektyvios aplinkybės rodo, jog M. M. visiškai suvokė savo veiksmų esmę ir gali būti traukiamas atsakomybėn už juos.

Kaltinamajame akte M. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. už tai, kad jis smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui – sugyventinei (3 t., b. l. 65). Teismo posėdžio metu proceso dalyviai buvo informuoti, kad kaltinimas gali būti pakeistas, iš jo pašalinant faktinę aplinkybę, jog buvo sutrikdyta sveikata šeimos nariui – sugyventinei. Kaltinamasis tai suprato (3 t., b. l. 191). Prokurorė baigiamųjų kalbų metu palaikė kaltinamajame akte išdėstytą poziciją, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo šeimos nariai, nes jie gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, M. M. išlaikė kartu gyvenančius J. J. vaikus (3 t., b. l. 191–192).

Vadovaujantis formuojama teismų praktika, teismas daro išvadą, kad kaltininko ir nukentėjusio asmens nesiejo šeimos santykiai, todėl jie nelaikytini šeimos nariais. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji apie 9 mėnesius gyveno kartu, M. M. išlaikė šeimą, oficialiai nedirbdamas (3 t., b. l. 189, 42), mokėdavo vienas už nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), kuriame jie kartu gyveno apie dvi savaites (3 t., b. l. 42). Nukentėjusioji parodė, kad kai M. M. negerdavo, viskas būdavo gerai. Nuomodavosi būstus trumpam laikui, dažnai keisdavo būstus. M. M. rasdavo kur gyventi, mokėdavo už nuomą. Po pirmo pasimatymo nusprendė gyventi kartu. Beveik metus išgyveno kartu. Patikslino, kad gali būti, jog išgyveno kartu 9 mėnesius (3 t., b. l. 151).

Šiuo atveju viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant, ar yra susiklostę šeimos santykiai yra gyvenimo kartu trukmė. Teismai ne kartą yra konstatavę, kad šeiminiams santykiams susiformuoti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, todėl trumpas gyvenimo kartu terminas yra paprastai vertinamas kaip trumpalaikiai santykiai, kurie nėra pakankamas pagrindas tapti šeimos nariu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2013).

Išdėstyti bylos faktai rodo, kad tarp J. J. ir M. M. susiklostę santykiai negali būti vertinami kaip pastovūs, pagrįsti tarpusavio atsakomybe, savanoriškais abipusiais įsipareigojimais (finansiniais ir kitokiais), tvirtu emociniu prieraišumu, siekiu sukurti šeiminius santykius, todėl savo turiniu nebuvo būdingi šeimos nariams. Vien formalus sugyventinių buvimo faktas negali būti vertinamas kaip šeimos egzistavimas. Todėl laikytina, kad kaltinamasis M. M. įvykio metu nebuvo kaltinamosios J. J. šeimos narys ar artimas giminaitis, todėl jo veika, pasireiškusi nežymiu nukentėjusiosios J. J. sveikatos sutrikdymu, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. M., 2017 m. rugpjūčio 8 d., nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini), savo veiksmais J. J. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje

BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Teismo posėdžiuose kaltinamasis parodė, kad dėl kyšio kaltę pripažįsta visiškai. Paaiškino, kad jis miegojo bute, kai jį pažadino pareigūnai. Vežė jį į policijos komisariatą dėl galimo smurto. Važiuodamas jis skaičiavo pinigus ir nežino, kaip jie atsirado ant grindų, gali būti, kad jie iškrito. Viskas vyko 2017 m. vasarą. Neatsiminė, ar kažką kalbėjo su pareigūnais. Keitė nuomonę dėl kaltės pripažino, tačiau teigė, kad teisingai nurodė aplinkybes, savo kaltę pripažįsta (3 t., b. l. 122–123).

Ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios apklausos metu, kaltinamasis M. M., parodė, jog automobiliui važiuojant jis pareigūnams sakė, kad nori susitarti, jog jo nevežtų į komisariatą, paleistų. Sakydamas, kad nori susitarti, suvokė, kad pasiūlė pareigūnams duoti kyšį. Pareigūnai pasakė (tiksliai neatkartojo), kad už kyšio siūlymą kyla baudžiamoji atsakomybė. Atvykus į komisariatą ir pareigūnams (neprisiminė ar 1, ar 2 pareigūnai) atidarius sulaikymo patalpos duris, jis padėjo 2 banknotus po 50 Eur ant tarnybinio automobilio grindų (3 t., b. l. 42). Papildomos apklausos metu, kaltinamasis nurodė, jog prisiminė, kad policijos pareigūnams davė pinigų – 100 Eur, t. y. dvi kupiūras po 50 Eur. Tas kupiūras padėjo ant automobilio grindų laikino sulaikymo patalpoje. Buvo įspėtas, kad už tai gresia atsakomybė, bet vis tiek davė tuos pinigus, nes policijos pareigūnai paprašė padėti pinigus ant grindų ir nurodė, kad padėtų 100 Eur. Kai jis pinigus padėjo, pamatė, kad pareigūnai filmuoja jį ir padėtus pinigus <...>. Suprato, kad jį, liaudiškai tariant, „pakišo“. Suprato, kad galėjo pinigų pareigūnams neduoti, bet taip padarė, nes buvo išsigandęs ir nelabai suvokė situaciją dėl apsvaigimo (3 t., b. l. 52). 2019 m. liepos 12 d. apklausos metu, kaltinamasis savo kaltę neigė ir parodė, kad jokio kyšio nedavė (3 t., b. l. 56).

Byloje pinigų pasiūlymas pareigūnams yra užfiksuotas vaizdo kamera, taip pat kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – liudytojo P. B. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matosi <...> patalpos, kurioje sėdi minėtas vyras, durys pusiau praviros, matosi, kad už durų stovi du policijos pareigūnai. <...> 15:12:53 <...> kažką kalba su pareigūnais. 15:13:17 vyras atsidaro rankinę, išima piniginę. <...>. 15:13:26 vyras užsega piniginę, įsideda į rankinę. 15:13:59 vyras pasilenkia. 15:14:01 vyras nuo žemės pakelia kelias sulankstytas kupiūras, panašias į 50 Eur. Matyti, kad yra ne mažiau nei dvi kupiūros <...> 15:14:05 vyras įsideda minėtas kupiūras į dešinę kelnių kišenę. 15:14:16 policijos pareigūnų uniformas vilkintys žmonės uždaro automobilio duris ir nueina. <...>. 15:14:38 minėtas vyras ištiesina kupiūras, matyti, kad yra dvi 50 Eur nominalo kupiūros. 15:14:49 vyras užsega piniginę ir įdeda į rankinę <...> (1 t., b. l. 102–103).

Kaltinamasis teismo posėdžio metu peržiūrint vaizdo įrašą paaiškino, kad vaizdo įraše yra jis. Neatsimena, ką kalbėjo su pareigūnais. Pinigus buvo pametęs, kai juos skaičiavo. Kelis kartus skaičiavo pinigus (3 t., b. l. 180).

Vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes patvirtina liudytojų P. B., R. S., K. U. tiek teismo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. R. S. teismo posėdžio metu patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir papildomai paaiškino, kad kaltinamasis paklausė, ar galima susitarti. Po įspėjimo jis ištraukė pinigus iš kišenės ir padėjo ant grindų. Padėjo toje vietoje, kur sėdi sulaikyti asmenys. Po to, pakėlė pinigus ir atgal įsidėjo ir sakė, kad jeigu mažai, galima namo nueiti. <...> jeigu žmogus pasilenkia ir padeda ant grindų pinigus, tai pinigai tikrai neiškrito. Suprato tai, kaip siūlymą <...> Kelias kupiūras matė, mažiausiai 100. Tiksliai nežino, kiek kupiūrų buvo (3 t., b. l. 167).

Liudytojas P. B. tokius kaltinamojo veiksmus taip pat suprato kaip siūlymą, jog jis būtų paleistas ir nebūtų įvykio (3 t., b. l. 168). Patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, kuriuose nurodyta, kad M. M. ėmė klausinėti, ar įmanoma šį įvykį „užglaistyti“. Jie įspėjo asmenį, kad už pareigūno papirkimą gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau M. M. į įspėjimus nereagavo ir vis kartojo „aš viską suprantu, bet gal kaip nors“ ir padėjo ant automobilio grindų kelias sulankstytas kupiūras, kiek matė, 50 Eur nominalo (1 t., b. l. 80).

Analogiškas aplinkybes patvirtino liudytoja K. U., kuri nurodė, jog girdėjo kaip sulaikytas asmuo sakė, kad jeigu mažai, gali dar nueiti į butą. Ji matė kaip prieš tai sulaikytas asmuo kažką traukė iš savo piniginės, manė, kad tai buvo pinigai, kuriuos padėjo ant automobilio grindų. Girdėjo kaip kolegos keletą kartų pakartojo, kad už bandymą papirkti gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau M. M. savo nusikalstamų veiksmų nenutraukė, vis prašė užglaistyti įvykį, kad pareigūnai niekur nevežtų (1 t., b. l. 76; 3 t., b. l. 153).

Taip pat, minėtas nustatytas aplinkybes patvirtinta kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti iš M. M. paimti 210 Eur, kuriuos jis galimai davė pareigūnams kaip kyšį (1 t., b. l. 127–131).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis M. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2017 m. rugpjūčio 9 d. apie 14.25 val., policijos pareigūnų sulaikytas ir pasodintas į policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą automobilį Nissan NV200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), žodžiais ir konkliudentiniais veiksmais pasiūlė duoti kyšį ir jį davė savo pareigas atliekantiems vyriausiems patruliams P. B. ir R. S. – padėjo dvi 50 Eur kupiūras ant tarnybinio automobilio grindų, siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą dėl to, kad smurtavo J. J. atžvilgiu.

Dėl skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę M. M., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai ir vienas baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas valstybės tarnybai, į sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,22 promilių girtumas) (3 t., b. l. 48).

Teismas nepripažįsta M. M. kaltės pripažinimą dėl papirkimo (3 t., b. l. 122–123), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte). Pagal teismų praktiką visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-511/2018). M. M. duodamas parodymus dėl pinigų pasiūlymo pareigūnams teisme keitė savo nuomonę dėl kaltės iš pradžių sakydamas, kad kaltę pripažįsta iš dalies, o vėliau teigdamas, kad kaltę pripažįsta visiškai, nes jeigu prisipažins, teismas skirs mažesnę bausmę (3 t., b. l. 122–123). Nenustatyta ir kitų kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, išsiskyręs, turi du vaikus (2 t., b. l. 7–9), Sodros duomenimis oficialiai nedirba, nėra duomenų, kad būtų registruotas Užimtumo tarnyboje. Teistas, įskaitant už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnyje, teistumuose vyrauja nusikaltimai nuosavybei (2 t., b. l. 10–17), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 29–33). Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą ir jam taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau kaltinamasis vis tiek nusikalto.

Viena iš nusikalstamų veikų padaryta žala (nežymus sveikatos sutrikdymas), todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, dėl žalos atlyginimo nesusitarta (1 t., b. l. 106–115), nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Prokurorė teismo posėdžio metu, atsižvelgdama į tai, kad kaltinamasis sistemingai daro nusikalstamas veikas, dėl savo elgesio nedaro išvadų, veikas padarė būdamas neblaivus, siūlė už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose (3 t., b. l. 193).

Kaltinamasis ir jo gynėjas advokatas prašė skirti kuo švelnesnę bausmę (3 t., b. l. 194).

Atsižvelgiant į visą tai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, teismas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties įgyvendinimo siekia M. M. skirdamas:

- už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, – 1 metų laisvės atėmimo bausmę;

- už nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, – 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi padarytos dvi veikos, jos vertintinos kaip reali nusikaltimų sutaptis ir už jas paskirtos bausmės yra iš dalies sudedamos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas taisykles, t. y. prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedama švelnesnė bausmė, ir subendrinta galutinė bausmė M. M. paskiriama 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. M. laikiname sulaikyme nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. 15.45 val. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. 15.17 val. (3 t., b. l. 45–46, 49) išbūtas laikas.

Šiuo nuosprendžiu skirta subendrinta bausmė su jokiomis kitais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis nebendrinta, kadangi Liteko duomenimis kaltinamojo atžvilgiu yra priimtas nuosprendis, kuris yra neįsiteisėjęs (Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. sausio 16 d. nuosprendis yra neįsiteisėjęs (apskųstas aukštesniajai instancijai).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Prašo priteisti iš kalto asmens privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą žalą dėl nukentėjusio asmens gydymo – 13,39 Eur. Pridėti dokumentai (1 t., b. l. 106–115).

Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad civilinis ieškovas siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl civiliniam ieškovui iš M. M. priteistina 13,39 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš M. M. konfiskuotinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje dalykas – dvi 50 Eur nominalo kupiūros, kurių Nr. PB3573479707 ir Nr. SD5153826422, kurios yra perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-40530-17 (1 t., b. l. 132–133). Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlyto kyšio sumą sudarė dvi 50 Eur nominalo kupiūros, kitos paimtos kupiūros, t. y. penkios 20 Eur nominalo kupiūros, kurių Nr. UB4024885421, Nr. SB8119154515, Nr. UA5010832641, Nr. SA7310652863, Nr. SA5201946554 bei vieną 10 Eur nominalo kupiūrą, kurios Nr. EA1409336524, nuosprendžiui įsiteisėjus yra grąžintinos kaltinamajam M. M..

Byloje esantys vokai su CD laikmenomis (1 t., b. l. 102, 122), po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini saugoti prie bylos.

Daiktų turinčių reikšmės bylai nėra.

Duomenų apie laikiną nuosavybės teisių apribojimą nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. M., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

M. M., pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti gautinę subendrintą 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. M. laikiname sulaikyme nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. 15.45 val. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. 15.17 val. (1 diena) išbūtas laikas.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo M. M. sulaikymo momento vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Kaltinamajam M. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio vykdymo palikti nepakeistas, pradėjus nuosprendį vykdyti panaikinti.

Ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš M. M. 13,39 eurų žalos atlyginimą Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

2 kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš M. M. konfiskuotinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, dalykas – dvi 50 Eur nominalo kupiūros, kurių Nr. PB3573479707 ir Nr. SD5153826422, kurios yra perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-40530-17.

Penkios 20 Eur nominalo kupiūros, kurių Nr. UB4024885421, Nr. SB8119154515, Nr. UA5010832641, Nr. SA7310652863, Nr. SA5201946554 bei viena 10 Eur nominalo kupiūra, kurios Nr. EA1409336524, nuosprendžiui įsiteisėjus yra grąžintinos kaltinamajam M. M..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.