- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-190-603/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31418-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolius R. V., AS „Reverta“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
P. V. Ž. pateiktu skundu dėl antstolio R. V. veiksmų prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2013-08-12 antstolio patvarkymą dėl skolininko pateikto prašymo vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/00247, kuriuo antstolis nutarė neskirti pakartotinės turto vertinimo ekspertizės. Skunde nurodyta, jog antstolis vykdant priverstinį išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio turto, veikia kreditoriaus interesais, neatsižvelgiant į skolininko teikiamus motyvuotus prašymus, taip priimdamas subjektyvius sprendimus. Veikdamas išimtinai kreditoriaus interesų naudai, neatsižvelgė į pareiškėjo, kaip skolininko, interesą parduodamą turtą realizuoti kuo didesne kaina, pasitelkus ekspertą, kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą ir gali nustatyti objektyvią parduodamo turto kainą. Pareiškėjas nesutiko su antstolio paskirta turto vertintojo UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ kandidatūra, kadangi antstolis nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu ekspertizei atlikti pasirinko būtent šį turto vertintoją, nederino šio turto vertintojo kandidatūros su skolininku, taip apribodamas pareiškėjo, kaip skolininko, teises siekimą nustatyti realią turto kainą.
Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. 2013-09-20 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo V. Ž. skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymėjo, kad skolininkas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl netinkamos eksperto nustatytos įkeisto turto vertės, o prašyme nurodyti argumentai nesudarė pagrindo abejoti nustatyta turto esama rinkos verte bei nesant pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus dėl turto realizavimo, 2013-08-12 patvarkymu dėl skolininko pateikto prašymo Nr. 0179/13/00247 skolininko prašymas skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, nurodant motyvus, buvo netenkintas. 2013-08-13 patvarkymu varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytinėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas, o tai patvirtina aplinkybę, kad nustatyta kaina nėra mažesnė nei reali rinkos vertė. Taip pat išieškotojams buvo siūloma perimti iš varžytinių neparduotą turtą, tačiau išieškotojai turto perimti nesutiko, todėl buvo paskelbtos įkeisto turto antrosios varžytinės. Antstolis pažymėjo, kad ekspertizę atlikusio turto vertintojo kvalifikacija bei patikimumas atitinka LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Be to, skolininkui buvo išaiškinta teisė turto vertintojui pareikšti nušalinimą, tačiau šia teise jis nepasinaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi pareiškėjo V. Ž. skundą atmetė. Teismas, pažymėjo, kad vykdymo proceso normose įtvirtinta, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.) Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą, kuriame turi nurodyti ekspertą ar ekspertizės įstaigą, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Vykdymo šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 str. nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą (CPK 682 str. 1 d.). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 str. 2 d.). Taigi, įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes įkainoti areštuotą turtą, prieš skolininko turto realizavimo vykdymą (CPK 681 str. 1 d., 691 str. 1 d.). Iš vykdomoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis ėmėsi priemonių įkainoti areštuotą ir realizuotiną iš varžytinių turtą, kaip tai numato CPK 681 straipsnis. Vykdomojoje byloje yra turto vertinimo ekspertizės aktas. CPK 681 str. 2 d. įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, tai garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Nagrinėjamu atveju, teismas nustatė, kad pareiškėjas, pateikęs prašymą dėl turto perkainojimo ar pakartotinės ekspertizės skyrimo, vis tik nepateikė antstoliui jokių objektyvių įrodymų dėl netinkamos eksperto nustatytos įkeisto turto vertės ar pasikeitusios realizuotino turto vertės. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 10 p. turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Nagrinėjamu atveju, teismas, atsižvelgiant į vykdomojoje byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, kuriuose yra nurodyta realizuotino turto rinkos kaina (vykd.b.l.12, 13, 114-116), padarė išvadą, kad antstolis ekspertizės aktą įvertino su šiais išrašais, kuriuose yra daug žemesnės nei ekspertizės aktu turtą įvertino ekspertai. Be to, pareiškėjas, būdamas tikras, kad parduodamo turto vertė padidėjo, nesinaudojo savo, kaip skolininko teise, surasti ir pasiūlyti parduodamo turto pirkėją iki varžytinių pradžios, kaip numato CPK 704 str. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, antstolio paskirtas turto vertintojas UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“, kuriam buvo pavesta atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nenumato, kad areštuoto turto vertei nustatyti vykdymo procese ekspertu antstolis turėtų pareigą kviesti ekspertą, įrašytą į teismo ekspertų sąrašą. Be to, pareiškėjas apie patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo sužinojo 2013-04-16. Būdamas supažindintas su galimybe antstolio paskirtą ekspertą nušalinti, pareiškėjas teise pareikšti antstolio patvarkymu paskirtam ekspertui nušalinimą nepasinaudojo.
Šalies argumentai
P. V. Ž. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti 2013-08-12 antstolio R. V. patvarkymą priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/00247, ir paskirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, sustabdyti paskelbtas varžytines, kol bus atlikta pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė arba perkainuotas turtas. Nurodė, kad teismas netinkamai ištyrė įrodymus ir neišsamiai išanalizavo skunde išdėstytas aplinkybes. Teismas, vertindamas pakartotinės ekspertizės skyrimo būtinybę nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjo pateikti duomenys apie rinkoje esančius panašaus turto pardavimo skelbimus neatspindi turto rinkos vertės. Pareiškėjo nuomone, turėjo būti nustatoma ne turto rinkos vertė, o turto vertė, kadangi turtas bus parduodamas ne rinkoje, kai abi sutarties šalys veikia laisva valia, o esant prievartos elementui, kas turi atsispindėti ir vertinimo ataskaitoje, t. y. padidinant turto vertę dėl prievartos. Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjant skundą netirtos ir aplinkybės, jog antstolis, skirdamas ekspertą turto rinkos vertei nustatyti, nesitarė su skolininku dėl jo kandidatūros, neaišku dėl kokių priežasčių ekspertu buvo pasirinktas UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo argumentus dėl turto vertės pokyčių. Pareiškėjo nuomone vertintojo nustatyta turto rinkos vertė yra per maža ir antstoliui turėjo dėl jos kilti abejonių, skolininkas pateikė rinkoje esančius panašaus turto pardavimo skelbimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atsiliepimu su pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais motyvais nesutiko ir prašė jį atmesti. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad teisė pasirinkti turto vertintoją iš varžytynių parduotino turto vertei nustatyti vykdymo procese suteikiama tik antstoliui, o skolininkas ir išieškotojas turi teisę pareikšti nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui. Antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, kuris atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus (Vilniaus apygardos teismo 2012-09-06 nutartis civ. b. 2SA-145-553/2012). Pažymėjo, kad LR CPK 644 str. numatyta skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga. Vykdymo metu renkantis eksperto kandidatūrą buvo atsižvelgta, kad ši įmonė plačiai žinoma, o ekspertizę atlikusio turto vertintojo kvalifikacija bei patikimumas abejonių nekelia. Nurodė, kad rinkos vertė buvo apskaičiuota turto vertintojui veikiant nešališkai ir objektyvai, laikantis nustatytos metodikos ir remiantis objektyviais kriterijais, palyginamuoju metodu, atsižvelgiant į realiai vykusius panašaus turto pirkimo- pardavimo sandorius rinkoje. Ekspertizės akte išdėstyti argumentai ir pateikti faktiniai duomenys turto rinkos vertei pagrįsti, todėl jokių abejonių dėl eksperto nustatytos turto rinkos vertės patikimumo nėra. Pažymėjo, kad turto vertinimo kriterijų ir/ar metodikos pasirinkimas yra vertintojo, specialių turto vertinimui reikalingų žinių turinčio asmens, kompetencija. Nepagrįsti skolininko argumentai dėl vertės didinimo atsižvelgiant į priverstinę pardavimo galimybę. Jeigu pareiškėjas manė, kad turto vertė yra didesnė, jis turėjo teisę pasinaudoti LR CPK 704 str. nustatyta tvarka, surasti ir pasiūlyti parduodamo turto pirkėją.
Suinteresuotas asmuo AS „Reverta“ atsiliepimu su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad antstolis įkainoja turtą pagal to turto rinkos vertę, o nustatant areštuojamą turto rinkos vertę, neturi būti remiamasi ta aplinkybe, kad turtas parduodamas priverstinai (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas). Atsižvelgiant į vykdymo proceso normas, antstolis turėjo teisę ekspertu paskirti bet kurį vertintoją atitinkantį Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindu įstatyme nustatytus reikalavimus. Įstatymai nenumato pareigos antstoliui suderinti vertintojo kandidatūra su skolininku. Skolininkas nesutikdamas su eksperto kandidatūra, galėjo CPK 682 str. nustatyta tvarka reikšti nušalinimus. Ekspertizė buvo paskirta 2013-04-16 antstolio patvarkymu, kuris skolininkui buvo įteiktas 2013-04-16. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepareiškė ekspertui nušalinimo. Antstolis, įvertinęs ekspertizės išvada, atsižvelgdamas i tai, kad išieškotojas su nustatyta turto rinkos verte sutiko, prieštaravimu nereiškė, turtas pirmose varžytynėse nebuvo parduotas už 347 200 Lt, o pareiškėjas objektyviu įrodymu, kad turto rinkos vertė nustatyta netinkamai, nepateikė, pagristai 2013-08-12 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl turto perkainojimo ar pakartotinės ekspertizės paskyrimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. Ž. skundas dėl antstolio R. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/00247, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Apelianto atskirasis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, kad antstolis, netenkinęs skolininko prašymą skirti pakartotinę parduodamo turto iš varžytinių ekspertizę, pažeidė jo teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. CPK 681 str. 1 d. įtvirtinta, kad, jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Nagrinėjamu atveju 2013-04-16 antstolio patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo Nr. 0179/13/00247 areštuoto turto vertei nustatyti ekspertizę siekiant tinkamai įvertinti įkeistą turtą buvo paskirta ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti nekilnojamojo turto vertintojui UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ atitinkančiam LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. LR CPK 583 str. nustatyta, kad šio Kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims. Kadangi specialioje įstatymo normoje, reglamentuojančioje ekspertizės skyrimą vykdymo proceso metu, nenustatyta, kad ekspertu gali būti skiriamas tik tas ekspertas, kuris įtrauktas į LR teismo ekspertų sąrašą, antstolis tokios pareigos neturi, todėl tinkama laikoma ir kitų vertintojų pateikta išvada dėl ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės. Sprendimų vykdymo instrukcija – turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad ekspertizę atlikusio turto vertintojo kvalifikacija atitinka LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Tai patvirtina ir turto vertintojo kvalifikacijos dokumentai, pridėti prie atlikto ekspertizės akto. Todėl konstatuotina, kad turto rinkos vertė buvo apskaičiuota turto vertintojui veikiant nešališkai ir objektyviai, laikantis nustatytos metodikos ir remiantis objektyviais kriterijais. Ekspertizės akte išdėstyti argumentai ir pateikti faktiniai duomenys turto rinkos vertei pagrįsti, todėl jokių abejonių dėl eksperto nustatytos turto rinkos vertės patikimumo nėra.
Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę (CPK 682 str. 1 d.), šio kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vykdymo proceso šalių, taip pat ir skolininkų, nagrinėjamu atveju pareiškėjų, interesai, nustatant areštuoto turto vertę, ginami, ne apelianto nurodytu būdu, t. y. antstoliui derinant ekspertų kandidatūras su skolininku, o būtent - suteikiant teisę reikšti prašymus bei nušalinimus.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013-04-16 antstolio patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo skolininkui buvo įteiktas asmeniškai pasirašytinai 2013-04-16. Vadovaudamiesi aukščiau nurodytomis CPK normomis, apeliantas per tris darbo dienas, iki 2013-04-19 (imtinai), galėjo pareikšti ekspertui nušalinimą. Tačiau duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas pasinaudojo šia jam įstatymo suteikta teise, nagrinėjamoje civilinėje byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/00247, nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjas, būdamas tinkamai informuotas ir turėdamas visas galimybes savo interesus ginti CPK numatytu būdu ir tvarka, jų negynė, t. y. savo teise per įstatyme nustatytą terminą pareikšti ekspertui nušalinimą nepasinaudojo. Tai leidžia pagrįstai manyti, jog ši turto vertintojo kandidatūra pareiškėjui nėra netinkama, ir atskirojo skundo pateikimas yra apelianto piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Todėl aptariamas atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutarė:
P. V. Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.