Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-17 · Civilinė byla Nr. e2A-1686-945/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-17
Bylos Nr.
e2A-1686-945/2019
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04604-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bartninkas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Ieškovas
V. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1686-945/2019Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04604-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.3.15.1; 3.3.1.13; 3.3.1.18.3 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį (e. b. l. 1–4), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1 566 Eur dienpinigių, vidutinį darbo užmokestį už vėlavimo atsiskaityti laiką ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. liepos 25 d. dirbo vairuotoju ekspeditoriumi. Darbo sutartimi šalys susitarė, kad ieškovo darbo užmokestis bus lygus minimaliai mėnesinei algai, padaugintai iš koeficiento 1,3. Nei ieškovui dirbant, nei jo atleidimo iš darbo dieną jokie atsiskaitymai nebuvo vykdomi. 2018 m. rugpjūčio 25 d. atsakovė išmokėjo ieškovui 570 Eur sumą. Ieškovas nuo birželio 24 d. iki liepos 7 d. ir nuo liepos 11 d. iki liepos 23 d. buvo komandiruotėse užsienyje. Už šį laikotarpį jam turėjo būti sumokėta 1 566 Eur dienpinigių. Už vėlavimą atsiskaityti atsakovei taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalyje nurodytos netesybos.

Atsiliepimas

2. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (e. b. l. 156–158), kuriuose nurodė, kad ieškovas įmonėje dirbo ir laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. birželio 4 d., kai darbo sutartis buvo nutraukta ieškovo prašymu. Praėjus dviem savaitėms ieškovas vėl paprašė priimti jį į darbą ir su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Tiek ieškovui vykstant į komandiruotes, tiek ir grįžus jam buvo išmokami dienpinigiai, grynųjų pinigų išmokėjimo faktą užfiksuojant kasos išlaidų orderiuose. Vien aplinkybė, kad ieškovas šių dokumentų nepasirašė, nepaneigia atsiskaitymo su juo fakto. Atleidimo iš darbo dieną su ieškovu nebuvo atsiskaityta, kadangi jis nepateikė sąskaitos numerio, reikalavo pinigus išmokėti grynais, o įmonės kasoje grynųjų pinigų nebuvo. Tarp šalių kilus ginčui, atsakovė pavedimą atliko per paštą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 7 d. sprendimu (e. b. l. 166–171) ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 1 115,72 Eur dienpinigių, 125 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą, priteisė iš atsakovės valstybei 33,47 Eur žyminio mokesčio.

4. Teismas, įvertinęs šalių į bylą pateiktas skirtingo turinio darbo sutartis, sprendė, kad atsakovė įrodė aplinkybę, jog ieškovui grįžus iš pirmosios komandiruotės buvo pasirašyta pradinę darbo sutartį keičianti darbo sutartis, kurioje numatytas dienpinigių normos sumažinimas 30 proc. Kadangi apskaičiuodamas ieškinio sumą ieškovas šios aplinkybės neįvertino, teismas, sutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2018 m. lapkričio 7 d. sprendime pateikta išvada, pripažino, kad ieškovui turėjo būti priskaičiuota 1 171,10 Eur dienpinigių suma.

5. Teismas, sutikdamas su DGK atliktais skaičiavimais, taip pat konstatavo, kad ieškovui už visą dirbtą laiką turėjo būti išmokėta 514,62 Eur darbo užmokesčio. Kadangi darbdavys išmokėjo 570 Eur, permokos dydžiu (570 Eur – 514,62 Eur = 55,38 Eur) iki 1 115,72 Eur mažintina ieškovui iš atsakovės priteistina dienpinigių suma.

6. Teismas nurodė sutinkantis su DGK išvada, kad atsakovė neįrodė papildomų išmokų ieškovui sumokėjimo fakto.

7. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovė su ieškovu laiku neatsiskaitė dėl darbuotojo, kuris nepateikė savo sąskaitos numerio, kaltės, todėl atmetė ieškovo reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už vėlavimo atsiskaityti laiką.

8. Konstatavęs, kad ieškinys buvo patenkintas 50 proc., teismas nurodė priteisiantis ieškovui iš atsakovės pusės ieškovo turėtų išlaidų atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu (e. b. l. 180–182) atsakovė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę antrą kartą sumokėti ieškovui jo jau gautus dienpinigius, pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą.

1.2. Teismo išvadą nulėmė netinkamas įrodinėjimo taisyklių taikymas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsniu, teismas kaip labiausiai tikėtiną turėjo vertinti atsakovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė išmokėdama lėšas grynaisiais pinigais. 2018 m. birželio 24 d. išmokėdama ieškovui 50 Eur atsakovės finansininkė su savimi neturėjo kasos išlaidų orderių. Būtent tokio dydžio išmoka išvykstant į kelionę mokama pagal įmonėje nusistovėjusią praktiką. 2018 m. liepos 10 d. grįžęs iš komandiruotės ieškovas ruošėsi kitam reisui, todėl nepadavė finansininkei kelionės kortelės, pagal kurią turėjo būti apskaičiuojami dienpinigiai. Dėl nurodytos priežasties gavęs papildomą 200 Eur sumą ieškovas vėl nepasirašė kasos išlaidų orderio. Tokia pati situacija susiklostė finansininkei išmokant ieškovui 50 Eur sumą 2018 m. liepos 11 d., kai ieškovas išvyko į kitą komandiruotę. Ieškovui grįžus iš antrosios komandiruotės ir pateikus prašymą nutraukti darbo sutartį, jam buvo išmokėta kasoje turėta 800 Eur suma. Kasos išlaidų orderis nebuvo pasirašytas, kadangi šalys susitarė dėl galutinio atsiskaitymo po to, kai bus apskaičiuotos visos ieškovui mokėtinos sumos. Visų nurodytų išmokų mokėjimo faktą patvirtino liudytojais apklausti atsakovės finansininkė ir įmonės vadovas, šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikta susirašinėjimo SMS žinutėmis medžiaga.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (e. b. l. 193–195) ieškovas prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad dėl darbdaviui tenkančios pareigos tinkamai įforminti darbo santykius būtent jį įstatymas įpareigoja pateikti atsiskaitymo su darbuotoju faktą patvirtinančius įrodymus. Ieškovo nepasirašyti kasos išlaidų orderiai negali būti vertinami kaip tinkami dokumentai, patvirtinantys atsiskaitymo faktą. Į bylą nebuvo pateikti ir jokie duomenys apie tai, kaip keitėsi lėšų likutis įmonės kasoje. Vien aplinkybė, kad ieškovas neginčijo jam atsiųstos SMS žinutės turinio, kuris neatitiko tikrovės, negali būti vertinama kaip atsiskaitymo fakto pripažinimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. liepos 25 d. ieškovas dirbo vairuotoju ekspeditoriumi (e. b. l. 5–6, 83–85), šiuo laiku ieškovas vyko į dvi komandiruotes (e. b. l. 7–59, 138–139). Nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nėra ginčijama aplinkybė, kad ieškovui už visą darbo įmonėje laikotarpį turėjo būti išmokėta 514,62 Eur darbo užmokesčio (e. b. l. 86–87), jog faktiškai išmokėta suma sudaro 570 Eur (e. b. l. 60, 88–89), t. y. 55,38 Eur (570 Eur – 514,62 Eur) daugiau.

13. Tiek kreipdamasis į DGK, tiek ir reikšdamas ieškinį teismui ieškovas nurodė, kad jam turėjo būti išmokėta 1 566 Eur dienpinigių už komandiruotėse būtą laiką. Kitų su darbo santykiais susijusių sumų tinkamo išmokėjimo klausimas byloje nebuvo keliamas. Tiek DGK 2018 m. lapkričio 7 d. sprendime (e. b. l. 62–66), tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovui priklausė 1 171,10 Eur dienpinigių. Tokia išvada grindžiama aplinkybe, kad šalys, 2018 m. birželio 21 d. sudarę darbo sutartį (e. b. l. 5–6), ieškovui grįžus iš pirmosios komandiruotės ją perrašė (e. b. l. 83–85), sutarties 6 punkte nustatydamos, kad ieškovui bus mokami 30 proc. sumažinti dienpinigiai. Ieškovas apeliacinio skundo nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismo konstatuoto fakto, kad ieškovas sutiko su darbo sutarties sąlygų patikslinimu ir dienpinigiai jam turi būti skaičiuojami būtent pagal atsakovės pateiktoje darbo sutartyje įtvirtintą šalių susitarimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nepatenka į apeliacijos ribas. Teismas pažymi, kad CPK 417 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą yra siejama su procesu pirmosios instancijos teisme, o CPK 313 straipsnyje įtvirtintas imperatyvus draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti blogesnį sprendimą apelianto atžvilgiu, kai sprendimo neskundžia priešinga šalis.

14. Nutarties 13 punkte pateiktas išaiškinimas dėl apeliacinio proceso ribų taikytinas ir skundžiamo sprendimo daliai, kuria atmestas ieškinio reikalavimas taikyti darbdaviui DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sankciją už vėlavimą atsiskaityti. Net ir spręsdamas, kad atsakovė su ieškovu tinkamai ir laiku neatsiskaitė, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog taip įvyko ne dėl atsakovės kaltės, todėl priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už vėlavimo atsiskaityti laiką nėra pagrindo. Kaip minėta nutarties 13 punkte, ieškovas apeliacinio skundo nepateikė, todėl aplinkybių, susijusių su vėlavimo atsiskaityti priežastimis bei šių priežasčių įtaka ieškovo teisei reikalauti įstatyme nustatytų netesybų, vertinimas nepatenka į apeliacijos ribas (CPK 313, 320 straipsniai).

15. Įvertinęs atsakovės pateikto apeliacinio skundo pagrindą, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis į bylą surinktais duomenimis apie ieškovo komandiruotes, pateikto dienpinigių dydžio apskaičiavimo. Kaip matyti iš DGK sprendimo (e. b. l. 62–66) turinio, būtent 1 171,10 Eur dienpinigių sumą atsakovė ir nurodė apskaičiavusi, t. y. DGK, o vėliau ir teismas mokėtiną dienpinigių dydį apskaičiavo atsižvelgdami į darbdavio atliktus apskaičiavimus. Darbdavys pripažino pareigą mokėti 1 171,10 Eur dienpinigius, tačiau akcentavo šią pareigą įvykdęs. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad į bylą pateiktais įrodymais yra patvirtintas nutarties 12 punkte nurodytos 55,38 Eur sumos sumokėjimo faktas, todėl įsiskolinimo suma sudaro 1 115,72 Eur (1 171,10 Eur – 55,38 Eur). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad apeliacijos ribas nagrinėjamoje byloje sudaro atsakovės argumentų, kad ji ieškovui yra sumokėjusi 1 115,72 Eur dienpinigių sumą, pagrįstumo vertinimas.

Dėl atsakovės atsiskaitymo su ieškovu tinkamumo

16. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovė nesutikimą su skundžiamu sprendimu grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nurodytą dienpinigių sumą atsakovė ieškovui yra sumokėjusi. Įvertinęs šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja keletą reikšmingų aplinkybių:

6.1. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų kasos išlaidų orderių (e. b. l. 92–95), atsakovė tvirtina ieškovui išmokėjusi 1 100 Eur. Ši suma yra mažesnė už pačios atsakovės pripažįstamą jos prievolės ieškovui sumą (1 115,72 Eur – 1 100 Eur = 15,72 Eur). Nurodyta aplinkybė leidžia spręsti, kad atsakovė neįrodinėja visiško atsiskaitymo su ieškovu fakto.

6.2. DK 214 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta speciali įrodinėjimo pareigos paskirstymo darbo bylose taisyklė, pagal kurią ne darbuotojas turi įrodyti savo reiškiamo reikalavimo priteisti su darbo santykiais susijusias sumas pagrįstumą, bet darbdaviui tenka pareiga įrodyti tinkamo atsiskaitymo faktą. Tokia taisyklė nustatyta atsižvelgiant į tai, kad būtent darbdavys atsako už tinkamą darbo santykių įforminimą, savo vykdomos veiklos buhalterinę apskaitą, todėl darbdavys privalo turėti visus finansines operacijas patvirtinančius dokumentus, kuriuos, įrodinėdamas atsiskaitymo su darbuotojų faktą, privalo pateikti teismui. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiskaitymo faktą įrodinėja ieškovo nepasirašytais kasos išlaidų orderiais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 19 punkte įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią, jeigu kasos išlaidų orderyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Pareiga paneigti šią prezumpciją, esant ginčui teisme, tenka asmeniui, teigiančiam, kad pinigai, nepaisant gavėjo parašo orderyje nebuvimo, faktiškai buvo gavėjui išmokėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018). Reikšminga teismas pripažįsta ir aplinkybę, kad pati atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog jos įrodinėjamų lėšų išmokėjimų metu orderiai nebuvo surašomi (dėl to, kad finansininkė neturėjo orderių formų, ar dėl kitų priežasčių). Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad orderiai pažeidžiant Taisyklių 4 punkto nuostatas, buvo išrašyti vienašališkai tuo metu, kai jokios lėšos nebuvo perduodamos. Nurodytos aplinkybės neleidžia šių dokumentų vertinti kaip rašytinių įrodymų byloje. Darbdaviui tenka pareiga užtikrinti tokią veiklos organizavimo tvarką, kad ją įgyvendinant būtų galima aiškiai identifikuoti veiksmų atlikimo seką ir aplinkybes. Nors už šios pareigos nevykdymą tiesioginės sankcijos negali būti taikomos, veiklą organizuodamas taip, kad išliktų galimybė manipuliuoti dokumentais, darbdavys rizikuoja, kad tokie dokumentai esant ginčui bus pripažinti nepatikimais. Tokia išvada yra paremta darbo santykių specifikos, kai darbdavys disponuoja visais dokumentais, o kartu ir plačiomis galimybėmis jais remtis įgyvendindamas procesinę įrodinėjimo pareigą, o darbuotojo galimybės remtis rašytiniais įrodymais, kurių jis neturi ir negali užtikrinti jų autentiškumo, yra ribotos.

6.3. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad lėšų išmokėjimo faktas buvo užfiksuotas atsakovės buhalterinėje apskaitoje. Vadovaujantis Taisyklių 16 punktu, visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Tokiu būdu yra užtikrinama, kad kasos išlaidų orderis bus įtrauktas į įmonės apskaitą, jog kasos išlaidų orderyje nurodytos sumos yra paimtos būtent iš įmonės kasos. Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės atsakovė taip pat neįrodinėjo.

6.4. Teismas pažymi, kad atsakovė lėšų išmokėjimo fakto neužfiksavo jokiais objektyviais įrodymais. Vien aplinkybė, kad lėšų išmokėjimo faktą teismui patvirtino atsakovės vadovas ir finansininkė, negali būti pripažįstama pakankamais atsiskaitymo faktą patvirtinančiais įrodymais. Viena vertus, šie asmenys negali būti vertinami kaip nešališki liudytojai, jie, kaip atsakovės atstovai, yra suinteresuoti pinigų išmokėjimo fakto patvirtinimu. Kita vertus, nesant ne tik objektyvių įrodymų, kad lėšos ieškovui buvo išmokėtos, bet ir duomenų, kurie patvirtintų finansininkės disponavimo piniginėmis lėšomis faktą bei šių lėšų šaltinį ar mokėjimo paskirtį, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovui buvo perduotos atsakovei priklausiusios lėšos, jog ieškovui iš įmonės lėšų buvo mokami jam priklausantys dienpinigiai. Priešinga išvada sukurtų su darbo santykių šalių interesų balansu nesuderinamą situaciją, kai atsiskaitymo su darbuotoju faktas būtų grindžiamas išimtinai vien tik darbdavio administracijos darbuotojų subjektyviais paaiškinimais.

6.5. Kartu teismas pažymi ir atsakovės nurodomų kasos išlaidų orderių nepasirašymo priežasčių subjektyvumą. Atsakovės argumentas, kad finansininkė su savimi turėjo įmonės kasoje buvusias lėšas, bet neturėjo kasos išlaidų orderių, yra nesuderinamas su tinkamu kasos tvarkymu. Nėra aišku ir tai, kodėl pinigų perdavimo faktas nebuvo užfiksuotas kitu būdu, pvz., sudarant rašytinį pinigų gavimo fakto patvirtinimą. Kasos išlaidų orderio nesurašymo negali pateisinti ir faktas, kad lėšų išmokėjimo metu nebuvo apskaičiuota suma, kurią atsakovė skolinga ieškovui. Kasos išlaidų orderiu nėra patvirtinamas darbdavio įsiskolinimo darbuotojui faktas. Šiuo dokumentu yra fiksuojama finansinė operacija – pinigų iš kasos išmokėjimas. Kasos išlaidų orderyje neturi būti nurodoma darbdavio skola darbuotojui. Orderyje nurodoma darbdavio darbuotojui išmokama suma. Jeigu pinigai buvo išmokami, darbdavys privalėjo surašyti orderį, kuriame būtų nurodyta išmokama suma, ir pinigų perdavimo metu gauti darbuotojo rašytinį patvirtinimą, kad lėšos gautos. Išmokama suma gali ir viršyti darbdavio skolą darbuotojui. Tokiu atveju susidarytų permoka, kurią darbuotojas privalėtų grąžinti. Reikšminga teismas pripažįsta ir tą aplinkybę, kad darbdavys įrodinėja keturių mokėjimų, atliktų skirtingu laiku, faktą. Iš atsakovės pozicijos nėra aišku, kodėl vėlesnių lėšų išmokėjimų metu nebuvo įforminta ankstesnė kasos operacija.

6.6. Pinigų išmokėjimo fakto nepatvirtina ir atsakovės pateikti kitų darbuotojų pasirašyti kasos išlaidų orderiai (e. b. l. 100–107). Priešingai nei teigia atsakovė, šie dokumentai patvirtina faktą, kad lėšų išmokėjimas buvo fiksuojamas kasos dokumentuose. Jeigu kitiems darbuotojams lėšos buvo išmokamos tik pasirašius kasos išlaidų orderiuose, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovui pinigai keturis kartus buvo mokami išmokėjimo fakto nefiksuojant.

6.7. Nepagrįstas ir skundo argumentas, kad pinigų išmokėjimo faktą patvirtina į bylą pateikto susirašinėjimo SMS žinutėmis medžiaga (e. b. l. 90–91). Teismas pažymi, kad šis susirašinėjimas vyko ne atsakovės nurodomu lėšų išmokėjimo metu, bet tarp šalių kilus ginčui. Vien faktas, kad darbdavys atsiuntė buvusiam darbuotojui, reikalaujančiam su juo atsiskaityti, žinutę, kurioje pateikė savo subjektyvią poziciją, jog dalis skolos yra sumokėta, neleidžia spręsti, kad atsakovės nurodomas sumas ieškovas gavo.

17. Apibendrindamas nutarties 16 punkte nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog atsakovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti 1 115,72 Eur dienpinigių sumos išmokėjimo ieškovui faktą. Dėl nurodytos priežasties naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria aptariama suma buvo priteista ieškovui iš atsakovės, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

18. Kaip matyti iš ieškinio turinio, teisminį procesą iniciavo ieškovas, nesutikdamas su DGK sprendimu (e. b. l. 62–66). Atsakovė ieškinio teismui neteikė, todėl, tuo atveju, jeigu ieškovas nebūtų pateikęs ieškinio, DGK sprendimas būtų įsiteisėjęs (DK 229 straipsnis, 231 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjęs ginčą iš esmės (DK 231 straipsnio 3 dalis) pirmosios instancijos teismas priėmė tokį patį sprendimą, kokį buvo priėmusi DGK. Inicijuodamas teisminį procesą ieškovas siekė, kad jam būtų priteista didesnė suma, nei priteisė DGK. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškinys, skirtingai nei nurodyta skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje, buvo atmestas. Teisingai išsprendęs tarp šalių kilusį ginčą, pirmosios instancijos teismas netinkamai nurodė, kad ieškinį tenkina iš dalies. Tokia išvada būtų galima tik tuo atveju, jeigu teismas priteistų ieškovui iš atsakovės daugiau, nei buvo priteisusi DGK. Atmetęs ieškinį teismas privalėjo sprendimo rezoliucinėje dalyje atkartoti DGK sprendimo rezoliucinę dalį, kadangi DGK sprendimas išnagrinėjus bylą teisme netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-248/2019, 2019 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

19. Nutarties 18 punkte pateikta išvada yra reikšminga sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Šios išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovas nepagrįstai nesutiko su teisėtu ir pagrįstu DGK sprendimu ir, jo teisėms esant tinkamai apgintoms, iniciavo teisminį procesą. Dėl nurodytos priežasties teismas be pagrindo priteisė ieškovui iš atsakovės dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (e. b. l. 67). Kartu teismas pažymi, kad spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės pateiktų duomenų apie jos turėtas 300 Eur atstovavimo išlaidas (e. b. l. 160–161). Kadangi ieškovo ieškinio argumentai buvo pripažinti nepagrįstais, o jo reikalavimas atmestas, ieškovui tenka pareiga atlyginti atsakovės turėtas atstovavimo išlaidas (CPK 93 straipsnis). Ši išvada paneigia ir skundžiamo sprendimo dalies, kuria valstybei iš atsakovės priteistas žyminis mokestis, teisėtumą ir pagrįstumą. Nurodytos aplinkybės pripažįstamos pagrindu skundžiamam sprendimui pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. Teikdama apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 26 Eur žyminį mokestį (e. b. l. 191). Kadangi atsakovės apeliaciniu skundu reikštas materialinis teisinis reikalavimas konstatuoti 1 115,72 Eur dienpinigių sumokėjimo faktą buvo atmestas, atsakovės prašymas priteisti jai iš ieškovo už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį atmetamas. Su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese susijusių išlaidų teismai neturėjo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, 1 115,72 eurų (tūkstantį šimtą penkiolika eurų 72 ct) dienpinigių.“

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Marius Bartninkas